Bendros naujienos

Sveikiname dr. J. Urbonaitę

Sveikiname dr. Justiną Urbonaitę!

2017 m. gegužės 30 d. Justina Urbonaitė sėkmingai apgynė disertaciją „Metafora rašytiniame akademiniame teisės diskurse: gretinamasis tyrimas“ humanitarinių mokslų srities, filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti. Disertacijos vadovė – prof. dr. Inesa Šeškauskienė.

Sveikiname!

Kvietimas į baltistikos konferenciją „Bridges in the Baltics“ Stokholme

imageStokholmo universiteto Baltų kalbų centras (The Section for Baltic Languages) ir Tartu universitetas organizuoja penktąją baltistikos studentų konferenciją „Bridges in the Baltics“, kuri vyks 2017 m. spalio 6–7 d. Stokholme, Švedijoje. Konferencijoje kviečiami dalyvauti visi bakalauro, magistratūros ar doktorantūros programose Baltijos jūros regione studijuojantys studentai arba šio regiono studijas studijuojantieji kitur.

Konferencijai galima teikti pranešimų tezes šiose sekcijose apie Baltijos regiono kalbas, visuomenę ar kultūrą:

  • kalba ir lingvistika;
  • literatūra, folkloras ir menas;
  • kultūrinės ir biografinės studijos;
  • medijos, filmai ir komunikacija;
  • istorija ir kultūrinė atmintis.

Konferencijos darbinės kalbos: estų, latvių, lietuvių, anglų ir švedų. Kiekvienas pranešėjas gali pristatyti savo pranešimą bet kuria iš šių kalbų pasirinktinai, tačiau pranešimo abstraktas ir pateiktys turėtų būti angliškai. Savo pranešimų abstraktus (iki 200 žodžių) ir trumpus gyvenimo aprašymus (asmeniniai duomenys, išsilavinimas, akademiniai interesai), neviršijančius vieno puslapio, iki birželio 1 d. galite siųsti Frederik Bissinger: frederik.bissinger@balt.su.se

Daugiau informacijos > 

„Or be‘Lita“ premijų už geriausius baigiamuosius darbus konkursas

Šiemet jau antrąkart skelbiamas VšĮ „Šiaurės Jeruzalė“, VšĮ „Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centro“ ir Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo konkursas metinei „Or be‘Lita“ premijai laimėti.

Konkurse gali dalyvauti Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų bakalauro ir magistro studijų absolventai, sėkmingai apgynę baigiamuosius darbus žydų studijų tema ar darbus , integruojančius žydų istorijos ir kultūros siužetus.

Baigiamieji darbai ir kiti dokumentai laukiami nuo 2017 m. birželio 6 d. iki birželio 17 d. 12:00 val.* el. paštu: julijana@litvakworld.com

Visas konkurso skelbimas >

Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai studentams

Lietuvos kariuomenė skelbia priėmimą į jaunesniųjų karininkų vadų mokymus aukštųjų mokyklų studentams ir absolventams. 

kariuomeneIki 2017 m. birželio 30 d. priimami aukštųjų mokyklų studentų prašymai dalyvauti Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje. Prašymai priimami Vilniaus regioniniame karo prievolės ir komplektavimo skyriuje, Mindaugo g. 26, 109 kab., Vilnius

N.B. Baigę mokslus, aukštųjų mokyklų studentai gali patekti į šauktinių sąrašus ir turės atlikti 9 mėnesių trukmės Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT). Baigę Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus į NPPKT nešaukiami.

Papildoma informacija tel. 8-5-2103723, 8-5-2103734
el. paštu: jonas.dzevecka@mil.lt, joana.juchnaite@mil.lt

Netektis. Algis Kalėda (1952–2017)

Šįryt netekome mūsų mylimo kolegos, literatūros tyrinėtojo, habilituoto humanitarinių mokslų daktaro, Lietuvos rašytojų sąjungos nario Algio Kalėdos.

Visa fakulteto bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą veliono šeimai ir artimiesiems.

„Jis buvo vienas iš reikšmingų literatūros tyrinėtojų, vertėjų, jo Wislawos Szymborskos, Czeslawo Miloszo vertimai yra labai svarbūs. Dideli jo nuopelnai mūsų ryšiams su lenkais, jis buvo ir komizmo tyrinėtojas – visai neseniai yra išėjusi jo knyga apie Kornelijaus Platelio poeziją“, – pasakojo Lietuvos rašytojų sąjungos prezidentas A. A. Jonynas.

A. Kalėda Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą, tęsė studijas Krokuvos universitete, kur pasirinko lenkų filologijos kryptį. Jis yra dėstęs Vilniaus, Lietuvos edukologijos (tuometiniame Vilniaus pedagoginiame institute), Varšuvos universitetuose, priklausė Lietuvos rašytojų sąjungai.

A. Kalėda buvo ilgametis Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojas, didelę mokslinių tyrinėjimų dalį skyręs lietuvių ir lenkų kultūriniams bei literatūriniams ryšiams. Jis yra publikavęs per 70 įvairių mokslinių straipsnių, išleidęs apie dešimt monografijų lietuvių, lenkų, anglų kalbomis.

Jis taip pat yra sudaręs kelis lietuvių – lenkų ir lenkų – lietuvių kalbų žodynus, su bendraautoriais parengęs lenkišką lietuvių literatūros antologiją, W.Szymborskos , Cz.Miloszo kūrybos vertimus.

 

Štai kaip Profesorių prisimena VU Polonistikos centro darbuotojai ir studentai

Doc. dr. Viktorija Ušinskienė:

„Mes, katedros darbuotojai, visada galvojome, kad mums tiesiog pasakiškai pasisekė, nes profesorius A. Kalėda buvo ne šiaip sau formalus mūsų vadovas, bet pirmiausia – neginčijamas autoritetas ir pavyzdys, o taip pat – labai šiltas, šviesus ir nuoširdus žmogus. Jis buvo mūsų mokytojas, kolega, patarėjas. Mūsų išmintingas, gerbiamas ir mylimas Meistras.“

Dr. Teresa Dalecka:

„Visi jaučiame, kiek daug praradome... Bendravimas su profesoriumi A. Kalėda buvo dovana mums visiems – jo dėka turime tam tikrą mąstymo, minties gylio etaloną bei mokslinio bendravimo pavyzdį.“

Doc. dr. Miroslavas Davlevič:

„Algis buvo ne tik įžymus mokslininkas, bet ir šviesus, taurus Žmogus. Šiltas ir patikimas. Į jį visuomet buvo galima atsiremti...“

VU Polonistikos centro absolventė Agnė Jočytė:

„Profesoriaus A. Kalėdos vedamos paskaitos visada buvo kupinos didelių minčių šuolių, plačių kontekstų ir gilių literatūrinių diskursų. Pasitelkdamas komparatyvistinę tyrimų prizmę, jis supažindino studentus su lenkų ir lietuvių literatūriniais kontekstais, sąsajomis ir jas vienijančiais giliais saitais. Visada su humoru, įtaigia alegorija, vaizdžiais, gilų humanitarinį išmanymą bylojančiais palyginimais jis pradėdavo paskaitą, kuri nunešdavo toli ir nutrūkdavo netikėtai, kas versdavo studentus patiems ieškoti atsakymų ir nerti į diskusiją kito susitikimo metu.“

VU Filologijos fakulteto doktorantė Monika Bogdzevič:

„Profesoriaus A. Kalėdos Lenkų literatūros istorijos paskaitos mums, tuomet trečio kurso studentams, asocijuodavosi ne su gausybe medžiagos, kurią turėjome perskaityti egzaminui, bet su kupina įspūdžių kelione į poezijos pasaulį. Man, lingvistei iš prigimties, nuolat besinarpliojančiai gramatinėse struktūrose, kiekvienas susitikimas su Profesoriumi tapdavo ypatinga ir itin vertinga patirtimi. Kalba ir būdas, kuriuo Profesorius kreipdavosi į studentus, leido atsiverti naujiems horizontas bei atvėrė mūsų širdis...“

Doc. dr. Kinga Geben:

„Visuomet prisiminsiu profesorių A. Kalėdą kaip itin nuoširdų ir šviesų Žmogų... Privačiuose pokalbiuose Profesorius retai atviravo apie savo literatūrines preferencijas, bet vieną kartą prasitarė, kad A. Mickevičiaus kūryboje labiausiai Jam patinka Lozanos lyrikos: „Uolai stovėti, grasinti,/ debesiui lietų gabenti/ žaibui blyksėti ir griausti,/ man plaukti, plaukti ir plaukti...“ (vertė S. Geda).

Doc. dr. Irena Fedorovič:

„Bendraujant su Profesoriumi A. Kalėda kiekvienas kolega, doktorantas, studentas jautėsi pastebėtas, svarbus, nepriklausomai nuo to, kuo domisi, kokią temą tyrinėja. Liūdna žinia apie Jo netikėtą mirtį pribloškė mus. Ieškodama paguodos, dieną po laidotuvių, paėmiau į rankas prieš dvidešimt metų Profesoriaus parengtą dvikalbį Czesławo Miłoszo poezijos tomą. Atsitiktinai (o gal visai neatsitiktinai?) atsiverčiau puslapį, kuriame buvo eilėraštis Apie maldą (1982), išverstas būtent Profesoriaus.“

Tokia skaudi ir netikėta Profesoriaus mirtis mums visiems...
Amžina atmintis Mokytojui, Kolegai, Bičiuliui!

kaleda pm

Priėmimo-atestacijos komisijos posėdis

Informuojame, kad Priėmimo-atestacijos komisijos posėdis Filologijos fakultete vyks š. m. gegužės 15 d., pirmadienį, 15.00 val. Dekano menėje (Filologijos fakulteto Dekanatas, III a.).

 

Priėmimo-atestacijos komisija:

  1. Prof. Bonifacas Stundžia (komisijos pirmininkas)
  2. Prof. Eleonora Lassan
  3. Doc. dr. Nijolė Juchnevičienė
  4. Doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri
  5. Dr. Dalia Satkauskytė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas)
  6. Dr. Vilija Ragaišienė (Valstybinė lietuvių kalbos komisija)
  7. Toma Limontaitė (studentų atstovė; Skandinavistika)
  8. Užsienio ekspertas (profesorius, habilituotas daktaras)

 

Komisija patvirtinta Vilniaus universiteto rektoriaus A. Žukausko įsakymu nr. R-161 2017 m. balandžio 24 d.

Tarptautinis Semiotikos studijų programos vertinimas

Kviečiame Semiotikos studentus ir alumnus dalyvauti tarptautiniame studijų programos vertinime gegužės 16 d. 9:00–17:30.

Kontaktinis asmuo (tel. nr., el. paštas): Magdalena Slavinska, tel. 268 71 61, e-paštas: centras@semiotika.lt

Programos vertinimo darbotvarkė

Kandidato į Vilniaus universiteto Tarybą rinkimai

Balandžio 25–26 dienomis, 9-17 val. K. Donelaičio auditorijoje (Filologijos fakultete) vyksta kandidato į Vilniaus universiteto Tarybą rinkimai.

Daugiau informacijos