Rugpjūčio 17–19 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete (VU FLF) vyko 32-oji tarptautinė Šiaurės šalių tarpkultūrinės komunikacijos tinklo (Nordic Network of Intercultural Communication, NIC) konferencija! Konferenciją organizavo VU Komunikacijos fakultetas / VU Faculty of Communication, bendradarbiaudamas su Filologijos ir VU Filosofijos fakultetas fakultetais.
nuotr. Tomas Laurinavičius
Nuo 1994 m. kasmet rengiama NIC konferencija suburia tarpkultūrine komunikacija besidominčius tyrėjus ir akademinės bendruomenės narius vis kitame Šiaurės ar Baltijos šalių mieste. Šiemet konferencija į Vilnių sugrįžo po beveik dviejų dešimtmečių. Šių metų konferencijos tema – „Tarpkultūrinė komunikacija pokyčiams“ – kvietė nagrinėti, kaip komunikacija tarp skirtingų kultūrų susijusi su įvairaus lygmens pokyčiais ir kaip tarpkultūrinės komunikacijos tyrimai gali prisidėti prie politikos formavimo, profesinės praktikos ir kasdienio bendravimo pokyčių.
Renginio metu pristatyta daugiau nei 40 pranešimų aktualiausiomis tarpkultūrinės komunikacijos temomis. Pagrindiniai konferencijos pranešėjai – prof. Dovilė Budrytė (Džordžijos Gvineto koledžas, JAV), skaičiusi pranešimą „Rethinking Crises: Memory, Identity, and Social Change in Central and Eastern Europe and Beyond“, ir prof. Marko Siitonen (Juveskiulės universitetas, Suomija) su pranešimu „Holding the Door Open: A Realist Perspective on Intercultural Education and Change“.
Anot konferencijos bendraorganizatoriaus, VU FLF prodekano doc. dr. Giedriaus Tamaševičiaus, tarpkultūrinė komunikacija nuo seno yra neatsiejama nuo Vilniaus universiteto istorijos.
„Mus supantys pastatai liudija ištisas studentų ir mokslininkų kartas, gyvenusias didžiulių politinių ir kultūrinių pokyčių laikotarpiu. Ne kartą žmonėms čia teko ieškoti būdų suprasti vieniems kitus nepaisant kalbų, religijų, politinių sienų ir besikeičiančių tapatybių“, – konferencijos atidaryme sakė doc. dr. G. Tamaševičius.
Pasak prodekano, šiandien gyvename vis mažiau nuspėjamame pasaulyje ir susiduriame su naujais globaliais iššūkiais, todėl turime iš naujo ieškoti būdų, kaip bendrauti, suprasti vieni kitus ir kurti dialogą. Šiame kontekste keičiasi ir pati filologija – VU FLF greta kalbų ir literatūrų vis daugiau dėmesio skiriama kultūroms, visuomenėms, tapatybėms ir komunikacijai.
„Mūsų tyrėjai dirba ne tik su kalbomis ir literatūriniais tekstais, bet ir su daugiakalbyste, sociolingvistika, vertimu, semiotika, žiniasklaidos diskursu, kalbos politika, kultūrine atmintimi, lyčių studijomis, psicholingvistika ir tarpkultūrine komunikacija“, – apie besiplečiančią filologijos sampratą kalbėjo doc. dr. G. Tamaševičius.
Ačiū konferencijos organizatoriams ir visiems dalyviams – iki kitų kartų!
Konferencijos abstraktų knygą rasite čia: https://www.nicvilnius2026.kf.vu.lt/images/NIC%20Vilnius%202026%20Abstracts.pdf
