Balandžio 26 d., penktadienį, Skandinavistikos centras kviečia į kasmetinę BA programos studentų mokslinę konferenciją, kurioje bus pristatyta keturiasdešimt baigiamųjų darbų. Konferenciją 9 val. pradės plenarinis suomių lektorės Tainos Mylläri pranešimas

Nuo 9.30 iki 12.45 bus skaitomi pranešimai trijose – Literatūros, Lingvistikos ir Kultūros – sekcijose.

Nuo 13.30 iki 15.00 bus aptariami Posterių sekcijoje pristatomi studentų darbai.

Pranešimai ir aptarimai vyks skandinavų, lietuvių ir anglų kalbomis. 

Konferencija vyks Zigmo Zinkevičiaus (92) ir 314 auditorijose.

Konferencijos programą rasite čia >

Dažnai girdime raktažodį research culture, bet ką tiksliai jis reiškia? Kaip mokslo kultūra siejasi su kokybe ir poveikiu?  Ką daro įvairios Europos organizacijos, siekdamos mokslo kultūros? Kas yra aprašomasis CV (narrative CV), kaip jis susijęs su mokslo kultūra, kaip jį parengti ir kur jo gali prireikti mokslininkui Lietuvoje bei rengiant europinių projektų paraiškas?

Jei domina atsakymai į šiuos klausimus, kviečiame į trečiąjį Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų instituto (ARKSI) organizuojamo ciklo “Humanitarinių mokslų kokybė ir poveikis” seminarą Filologijos fakultete jau pirmadienį, balandžio 29 d. 15:00 val., A9 aud.

Seminaro pabaigoje – tarptautinis siurprizas! 

Atkreipiame dėmesį į šiek tiek pasikeitusią seminaro datą ir vietą!

Balandžio 22 d. Vilniaus universiteto bibliotekos Mažojoje ekspozicijoje XXI-XXII atidaryta paroda, skirta Jonui Zemvaldui Balkevičiui, o Baltojoje salėje pristatyta prisiminimų knyga apie jį. Jonas Zemvaldas Balkevičius, į istoriją įėjęs kaip Vilniaus universiteto ceremonijų kūrėjas, laisvos akademinės bendruomenės dvasios puoselėtojas, nepamainomas reginių organizatorius, buvo Filologijos fakulteto dekanas, mylimas dėstytojas, lietuvių kalbos sintaksės tyrėjas, kalbos kultūros ir tautiškumo puoselėtojas, Lietuvos latvistas.

Vilniaus universiteto bibliotekoje surengta paroda „Baltų kalbų tyrėjas, pedagogas, ilgametis Filologijos fakulteto prodekanas ir dekanas. Jonas Zemvaldas Balkevičius (1923-2000)“ atskleidžia gražiausius gyvenimo metus Filologijos fakultetui ir universitetui atidavusio kalbininko veiklą. Kaip teigia parodos rengėja, Vilniaus universiteto Komunikacijos ir informacijos skyriaus parodų kuratorė Snieguolė Misiūnienė, ekspozicijoje norėjo parodyti įvairialypę Balkevičiaus asmenybę – dėstytoją, mokslininką, dekaną, universiteto ceremonijų kūrėją, Lietuvių kalbos sekcijos įkūrėją, šeimos žmogų, Lietuvos latvį. Parodoje galima išvysti viešo ir privataus Jono Zemvaldo Balkevičiaus, dėl tobulų oratorystės gebėjimų vadinto Jonu Auksaburniu, tobulai jautusį lietuvių kalbos grožį, gyvenimo akimirkų koliažą, susipažinti su originaliais rankraščiais.

Prisiminimų knygos sudarytojai, VU Baltistikos katedros docentei Reginai Venckutei „Filologijos fakulteto istorijoje Balkevičius liko kaip visų mylimas ir nepamirštamas Dekanas (1979‒1984), prieš tai net vienuolika metų be pertraukos prodekanu išbuvęs talentingas pedagogas, puikus oratorius, netikėčiausių idėjų kupinas vizionierius, kurio išmonė ir neišsenkama energija lėmė, kad atsirado spalvingos fakulteto šventės, o jo vestibiulius, auditorijas, skaityklas ir koridorius papuošė žymių menininkų sukurti kūriniai“.

Vilniaus universiteto leidyklos išleistos prisiminimų knygos „Pirmiausia aš buvau mokytojas“ didžiausią dalį sudaro Balkevičiaus šeimos narių, kolegų ir studentų prisiminimai, paties Balkevičiaus interviu, jo laiškai. Leidinys parodo, kad Balkevičiui, anksti suvokusiam savo pašaukimą, svarbiausias buvo „darbas su augančia jaunuomene“, nuoširdžiai dirbtas per visą gyvenimą, kuriant akademinės bendruomenės dvasią universitete ir siekiant, kad „visi nacionalinės kultūros turtai taptų jo [jaunimo] savastimi“. Iš knygos atsikleidžia ir jo talentas pilkoje ir ideologijos persunktoje sovietmečio realybėje iškelti Vilniaus universitetą, mokslo ir kultūros židinį, tapusį tokiu pat svarbiu miesto simboliu kaip ir Gedimino kalnas.

Pasak prisiminimų knygos sudarytojos VU Baltistikos katedros docentės Reginos Venckutės, „Universiteto istorijai Balkevičius svarbus kaip visą Vilnių ir Lietuvą išjudinusios Didžiosios universiteto 400 metų jubiliejaus šventės daugelio renginių sumanytojas. Tada pelnyta nepamainomo ceremonmeisterio šlovė ir vėliau nešykštėjo darbo: jis rengė universiteto 410-ųjų ir 415-ųjų metinių minėjimo scenarijus, rikiavo garbės daktaro vardo suteikimo užsienio mokslininkams iškilmių eigą, planavo kitus iškilmingus universiteto renginius. Vilniui liko Balkevičiaus sugalvotas Saulėtekio miestelio pavadinimas“.

Šie renginiai vainikuoja Jono Zemvaldo Balkevičiaus šimtmečio minėjimą, prasidėjusį pernai balandį Vivulskio gatvėje atidengus jo atminimui skirtą lentą. Parodą „Baltų kalbų tyrėjas, pedagogas, ilgametis Filologijos fakulteto prodekanas ir dekanas. Jonas Zemvaldas Balkevičius (1923-2000)“ Vilniaus universiteto bibliotekoje galima aplankyti iki birželio 3 d.

Tekstas: VU Baltistikos katedros profesorė Daiva Sinkevičiūtė
Nuotraukos: Vytautas Kardelis

Balandžio 26 d. nuo 11 val. J. Balkevičiaus auditorijoje planuojamas Tarybos posėdis.

Numatoma tokia darbotvarkė:

• Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas ir praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (prof. dr. Jurgis Pakerys, 5 min.).
• Dėl Fakulteto nuostatų pakeitimų (dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, 30-45 min.).
• Doktorantūros studijų apžvalga ir prioritetinių krypčių aptarimas (prof. dr. Daiva Aliūkaitė, 20-30 min.).
• Dėl doc. Rachilės Aprijaskytės-Valdštein vardo suteikimo A8 auditorijai (tęsinys) (prof. Inesa Šeškauskienė, dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, 10 min.).
• Nauja II pakopos studijų programos Kalbotyra specializacija: baltistika (studijų prodekanė doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, doc. dr. Antanas Smetona, 10 min.).
• Vokiečių filologijos SPK atnaujinimas (studijų prodekanė doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, 5 min.).
• Kiti klausimai.

Dalinamės akimirkomis iš Danijos Karalystės ambasadorės Grete Sillasen vizito Filologijos fakultete balandžio 19 dieną.

Vizito metu Dekanete buvo aptartos bendradarbiavimo perspektyvos bei aplankytas šviesus skandinaviška dvasia pulsuojantis Filologijos fakulteto Skandinavistikos centras.

J.E. vizitą praturtino kultūrinė jo dalis – Danijos Sankt Annæ muzikos mokyklos simfoninio orkestro medinių pučiamųjų kvinteto koncertas centriniuose Vilniaus universiteto rūmuose ir gyva bei draugiška Filologijos fakulteto studentų diskusija su ambasadore bei muzikantais.

Visą nuotraukų galeriją rasite čia >>

Gegužės 8 d. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultetas kartu su VU Kauno fakultetu organizuoja jau ketvirtąją studentų lituanistų mokslinę konferenciją „Generalinė repeticija“, kuri šiais metais vyks VU Filologijos fakultete. Mokslinė konferencija jau tapo tradicija, ketvirtus metus suburiančia jaunuosius tyrėjus iš dviejų VU fakultetų dėl galimybės pasidalyti mokslinėmis įžvalgomis ir atradimais, aptarti filologines aktualijas ir šios krypties svarbą XXI a.

Konferencija prasidės ekskursija, supažindinančia su VU bibliotekos istorinėmis salėmis, po jos įvadinį konferencijos pranešimą tema „Hermeneutinė poetinio diskurso gramatika Alfonso Nykos-Niliūno „Autobiografijoje 1986“ skaitys doc. dr. Jūratė Levina, vėliau savo tyrimus pristatys III ir IV kursų bakalaurantai.

Ši studentų lituanistų mokslinė konferencija yra reikšmingas renginys, suvienijantis studentus, dėstytojus ir kitus lietuvių kalba, literatūra ir kultūra besidominčius žmones, norinčius prisidėti prie lituanistikos vystymosi. Toks ir renginio tikslas – įkvepiant bendradarbiavimą tarp lituanistų iš VU Filologijos ir Kauno fakultetų, skatinti akademines diskusijas ir jaunųjų tyrėjų aktyvumą.

Abejojančius ar nesiryžtančius dalyvauti drąsina ir lituanistikos studentas Arnoldas Tarvydas, pasidalijęs savo mintimis apie tai, kodėl šie susibūrimai yra reikšmingi ne tik mums, šios krypties studentams, VU bendruomenei, bet ir platesnei visuomenei:

Mąstydamas apie humanitariką ir lituanistiką, iškart prisimenu austrų filosofo Liudvigo Vitgenšteino mintį: „Mano kalbos ribos žymi mano visatos ribas“. Be jokios abejonės, neneigiu kitų disciplinų svarbos, tačiau, mano akimis, studijuojant literatūrą ir kalbą, prisiliečiama prie žmogaus, jo būties; joje, literatūroje, ieškome atsakymų į tai, kas svarbu, išgyvename, kaip sakė Vytautas Mačernis, aukštąsias akimirkas.
Tiek mokykloje, tiek universitete ir apskritai gyvenime svarbiausia plėsti ribas, varžančias žmonių protą, jausmus, ribas, kurios įkalina. Man atrodo, kad mokyklinė lituanistika kiek skursta – mokiniai per daug neskaito, nesidomi, bet tie, kurie leidžiasi į knygos pasaulį, atranda šimtus naujų pasaulių – nematytų, nepatirtų, bet atliepiančių jų, jaunų žmonių, būtį; literatūroje jie atranda tai, ką pastebi, jaučia, bet negali arba nemoka artikuliuoti. Tai džiugina. Dalis jų tęsia kelionę su knyga...
Įstojęs į lituanistikos studijas, didžiavausi. Tebesididžiuoju. Gyvendami šiuolaikiniame pasaulyje, universitete irgi susiduriame su sunkumais, bet juos įveikiame, nes čia pradedamos trinti mokslinių tyrimų ribos, daugybė konferencijų, diskusijų ir kitų galimybių leidžia dar kartą patikėti humanitarikos galia. Dalyvaudami akademinėje veikloje, kaip akį saugome savo individualumą. Ir, žinoma, augame, padedami bendraminčių, dėstytojų, stumtelėjančių tirti, ieškoti ir atrasti.
Apibendrindamas norėčiau priminti Viktoriją Daujotytę: „Jei pasakysi, jei pajėgsi pasakyti, bus, kas išgirs. Žmogaus pasaulis keičiasi iš to, kas pasakoma ir kas išgirstama“. Kad ir sunku kartais būti išgirstam, kalboje ir literatūroje ieškome drąsos ir įkvėpimo, polėkio ir kūrybos, plėsdami kalbos ribas, kuriame tokį pasaulį, kokį norime matyti.

Konferencijoje norintys dalyvauti III ir IV kursų studentai lituanistai kviečiami siųsti savo pranešimų anotacijas (iki 150 žodžių) el. paštu iki balandžio 29 d.
Kilus klausimų, susisiekite el. paštu .

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto gretutinių studijų sąrašą papildė nauja programa „Vertimas“. Programa skirta mokantiems anglų kalbą ne žemesniu nei B2 lygiu pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis. Programa rekomenduojama pirmiausia filologams, tačiau yra atvira ir visų kitų krypčių I pakopos studentams. Programos apimtis – 60 kreditų. Programos tikslas – suteikti vertimo teorijos ir praktikos pagrindus, ugdyti vertėjo kompetencijas, formuoti kritinį ir kūrybinį požiūrį į vertimo užduotis, tekstų kūrimą, vykdyti vertimo projektus.

Programos turiniu užtikrinama, kad vertėjo profesijai būtinos kompetencijos bus ugdomos nuosekliai ir nenutrūkstamai. Pirmajame semestre studentai susipažins su vertimo teorijos ir praktikos pagrindais, kurie padės suprasti ir interpretuoti vertimo ir originalo kalbos skirtumus, pasirinkti ir panaudoti tinkamą vertimo procedūrą; studentai taip pat galės rinktis toliau tobulinti anglų kalbos žinias, pasirinkdami anglų kalbos gramatikos arba kalbos ir vertimo kursus. Antrajame semestre studentai studijuos vertimo istoriją, galės toliau tobulinti anglų kalbos gramatiką, gilintis į teisinį anglų kalbos diskursą ir versti teisinius tekstus, susipažinti su audiovizualiniu vertimu ar išbandyti versti grožinę literatūrą. Trečiajame semestre kurse studentai redaguos verstinį tekstą, kritiškai vertins, generuos idėjas, siūlys sprendimus iškilusioms kalbinėms problemoms, taip pat gilinsis į vertimo ir kultūros santykį. Ketvirtajame semestre susipažins su kompiuterinėmis vertimo technologijomis, įvairiomis programomis, vertyklėmis jų privalumais ir trūkumais, toliau vers tekstus seminaruose naudodami kompiuterines vertimo priemones, tekstynus, vertimo apdorojimo programinę įrangą. Gretutinės studijos baigsis 5 semestre Vertimų projektų vadybos ir gretutinių studijų baigiamuoju projektu, kuris įgalins pritaikyti įgytas žinias: organizuoti visą vertimo procesą, sukurti ir įgyvendinti vertimo projektą. Baigę studijas, absolventai bus pasirengę versti, redaguoti tekstus vertimo paslaugų įmonėse, vertimo biuruose, leidyklose ir kt.

Dėl papildomos informacijos apie gretutines studijas ,,Vertimas” galite kreiptis į Guostę Stonienę, 852687245,

Norintys studijuoti šioje gretutinių studijų programoje, prašymą iki balandžio 30 dienos gali pateikti per IS VU.

Maloniai kviečiame bendruomenę pagerbti žymų kalbininką ir baltistą, buvusį VU Istorijos ir filologijos fakulteto dekaną profesorių Joną Kazlauską (1930–1970).

Renginio metu Filologijos fakultete prof. Jono Kazlausko vardo auditorijoje balandžio 26 d., penktadienį, 13 val. bus atidengtas bronzinis bareljefas, išlietas pagal 1979 m. sukurtą a.a. skulptoriaus Vytauto Mačiuikos gipsinį medalį.

Renginyje dalyvaus profesoriaus Jono Kazlausko giminaičiai mecenatai Eglė Danielienė su vyru Romualdu Danieliumi, VU partnerystės prorektorius dr. Artūras Vasiliauskas. 

Prof. J. Kazlausko pastangomis 1965 m. įsteigtas baltų kalbotyros žurnalas „Baltistica“, netrukus pelnęs tarptautinį pripažinimą (1965–1970 m. jis buvo atsakingasis redaktorius). Profesoriaus iniciatyva Vilniuje 1964 ir 1970 m. surengtos vėliau tradicinėmis tapusios tarptautinės baltistų konferencijos, kurios nuo 1980 m. pakaitomis vyksta Vilniuje ir Rygoje. 1970 m. prof. J. Kazlauskas buvo pakviestas į JAV Pensilvanijos universitetą skaityti Baltų kalbotyros kurso.

Nuotrauka: MELC archyvas