instituto cover mazas bkki

BKKI kviečia į 2018 m. pavasario semestro seminarų ciklo „BKKI kalbotyros seminaras / BKKI Linguistics Seminar“ (seminarų vadovas prof. habil. dr. Axel Holvoet) pranešimą ir diskusiją. Pranešimas bus skaitomas lietuvių kalba.

 

Gegužės 18 d.

2018 m. gegužės 18 d. 15 val. 402 aud. Skandinavistikos centre / 18 May 2018, 3 p.m. Room 402 at the Centre of Scandinavian Studies dr. Rolandas Mikulskas (LKI) skaitys pranešimą

Jungčių virsti ir tapti koegzistavimas semantinėje ingresyvinio aspekto raiškos erdvėje. Empirinis tyrimas DLKT duomenų pagrindu

The Coexistence of the Copulas Virsti ‘Turn Into’ and Tapti ‘Become’ in the Semantic Space of Ingressive Aspect: A Corpus-Based Study

Tiek veiksmažodžio virsti, tiek ir veiksmažodžio tapti būtojo ir būsimojo laiko formos pokyčio įvykį perteikiančiose jungties konstrukcijose pasitelkiamos ingresyvinio aspekto raiškai, tačiau vieno esinio ingresiją į kito būtį jos, dėl inherentinių semantinių savybių, dažnai perteikia skirtingai. Skirtumą reikėtų sieti su šių formų galimais turėti aspektiniais profiliais. Pavyzdžiui, jungties forma virto paprastai pasirenkama, kaip subjektinio referento ingresija į naują būtį vyksta laipsniškai, inkrementine tvarka. Taip vartojama ši forma turi vyksmo (accomplishment) akcionalinio tipo predikato profilį. Jungties forma tapo paprastai vienareikšmiškai perteikia atsitikimo (achievement) įvykį, kuriame inceptyvinė pokyčio fazė sutampa su kompletyvine/tranzitine, taigi tokiam pokyčiui nebūdingas duratyvumas.

Atlikta kontrastinė jungties formų virto vs. tapo semantinės distribucijos tirtose DLKT imtyse analizė leidžia manyti, kad abiejų jungčių koegzistavimą gramatėjimo kelyje lydėjo ne tik tarpusavio sąveika dėl funkcinės analogijos, bet ir semantinės ingresyvinio aspekto raiškos erdvės dalijimasis pagal paveldėtosios reikšmės nulemtas šių jungčių semantines specifikacijas ir jas atliepiančius jų aspektinius profilius.

Vis dėlto esama empirinio pagrindo manyti, kad nepaisant reikšmingų semantinės distribucijos skirtumų, jungties konstrukcijos su minėtomis veiksmažodžių formomis kalboje funkcionuoja kaip bendresnės ingresyvinio aspekto raiškos konstrukcijos dvi atskiros instanciacijos. Pirmiausia, žinoma, tą liudija tas pats jungties konstrukcijų su veiksmažodžiais virsti ir tapti predikatyvinių komplementų morfosintaksinis kodavimas ir (retsykiais) net kai kurie bendri sintaksinės jų struktūros elementai dabartinėje lietuvių kalboje. Tačiau ne mažiau svarus argumentas įrodinėjant bendresnės ingresyvinio aspekto raiškos konstrukcijos egzistavimą kalboje yra besiribojantys semantiniai kontekstai, kuriuose be didesnio reikšmės nuostolio viena jungtis galėtų keisti kitą. Pranešime pagrindinį dėmesį ir skirsiu tokių kontekstų DLKT nustatymo metodikai, kuri leistų patikimiau spręsti apie aspektinių jungčių virsti ir tapti tarpusavio sukeičiamumo kalbos vartosenoje mastą.

In copular constructions denoting change events both virsti ‘turn into’ and tapti ‘become’, (especially their past and future forms), are used to express ingressive aspect, but these verbs express ingression into another state in different ways due to their inherent semantic properties. The difference may be accounted for by the different aspectual potential of the two verbs. So, e.g., virto is usually chosen when ingression of the subject referent into a new mode of existence proceeds incrementally, so that the verb is profiled as an accomplishment. In contrast, tapo always profiles the event as an achievement, the inceptive phase of the change event coinciding with its completive/transition phase, so that the profiled event is completely devoid of durativity.

A contrastive analysis of the semantic distribution of the copular forms virto and tapo in the Corpus of Modern Lithuanian shows that parallel development of these copulas can be characterized not only as their mutual interaction on the basis of functional analogy but also as the division of the semantic space of aspectual expression between them according to their inherited semantic specifications and corresponding aspectual profiles.

Nevertheless, empirical facts suggest that the copular constructions, featuring the copular verbs under discussion, function in language as two separate instantiations of one more abstract ingressive construction. They share the same morphosyntactic coding of their predicative complements (instrumental) and occasionally also additional elements of syntactic structure. Secondly, and most importantly, in some relevant borderline contexts, these copular verb forms can be used interchangeably without any noticeable loss in sentential meaning. In my talk I will concentrate on the methodology of establishing such contexts. That should allow us to judge with reliability to what extent aspectual copulas can replace each other in language usage in general.

 

Maloniai kviečiame!

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos