Sidebar

Baltų kalbų veiksmažodis: gramemos, kategorijos, domenai

  • Tyrimo grupės vadovas: prof. dr. Axel Holvoet
  • Projekto trukmė: 2018 sausis–2021 gruodis
  • Projekto biudžetas: 599.270 EUR

Tipologiškai pagrįstos įžvalgos į gramatinės reikšmės pobūdį ir konstrukcinis gramatinės struktūros suvokimas jau nuo praėjusio šimtmečio paskutinio dešimtmečio duoda naujų paskatų tiek atskirų kalbų gramatikos tyrimams, tiek lyginamiesiems kalbų tyrimams. Kadaise vyraujantį gramatikos kaip (dažniausiai binarinių) koreliacijų sistemos suvokimą pakeitė naujas požiūris, kai tam tikras kalbos sistemiškumas nepaneigiamas, tačiau pabrėžiama diachroninė gramemų kaip gramatikalizacijos procesų produkto dimensija ir gramatinės reikšmės suvokiamos kaip besigrupuojančios aplink tipinių raidos procesų suformuotus reikšmės židinius. Šios naujos tendencijos reiškiasi ir baltų kalbų tyrimuose, tačiau tyrėjų vis dar laukia daugelis užduočių ir daugelis neišspręstų problemų. Baltų kalbų vienakalbių ir lygiagrečių tekstynų atsiradimas garantuoja objektyvizuotą vartosenos ir raidos tendencijos vaizdą ir įgalina kiekybinę verifikaciją. Iš šio projekto tikimasi proveržio daugelyje baltų kalbų gramatikos sričių ir svarbių, tipologiškai vertingų įžvalgų.

Projekte išskirtos trys tyrimų sritys: rūšis siauresne ir platesne prasme (pasyvas, sangrąža ir mediumas, kauzatyvai), laiko-veikslo-modalumo-evidencialumo (TAME) kompleksas ir „mažesnės gramemos“. Tikimės geriau suprasti lietuvių kalbos pasyvo tipologinį savitumą (čia svarbios bus lyginamosios analizės, kurias palengvina lygiagrečių tekstynų atsiradimas), gauti geresnę įžvalgą į sangrąžine morfologija žymimas medialines konstrukcijas, jų sąveiką ir konceptinius santykius, apžvelgti baltų kalbų kauzatyvų raidą. TAME srityje dėmesio skirsime veikslo problematikai: silpnai gramatikalizuotas baltų kalbų veiksmažodžio veikslas turėtų tyrėjams suteikti galimybę tirti gramatinę veikslo sistemą in statu nascendi, ir savo projekte pabandysime būtent taip pažvelgti į veikslo reiškinius, stengdamiesi išnarplioti sudėtingą leksinio ir gramatinio veikslo sąveiką. Nuosakos ir modalumo srityje dėmesio skirsime komplementacijai, nes būtent jos tipų sąsaja su realis/irrealis priešprieša dar nėra pakankamai ištirta, o baltų kalbų faktai čia yra įdomūs. „Mažųjų gramemų“ (minor grams) sąvoka apima tokius reiškinius kaip lietuvių kalbos avertyvas (jau buvome beišeiną, kai ...) arba lietuvių kalbos miratyvinis imperatyvas (ir nepasisek tu man taip!). Tokie periferiniai gramatiniai reiškiniai neranda vietos „koreliacinio“ tipo gramatiniame apraše, todėl jie aiškiai rodo konstrukcinio gramatikos modelio būtinybę. Jų tyrimai atskleidžia daugelį anksčiau neatskleistų semantinės ir gramatinės raidos procesų.

zenklas 2015 04 13Šio projekto tematika daugeliu atžvilgių susisiekia su anksčiau (2012–2015) Vilniaus universiteto įvykdyto visuotinės dotacijos projekto Valentingumas, argumentų raiška ir gramatinės funkcijos baltų kalbose tyrimais: tai natūralu, nes veiksmažodžio semantika ir morfosintaksiniai požymiai daugeriopais būdais koreliuoja ir sąveikauja su sakinio semantika ir sintaksine organizacija. Ankstesniame projekte pradėti rūšies (pasyvo, sangrąžos ir mediumo, kauzatyvų) tyrimai bus papildyti ir įtraukti į kitokį gramatinį kontekstą. Perėjimas nuo sintaksės ir semantikos sąsajos prie gramatinės semantikos tyrimų atskleidžia tiek tyrimų tęstinumą, tiek vis platėjančius jų horizontus, kai vis naujos baltų kalbų gramatinės struktūros sritys tiriamos iš tipologinės perspektyvos iš savo ruožtu tampa prieinamos lingvistinei tipologijai.

Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0071). 

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos