Sidebar

Sveikiname germanistą Alfonsą Tekorių 90-ojo Jubiliejaus proga! 2024 m. balandžio 4 d. Alfonsas Tekorius apsilankė VU Vokiečių filologijos katedroje, kurioje dirbo ilgus metus, jai vadovavo ir studentams germanistams dėstė vokiečių kalbos fonetiką.

Pokalbio metu dėstytojas, Mokytojas ir kolega dalinosi prisiminimais apie darbą universitete, daug kalbėjo apie dabartinį savo užsiėmimą – filosofinės literatūros ir vokiečių klasikų kūrybos vertimus į lietuvių kalbą. „Nei vienos dienos be vertimo“, – tai Alfonso Tekoriaus šūkis, kai gyvenimas skirtas vertimams, dirbant mėgstamą darbą, kai išverstų knygų bokštas yra aukštesnis už patį vertėją. „Kalbos pajautą reikia išugdyti“, dalinasi savo patirtimi jubiliatas, pabrėždamas, kad dirbant su kalba, ją reikia mokėti profesionaliai, kad vertėjas – tai kultūrų tarpininkas. Į klausimą, ką reikia versti, sakinį ar semantiką, atsako: „Ir sakinį, ir semantiką.“

Pokalbis dar kartą atskleidė, kokios reikalingos yra užsienio filologijų studijos, kalbų mokėjimas. Greta modernių technologijų reikalingi ir kalbų profesionalai, galintys pajusti kalbų ir kultūrų skirtumus bei subtilybes. O vokiečių kalbos profesionalu galima tapti, pavyzdžiui, pasirinkus VU bakalauro studijų programą „Vokiečių filologija“.

434159829_886841640061894_2523763320695602123_n.jpg

 

Generatyvinis dirbtinis intelektas ir jo taikymas universitete, tekstynai ir praktiniai darbo su jais pavyzdžiai, naujos studijų formos, tarptautiškumas, bendradarbiavimas – tai aktualūs šių dienų klausimai, kuriems buvo skirtas tarptautinis germanistų seminaras „Naujos studijų formos ir studijų programos: tinklaveikos galimybės“. Kovo 25–26 d. Vilniaus universitete (VU) susirinko VU, Hamburgo ir Varšuvos universitetų germanistai, prie paskaitų ir diskusijų taip pat prisijungė ir studentai, studijuojantys vokiečių kalbą. Seminaro dalyvius ir dalyves sveikino VU Filologijos fakulteto dekanas prof. Mindaugas Kvietkauskas ir Baltijos kalbų ir kultūrų instituto direktorė doc. Erika Sausverde.

Generatyvinio dirbtinio intelekto tema

Generatyvinis dirbtinis intelektas – tai tema, kuri šiuo metu aktuali visose srityse. Šiai temai germanistų seminare buvo skiriama daug dėmesio. VU taikomosios kalbotyros magistrantūros studijų programos studentė Kamilė Pavydytė pasidalijo darbo su dirbtiniu intelektu patirtimi ir pristatė savo atliekamą tyrimą, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar „ChatGPT“ (versija GPT 3.5) tinkamas naudoti kaip leksikografinis instrumentas ir ar jį galima pasitelkti sudarant žodyno straipsnius, pavyzdžiui, kuriant iliustracinius sakinius lietuvių kalba. Dirbtiniam intelektui buvo pateikta išsami užklausa su prašymu paaiškinti žodį „X“ taip, kaip žodyne, daugiareikšmiams žodžiams prašyta pateikti pavyzdžių kiekvienai reikšmei. Vėliau gimtakalbių buvo paprašyta įvertinti sugeneruotus pavyzdžius – kaip jie skamba, natūraliai ar dirbtinai, ar jie logiški, ar pakankamai informatyvūs, kad būtų galima atpažinti žodžio reikšmę, ar jie gramatiškai taisyklingi. Studentės tyrimas dar tęsiamas, o pirmieji bandomojo tyrimo rezultatai parodė, kad 56 proc. pateiktų sakinių, gimtakalbių nuomone, skamba natūraliai ir jie tinkamai iliustruoja reikšmę. Vis dėlto likusiuose pavyzdžiuose yra nemažai įvairaus pobūdžio netikslumų, dėl to padaryta pirminė tyrimo išvada, kad lietuvių kalbos pavyzdžių kol kas lengviau būtų ieškoti tekstynuose, nei generuoti juos naudojant dirbtinį intelektą.

Kitas seminare aptartas klausimas – tai darbo su dirbtiniu intelektu taisyklės. Dirbtinio intelekto atsiradimas prilygsta revoliucijai, jis iš esmės pakeitė mokymąsi ir mokymosi procesą. VU Filologijos fakulteto mokslininkės doc. Virginija Masiulionytė ir doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri domėjosi dirbtinio intelekto reglamentavimo eiga pasaulio universitetuose ir pristatė dirbtinio intelekto gairių projektą, kuris šiuo metu rengiamas VU. Pasak pranešėjų, 2023 m. tik 10 proc. universitetų turėjo reglamentus dėl generatyvinio dirbtinio intelekto. Pagrindiniai tokių reglamentų klausimai: leisti, apriboti ar uždrausti generatyvinio dirbtinio intelekto naudojimą. Tendencijos tokios, kad iš esmės leidžiama naudoti mokantis, studijuojant ir atliekant tyrimus, tačiau būtina laikytis nustatytų taisyklių, etikos principų ir rekomendacijų, nurodyti naudotus šaltinius. „Atsakomybė tenka žmonėms, ne dirbtiniam intelektui“, – pabrėžė VU Vokiečių filologijos katedros docentė D. Šileikaitė-Kaishauri.

Prof. Heike Zinsmeister iš Hamburgo universiteto pristatė bendradarbiaujant su magistrantūros studentu Omaru Urdu parengtą darbą apie tai, kaip funkcionuoja dirbtinis intelektas, kaip vyksta interakcija su dirbtiniu intelektu ir kaip optimizuoti užklausas dirbtiniam intelektui. Norint gauti gerus atsakymus, užklausoje reikėtų, be kita ko, nurodyti savo vaidmenį ar poziciją, aprašyti kontekstą, suformuluoti konkrečią užduotį, klausimui paryškinti naudoti sutartinius ženklus, nurodyti, kaip turėtų būti pateikti užklausos rezultatai. Pasak Hamburgo universiteto profesorės, reikia suprasti, kad modelis duoda gerus atsakymus, o ne teisingus ir kad geri modelio atsakymai kartais būna teisingi.

 

434136798_886841583395233_8978033221653698490_n.jpg

 

Tekstynai ir jų naudojimas

Su skaitmeninėmis technologijomis susiję ir tekstynų bei jų naudojimo klausimai. Tekstynams seminare taip pat buvo skirta dėmesio, nes tai yra pagrindinė 2022–2024 m. vykdomo Hamburgo ir Vilniaus universitetų germanistinių katedrų bendradarbiavimo (Germanistische Institutspartnerschaft, GIP) projekto „Tekstynų didaktika ir tekstynais grįsti bendrosios ir dalykinės kalbos stabiliųjų junginių tyrimai“, kurį finansuoja Vokietijos akademinių mainų tarnyba (Deutscher Akademischer Austauschdienst, DAAD), tema. Bendruosius DAAD germanistinių partnerysčių tikslus ir principus pristatė VU Filologijos fakulteto mokslininkas doc. Daumantas Katinas. Apie tekstynų panaudojimo galimybes kuriant užduotis vokiečių kalbą besimokantiems studentams ir studentėms kalbėjo Anastasiia Stulen ir Carla Sökefeld, gramatinių fenomenų užklausų galimybes naudojant įrankį ANNIS pristatė Sara Abdelmonem ir Heike Zinsmeister, o Marie Flüh pasidalijo mintimis, kaip skaitmeninės technologijos gali būti naudojamos studijuojant literatūrą: kaip naudoti esamus literatūrinių tekstų tekstynus, kaip sudaryti savo tekstyną, kaip taikyti generatyvinio dirbtinio intelekto ir „ChatGPT“ galimybes mokykloje mokant literatūros. Aneta Łosińska iš Varšuvos universiteto skaitė pranešimą apie tai, kaip tekstynai gali būti panaudojami atliekant teisės kalbos tyrimus, pavyzdžiui, remiantis Lenkijos, Vokietijos ir Austrijos teismų skyrybos bylų tekstais. Carla Sökefeld iš Hamburgo universiteto pristatė platformą pedagogikos studentams, būsimiems pradinių klasių vokiečių kalbos mokytojams, kuri skirta pagilinti dalyko – vokiečių kalbos ir literatūros – terminijos žinias ir kurioje pateikiami įvairių tekstų pavyzdžiai ir užduotys darbui pamokose.

Iš VU ir Hamburgo universiteto bendradarbiavimo perspektyvos

Vienas iš Hamburgo universiteto ir VU bendradarbiavimo tikslų – sudaryti bakalauro pakopos germanistikos studentams ir studentėms galimybę gauti dviejų universitetų – Hamburgo ir Vilniaus – diplomą. Dėl to šio seminaro metu VU ir Hamburgo universiteto germanistės ir germanistai susitiko padiskutuoti su VU Filologijos fakulteto studijų prodekane doc. Gintare Judžentyte-Šinkūniene, VU Studijų ir plėtros skyriaus vadovu Andriumi Uždanavičiumi ir studijų vystytoja Lina Malaiškaite. Dvigubo laipsnio diplomu siekiama dar labiau suartinti VU ir Hamburgo universitetą tiek moksliniu, tiek studijų atžvilgiu ir atverti platesnes galimybes vokiečių kalbos, literatūros ir kultūros studentėms ir studentams iš Lietuvos.

2024 m. kovo 25-26 d. VU Vokiečių filologijos katedra kartu su Hamburgo universiteto (Vokietija) germanistėmis ir germanistais rengia tarptautinį seminarą „Naujos studijų formos ir studijų programos: tinklaveikos galimybės“. Pranešimus skaitys Vilniaus, Hamburgo ir Varšuvos universitetų mokslininkės ir mokslininkai, studentai ir studentės. Taip pat numatyta diskusija apie Vilniaus ir Hamburgo universitetų bendradarbiavimo galimybes dėl dvigubo germanistikos studijų bakalauro laipsnio suteikimo, seminaro metu bus aptartas tolesnis Hamburgo ir Vilniaus germanistų ir germanisčių bendradarbiavimas per Vokietijos akademinių mainų tarnybos (DAAD) germanistikos katedrų partnerystės (Germanistische Institutspartnerschaft, GIP) programą.

Visą seminaro programą rasite čia >>>

Kviečiame dalyvauti!

Seminaras rengiamas pagal projektą „Tekstynų didaktika ir tekstynais grįsti bendrosios ir dalykinės kalbos stabiliųjų junginių tyrimai“ („Korpusdidaktik für formelhafte (Fach)Sprache (KoDi-FS)“).

2024 m. kovo 6 d. Vokiečių filologijos ir Anglų filologijos bei kitos užsienio kalbos (vokiečių) studijų programų II kurso studentai per Šiuolaikinės vokiečių kalbos paskaitas (dėst. dr. Iris Bäcker ir dr. Daumantas Katinas) lankėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmuose. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su LR Vyriausybės pastato architektūra bei istorija, vėliau su ekskursijos vadove Erika Kasilūnaite apsilankė reprezentacinėse erdvėse, koncertų, kino bei posėdžių salėse, kuriose turėjo galimybę artimiau susipažinti su Lietuvos politine sistema bei ją palyginti su Vokietijos politiniu žemėlapiu.

Pagal Germanistikos katedrų partnerystės programą (GIP, DAAD) į Vokiečių filologijos katedrą atvyksta Hamburgo universiteto mokslo darbuotojos Laura Panne ir Tanja Stevanović (Hamburgo universitetas) ir vokiečių kalba skaitys paskaitas apie darbą su tekstynais:

  • trečiadienis, 2024-03-20, 09:00-10:30 val., Germanistikos studijų kabinete (A9 aud.): „Sprachliche Variation korpuslinguistisch untersuchen“;
  • penktadienis, 2024-03-22, 09:00-10:30 val., Germanistikos studijų kabinete (A9 aud.): „Übungen im korpuslinguistischen Arbeiten“.

Maloniai kviečiame dalyvauti!

 

2024 m. kovo 1 d. VU Vokiečių filologijos katedros studentai, kartu su kitų universitetų, mokyklų, organizacijų atstovais, dalyvavo Vokietijos-Baltijos šalių ateities fondo (Deutsch-Baltische Zukunftsstiftung, www.dbjw-balt.eu), IT įmonės "Reiz" ir Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedros organizuotame seminare apie Vokietijos-Lietuvos verslo santykius. 

Renginio pradžioje Vokietijos-Baltijos šalių ateities fondo Lietuvos biuro atstovai Indrė Aukštikalnienė ir Daumantas Katinas pristatė fondo veiklą Vokietijoje ir Baltijos šalyse, komunikacijos ir diplomatijos ekspertė Laurita Markevičiūtė-Zakarevičė skaitė pranešimą apie Vokietijos ir Lietuvos verslo santykius bei papasakojo apie Vokietijos įmonių veiklą Lietuvoje, įmonės atstovės Kristina Kikalienė, Monika Kvietkienė ir Agnė Jaraminaitė susirinkusiems pristatė įmonę "Reiz" bei papasakojo apie karjeros galimybes su vokiečių kalba. Vėliau renginio dalyviai lankėsi ekskursijoje po įmonę ir vaišinosi pietumis bei diskutavo apie ateities renginius ir glaudesnio bendradarbiavimo galimybes.

Daugiau informacijos apie renginį rasite čia >>>

2024 m. vasario 27 d. VU Vokiečių filologijos studijų programos pirmakursiai seminaro „Vokiečiai ir Lietuva: kalbiniai ir kultūriniai saitai“ (dėst. doc. dr. Justina Daunorienė ir doc. dr. Daumantas Katinas) metu Vilniaus senamiestyje ieškojo vokiškų pėdsakų. Prieš tai vykusių paskaitų metu studentai rinko medžiagą apie vokišką palikimą bei vokiškus pėdsakus Vilniaus senamiestyje bei pagal turimą medžiagą parengė ekskursiją su užduotimis.

Ekskursijos metu studentai aplankė svarbiausius su Vokietija susijusius objektus: prie Šv. Jonų bažnyčios ir varpinės susipažino su Johano Kristupo Glaubico veikla, prie Signatarų namų prisiminė Vokietijos valstybės archyve prof. Liudo Mažylio rastą Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą lietuvių kalba, Literatų gatvėje prie lentelių, skirtų Hertai Miuler, Johanesui Bobrovskiui ir Giunteriui Grasui, trumpai susipažino su šių rašytojų kūryba, prie Šv. Onos bažnyčios sužinojo, kad vokiečių kolonistai Vilniuje savo globėja rinkosi globėja Šv. Oną. Valdovų rūmai ekskursijos dalyviams priminė, kad greta politinių, diplomatinių, dinastinių bei karinių saitų Lietuvą su Vokietijos Saksonija siejo ir kultūriniai, meniniai ryšiai, siekę Renesanso laikus ir itin suintensyvėję Baroko epochoje, kai Abiejų Tautų Respublika ir Saksonija buvo valdomos bendrų valdovų. Kai kuriems buvo nežinoma, kad Vilniaus Arkikatedros varpinėje, kuri XVIII a. viduryje buvo rekonstruota pagal Johano Kristupo Glaubico projektą, gaudžia šeši Vokietijos Kelno arkivyskupijos padovanoti varpai. Vėliau ekskursijos dalyviai apsilankė vokiečių mažmeninės prekybos tinklo LIDL parduotuvėje, kurioje turėjo rasti Vokietijoje pagamintų produktų. Ekskursija baigėsi Vokiečių gatvėje, kai studentai su dėstytojais apžiūrėjo evangelikų-liuteronų bažnyčią bei netoliese esantį Glaubico namą.

Tikimės, kad visų kartu įgytos žinios, skatinančios domėtis Vokietijos ir Lietuvos praeities ir dabarties saitais, studentams bus naudingos ateityje – tiek studijų metu, tiek ir profesinėje veikloje.

MicrosoftTeams image 10 MicrosoftTeams image 17 
 MicrosoftTeams image 18 copy  MicrosoftTeams image 19 copy

VK LT1

2024-02-21

2024 m. vasario 21 d. Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos ir Anglų filologijos ir kitos užsienio (vokiečių) kalbos II kurso studentai su dėstytojais per Šiuolaikinės vokiečių kalbos paskaitas nagrinėdami žiniasklaidos temą lankėsi Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje (LRT). Ekskursijos metu studentai apsilankė LRT muziejuje, radijo ir televizijos studijose, susipažino su laidų vedėjais, žurnalistais bei žurnalistų darbu.

 

2024-02-01

2023 m. Lietuvos Metų vokiečių kalbos mokytoja išrinkta Rima Pranciška Oganesian, Vilniaus Filaretų pradinės mokyklos vokiečių kalbos mokytoja metodininkė.

Metų vokiečių kalbos mokytojo(s) apdovanojimą inicijuoja Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas ir, bendradarbiaudamas su partneriais UAB „Reiz-Tech“, UAB „Stevila“, Vokietijos-Baltijos ateities fondu, Vokietijos ambasada Vilniuje, Goethe’s institutu Lietuvoje, Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacija ir Lietuvos DAAD klubu, įteiks jį jau trečią kartą.

Jau antrus metus Vokietijos ambasada Vilniuje steigia ir savo specialų prizą. Už kryptingą darbą skatinant ir motyvuojant mokinius rinktis vokiečių kalbą, įvairių iniciatyvų, populiarinančių vokiečių kalbą Kelmės rajone, organizavimą ir ilgametį partnerysčių su Vokietijos švietimo organizacijomis puoselėjimą šiemet toks apdovanojimas skiriamas Kelmės „Aukuro“ pagrindinės mokyklos vokiečių kalbos mokytojai metodininkei Violetai Truncienei.

Nuoširdžiai sveikiname apdovanojimų laureates, linkime kūrybinio džiaugsmo ir gausaus mokinių būrio vokiečių kalbos pamokose!

Lietuvos Metų vokiečių kalbos mokytojo(s) 2023 apdovanojimas ir rėmėjų dovana Rimai Pranciškai Oganesian bus įteikti 2024 m. vasario 15 d. 12 val. Vilniaus Filaretų pradinėje mokykloje (Filaretų g. 43A, Vilnius). Visas nominuotas mokytojas pasieks organizatorių ir partnerių joms skirtos atminimo dovanos.

Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedra primena, kad kasmetinis Metų vokiečių kalbos mokytojo(s) apdovanojimas skiriamas mokytojoms ar mokytojams už aktyvią pastarųjų metų pedagoginę, organizacinę ir kūrybinę veiklą – vokiečių kalbos mokymą(si), tarpkultūrinį pažinimą ir daugiakalbystės sklaidą. Šiuo apdovanojimu norima padėkoti vokiečių kalbos mokytojams ir mokytojoms už jų darbą bei paskatinti vokiečių kalbos mokymą(si) mokyklose. Ši iniciatyva taip pat atspindi svarbų ryšį ir būtiną abipusį bendradarbiavimą tarp dviejų pakopų švietimo įstaigų – mokyklos ir universiteto. Lietuvos mokyklų bendruomenių nariai, švietimo įstaigų ir asociacijų atstovai, taip pat vokiečių kalbos mylėtojai 2023 m. spalio-gruodžio mėn. buvo kviečiami nominuoti pretendentes ir pretendentus apdovanojimui. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekano sudaryta komisija sulaukė anketų su vokiečių kalbos mokytojų vardais iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių.

Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedra

 

2023-12-13

2023 m. gruodžio 13 d. Vilniaus universiteto VU Vokiečių filologijos katedra ir Deutsch-Baltische Zukunftsstiftung (Vokietijos ir Baltijos šalių ateities fondo Lietuvos biuras) surengė kalėdinę popietę vokiečių filologijos studentams. Joje dalyvavo beveik 30 studenčių ir studentų, kurie renginio metu susipažino su vokiškomis Kalėdų tradicijomis ir geriau pažino vieni kitus. Studentai taip pat išbandė savo jėgas kalėdiniuose žodžių žaidimuose mišraus lygio grupėse ir galėjo smagiai praplėsti savo kalėdinį žodyną. Žaidimai buvo labai įvairūs, juos sudarė, pavyzdžiui, kalėdinis kryžiažodis, norų sąrašo rašymas ar užduotis su vokiška daina "O Tannenbaum". Studentai taip pat vaišinosi vokiškais kalėdiniais patiekalais, pavyzdžiui, kalėdiniu pyragu, meduoliais ir pan.

Skaityti daugiau...

2023-11-09

Minint 1938 m. lapkričio pogromų 85-ąsias metines, Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedra surengė koncertą, skirtą visiems žydams, kurie buvo žiauriai nukankinti 1938 m. lapkričio 9 d., ir kurie dar bus nukankinti per kitą galimą Šoa, atminti.

Dr. Iris Bäcker (DAAD lektorė) į Vilniaus universitetą pakvietė violončelininkę Christiane Conradt, ilgametę Bochumo simfoninio orkestro narę ir šiuolaikinės violončelės muzikos mėgėją. "Spektaklyje kalbančiai violončelininkei" Christiane Conradt atliko Aušvicą išgyvenusios Anitos Lasker-Wallfisch muzikinę biografiją.

Anita Lasker-Wallfisch (gim. 1925 m. Vroclave) išgyveno Aušvico naikinimo stovyklą kaip "Aušvico mergaičių orkestro" violončelininkė, o vėliau buvo deportuota į Bergen-Belseną. 2000 m. ji išleido savo atsiminimus vokiečių kalba pavadinimu "Ihr sollt die Wahrheit erben" ("Jūs turite paveldėti tiesą"), siekdama palikti liudijimą mūsų bendrapiliečiams ir palikuonims. Be to, Rytų Berlyno kompozitorius Hermannas Kelleris (1945-2018) 2015 m. parašė kūrinį "Jūs turite paveldėti tiesą pagal to paties pavadinimo Anitos Lasker-Wallfisch knygą - kalbančiam ir grojančiam violončelininkui".

Kellerio ranka rašyta partitūra atsitiktinai pateko į Christiane Conradt rankas. Kadangi ji visuomet stengiasi atrasti naujų meninių formų, kuriomis galima įtvirtinti kultūros atmintyje tokias atmintinas dienas kaip lapkričio 9-oji, ji susisiekė su kompozitoriumi ir aptarė galimus kūrinio atlikimo būdus.

Christiane Conradt grojo Vinco Krėvės auditorijoje publikai, kurią akivaizdžiai "sujaudino" muzikinis ir vokalinis neišsakytų žodžių atlikimas. Violončelininkei tai buvo didelė dovana...

Renginio plakatas >>>

 Cello

 

 

 

Halbprofil

 

 

Botschafter 

 

Cellospiel

 

Rose 

 Gruppenfoto

 

2023-10-31

Kviečiame studentes ir studentus germanistus (BA ir MA) teikti paraiškas vieno semestro (4 mėn., 2024 m. balandį – 2023 m. liepą) studijoms Hamburgo universitete. Mainai vyksta ir studijų rezultatai įskaitomi panašiai kaip pagal ERASMUS+ programą.

Šios studijos finansuojamos pagal Vokietijos akademinių mainų tarnybos (DAAD) germanistų partnerystės programą (GIP – Germanistische Institutspartnerschaft).

Stipendijos dydis: 934 EUR/mėn. + 350 EUR kelionei.

Studijų laikotarpis: 2023/2024 m. m. pavasario semestras.

Motyvacinius laiškus prašome siųsti iki 2023 m. lapkričio 15 d. adresu: .

Jei turite klausimų, kreipkitės į Skaistę Volungevičienę (el. paštu arba per MS Teams).

2023-10-09

2023 m. spalio 9 d. VU Anglų filologijos ir vokiečių kalbos studijų programos II kurso studentai ir studentės lankėsi įmonėje "Reiz Tech", su kuria Vilniaus universitetas neseniai pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Susitikime taip pat dalyvavo įmonės "Reiz Tech" direktorius Valdas Šimas, įmonės klientų vadovė Kristina Kikalienė, marketingo specialistė Agnė Jaraminaitė, darbdavio įvaizdžio specialistė Gabija Jakaitė, jaunesnioji JAVA programuotoja atstovė Adelė Misiūnaitė, marketingo praktikantas Tautvydas Kilkis bei Vilniaus universiteto dėstytojai Iris Bäcker ir Daumantas Katinas.

Renginio metu įmonės atstovai pristatė įmonę, dalijosi patirtimi apie filologinių žinių pritaikymo IT sektoriuje galimybes ir perspektyvas su vokiečių kalba, informavo apie apmokamos praktikos galimybes įmonėje, papasakojo apie įmonės įsteigtą stipendiją VU Vokiečių filologijos katedros studentams bei aptarė bendras tolimesnes veiklas.

IMG 0383

2023-09-28

Rugsėjo 20–22 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyko tarptautinė konferencija „58. Linguistisches Kolloquium“ (konferencijos istorija >>>), kurią organizavo BKKI Vokiečių filologijos katedra ir ARKSI Anglų filologijos bei Prancūzų filologijos katedros. Šių metų konferencijos tema buvo Sprachenvielfalt in der Welt und für die Welt / Linguistic Diversity in the World and for the World / La diversité linguistique dans le monde et pour le monde. Per tris konferencijos dienas lingvistai iš 18 šalių trimis kalbomis (vokiečių, anglų ir prancūzų) perskaitė net 61 mokslinį pranešimą ir diskutavo įvairių kalbotyros sričių temomis.

Tarptautinė konferencija buvo puiki proga ne tik pasikviesti garsius kitų šalių mokslininkus, bet ir galimybė užsienio svečiams pristatyti mūsų universitete vykdomus tyrimus. Džiaugiamės dviem plenariniais BKKI instituto kolegų pranešimais: Baltistikos katedros profesoriaus dr. Jurgio Pakerio pranešimas buvo skirtas baltų kalbų kauzatyvams (pranešimo tema: „Baltic causatives in the Circum-Baltic context“), o Vokiečių filologijos katedros docentė dr. Lina Plaušinaitytė bandė atsakyti į klausimą, kokių lietuvių ir vokiečių kalbų žodynų dar trūksta pateikdama platų dvikalbės leksikografijos istorijos kontekstą (pranešimo tema: „Wörterbücher mit Litauisch und Deutsch: was wir haben und was wir brauchen?“).

Konferencijos santraukų leidinį galima rasti čia >>>

Daugiau informacijos apie vykusią konferenciją >>>

Už finansinę paramą dėkojame Prancūzų institutui Lietuvoje, asociacijai „Gesellschaft für deutsche Sprache“ ir VU Mokslo skatinimo fondui.

„59. Linguistisches Kolloquium“ vyks 2024 m. spalio mėn. Ciuricho universitete (Šveicarija).

20230920 104135

 

2023-09-19

Pagal Germanistikos katedrų partnerystės programą (GIP, DAAD) į Vokiečių filologijos katedrą atvyksta dr. Patrick'as Grommes'as (Hamburgo universitetas) ir vokiečių kalba skaitys tokias paskaitas:

  • antradienis, 2023-09-26, 09:00-10:30 val., 130 aud.: „Variation im Deutschen aufgrund von Migration am Beispiel von „Kiezdeutsch“;
  • trečiadienis, 2023-09-27, 11:00-12:30 val., 128 aud.: „Zu Konnektoren und Korpuslinguistik“.

Maloniai kviečiame dalyvauti!

2023-09-18

Vokiečių filologijos katedra maloniai kviečia į dr. Sabinos Tsapaevos (Hamburgo universitetas) seminarus:

  • „Historische Semantik. Pejorisierung der Frauenbezeichnungen“, 2023 m. rugsėjo 19 d., antradienį, 13:00-14:30 val. 127 aud.,
  • "Fremdwörter in der deutschen Sprache", 2023 m. rugsėjo 26 d., antradienį, 9:00-10.30 val. 121 aud.

Maloniai kviečiame!

2023-09-18

Maloniai kviečiame į prof. dr. Sandros Reimann (Regensburgo universitetas/Oulu universitetas) pranešimą tema “Tanz der Nordlichter, Saunahonig und Polarsommerzauber -Deutschsprachige Produktnamen mit Nord-Touch”, skirtą Europos kalbų dienai.

Renginys vyks 2023 m. rugsėjo 25 dieną, 15 val., Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Germanistikos studijų kabinete (A9), Universiteto g. 5.

Renginio kalba - vokiečių.

Dalyvavimas - nemokamas, tačiau maloniai prašytume užsiregistruoti čia>>>

Daugiau informacijos rasite Facebook svetainėje arba paspaudę šią nuorodą>>>

2023-09-18

Rugsėjo 25 d. nuo 11.00 iki 12.30 maloniai kviečiame į susitikimą su poete ir vertėja Katrin Pitz iš Darmštato (Vokietija).

Baigusi mechanikos inžinerijos studijas, jaunoji mokslininkė 8 metus dirbo pagal profesiją. Tačiau po pirmosios poezijos knygos „Auch solche tage waren immer schon da“ („Ir tokių dienų čia būta visados“) sėkmės nusprendė skirti daugiau laiko kūrybai ir vertimui iš norvegų bei ispanų kalbų.

Renginys vokiečių kalba vyks Vilniaus universitete (Universiteto g. 5), Filologijos fakultete, Germanistikos studijų kabinete (A9).

Organizatoriai: Vilniaus Universiteto Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedra, Lietuvos rašytojų sąjunga.

Poetės viešnagę Vilniuje remia Heseno literatūros taryba.

Renginio plakatas>>>

Foto Pitz

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos