Sidebar

Tradiciniame kas penkerius metus organizuojame renginyje dalyvavo ir pagrindinius savo darbų rezultatus pristatė daugiau nei 240 dalyvių iš 21 šalies – baltistai, indoeuropeistai, bendrosios kalbotyros specialistai.

Kaip kviestinis pranešėjas plenariniame posėdyje pranešimą „Advances in the theoretical and typological study of the Baltic languages“ skaitė prof. habil. dr. Axel Holvoet.

Vieną iš didžiausių kongreso sekcijų „XVI–XIX a. baltų tekstai išorinės ir vidinės lingvistikos sankirtoje“ kartu su doc. dr. Birute Kabašinskaite ir dr. Gina Kavaliūnaite organizavo doc. dr. Vilma Zubaitienė, parengusi ir pranešimą „Šaltinių įtaka spausdintai XVII–XVIII a. leksikografijai“. Šioje sekcijoje pranešimą „Ar trys anoniminės giesmės surinkimininkų giesmyne Wissokies Naujes Giesmes arba Ewangelißki Psalmai (1817) susijusios su Gotfrydo Ostermejerio giesmynu Giesmes ßwentos Baʒ́nycʒoje ir Namej’ giedojamos (1781)“? skaitė ir dr. Inga Strungytė. Bendrojoje sekcijoje dalyvavo dr. Gintarė Judžentytė, perskaičiusi pranešimą „Dėl vietos deiksės raiškos veiksmažodžiais baltų kalbose“ ir vadovavusi vienam iš posėdžių, bei doktorantė Indrė Makauskaitė, kurios pranešimo tema – „Lietuvių kalbos laiko adverbialai ir jų semantinė klasifikacija“). Sekcijoje „Erdvės suvokimas ir raiška baltų kalbose“ pranešimą „Dimensinių būdvardžių tyrimų apžvalga“ skaitė doktorantė Sandra Gaigalaitė.

Pranešimų tezes galite matyti čia.

kongresas2  

Nuotraukoje (iš kairės į dešinę): dr. Anta Trumpa (Latvių kalbos institutas), dr. Gintarė Judžentytė (Vilniaus universitetas), prof. habil. dr. Pēteris Vanags (Latvijos universitetas, Stokholmo universitetas), doc. dr. Vilma Zubaitienė (Vilniaus universitetas) E. Kazakėnaitės nuotr.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos