Vasario 1 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto mokslininkai ir kolegos informacinių technologijų specialistai iš įvairių mokslo institucijų pristatė projektą „Lietuvių šneka valdomų paslaugų plėtra LIEPA 2“. Juo siekiama, kuriant skaitmeninius produktus ir paslaugas, padidinti lietuvių kalbos vartojimą skaitmeninėje erdvėje. Šiame projekte dirba šie TKI kolegos: prof. dr. Vytautas Kardelis, prof. dr. Irena Smetonienė, doc. dr. Antanas Smetona, dr. Marius Smetona, dr. Evaldas Švageris, dr. Audrius Valotka, dokt. Indrė Makauskaitė.

Pasak projekto vadovo dr. Audriaus Valotkos, jei norime, kad lietuvių kalba klestėtų, jai reikia atrasti vietą elektroninėje erdvėje. „Kalbai, kuri neapsigyvena technologijose, greitai nutiks tai, kas nutiko toms kalboms, kurios nesuspėjo į Gutenbergo spaudos epochą – jos liko istorijos paraštėje“, – projekto reikšmę nusakė A. Valotka.

Įtvirtinant lietuvių kalbos pozicijas, projekto metu ji bus perkelta į pačias naujausias informacines technologijas, tokias kaip išmanieji laikrodžiai ir telefonai, planšetės ir kiti išmanūs namų apyvokos daiktai. Anot projekto vadovo, dabar yra tas laikas, kai kalba turi apsigyventi dažniausiai mūsų naudojamuose daiktuose, ir šis projektas yra labai svarbi šio plano dalis.

Pasak VU Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto profesoriaus Laimučio Adolfo Telksnio, prakalbinti kompiuterius lietuviškai mokslininkai siekia jau 50 metų. Būtent prieš tiek laiko kilo ir mokslinę pažangą skatinantys klausimai: ar mašina taps protingu daiktu, ar ji kada nors galės būti žmogaus pašnekovu? LIEPOS projektas yra žingsnis šia kryptimi.

Projekte darbuojasi trys ekspertų grupės: atpažintuvo (prof. Laimutis Adolfas Telksnys), garsyno (vadovas prof. Vytautas Kardelis), ir sintezatoriaus (doc. Pijus Kasparaitis). Atpažintuvo grupei tenkanti užduotis yra labai sudėtinga, nes lietuvių šneka pasižymi milžiniškomis darybinėmis galimybėmis, negana to, žmonės šneka greitai ar lėtai, garsiai ir tyliai, įvairiais tembrais, sloguodami, prikimę ar susijaudinę.

Atpažintuvo programa naudosis didele, 1000 valandų ir kelių tūkstančių balsų lietuvių šnekos duomenų baze, kurią galima palyginti su garsų ir žodžių biblioteka. Ją sukurs garsyno grupė (vadovas prof. Vytautas Kardelis), bendradarbiaudama su Lietuvos radiju ir televizija. Doc. Pijaus Kasparaičio vadovaujama grupė tobulins ankstesniame LIEPOS projekto etape sukurtą lietuvių natūralios šnekos sintezatorių, jau dabar naudojamą DELFI, „Lietuvos žinių“, Vilniaus miesto savivaldybės bei kituose tinklalapiuose, ir sukurs akliesiems skirtą sintezatoriaus versiją, veikiančią mobiliojoje aplinkoje. „Bus galima klausytis ne tik tekstų portaluose, bet ir bet kokio kompiuteriu užrašyto paskaitų konspekto ar kito panašaus asmeninio teksto, pasinaudoti teksto įgarsinimo paslauga svetainėje RoboBraille.org ir susisintezuoti turimus asmeninius tekstus“, – pasakojo doc. P. Kasparaitis. Siekiama, kad projekto LIEPA2 metu sukurtomis paslaugomis nemokamai galėtų kasdien naudotis mokiniai, studentai, verslo atstovai, aklieji ir apskritai kiekvienas visuomenės narys. Projekto metu bus sukurtos tokios paslaugos:

  • interaktyvaus humonoidinio roboto valdytuvas, ugdantis moksleivių gebėjimus priimti strateginius sprendimus;
  • šneka valdomas telefono skambintuvas;
  • šneka valdomas taksi iškviestuvas;
  • mobilioji sistema, kompiuterių ekranuose rodomą informaciją balsu skaitanti akliesiems ir silpnaregiams;
  • interneto naujienų skaitytuvas, kai vartotojas pageidavimus pareiškia šnekėdamas;
  • tarpkalbinį lietuvių – kinų kalbų komunikatorių.

Iš kairės į dešinę: prof. A. L. Telksnys, prof. V. Kardelis, dr. A. Valotka, doc. P. Kasparaitis. E. Kurausko nuotr.

Projekto dalyviai