Generatyvinis dirbtinis intelektas ir jo taikymas universitete, tekstynai ir praktiniai darbo su jais pavyzdžiai, naujos studijų formos, tarptautiškumas, bendradarbiavimas – tai aktualūs šių dienų klausimai, kuriems buvo skirtas tarptautinis germanistų seminaras „Naujos studijų formos ir studijų programos: tinklaveikos galimybės“. Kovo 25–26 d. Vilniaus universitete (VU) susirinko VU, Hamburgo ir Varšuvos universitetų germanistai, prie paskaitų ir diskusijų taip pat prisijungė ir studentai, studijuojantys vokiečių kalbą. Seminaro dalyvius ir dalyves sveikino VU Filologijos fakulteto dekanas prof. Mindaugas Kvietkauskas ir Baltijos kalbų ir kultūrų instituto direktorė doc. Erika Sausverde.

Generatyvinio dirbtinio intelekto tema

Generatyvinis dirbtinis intelektas – tai tema, kuri šiuo metu aktuali visose srityse. Šiai temai germanistų seminare buvo skiriama daug dėmesio. VU taikomosios kalbotyros magistrantūros studijų programos studentė Kamilė Pavydytė pasidalijo darbo su dirbtiniu intelektu patirtimi ir pristatė savo atliekamą tyrimą, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar „ChatGPT“ (versija GPT 3.5) tinkamas naudoti kaip leksikografinis instrumentas ir ar jį galima pasitelkti sudarant žodyno straipsnius, pavyzdžiui, kuriant iliustracinius sakinius lietuvių kalba. Dirbtiniam intelektui buvo pateikta išsami užklausa su prašymu paaiškinti žodį „X“ taip, kaip žodyne, daugiareikšmiams žodžiams prašyta pateikti pavyzdžių kiekvienai reikšmei. Vėliau gimtakalbių buvo paprašyta įvertinti sugeneruotus pavyzdžius – kaip jie skamba, natūraliai ar dirbtinai, ar jie logiški, ar pakankamai informatyvūs, kad būtų galima atpažinti žodžio reikšmę, ar jie gramatiškai taisyklingi. Studentės tyrimas dar tęsiamas, o pirmieji bandomojo tyrimo rezultatai parodė, kad 56 proc. pateiktų sakinių, gimtakalbių nuomone, skamba natūraliai ir jie tinkamai iliustruoja reikšmę. Vis dėlto likusiuose pavyzdžiuose yra nemažai įvairaus pobūdžio netikslumų, dėl to padaryta pirminė tyrimo išvada, kad lietuvių kalbos pavyzdžių kol kas lengviau būtų ieškoti tekstynuose, nei generuoti juos naudojant dirbtinį intelektą.

Kitas seminare aptartas klausimas – tai darbo su dirbtiniu intelektu taisyklės. Dirbtinio intelekto atsiradimas prilygsta revoliucijai, jis iš esmės pakeitė mokymąsi ir mokymosi procesą. VU Filologijos fakulteto mokslininkės doc. Virginija Masiulionytė ir doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri domėjosi dirbtinio intelekto reglamentavimo eiga pasaulio universitetuose ir pristatė dirbtinio intelekto gairių projektą, kuris šiuo metu rengiamas VU. Pasak pranešėjų, 2023 m. tik 10 proc. universitetų turėjo reglamentus dėl generatyvinio dirbtinio intelekto. Pagrindiniai tokių reglamentų klausimai: leisti, apriboti ar uždrausti generatyvinio dirbtinio intelekto naudojimą. Tendencijos tokios, kad iš esmės leidžiama naudoti mokantis, studijuojant ir atliekant tyrimus, tačiau būtina laikytis nustatytų taisyklių, etikos principų ir rekomendacijų, nurodyti naudotus šaltinius. „Atsakomybė tenka žmonėms, ne dirbtiniam intelektui“, – pabrėžė VU Vokiečių filologijos katedros docentė D. Šileikaitė-Kaishauri.

Prof. Heike Zinsmeister iš Hamburgo universiteto pristatė bendradarbiaujant su magistrantūros studentu Omaru Urdu parengtą darbą apie tai, kaip funkcionuoja dirbtinis intelektas, kaip vyksta interakcija su dirbtiniu intelektu ir kaip optimizuoti užklausas dirbtiniam intelektui. Norint gauti gerus atsakymus, užklausoje reikėtų, be kita ko, nurodyti savo vaidmenį ar poziciją, aprašyti kontekstą, suformuluoti konkrečią užduotį, klausimui paryškinti naudoti sutartinius ženklus, nurodyti, kaip turėtų būti pateikti užklausos rezultatai. Pasak Hamburgo universiteto profesorės, reikia suprasti, kad modelis duoda gerus atsakymus, o ne teisingus ir kad geri modelio atsakymai kartais būna teisingi.

Tekstynai ir jų naudojimas

Su skaitmeninėmis technologijomis susiję ir tekstynų bei jų naudojimo klausimai. Tekstynams seminare taip pat buvo skirta dėmesio, nes tai yra pagrindinė 2022–2024 m. vykdomo Hamburgo ir Vilniaus universitetų germanistinių katedrų bendradarbiavimo (Germanistische Institutspartnerschaft, GIP) projekto „Tekstynų didaktika ir tekstynais grįsti bendrosios ir dalykinės kalbos stabiliųjų junginių tyrimai“, kurį finansuoja Vokietijos akademinių mainų tarnyba (Deutscher Akademischer Austauschdienst, DAAD), tema. Bendruosius DAAD germanistinių partnerysčių tikslus ir principus pristatė VU Filologijos fakulteto mokslininkas doc. Daumantas Katinas. Apie tekstynų panaudojimo galimybes kuriant užduotis vokiečių kalbą besimokantiems studentams ir studentėms kalbėjo Anastasiia Stulen ir Carla Sökefeld, gramatinių fenomenų užklausų galimybes naudojant įrankį ANNIS pristatė Sara Abdelmonem ir Heike Zinsmeister, o Marie Flüh pasidalijo mintimis, kaip skaitmeninės technologijos gali būti naudojamos studijuojant literatūrą: kaip naudoti esamus literatūrinių tekstų tekstynus, kaip sudaryti savo tekstyną, kaip taikyti generatyvinio dirbtinio intelekto ir „ChatGPT“ galimybes mokykloje mokant literatūros. Aneta Łosińska iš Varšuvos universiteto skaitė pranešimą apie tai, kaip tekstynai gali būti panaudojami atliekant teisės kalbos tyrimus, pavyzdžiui, remiantis Lenkijos, Vokietijos ir Austrijos teismų skyrybos bylų tekstais. Carla Sökefeld iš Hamburgo universiteto pristatė platformą pedagogikos studentams, būsimiems pradinių klasių vokiečių kalbos mokytojams, kuri skirta pagilinti dalyko – vokiečių kalbos ir literatūros – terminijos žinias ir kurioje pateikiami įvairių tekstų pavyzdžiai ir užduotys darbui pamokose.

Iš VU ir Hamburgo universiteto bendradarbiavimo perspektyvos

Vienas iš Hamburgo universiteto ir VU bendradarbiavimo tikslų – sudaryti bakalauro pakopos germanistikos studentams ir studentėms galimybę gauti dviejų universitetų – Hamburgo ir Vilniaus – diplomą. Dėl to šio seminaro metu VU ir Hamburgo universiteto germanistės ir germanistai susitiko padiskutuoti su VU Filologijos fakulteto studijų prodekane doc. Gintare Judžentyte-Šinkūniene, VU Studijų ir plėtros skyriaus vadovu Andriumi Uždanavičiumi ir studijų vystytoja Lina Malaiškaite. Dvigubo laipsnio diplomu siekiama dar labiau suartinti VU ir Hamburgo universitetą tiek moksliniu, tiek studijų atžvilgiu ir atverti platesnes galimybes vokiečių kalbos, literatūros ir kultūros studentėms ir studentams iš Lietuvos.

Kovo 29 dieną Filologijos Fakulteto Tarybos posėdžio pradžia buvo išskirtinė. Net dešimčiai Skandinavistikos programos studentų, studijuojančių švedų kalbą, buvo įteiktos vardinės įmonės UAB „Teleperformance LT“ stipendijos. Nominantai buvo atrinkti atsižvelgus į studijų rezultatus bei motyvaciją studijuoti Skandinavistikos studijų programoje. Studentus pasveikinusios UAB „Teleperformance LT“ atstovės Ana Natalja Kurlavičienė ir Viktorija Šimkuvienė vėliau apsilankė Skandinavistikos centre, papasakojo studentams apie šios tarptautinės įmonės veiklą, darbo pobūdį konkrečiuose projektuose, kuriuose reikalinga švedų kalba, atsakė į klausimus apie karjeros galimybes studentams ir Skandinavistikos studijas baigusiems absolventams.

We kindly invite you to guest lectures by Annely Tank on April 11^th at the Faculty of Philology.

Guest lecturer Annely Tank is an adult educator (MA) by profession. She mixes education, economy, culture and innovation for impact-making projects. She is currently working as Head of Recruitment at the City of Tallinn, focusing on transition to Estonian-language education, by building up a future-facing recruitment and talent retention support for all (future) teachers in Tallinn. She spends a lot of time outdoors, hiking, writing and photographing. 

The lectures will take place on 11 April at 15.00-20.30 in auditorium 314AB as follows:

15.00-16.30

Estonian economy on a global scale: companies and other organisations are providing several game changing services and products, but what are they about? Why do we need more people who speak more languages? Why should you speak Estonian? How does the ongoing Estonian-language transition change the process? Practical examples. 

17.00-18.30

Estonian labour market and education: present and future tense. What to study? Why should you combine maths and arts? We also take a closer look at our awesome expats' journeys. 

19.00-20.30

E-Estonia: what is it about? How to design a great e-service and what happens when it needs to be updated? Disclaimer: not your regular upgrading process. How does one find a fine balance between e-services and people's need for 1:1 communication? What about e-education?

Kovo 26 d. ataskaitiniame Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotiniame susirinkime buvo įteiktos LMA Vilniaus miesto mokslo premijos, apdovanoti Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų, Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkursų nugalėtojai, įteiktas LMA Teodoro Grotuso fondo stipendijos diplomas ir skirti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos apdovanojimai.

Nuoširdžiai sveikiname Filologijos fakulteto doktorantus Dovilę Gervytę ir Simoną Baliukonį tapus 2023m. LMA Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso laureatais.

Doktorantė Dovilė Gervytė pelnė apdovanojimą už mokslo darbą „Literatūrinio teksto genezės konceptualizavimas“ (darbo vadovas prof. Paulius V. Subačius).

Doktorantas Simonas Baliukonis pelnė apdovanojimą už mokslo darbą „Monada ir Diada Ksenokrato filosofijoje“ (darbo vadovas doc. Vilius Bartninkas). Šis darbas taip pat įvertintas VLKK apdovanojimu už taisyklingiausia ir stilingiausia lietuvių kalba parašytą 2023 m. LMA konkursams teiktą mokslo darbą.

Apie visus LMA laureatus skaitykite čia >>

Kovo 27 d., trečiadienį, 15:00-16:00, A7 (Kanada) aud. dr. Davide Castiglione pristatys (anglų kalba) žodinių vaizdų duomenų bazę (VILD), kuri yra vienas iš mokslininko post-doc projekto „Nuo verbalinio iki mentalinio: vaizdai poetiniame diskurse“ (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0204) rezultatų. Ši duomenų bazė yra tęstinis projektas, joje yra rankiniu būdu anotuotų žodinių vaizdų iš įvairių rašytojų, todėl galima rasti unikalių ar susijusių vaizdų, pagrįstų tiek kontekstine, tiek stilistine informacija. Renginyje galite dalyvauti ir nuotoliniu būdu: nuorodą, taip pat papildomą informaciją rasite čia >> .

Šis renginys bus įdomus lyginamosios literatūros, kalbotyros mokslininkams, praktikuojantiems rašytojams ir kt. Taip pat bus galimybė bendradarbiauti įgyvendinant projektą. Straipsnis apie duomenų bazę netrukus pasirodys kitame žurnalo „Spectrum“ numeryje. Renginys organizuojamas kartu su Anglų filologijos katedra, Anglistikos programa ir ARKSI.

Kovo 29 d. nuo 11 val. J. Balkevičiaus auditorijoje planuojamas Tarybos posėdis.

Numatoma tokia darbotvarkė:

UAB „Teleperformance LT“  stipendijos įteikimas (dalyvauja įmonės atstovai)

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas ir praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (prof. dr. Jurgis Pakerys, 5 min.)
2. Dėl UAB „Teleperformance LT“ stipendijos skyrimo (doc. dr. Giedrius Tamaševičius, 5 min.).
3. Fakulteto veiklos metinės ataskaitos svarstymas, tvirtinimas ir išvados teikimas Rektoriui dėl Fakulteto veiklos plano įgyvendinimo (dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, studijų prodekanė doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, institutų direktorės, 30 min.)
4. 2023 m. Fakulteto pajamų ir išlaidų metinės sąmatos įvykdymo ataskaitos svarstymas ir tvirtinimas (prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, 10 min.)
5. Fakulteto metinio (2024 m.) plano svarstymas ir tvirtinimas (dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, 20 min.)
6. Esminiai Lenkų filologijos programos keitimai (studijų prodekanė doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, 15 min.)
7. Individualiųjų studijų dalykai (doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, 10 min.).
8. Tolesnio Tarybos darbo plano svarstymas ir tvirtinimas (prof. dr. Jurgis Pakerys, 10 min.)
9. Naujos gretutinių studijų programos (Vertimas) tvirtinimas (prof. dr. Jonė Grigaliūnienė, 10 min.)

Europos universitetų aljansas „Arqus“ džiugiai skelbia trečiąjį kvietimą teikti paraiškas 2024 m. „Arqus“ talentų stipendijoms. „Arqus“ Talentų stipendijų fondas yra skirtas pritraukti ir išlaikyti talentus iš viso pasaulio antrosios pakopos studijose.

Trečiasis kvietimas teikti paraiškas skirtas talentingiems absolventams ir studentams, siekiantiems magistro laipsnio viename iš „Arqus“ universitetų partnerių (Granados, Graco, Leipcigo, Liono 1, Meinuto, Minjo, Paduvos, Vilniaus ir Vroclavo), įskaitant privalomą mobilumą antrame „Arqus“ universitete partneryje.

Pagal šį, trečiąjį, kvietimą bus skiriamos mažiausiai aštuonios „Arqus“ Talentų stipendijos.

Stipendiją sudaro 1 400 eurų per mėnesį dienpinigiai, skirti studento pragyvenimo išlaidoms apmokėti, sveikatos draudimas ir materialinės išmokos. Be to, „Arqus“ Talentų stipendija padengs mokestį už mokslą studentui stojant į universitetą.

Europos universitetų aljansas „Arqus“ pagal šią stipendijų schemą taip pat nori remti studentus, turinčius mažiau galimybių, skirdamas 250 €/mėn. iš specialiųjų poreikių fondo.

Pirmenybė bus teikiama mažiau galimybių turintiems studentams, pabėgėliams ir (arba) prieglobsčio prašytojams bei pareiškėjams, turintiems bakalauro laipsnį, įgytą ne tame pačiame „Arqus“ universitete, kur jie studijuos magistrantūroje ar kur šiuo metu mokosi.

Atrankos rezultatai bus paskelbti „Arqus“ interneto svetainėje 2024 m. liepos pabaigoje, nurodant pareiškėjų vardą, pavardę ir pilietybę, taip pat atrankos komisijos atlikto paraiškų vertinimo balų vidurkį.

Daugiau informacijos rasite mūsų interneto svetainėje.

Jei turite papildomų klausimų, rašykite el. paštu: .

Paraiškų laukiame nuo 2024 m. balandžio 2 d. iki 2024 m. birželio 30 d. (23.59 val. CEST).

Nuoroda į internetinę paraiškų teikimo platformą

Kovo 29 d., 13.00 val., 313 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Tęsime daugiakalbystės Osmanų imperijoje temą, bet šį kartą kalbėsime apie tai, kaip kalbų kontaktai gali net pakeisti tipologinius kokios nors kalbos bruožus ir skatinti visiškai naujų struktūrų atsiradimą.

Prašome perskaityti mums jau pažįstamo autoriaus Yarono Matraso straipsnį apie kitų kalbų įtaką turkų kalbos sintaksei.

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!