Dr. Laura Vilkaitė-Lozdienė: Pastoviųjų žodžių junginių formos varijavimo įtaka jų apdorojimui

  • Projekto pavadinimas: Pastoviųjų žodžių junginių formos varijavimo įtaka jų apdorojimui
  • Podoktorantūros stažuotojas: dr. Laura Vilkaitė-Lozdienė
  • Podoktorantūros stažuotės vadovas: doc. dr. Jurgis Pakerys
  • Projekto įgyvendinimo laikotarpis 2017-12-04 – 2019-12-03
  • Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas“

Trumpas aprašymas

Projekto tikslas yra ištirti, kaip PJ (kolokacijų ir frazeologizmų) žodžių tvarka ir jų morfologinė forma veikia jų apdorojimą. Šio projekto metu atliekamas tyrimas gilinsis į tai, kaip pastoviųjų junginių formų varijavimas veikia tokių junginių apdorojimą. Pastovieji žodžių junginiai yra dažnai drauge vartojamų žodžių sekos, pavyzdžiui: mesti iššūkį, daryti įtaką. Vienas iš tokių junginių skiriamųjų bruožų yra tas, kad jie suvokiami ir apdorojami greičiau nei naujai sukurtos, nenusistovėjusios vartosenos frazės. Tačiau tekstynuose pastoviųjų junginių žodžių forma varijuoja: keičiasi žodžių tvarka (leisti laiką – laiką leisti), junginiai gali būti neištisiniai (leisti laiką – leisti visą savo laiką), varijuoti morfologiškai (leisti laiką – praleisdavo laiką). Iki šiol tirti tik neištisiniai pastovieji junginiai. Šis projektas tirs likusius du varijavimo tipus: 1) žodžių tvarkos variaciją ir 2) morfologinę variaciją. Tyrimu bus siekiama atsakyti į klausimą, kiek gali kisti pastoviojo junginio forma, kad junginys išlaikytų savo fraziškumą. Planuojami rezultatai leis aiškiau suvokti, kaip leksiniai vienetai saugomi mentaliniame leksikone. Projekto metu bus pristatyta apie tyrimo rezultatus konferencijose ir moksliniuose straipsniuose, bus sukurtas elektroninis tyrimų duomenų rinkinys ir semantinių asociacijų duomenų bazė lietuvių kalbai, kuri bus viešai prieinama kitiems mokslininkams.

ESFIVP I logo

Dr. Vladimir Panov: Sentencinių (sakinio) dalelyčių funkcijos ir jų pozicija sakinyje Eurazijos kalbose: kalbų arealinės tipologijos tyrimas

  • Projekto pavadinimas: Sentencinių (sakinio) dalelyčių funkcijos ir jų pozicija sakinyje Eurazijos kalbose: kalbų arealinės tipologijos tyrimas.
  • Podoktorantūros stažuotojas: dr. Vladimir Panov
  • Podoktorantūros stažuotės vadovas: prof. dr. Axel Holvoet
  • Projekto įgyvendinimo laikotarpis 2017-12-04 – 2019-12-03
  • Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas“

Trumpas aprašymas

Projekto tikslas sukurti Eurazijos žemyno kalbų sentencinių dalelyčių arealinę tipologiją ir išvystyti hipotezę apie ryšį tarp dalelyčių pozicijos sakinyje ir jų funkcijų. Kalbų tipologijoje nustatyta, kad sakinio dalelytės užima ne atsitiktines, o keturias pagrindines pozicijas: sakinio pradžioje, po pirmo kirčiuoto žodžio sakinyje, po veiksmažodžio sakinio viduryje ir sakinio gale. Projekte siekiama ištirti, kokios funkcijos yra būdingos skirtingoms sakinio dalelyčių pozicijoms, ir kaip pozicijos ir jas atitinkančios funkcijos yra geografiškai pasiskirstę Eurazijos žemyne. Dalelytės skirtingose pozicijose (su atitinkančiomis funkcijomis) pasirodo Eurazijoje arealiniu principu, t. y., gretimos geografiškai, bet nebūtinai giminingos kalbos turi panašius sentencinių dalelyčių tipus. Be to, spėjama, kad Eurazijos žemynui būdingas dalelyčių tipų kontinuumas. Projektas bus realizuojamas tyrinėjant konkrečių kalbų aprašymus (gramatikas ir siauresnius dalelyčių vartojimui skirtus tyrimus). Pagrindinis tyrimo metodas – Eurazijos kalbų reprezentatyviosios imties (apie 70-80 kalbų) analizė. Tyrimo metu bus atliktas platus teorinis apibendrinimas dėl Eurazijos sentencinių dalelyčių tipų ir jų arealinio pasiskirstymo žemyne. Rezultatai bus publikuoti trijuose straipsniuose tarptautiniuose recenzuojamuose žurnaluose, pristatyti vienoje tarptautinėje bendrosios kalbotyros konferencijoje ir Lietuvos mokslo renginiuose. Taip pat planuojama mokslo populiarinimo veikla, t.y. viešų paskaitų skaitymas.

ESFIVP I logo

Dr. Eglė Žilinskaitė-Šinkūnienė: Topologiniai erdvės santykiai baltų kalbose

  • Projekto pavadinimas: Topologiniai erdvės santykiai baltų kalbose
  • Podoktorantūros stažuotoja: dr. Eglė Žilinskaitė-Šinkūnienė
  • Podoktorantūros stažuotės vadovas: prof. dr. Jurģis Šķilters
  • Projekto įgyvendinimo laikotarpis 2017-12-04 – 2019-12-03
  • Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas“

Trumpas aprašymas

Projektu siekiama lingvistiniais ir kognityviniais metodais ištirti baltų kalbų topologinius erdvės santykius: talpyklos, atramos ir artumo santykiai bus išanalizuoti semantinės tipologijos, gretinamuoju ir eksperimentiniu aspektais. Tyrimas išryškins baltų kalbų topologinių erdvės santykių raiškos panašumus ir skirtumus, apibrėš talpyklos ir atramos raiškos priemonių padėtį tipologiniame kontekste, į baltų kalbotyrą įves naujų tyrimo metodų, o baltų kalbų duomenis pristatys tarptautinei mokslo erdvei. Numatomi rezultatai – 4 straipsniai ir 4 pranešimai konferencijose.

ESFIVP I logo

 

Kita informacija

Podoktorantūros stažuočių pagrindiniai uždaviniai

  • mokslininkų kvalifikacijos ir kompetencijos tobulinimas;
  • mokslininkų tarpsektorinio, tarpinstitucinio, tarpkryptinio ir tarptautino mobilumo bei mobilumo tarp viešojo ir privataus sektoriaus skatinimas.

Pagrindinės sąlygos podoktorantūros stažuotėms

Podoktorantūros stažuočių konkursui paraiškas gali teikti asmenys, turintys mokslų daktaro laipsnį, suteiktą tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslo ir studijų institucijų ir kuriems nuo daktaro laipsnio suteikimo yra praėję ne daugiau kaip 3 metai (motinystės bei vaiko priežiūros atostogos į šį laikotarpį neįskaičiuojamos). Stažuočių trukmė iki dvejų metų. Podoktorantūros stažuotės skirtos moksliniams tyrimams ir (arba) MTEP projektams vykdyti ir vyksta vadovaujama mokslininko, dirbančio pagal darbo sutartį toje institucijoje, kurioje atliekama stažuotė.

Senesnės stažuotės Filologijos fakultete

 Eil. Nr. Reg. Nr.  Stažuotojas  Stažuotės pavadinimas  Stažuotės metai Mokslinis vadovas
 1.

SF-PD-2012-12-31-0468

Artūras Ratkus

Posesyvumas gotų ir kitose senosiose germanų kalbose

 2013–2015 Axel Holvoet
 2.

SF-PD-2013-06-28-0541

Mindaugas Šinkūnas

Lietuvių rašybos istorija (XVI-XVII a.)

 2013–2015

Jurgis Pakerys

 3.

SF-PD-2013-06-28-0518

Neringa Markevičienė

Egotekstų tekstologija: postruktūralistinė teorija ir skaitmeninė praktika

 2013–2015

Paulius Vaidotas Subačius

es staz podokt

Filologijos fakultetas dalyvauja projekte „Podoktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje“. Projektai finansuojami pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos, Mokslininkų ir kitų tyrėjų mobilumo ir studentų mokslinių darbų skatinimo priemonę (VP1-3.1-ŠMM-01). 

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos