Baltijos kalbų ir kultūrų institutas

Kovo 6 d., penktadienį, 14.00 val. K. Būgos aud. vyks Taikomosios kalbotyros instituto (Lietuvių kalbos katedros, Lituanistinių studijų katedros) ir Baltijos kalbų ir kultūrų instituto (Vokiečių filologijos katedros) organizuojamas seminaras Akademinių frazių sąvadas ir studentų darbų fraziškumo tyrimai. 

Seminarą ves Lietuvių kalbos katedros docentė Vilma Zubaitienė. 

2017–2019 m. Vilniaus universitete vykdytas mokslinis projektas Studentų darbų fraziškumo tyrimai ir interaktyvusis frazemų sąvadas (http://www.fraziskumas.flf.vu.lt/). Jo tikslas buvo ištirti, kaip studentų rašto darbuose vartojamos akademinės frazės. Šiam tikslui pasiekti naudotasi specialiai sukurtu penkių pagrindinių mokslo sričių (humanitarinių, socialinių, biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų) pirmosios pakopos studentų darbų tekstynu. Atlikto tyrimo rezultatai pristatomi kolektyvinėje monografijoje.

Kitas projekto tikslas – iš tekstyno atrinktos medžiagos pagrindu ir remiantis atliktais tyrimais parengti interaktyvųjį atviros prieigos akademinės kalbos frazių (pastoviųjų žodžių junginių ir didesnių frazių) sąvadą. Interaktyvusis akademinių frazių sąvadas pasiekiamas internete adresu http://www.frazynas.flf.vu.lt/. Iš viso jame pateikta apie 3,5 tūkst. studentų baigiamiesiems darbams tinkamų frazių. 

Kovo 6 d., penktadienį, 13.00 val. 115A aud. BKKI kviečia Fakulteto bendruomenę į dr. Susannos Virtanen (Helsinkio universitetas) paskaitą Uralic studies: current state of research and education.

Susanna Virtanen atlieka podoktorantūros stažuotę Helsinkio universitete. 2015 m. ji apsigynė disertaciją, kurioje nagrinėjo rytų mansių kalbos tranzityvumą. 

Savo paskaitoje Susanna kalbės apie uraliečių kalbų tarpusavio giminystės ryšius, naujausius tyrimus, išnykstančias kalbas ir uralistikos (finougristikos) studijų perspektyvas.

Paskaita vyks anglų kalba. 

Rytoj, vasario 14 d., 15.00 val., 402 aud. vyks BKC seminaras, tradiciškai vadinamas Seminaru pas skandinavus.

Pranešėjas: Axel Holvoet

Tema: Irealio semantikos problemos

Abstraktas: Irealio sąvoka kalbų tipologijoje ir kalbos teorijoje yra kontroversiška. Kai kurie tyrėjai pripažįsta nerealumo prototipu grindžiamos kategorijos deskriptyvinį ir tipologinį validumą, bet vis dažniau manoma, kad kiekvienos kalbos irealis tėra atskirų gramatikalizacijos istorijų suma. Savo pranešime pasiūlysiu kompromisinį sprendimą, įrodinėdamas, kad irealis negali būti redukuojamas iki atskirų gramatikalizacijos atvejų, o siekiant paaiškinti labai plačia vartojimo sritimi pasižyminčio irealio atsiradimą būtina operuoti skirtingais žemesnio lygmens apibendrinimais, kurių išskirsiu du tipus: nefaktyvumą ir unanchoring.

Akselis

Gruodžio 13 d., penktadienį, 15.00-16.00 val. 402 aud. Fakulteto bendruomenė kviečiama į sociolingvistikos būrelio narės dr. Ramunės Čičirkaitės paskaitą ir diskusiją Žurnalistų tarties neformalėjimas: nuo vadovėlinio standarto link Vilniaus kalbos.

Jau keletą dešimtmečių Europoje stebimi viešosios erdvės privatėjimo ir viešosios kalbos neformalėjimo procesai. Žiniasklaidos tyrimai rodo, kad konservatyvių tarties formų TV ir radijo eteryje mažėja, o viešajai kalbai tinkamiausios kalbos statusą įgauna didmiesčių, pirmiausia – sostinės, kalbos formos. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų bendruomenių, sakytinės žiniasklaidos kalba laikoma geriausia atmaina. Tačiau iki šiol praktiškai nebuvo tirta, ar joje vyksta panašūs pokyčiai kaip kitur.  Paskaitoje bus pristatytas diachroninis Lietuvos TV ir radijo tarties raidos tyrimas nuo 1960 m. iki šių dienų. Tyrimas atliktas detaliai analizuojant vieną tarties ypatybę – vadinamąjį balsių trumpinimą, kai rašto kalbos nekirčiuoti ilgieji balsiai tariami trumpiau, pavyzdžiui, įdomus, mokyklų tariama kaip idomus, mokyklu. Kodėl ši ypatybė? Teigiama ir mano pačios tyrimai rodo, kad ji būdinga vilniečiams. Taigi sužinosite, kaip keičiasi žurnalistų kalba, ar jie laikosi normintojų nustatyto tarties idealo  ir kam – norminei ar Vilniaus kalbai – artimesnė žurnalistų tartis. Tyrimas yra dalis tarptautinio projekto Standard language ideology in contemporary Europe, vadovaujamo Kopenhagos universiteto prof. Tore Kristiansen.

Dr. Ramunė Čičirkaitė dirba Lietuvių kalbos instituto Sociolingvistikos centre. Prieš keletą mėnesių ji apgynė daktaro disertaciją apie Vilniaus kalbą ir jos santykį su žiniasklaidos kalba. 

Lapkričio 28–29 d. Fakulteto bendruomenė kviečiama į tarptautinį mokslinį seminarą „Senųjų lietuviškų tekstų rengimas mokslo tyrimams“, subursiantį ne tik senųjų lietuviškų tekstų rengėjus ir tyrėjus, bet ir visus besidominčius tekstų skaitmeninimu.

Mokslinį seminarą sudarys dvi dalys:

           9.00–12.40  Moksliniai pranešimai (107 auditorija)  

           14.00–17.30  Kūrybinės dirbtuvės  (A4 auditorija)

Smulkesnė programa > 

Renginio tezės >

Mokslinius pranešimus skaitys ir tekstų skaitmeninimo patirtimi dalinsis pranešėjai iš Lietuvos, Vokietijos, Latvijos, Rusijos ir Lenkijos, o kūrybines dirbtuves ves programuotojas dr. Wolf-Dieter Syring, turintis ilgametę Šventojo Rašto tekstų skaitmeninimo patirtį, ir informacinių technologijų bakalauras Ignas Rudaitis, besidomintis kompiuterinės lingvistikos tyrimais. 

Renginys atviras visiems, tačiau norintiems dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse BŪTINA registracija adresu  (nurodant vardą, pavardę ir ar reikalingas kompiuteris (galima turėti savo)).

Renginio plakatas >

Kūrybinių dirbtuvių plakatas >

Kūrybinių dirbtuvių aprašas >

Renginio kalbos: lietuvių, anglų ir vokiečių

Renginį organizuoja: Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas

Renginį remia: Valstybinė lietuvių kalbos komisija

Spalio 25 d., penktadienį, 15.00 val. 92 aud. vyks BKKI Baltistikos katedros mokslo darbuotojos, Chylinskio Biblijos tyrėjos, serijos sudarytojos ir internetinio leidimo kūrėjos dr. Gina Kavaliūnaitė seminaras Samuelio Boguslavo Chylinskio Lietuviška Biblija: publikacijos ir tyrimai.

Prieš mėnesį išspausdintas trečiasis XVII a. Chylinskio Biblijai skirtos serijos tomas, apimantis Chylinskio Naujojo Testamento rankraščio faksimiles ir dvi studijas apie rankraštį. Prieš keletą metų buvo išleisti Senojo Testamento (2008) ir Chylinskio Biblijos istorijos šaltinių (2016) tomai su įvadinėmis studijomis, o šaltiniai – su transkripcija, vertimais ir komentarais.

Serijos dailininkas Šarūnas Leonavičius, pasitelkdamas vis kitokią, Chylinskio laikais naudotą techniką, kiekvienai knygai sukūrė iliustracijas. Pirmojo ir antrojo tomų iliustracijos parengtos Šventojo Rašto tema, o istorinių šaltinių tomo iliustracijose skaitytojas gali atpažinti Chylinskio gyvenimo ir jo laikmečio siužetus.

Šiais metais pradėjo veikti Chylinskio Biblijai skirta interneto svetainė www.chylinskibible.flf.vu.lt. Tai Chylinskio Naujojo Testamento interaktyvus skaitmeninis leidimas, pirma tokio pobūdžio interneto svetainė Lietuvoje.

2019 m. spalio 9 d. (trečiadienį) 17.00 val. Germanistikos studijų kabinete prof. dr. Alja Lipavic Oštir iš Mariboro ir Trnavos universitetų skaitys pranešimą „Was sagen uns die Sprachkarten der Lernenden? Eine Analyse unterschiedlicher Typen von Sprachkarten“.

Seminarą rengia „Gesellschaft für deutsche Sprache“ ir VU Vokiečių filologijos katedra. Pranešimas bus skaitomas vokiečių kalba. Maloniai kviečiame!

Spalio 9 d., trečiadienį, 17 val. 108 auditorijoje vyks prof. Anneli Saro paskaita Do arts matter? Scandals in contemporary Estonian culture. Paskaita vyks anglų kalba. Mielai kviečiami ne tik dėstytojai, bet ir studentai.

Apie profesorę: 

Anneli Saro is Professor of Theatre Research at the University of Tartu (Estonia). In 2010-2014, she was Lecturer of Estonian Culture at the University of Helsinki. Saro has been a convener of the international working groups Project on European Theatre Systems and Theatrical Event. Saro has published articles and books on Estonian theatre history and system, performance theory and audience research.