Maloniai kviečiame dalyvauti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje ISTORIJOS IR KULTŪROS SĄSAJOS VU prof. Antono Antonovičiaus monografijos „Baltarusiški tekstai, rašyti arabiškais rašmenimis“ išleidimo 50-čiui paminėti.

Konferencijos atidarymas 2018 m. birželio 1 d. 10.00 val. Vilniaus Universiteto Senato salėje (Universiteto g. 3).

Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečio minėjimo metais labai svarbu pažymėti atskirų iškilių asmenybių indėlį į Lietuvos istorijos ir kultūros lobyną. Tokia asmenybe laikytinas ir Vilniaus universiteto profesorius Antonas Antonovičius (1910–1980), 1968 m. išleidęs monografiją „Baltarusiški tekstai, rašyti arabiškais rašmenimis, ir jų grafinė ir ortografinė sistema“. Mokslininkas, etnine kilme baltarusis, atkakliai puoselėjo baltarusių kalbą ir kultūrą, savo tyrimais įnešė svarų indelį į totoristikos sritį. Jo monografija tapo pagrindiniu vadovėliu visiems Lietuvos totorių kultūrinio paveldo – rankraščių tyrėjams. Antonovičiaus dėka XXI a. pradžioje susiformavo ir atskira mokslo šaka – kitabistika.

Dar XIX a. viduryje specialistai atkreipė dėmesį į senuosius Lietuvos totorių rankraščius (kitabus, chamailus, tefsyrus bei tedžvidus), surašytus arabų, turkų, baltarusių ir lenkų kalbomis, bet arabiškais rašmenimis. Kryptingos šių rankraščių studijos prasidėjo tik XX a. antrojoje pusėje, kai buvo imtasi grafinės, tekstologinės ir teminės rankraščių tyrinėjimai. Visus juos pastūmėjo atrastas ir visuomenei pristatytas Keturiasdešimt Totorių kaimo kitabas, pavadintas mokslinėje literatūroje Luckevičiaus kitabu. Surašytas trimis, o kartais ir keturiomis kalbomis, rankraštis yra savotiškas musulmonų katekizmas, kuriame pateikiama informacija apie svarbiausias musulmonų šventes, šventus mėnesius, Ramadano pasninką, maldas, namazo svarbą, kuris prilygsta pokalbiui su pačiu Viešpačiu Dievu, ir t.t.

I. Luckevičiaus kitabas paskatino A. Antonovičių, busimą profesorių stoti į Vilniaus universitetą ir gilintis į filologijos mokslus. Jo asmenybėje aiškiai atsispindi būdingas mūsų valstybei multikulturiškumas: nuo totorių rankraščio prie kryptingų baltarusių kalbos studijų, o viso to išdava – susiformavusi totoristinių studijų kryptis.

Pagrindinis konferencijos tikslas – pristatyti ir supažindinti akademinę ir plačiąją visuomenę su prof. A. Antonovičiaus asmenybe, jo nuopelnais Lietuvos mokslui, pristatyti bei aptarti naujus atradimus Lietuvos totorių rankraščių tyrinėjimo srityje, aptarti istorijos, kalbų ir kultūrų sąveikos prasmę puoselėjant savąją ir bendrą Lietuvos kultūrą.

Konferencijos metu Vilniaus universiteto bibliotekos Galerijoje (Universiteto g. 3) 14.30 val. bus atidaryta paroda "Krymo totoriai fotografijose (XX a. pr.).
Šioje parodoje eksponuojamuose stenduose pristatomi XX a. pr. Krymo totorių, palikusių gilų pėdsaką Krymo pusiasalio istorijoje, portretai, jų gyvenimo ir buities akimirkos. Vienas ekspozicijos fragmentas skirtas Lietuvos totoriams, dalyvavusiems tautinio išsivadavimo judėjimuose. Parodoje taip pat pristatomas Krymo totorių šviesuolis, iškilus švietimo, kultūros ir politikos veikėjas Ismailas Gasprinskis. Parodą sudaro nuotraukos iš privačios Nizami Ibraimovo kolekcijos. Nizami Ibraimov – privatus antikvaras, renkantis ir saugantis nuotraukas, atvirlaiškius, senovines knygas ir rankraščius, turinčius sąsajų su Krymo ir kitų tiurkų tautų istorija, kultūra bei religija. Antikvaro kolekcijoje apie 80 – 100 000 vnt. įvairių dokumentinio paveldo vertybių. N. Ibraimovas yra surengęs šias parodas: 2011 m. „Bachčisarajus senuose atvirukuose“, 2014 m. „Chaitarma. Krymo totorių menas“, 2017 m. „Totoriai Rusijoje. XIX a. pab. – XX a. pradžios nuotraukų kolekcija“.

Detalią konferencijos programą galite peržiūrėti čia: 1 dalis ir 2 dalis

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos