Nauja BA studijų programa "Vokiečių filologija ir kita užsienio kalba"
VU Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedra kartu su VU Skandinavistikos centru ir VU Prancūzų filologijos katedra nuo 2010 m. kviečia rinktis naują BA studijų programą „Vokiečių filologija ir kita užsienio kalba“. Naujojoje programoje greta vokiečių filologijos studijų siūloma mokytis vienos iš skandinavų grupės kalbos (švedų, danų, norvegų) arba prancūzų kalbos. 2010 m. studentai priimami į Vokiečių filologijos ir švedų kalbos studijas. Naujoji studijų programa jau įregistruota Švietimo ir mokslo ministerijoje.
„Kiekviena gerai išmokta užsienio kalba didina gebėjimą konkuruoti darbo rinkoje, atveria platesnes karjeros galimybes“, sako Vaiva Žeimantienė, VU Vokiečių filologijos katedros vedėja.
Vokiečių ir prancūzų kalbos yra vienos populiariausių Europoje, jos dominuoja Europos Sąjungos institucijose. O skandinavų kalbų poreikį Lietuvoje palaiko gausios šių šalių investicijos Lietuvoje, tamprūs kultūriniai ir moksliniai mainai. VU Filologijos fakulteto studijų programos, kurios siūlo dvigubą specialybę, paprastai sulaukia didelio susidomėjimo.
„Žiūrinėjant studijų krypčių sąrašus mane labiausiai sudomino galimybė studijuoti lietuvių filologiją ir vokiečių kalbą. Norėjau gilintis į lietuvių literatūrą ir kartu pramokti užsienio kalbos, – prisimena Jūratė Žukauskaitė. 2008 m. Vilniaus universitete ji baigė bakalauro studijų programą „Lietuvių filologija ir užsienio (vokiečių) kalba“. – Pradėjus studijas vis labiau ėmė patikti lingvistika ir vokiečių kalba. Manau, tai vienas didžiausių tokių „dvigubų“ studijų krypčių privalumų: gali išbandyti kelias sritis ir gilintis į tai, kas labiausiai domina.“
Priėmimo sąlygos
2010 m. į „Vokiečių filologiją ir kitą užsienio (švedų) kalbą“ priimama 18 pirmakursių. Stojančiųjų vokiečių kalbos žinių lygis turėtų būti ne žemesnis nei B1 (pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis), kitos užsienio kalbos (švedų) bus pradedama mokytis įstojus. Sudarant konkursinį balą atsižvelgiama į lietuvių kalbos (0,4), užsienio kalbos (vokiečių) (0,2), istorijos (0,2) brandos egzaminų pažymius ir antrosios užsienio arba gimtosios kalbos metinį pažymį (0,2).
Vokiečių filologija Vilniaus universitete
VU Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedra siūlo ir kitas BA studijų programas. Pagrindinė BA studijų programa – „Vokiečių filologija“. Studijuojantys šioje programoje turi galimybę nuo antro kurso pasirinkti vertimo specializaciją. Kadangi būsimieji vertėjai turi gerai mokėti mažiausiai dvi užsienio kalbas, pasirinkusiems vertimo specializaciją sudaromos sąlygos toliau mokytis tos antrosios užsienio kalbos, kurios pagrindai jau įgyti mokykloje, pvz., anglų, prancūzų arba rusų.
Nuo 2010 m. Filologijos fakultete pradės veikti moderni kalbų mokymo laboratorija, kurioje studentai galės savarankiškai ar padedami dėstytojų ugdyti užsienio kalbų įgūdžius.
„Studijos Vilniaus universiteto Filologijos fakultete suteikė man visapusišką, kokybišką išsilavinimą, kuris pripažįstamas ir Lietuvoje, ir už jos ribų, – taip savo BA studijas VU Filologijos fakultete vertina Anastasija Kostiučenko. – Gerai mokant užsienio kalbą, galimybė sėkmingai studijuoti užsienyje tampa labai reali. Baigusi bakalauro studijas nusprendžiau toliau studijuoti Vokietijos Greifsvaldo Ernst-Moritz-Arndt universitete – su Vilniaus universitete įgyta kvalifikacija įstoti nebuvo sunku. Šiuo metu studijuoju germanistiką ir komunikacijos mokslus, rašau baigiamąjį magistro darbą, dirbu asistente Greifsvaldo universiteto Baltistikos institute ir svarstau apie doktorantūros studijas.“
Vokiečių filologijos BA studijas Vilniaus universiteto baigusių studentų kalbos žinių lygis paprastai yra ne žemesnis kaip C1 (pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis). VU Filologijos fakultete dirba daug ir patyrusių, ir jaunų mokslininkų; didelė ir inovatyvi yra ir Vokiečių filologijos katedra. Dėl to VU Filologijos fakulteto studentai turi galimybių iš siūlomų dalykų rinktis svarbiausius ir įdomiausius.
Jūratė Žukauskaitė:
Baigusios "Lietuvių filologijos ir vokiečių kalbos" studijų programą, mano kolegės pasirinko išties skirtingas magistro studijų programas: kelios studijuoja literatūrologiją, semiotiką, kitos – lituanistiką, germanistiką, dalykinę vokiečių kalbą, komunikacijos mokslus… Man pavyko gauti Vokietijos Akademinės Tarnybos skiriamą stipendiją magistro studijoms – jau semestrą kremtu psicholingvistiką Berlyno Humboldtų universitete, nuo balandžio mėnesio pradėsiu dirbti asistente (studentische Hilfskraft) šio universiteto Indoeuropeistikos katedroje. Su malonumu ir nostalgija prisimenu bakalauro studijas Vilniaus universitete: studijų programos pobūdis leido pasiklausyti daugybės skirtingų dėstytojų, įžvelgti katedrų skirtumus, susipažinti su daugybe žmonių, pasijausti draugiško kolektyvo nare. Dabartiniai kolegos Vokietijoje stebisi mano išsilavinimo visapusiškumu – po studijų reformos Vokietijoje mažai kur šioje šalyje galima vienu metu studijuoti dvi skirtingas kalbas ir literatūras, jau nekalbant apie filosofiją, kultūros istoriją ir kitus dalykus, kurie Vilniaus universiteto studentams arba privalomi, arba leidžiami rinktis. Turbūt todėl mano grupė Vilniaus universitete visad jautėsi kažkuo ypatinga – manau, kad ši įvairovė, galimybė rinktis, derinti dvi filologijas, išvažiuoti į užsienį mainų programomis bei geros perspektyvos ieškant darbo suteikė studijoms įdomumo ir studentėms entuziazmo – tai atsispindėjo ir bendrame grupės pažymių vidurkyje.
Anastasija Kostiučenko:
Džiaugiuosi, kad baigiau lietuvių filologiją ir vokiečių kalbą Vilniaus universitete. Manau, kad ši specialybė man suteikė daug daugiau žinių ir galimybių nei būtų suteikusios tik vienos filologijos studijos. Dvi studijų kryptis suderinanti programa praplėtė akiratį, leido pamatyti sąsajas, ryšius tarp skirtingų kultūrų, išvysti savo šalį ir kultūrą platesniame kontekste. Studijos Vilniaus universiteto Filologijos fakultete suteikė man visapusišką, kokybišką išsilavinimą, pripažįstamą ir Lietuvoje, ir už jos ribų. Gerai mokant užsienio kalbą galimybė sėkmingai studijuoti užsienyje tampa labai reali. Tuo įsitikinau, kai pagal ERASMUS mainų programą du semestrus studijavau germanistiką Greifsvaldo Ernst-Moritz-Arndt universitete. Po bakalauro baigimo nusprendžiau tęsti studijas šiame Vokietijos mieste – su Vilniaus universitete įgyta kvalifikacija įstoti nebuvo sunku. Šiuo metu studijuoju germanistiką ir komunikacijos mokslus, rašau baigiamąjį magistro darbą, dirbu asistente (studentische Hilfskraft) Greifsvaldo universiteto Baltistikos institute ir – svarstau apie doktorantūros studijas.