Bendros naujienos

Informacija apie rinkimus į Tarybos išorinio nario vietą

Centrinė rinkimų komisija šių metų kovo 30 d. vykusio posėdžio metu patvirtino kandidatų į laisvas Tarybos narių vietas sąrašus. Susipažinti su kandidatais į Vilniaus universiteto tarybos narius bei jų pateiktais dokumentais galite ČIA.

Filologijos fakultetas ir Orientalistikos centras dalyvauja pakartotiniuose rinkimuose į Tarybos išorinio nario, atstovaujančio teisinės, politinės, socialinės, ūkio, finansų ir administravimo sistemų plėtros interesų sričiai, vietą. Rinkimai vyks balandžio 25-26 dienomis (prieš savaitę tradiciškai bus numatytas išankstinis balsavimas).

Rinkimų komisija

Netektis. Danutė Čepelytė (1931–2017)

Liūdime dėl ilgametės Rusų kalbos katedros dėstytojos, patyrusios metodininkės, išugdžiusios ne vieną profesionalių mokytojų kartą, Danutės Čepelytės (1931–2017) mirties.

Atsisveikinimas ir laidotuvės vyks velionės tėviškėje Rokiškyje, velionė bus pašarvota Angėlės gedulo namuose kovo 24 d. Į amžino poilsio vietą velionė bus išlydima 12 val.

Rusų filologijos katedra reiškia nuoširdžią užuojautą velionės broliui ir jo šeimai. 

Rinkimai į Universiteto tarybos narių vietas

Vasario 28 d. Senatas inicijavo dvejus naujus rinkimus į Universiteto tarybos narių vietas (su nutarimu galite susipažinti):

  1. Pakartotinius rinkimus į Tarybos išorinio nario, atstovaujančio teisinės, politinės, socialinės, ūkio, finansų ir administravimo sistemų plėtros interesų sričiai, vietą (dalyvauja visi Universiteto rinkėjai);
  2. Rinkimus į Tarybos vidinio nario, atstovaujančio socialinių mokslų ir studijų plėtros interesų sričiai, vietą (rinkimuose dalyvaus šiai mokslų sričiai atstovaujantys Ekonomikos fakulteto, Filosofijos fakulteto, Kultūros centro, Religijos studijų ir tyrimų centro, Kauno fakulteto, Komunikacijos fakulteto, Bibliotekos, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto, Teisės fakulteto bei Verslo mokyklos rinkėjai).

Kandidatus kviečiame kelti iki kovo 22 d.

 

Filologijos fakulteto ir Orientalistikos centro rinkimų komisija

Sveikiname doc. dr. Brigitą Speičytę!

Už mokslo darbų ciklą „XIX amžiaus Lietuvos literatūros istorijos tyrimai“ doc. dr. Brigita Speičytė apdovanota LMA vardine Vinco Krėvės-Mickevičiaus premija.

Sveikiname!

2017-ieji – italų literatūros metai

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga jau penktus metus iš eilės skiria kurios nors šalies grožinei literatūrai. 2017 metais padėsime skaitytojams ir leidėjams atrasti italų žodžio meistrystę – įdomią įvairialypiškumu, aprėpiančią ir aukštąją literatūrą (pradedant Dante), ir pagavų kasdienio gyvenimo vaizdavimą.

Šių dienų Lietuvos realijos ir nuotaika sudaro išties puikų foną atsiskleisti vienam esmingiausių italų literatūros bruožų – švelniam romantizmui, atsiradusiam iš neskubraus ir saulėto gyvenimo būdo bei tikėjimo, kad problemas verčiau spręsti, užuot dejavus dėl jų gausos. Džiaugdamiesi senas tradicijas turinčiais Lietuvos ir Italijos kultūriniais ryšiais, ligšioline Italijos  literatūros sklaida ir vis gausėjančiomis tą literatūrą išmanančių specialistų gretomis, šiais metais ne kartą susidursime ir su italų autoriais bei kūriniais, kurie lietuvių skaitytojams dėl vienokių ar kitokių aplinkybių vis dar neprieinami, priminsime ne vieną lietuviškoje bibliografijoje minimą, tačiau dėl akivaizdžiai pasenusio vertimo jau ne tokį paveikų ar dėl vertimo iš tarpinės kalbos daug raiškos praradusį Italijos literatūros perlą. Norėtųsi, kad italų literatūros metai taptų impulsu ir leidėjams, ir skaitytojams ne vien sekti ryškias naujienas, bet ir perteikti bei atrasti turtingą saulėtosios šalies literatūrinę tradiciją bei pasaulėvaizdį.

Daugiau informacijos

Lietuvių kalbos egzaminas užsienio lituanistinių mokyklų mokiniams

Šių metų kovo 25 d. JAV ir Europos lituanistinių mokyklų 14–16 metų mokiniai rengiasi laikyti lietuvių kalbos mokėjimo A1–B1 lygių egzaminą. Egzaminas sukurtas VU Lituanistinių studijų katedros darbuotojų Joanos Pribušauskaitės, Elvyros Kutanovienės, Ritos Migauskienės, Virginijos Stumbrienės, Linos Vaškevičienės. Egzaminu siekiama nustatyti, kurį iš šių trijų lygių mokinys yra pasiekęs. Juo tikrinami skaitymo, rašymo, klausymo ir kalbėjimo gebėjimai. Egzaminą gali rinktis laikyti lituanistinių mokyklų mokiniai, kuriems svarbu turėti įrodymą, kad jie moka lietuvių kalbą, ir tas patvirtinimas būtų suprantamas kitoms institucijoms – t. y. nurodomas kalbos mokėjimo lygis pagal „Bendruosius Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenis“. Išlaikiusieji lygių egzaminą gaus Lituanistinių studijų katedros pažymėjimą, nurodantį, kokiu lygiu moka lietuvių kalbą.

Apie tokio lietuvių kalbos mokėjimo lygių egzamino poreikį užsienio lituanistinių mokyklų mokiniams pradėta kalbėti prieš keletą metų. Egzamino projektas gimė per ilgas diskusijas, kurių iniciatorės buvo Neila Baumilienė, Kazickų šeimos fondo Niujorko skyriaus direktorė, ir Gaila Narkevičienė, Bostono lituanistinės mokyklos direktorė. Jos kėlė šį klausimą įvairiais lygiais įvairiose Lietuvos institucijose, taip pat pačios ieškojo specialistų. Pirmajame egzamino kūrimo etape Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu buvo parengtas A2 lygio egzaminas ir išbandytas Bostono lituanistinės mokyklos mokinių. Apibendrinus minėto egzamino vykdymo patirtį ir rezultatus buvo nustatyta, kad tikslinga rengti ne vieno, bet kelių lygių egzaminą. Todėl naujame etape sukurtas vienas egzaminas, kuriuo būtų tikrinami trys kalbos mokėjimo lygiai (A1, A2 ir B1). A lygių kalbos vartotojai apibūdinami kaip pradedantieji; nors lituanistinių mokyklų mokinių, kaip paveldėtosios kalbos vartotojų, gebėjimai šiek tiek skiriasi nuo visiškų kitakalbių, kurie pradeda mokytis nuo nulio, tačiau dėl labai ribotų kalbos vartojimo situacijų jų tikrieji kalbiniai gebėjimai taip pat yra labai riboti. B1 lygio (vadinamojo Slenksčio) kalbos vartotojai suprantami kaip savarankiški vartotojai, t. y. jie, pasitelkdami bazines kalbines priemones, gali komunikuoti daugelyje numatomų viešojo gyvenimo, mokslo ir pan. situacijų. Naująjį egzaminą taip pat rengė Lituanistinių studijų katedros darbuotojos, konsultavo ir koordinavo JAV Švietimo tarybos deleguota atstovė Gaila Narkevičienė. Finansavo Švietimo ir mokslo ministerija, labai rėmė Filologijos fakultetas.

Kadangi A1–B1 lygių egzaminą vykdyti gali tik specialiai parengti egzaminuotojai,  2016 m. sausio 29–30 d. Bostono lituanistinėje mokykloje vyko pirmasis egzaminuotojų mokymo seminaras. Per mokymus buvo rengiami kalbėjimo egzaminuotojai, taip pat aptarti esminiai egzamino vykdymo principai, būsimieji egzamino bandymai. Seminarus vedė lekt. Joana Pribušauskaitė ir asist. Rita Migauskienė, rėmė Kazickų šeimos fondas, kuris labai rūpinasi lituanistiniu  švietimu.  Vienas A1–B1 lygių testo variantas buvo išbandytas vasario mėn. (dalyvavo 76 mokiniai, koordinavo G. Narkevičienė). Paskui daugelyje JAV lituanistinių mokyklų buvo suorganizuotas bandomasis egzaminas. Atsižvelgiant į rezultatus ir mokytojų pastabas, buvo pakoreguotas testo modelis ir 2016 m. balandžio 16 d. 7 centruose (JAV) įvyko tikrasis lygių egzaminas. Jame dalyvavo 89 mokiniai iš 11 JAV lituanistinių mokyklų. Šiuo lietuvių kalbos lygių egzaminu susidomėjo ir Europos lituanistinės mokyklos. Todėl Švietimo ir mokslo ministerija kartu su VU Lituanistinių studijų katedra, remiami Kazickų šeimos fondo, 2016 metų lapkričio 25–26 dienomis suorganizavo mokymus egzaminuotojams Vilniuje. Į juos atvyko 15 mokytojų lituanistų iš Airijos, Jungtinės Karalystės, JAV,  Norvegijos,  Prancūzijos, Rusijos ir Švedijos lituanistinių mokyklų ir kalbos ugdymo centrų. Seminarų dalyvės buvo supažindintos su kalbos mokėjimo lygių sistema, mokėsi, kaip reikia vykdyti egzaminą, o ypač – kalbėjimo dalį.

Siekiant užtikrinti nenutrūkstamą egzaminuotojų rengimą ir jų tobulinimąsi, 2017 metų sausio 13–15 dienomis Bostono lituanistinėje mokykloje  vėl buvo rengiami testuotojų mokymo seminarai, viename dalyvavo jau vykdę egzaminus, kitas buvo skirtas naujiems testuotojams.  Seminarus vedė Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedros dėstytojos lekt. Joana Pribušauskaitė, doc. dr. Loreta Vilkienė, asist. Rita Migauskienė ir asist. Lina Vaškevičienė. Mokymus organizavo Bostono lituanistinės mokyklos direktorė Gaila Narkevičienė, finansinę paramą suteikė Kazickų šeimos fondas ir Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas. Šiais metais kvalifikacijos kelti atvyko 30 lituanistinių mokyklų atstovų iš įvairių JAV miestų: Bostono, Niujorko, San Francisko, Čikagos ir kitų. Visos seminarų dalyvės išlaikė kvalifikacinę įskaitą.

 Lituanistinių studijų katedros svarbus darbo baras yra lietuvių kalbos kaip užsienio kalbos mokymas, todėl dėstytojos, be testuotojų mokymo, dar surengė lietuvių kalbos mokymo seminarą visiems panorusiems – ir testuotojams, ir ne. Per seminarą  buvo kalbama apie paveldėtąją kalbą, diskutuojama, kaip veiksmingiau svetur mokyti lietuvių kalbos. Buvo mokoma(si) kelti mokymo tikslus, planuoti kalbos kursą ir atskiras pamokas, ugdyti kalbinę veiklą. Dalyvės aktyviai dalyvavo parodomosiose gramatikos ir žodyno pamokėlėse, diskutavo įvairiais aktualiais mokymo klausimais.

Kalbantis su kolegomis iš lituanistinių mokyklų, aiškėja keletas dalykų. Reikėtų užtikrinti nuolatinį nenutrūkstamą egzaminuotojų rengimą, kad egzaminą vykdytų tik sertifikuoti egzaminuotojai. Taip pat turėtų būti parengta speciali informacinė medžiaga kandidatams, kad jie galėtų susipažinti su egzaminų struktūra, užduočių pavyzdžiais, taip pat iš anksto žinotų egzaminų datas. Lietuvių kalbos mokėjimo pažymėjimas yra reikalingas ne tik bebaigiantiems lituanistines mokyklas, bet ir jau baigusiems jas, kartais – studentams ar net kitų amžiaus grupių nelietuvių kilmės asmenims, tad būtų tikslinga organizuoti ir aukštesnių kalbos mokėjimo lygių (B2 ar C1) egzaminus 17+ amžiaus kandidatams. Egzaminui vykdyti reikėtų kurti testavimo centrus, geriausiai prie Lietuvos įstaigų (konsulatų), kad būtų užtikrinamas egzamino slaptumas, sudaromos vienodos egzamino laikymo sąlygos visiems kandidatams. Kitaip tariant, turėtų būti parengta nuosekli lietuvių kalbos kaip svetimosios testavimo sistema ir suaugusiems, ir mokyklinio amžiaus testuojamiesiems.

 Lituanistinių studijų katedros informacija

foto

Lituanistinių studijų katedros dėstytojos su lituanistinių mokyklų mokytojomis. JAV, Bostonas, 2017 m. sausis. Nuotrauka Aistės Solly.

Baigtas leisti Konstantino Sirvydo „Punktų sakymų“ kritinis leidimas

2016 metais baigtas leisti Konstantino Sirvydo Punktų sakymų kritinis leidimas, kurį sudaro penkios knygos. Metų pradžioje pasirodė doc. dr. Virginijos Vasiliauskienės ir doc. dr. Kristinos Rutkovskos parengtos dvi Konstantino Sirvydo Punktų sakymų kritinio leidimo knygos: Punkai sakymų nuo Advento iki Gavėnios (1629) ir Punktai sakymų Gavėniai (1644), kuriose paskelbtos minėto pamokslų rinkinio faksimilės ir dokumentiniai perrašai su kritiniu aparatu. O metų gale atskira knyga išėjo „Konstantino Sirvydo  Punktų sakymų teksto rengimo principai, rodyklės ir šaltiniai“ ir dvi monografijos: Virginijos Vasiliauskienės monografija „Konstantino Sirvydo Punktų sakymų struktūra, turinys ir šaltiniai“ ir Kristinos Rutkovskos monografija lenkų kalba „Konstantino Sirvydo Punktai sakymų – XVII amžiaus pirmosios pusės lietuvių ir lenkų kultūros paminklas“.

Virginijos Vasiliauskienės monografija orientuota į Sirvydo pamokslų ir perikopių tekstų šaltinius, Sirvydo biblinės terminijos kilmę ir šaltinius ir šio pamokslų rinkinio sąsajas su kitais panašaus pobūdžio rašto paminklais. Čia taip pat aprašyti tie tyrimo aspektai, kurie buvo labai svarbūs Punktų sakymų kritinio leidimo tekstui parengti: spaudmenys, rašyba, skyryba, korektūros klaidų tipai. Tyrimo metu atskleista senesniojo ir naujesniojo kalbos klodų susipynimo atvejų, sąsajų su Jokūbo Wujeko, Mikalojaus Daukšos, Jono Jaknavičiaus darbais ir Sirvydo žodynais.

Kristinos Rutkovskos monografijoje buvo tyrinėjamas Punktų sakymų tekstas lenkų kalba: tirtos jo sąsajos su lietuvišku ir lotynišku tekstais, Sirvydo veikale vartotų kalbų funkcijos, nagrinėjami lietuviško teksto vertimo į lenkų kalbą ypatumai. Identifikuojant Punktų sakymų šaltinius,  ypač parašytus lenkų kalba, tikrintas jų pasitelkimo būdas ir mastai. Didelis dėmesys skirtas biblinių intekstų analizei, svarstoma apie biblinio stiliaus formavimosi ypatumus.  Knyga įsilieja į postilių žanro tyrimus Lietuvoje, joje atspindėta daugiakalbystės problematika diachroniniu aspektu.

Šio kritinio leidimo recenzento prof. Pauliaus Subačiaus tvirtinimu, monografijos pagirtinos dėl metalingvistinio tarpdalykinio galvojimo užuomazgų: Sirvydo pastangos savarankiškai ieškoti lietuviškų ir lenkiškų atitikmenų biblinei leksikai ir raiškai regimos kaip civilizacinis procesas, o ne vien lingvistinio dėmesio objektas.

20161227 133709