Bendros naujienos

Išleista prof. A. Lichačiovos monografija

Ala Lichačiova „Rusų komunikacinė kultūra ir jos verbalinės apraiškos gretinant su lietuvių ir kitomis komunikacinėmis kultūromis.

Knygoje pateikiamas nacionalinės komunikacinės kultūros analizės modelis remiantis rusų komunikacinės kultūros pavyzdžiu ir rusų kalbine medžiaga, gretinant su kai kuriomis lietuvių komunikacinės kultūros savybėmis, taip pat pasitelkiant duomenis apie kitų tautų komunikacines kultūras. Daugiausia dėmesio skiriama verbalinėms nacionalinio komunikacinio stiliaus apraiškoms. Monografija skirta filologams ir kitų humanitarinių krypčių atstovams, studijuojantiems ir tyrinėjantiems nacionalinių komunikacinių kultūrų specifiką bei jų kalbinius aspektus.


Aлла Лихачева "Русская коммуникативная культура и ее вербальные проявления в сопоставлении с литовской и другими коммуникативными культурами".

В книге предлагается модель анализа национальной коммуникативной культуры на примере русской коммуникативной культуры и на русском языковом материале в сопоставлении с некоторыми чертами литовской коммуникативной культуры, а также с привлечением сведений о коммуникативных культурах других народов. Основное внимание уделяется вербальным манифестациям национального коммуникативного стиля. Монография адресована филологам и представителям других гуманитарных направлений, изучающим и исследующим специфику национальных коммуникативных культур и их вербальных аспектов.

ISBN 978-609-459-867-8 (elektroninė versija), ISBN 978-609-459-868-5 (popierinė versija), VU leidykla, 2017, 294 p.

 virselis

LLVS meninio vertimo konkursas

LLVS etalonas 1Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga skelbia devintąjį meninio vertimo konkursą „Noriu versti“. Italų literatūros metų proga šiemet konkurso dalyviams LLVS siūlo išversti vieną iš pateiktų italų prozos ištraukų arba vieną italų eilėraštį.

Konkurso tikslai: suteikti galimybę svajojantiems apie literatūros vertėjo profesiją išmėginti savo jėgas ir įvertinti sugebėjimus; atskleisti naujus talentus, skatinti diskusijas apie meninį vertimą, ugdyti vertimo kokybės sampratą. Konkurse kviečiami dalyvauti visi, besidomintys italų literatūra, norintys tapti literatūros vertėjais ar tiesiog išmėginti savo jėgas.

Susipažinę su konkurso taisyklėmis, pasirinkę vieną iš pateiktų tekstų ir savarankiškai jį išvertę, dalyviai vertimus gali siųsti iki spalio 31 d. 18 val. Gautieji vertimai nuo lapkričio 6 d. bus skelbiami LLVS tinklalapyje www.llvs.lt greta originalo, tad visi norintieji galės diskutuoti, vertinti kitus, rinkti geriausius vertimus. Vertimai bus žymimi skaičiais, dalyvių vardus ir pavardes žinos tik organizatorius, nei publikai, nei ekspertams jie nebus žinomi.

Daugiau informacijos apie konkurso sąlygas ir tekstai >>>

Tomui Venclovai įteiktos Vilniaus universiteto garbės daktaro regalijos

Tomas Venclova: E. Kurausko nuotrauka

Rugsėjo 14 d., konferencijos, organizuojamos Vilniaus universiteto ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, skirtos Jeilio profesoriaus emerito Tomo Venclovos kūrybai, metu profesoriui įteiktos Vilniaus universiteto Doctor Causa Honoris (lot. garbės daktaro) regalijos. Ceremonijos metu profesorius dėkojo Universiteto bendruomenei iš tokią garbę ir priminė pagrindinę kiekvieno universiteto misiją – puoselėti laisvą ir nevaržomą mąstymą.

Prof. dr. Tomo Venclovos kalba

Esu dėkingas ir sujaudintas, gaudamas šį aukštą ir vargu ar pelnytą įvertinimą. Juo maloniau, kad jį suteikia mano garbingoji Alma Mater. Įstojau į Vilniaus universitetą prieš šešiasdešimt trejus metus, visiškai kitokioje epochoje, kurios be abejo neprisimena didžioji dauguma esančių šioje salėje. Tada turėjau tik šešiolika – septyniolika man sukako po kelių dienų – ir buvau turbūt vienas iš jauniausiųjų studentų per visą universiteto istoriją. Laikai buvo sunkūs ir pavojingi, nors aš to deramai dar nesupratau. Lietuvos miškuose geso partizanų karas, viršum šalies tebetvyrojo represijų, ištrėmimų ir mirties šešėlis. Kaip tik tada padėtis pradėjo keistis – labai lėtai, su daugybe kliūčių ir stabdžių, bet negrįžtamai: laisvės nuojauta ir skonis darėsi vis stipresni, ir pagaliau įvyko tai, ko buvo penkis dešimtmečius laukiama ir geidžiama – Lietuva grįžo į Europą, užimdama deramą vietą šalia demokratinio pasaulio valstybių. Prie to prisidėjo daugybė Vilniaus universiteto dėstytojų ir studentų. Šiandien noriu prisiminti tokius įžymius lituanistus, kaip Juozas Balčikonis, Jurgis Lebedys, Meilė Lukšienė, Vanda Zaborskaitė, Irena Kostkevičiūtė: turėjau laimės ir garbės būti jų mokinys, ir kaip tik jie man davė svarbias mokslinio sąžiningumo bei pilietinio atsparumo pamokas. Deja, šiandien jų nebėra gyvųjų tarpe. Prisimenu ir savo studentus bičiulius, be kurių pavyzdžio ir paramos nebūčiau, koks esu – kai kurių irgi jau niekad nepamatysiu, kitus, laimė, tebematau. Negaliu jų visų išskaičiuoti, bet noriu šiandien visiems padėkoti.

Universitete patyriau svarbiausiąjį pasaulėžiūros lūžį – suvokiau, kad reikia gyventi nemeluojant: vyresniosios ir jaunesniosios universiteto aplinkos poveikis čia buvo lemiamas. Tačiau ne mažiau už juos padėjo pati universiteto tradicija, siekianti Steponą Batorą, Petrą Skargą ir Konstantiną Sirvydą, Adomą Mickevičių, Simoną Daukantą ir Czesławą Miłoszą. Padėjo universiteto atmosfera – jo asimetriški, įvairialypiai kiemai, Šv. Jonų fasadas, kurį vadinome neeuklidiniu, ir galinga tos bažnyčios varpinė, senos auditorijos bei paslaptingi užkampiai, gal labiausiai biblioteka, kurioje matėme ir Mikalojaus Koperniko knygą De revolutionibus orbium coelestium, ir Martyno Mažvydo Katekizmą. Visa tai neleido užmiršti, kas yra civilizacija, nors valdžia bandė išstumti pačią civilizacijos idėją iš mūsų sąmonės, pavaduoti ją beprasmiškomis formulėmis, įamžinančiomis fizinę bei intelektualinę vergiją. Supratome, kad šitoks universitetas įpareigoja. Privalėjome tęsti jo liniją, pradėtą dar XVI amžiaus geriausiųjų žmonių – išminties, tolerancijos, laisvo ir nevaržomo mąstymo liniją, pranokstančią tautines ribas. Tikiuosi, kad mūsų karta daugmaž susidorojo su tuo uždaviniu. Uždraustąsias bibliotekos knygas pratęsė savilaida. Ir, manau, ne tik savilaida, o visa tai, ką stengėsi rašyti ir sakyti geriausieji iš mūsų.

Esu kartą sakęs, kad Vilniaus universitetas išmokė mane vieno paprasto, bet svarbaus dalyko: kultūra negali būti sunaikinta. Ji atsiduria konclageriuose ir tremtyje, pasitraukia į miškus, palėpes ir tolimas šalis, randa aplinkines nepastebimas vagas, rizikuoja pačiu savo buvimu ir tuo, kas blogiau už nebuvimą – demoralizacija; tačiau ji atgimsta, ir nieko čia nepadarysi. Bandžiau prie to prisidėti, ir gal bent lašeliu prisidėjau, nors pats apie tai spręsti negaliu. Šiaip ar taip, bandžiau.

Dar kartą dėkui.

Bernardo Brazdžionio stipendija – Kristinai Janulytei

2017 m. Bernardo Brazdžionio stipendija už puikius studijų ir kūrybinės veiklos rezultatus skirta Literatūros antropologijos ir kultūros II k. magistrantei Kristinai Janulytei.

LKMA kursai apie krikščionybę

Visi mūsų bendruomenės nariai yra kviečiami į Lietuvių katalikų mokslo akademijoje organizuojamus kursus, skirtus
krikščionybei. Daugiau informacijos www.lkma.lt Mažosios akademijos skyrelyje.

skelbimas 2017 ruduo A4 SPAUDAI

Kvietimas teikti paraiškas dvišaliams mainams

Studentai yra kviečiami į spalio 1 d. imtinai teikti paraiškas dvišaliams mainams pagal siūlomas Vilniaus universiteto ir kitų šalių sutartis.

Tarptautinės dvišalės sutartys - tai Vilniaus universiteto ir užsienio universiteto susitarimas bendradarbiauti ir vykdyti studentų mainus. Puiki galimybė studentams, norintiems semestrą ar du pasimokyti Australijoje, Kanadoje, Singapūre, Japonijoje, Korėjoje, Kinijoje, Taivane, Tailande, Brazilijoje, Rusijoje ir t.t.

Visą papildomą informaciją raiste ČIA >>>

A. Railaitės-Pranckevičienės vardinė stipendija (Anglų fil.)

Kviečiame II kurso Anglų filologijos programos studentus teikti dokumentus Algimantos Railaitės-Pranckevičienės vardinei stipendijai gauti. Stipendijos skyrimo nuostatai.

Estų ir vengrų kalbų kursai (nemokamai)

Išmok, ko nemoka niekas kitas ir įkalbink sėkmę, turėdamas didžiulį kalbinį pranašumą. Filologijos fakultetas kviečia visus mūsų Universiteto studentus rinktis ir nemokamai studijuoti gimtakalbių dėstytojų vedamus:

Estų kalbos kursas. Pradedantiesiems A1 lygyje. Kaip laisvasis (LD) arba nekreditinis (NPD) dalykas. Registruotis gali per VUSIS. Pirma paskaita jau rugsėjo 18 d. 17 val. 108 aud. Daugiau informacijos

Vengrų kalbos kursasPradedantiesiems ir pažengusiems, norintiems tęsti kalbos mokymąsi A2 lygyje. Kaip neformaliojo švietimo programa. Registruotis gali rašant dėstytojai arba studijų prodekanei Nijolei Juchnevičienei. Pirma paskaita jau rugsėjo 20 d. 123 aud. Daugiau informacijos  

postas karjerai