Kviečiame pasiklausyti rytoj, spalio 1 d., vyksiančio Kornelijaus Helio (Cornelius Hell) pranešimo vokiečių kalba apie vertimą, kalbas, Tomo Venclovos poezijos vertimus „Nichts ist übersetzbar. Also kann man auch alles übersetzen. Probleme bei der Lyrikübersetzung aus dem Litauischen ins Deutsche am Beispiel von Tomas Venclova“.

Pranešimas rengiamas sukakties proga, kai lygiai prieš 40 metų, 1984 m. spalio 1 d., vokiečių kalbos lektorius Kornelijus Helis atvyko iš Austrijos ir Vilniaus universitete, Vokiečių filologijos katedroje, 1984–1986 metais dėstė vokiečių kalbą ir literatūrą. Nuo to laiko Kornelijaus Helio gyvenime Lietuva ir lietuvių kalba užima svarbią vietą.

Į vokiečių kalbą Kornelijus Helis verčia šiuolaikinę lietuvių literatūrą, yra išvertęs romanų, apysakų, poezijos: Renatos Šerelytės romaną „Mėlynbarzdžio vaikai“, Undinės Radzevičiūtės romanus „Žuvys ir drakonai“, „Kraujas mėlynas“, Eugenijaus Ališankos, Lauryno Katkaus, Henriko Kunčiaus, Alfonso Nykos-Niliūno ir kt. eilėraščius bei prozą.

Kornelijus Helis įvertintas įvairiomis premijomis: 1996 m. skirta Austrijos valstybinė premija už mokslinę publicistiką, 2004 m. apdovanotas Lietuvos rašytojų sąjungos „Poezijos pavasario“ prizu už lietuvių poezijos vertimus į vokiečių kalbą, tais pačiais metais – Lietuvos Respublikos ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi, 2010 m. skirta Šv. Jeronimo premija.

Kviečiame susitikti nuo 11 val. V. Krėvės auditorijoje.

Lietuvos mokslo tarybos nuotr.

Filologijos fakulteto prof. dr. Jolanta Šinkūnienė, kuri yra ir Lietuvos mokslo tarybos Humanitarinių ir socialinių mokslų ekspertų komiteto narė, kartu su kolega iš Liuksemburgo dr. Sean Sapcariu bei asociacijos „Mokslo Europa“ (angl. Science Europe) komanda koordinuos mokslinių tyrimų kultūrai skirtos darbo grupės veiklą.

Lietuvos mokslo taryba savo pranešime spaudai rašo: „Mokslinių tyrimų kultūra yra plati tema, apimanti akademinės bendruomenės poelgius, vertybes, lūkesčius, įpročius ir normas“. Darbo grupės, prie kurios jungiasi ir prof. dr. Jolanta Šinkūnienė, barai: lygybės, įvairovės ir įtraukties, akademinės karjeros patrauklumo vystymo, mokslo vertinimo, mokslo pasiekimų skatinimo, akademinio sąžiningumo ir etikos klausimai.

„Mokslinių tyrimų kultūros vystymas yra itin svarbus šiuolaikiniame mokslo pasaulyje ir turėtų būti kiekvienos mokslo institucijos veiklos prioritetų sąraše. Užtikrindami tinkamą tyrimų kultūrą ne tik gebėsime sukurti saugią, produktyvią ir kūrybišką aplinką visiems darbuotojams, bet ir sustiprinsime akademinės profesijos patrauklumą jauniesiems tyrėjams. Lietuvai reikia gerokai daugiau renginių ir diskusijų, skirtų mokslinių tyrimų kultūrai, daugiau dalijimosi ir gerąja patirtimi, ir iššūkiais, taip skatinant didesnį akademinės bendruomenės susidomėjimą ir įsitraukimą“, – savo mintimis dalijasi prof. dr. J. Šinkūnienė.

Tarptautinės asociacijos „Mokslo Europa“ veikloje dalyvauja 40 Europos mokslinius tyrimus finansuojančių ir vykdančių institucijų iš 29 Europos valstybių. „Mokslo Europa“ reikšmingai prisideda prie vieningos Europos mokslinių tyrimų erdvės kūrimo, bendradarbiauja su Europos universitetais, Europos mokslo vyriausybinėmis organizacijomis, Europos Komisija.

Rugsėjo 27 d. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultete konferencija bus paminėtas svarbus jubiliejus – 250 metų nuo to laiko, kai Lietuvoje buvo pradėta studijuoti prancūzų kalba ir kultūra. Gražus sutapimas, kad švenčiame šiemet, kai vyksta Lietuvos sezonas Prancūzijoje ir jo atgarsis Lietuvoje – programa įvairiomis kultūros ir meno formomis, diskusijomis ir pristatymais supažindinsianti Prancūzijos visuomenę su šiuolaikine Lietuva ir jos kultūra.

Konferencijos tikslas – pažvelgti į prancūzų kalbos ir frankofoniškų šalių kultūros studijas bei tyrimus Lietuvoje iš naujos perspektyvos, atkreipti dėmesį į šiuo metu vykdomus svarbius tyrimus ir aptarti šių tyrimų ir studijų ateitį Lietuvoje. Nors tradiciškai prancūzų filologija labiausiai siejasi su Prancūzija, tiek Lietuvoje vykdomi tyrimai šioje srityje, tiek konferencijos temos, kaip ir dera šių laikų humanitariniams mokslams, yra gerokai platesnės tiek savo geografija, tiek tematika.

„Per 250 m. prancūzų kalbos ir kultūros studijos gerokai išsiplėtė ir šiuo metu Lietuvoje vykdomi reikšmingi su prancūzų kalba bei frankofonija susiję tyrimai. Be to, per pastaruosius penkiasdešimt metų pasaulyje pasikeitė filologijos mokslo sąvoka. Tai, kas anksčiau buvo laikoma filologijos studijomis, šiuo metu pasaulio universitetuose virto literatūros, vertimo, lingvistikos, filosofijos, semiotikos, kino, populiariosios kultūros ir vizualiųjų menų studijomis ir tyrimais“, – pasakoja Prancūzų filologijos katedros vedėja prof. Eglė Kačkutė.

Konferencijoje svečiai diskutuos keturiose sesijose apie migraciją, tarpkultūriškumą, vertimus ir disciplinas. Sesijos prasidės Kristupo Saboliaus pranešimu „Releacinė vaizduotė“, pasibaigs Jolantos Saldukaitytės pranešimu „Posūkis į etiką prancūzų filosofijoje“.

Filologijos fakulteto ilgametė Prancūzų katedros dėstytoja prof. Genovaitė Dručkutė džiaugiasi tokia konferencijos temų įvairove, anot jos, renginys jungia skirtingas prancūzų filologijos kartas, tradiciją ir naujoves.

Prancūzų kalbos studijų pradžią Lietuvoje žymi 1774 m. išleista knyga „Prancūzų kalbos gramatika Vilniaus akademijos prancūzų kalbos studentams“ („Grammaire française pour les étudiants du français à l’Académie de Vilnius“).

Renginio programą rasite čia.

Rugsėjo 26–27 dienomis Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultete vyksta tradicine tapusi tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija „Sakytinė ir rašytinė kalba: sinchronija ir diachronija“. Šią konferenciją kartu su Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centru organizuoja VU Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedra.

Jono Jablonskio konferencijoje dalyvauja daugiau kaip 50 mokslininkų iš Lietuvos ir užsienio šalių. Moksliniai pranešimai skaitomi dialektologijos ir fonologijos, žodžių darybos, senosios raštijos ir kalbos raidos, kalbinių nuostatų ir kitomis tematikomis.

„Šiais metais jau 29-tą kartą organizuojamoje konferencijoje stengiamasi išlaikyti Jono Jablonskio tyrimų dvasią: pakviesta susitelkti į sakytinę ir rašytinę kalbą iš sinchroninės ir diachroninės perspektyvos. Jonas Jablonskis akcentavo gyvosios, „žmonių“ kalbos svarbą, ja remdamasis teikė kalbos normas, kūrė naujažodžius. Tirti sakytinę kalbą, jos santykį su rašytine kalba tebeaktualu iki šių dienų“, – teigia konferencijos organizacinio komiteto pirmininkė, VU Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros doc. dr. Erika Jasionytė-Mikučionienė.

Konferencijos svečius pasveikinusi Studijų prodekanė ir buvusi (2015–2023) Jono Jablonskio konferencijos organizacinio komiteto pirmininkė doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė prisiminė, kaip šis renginys tapo tarptautiniu: „Jono Jablonskio konferencija nuo 2016 m., kai įvyko 23-iasis Lietuvos ir užsienio mokslininkų susitikimas, skirtas reikšmės kalboje ir kultūroje problemoms gvildenti, tapo tikru tarptautiniu renginiu. Tais metais sulaukėme apie 80 dalyvių, daugiau nei pusė buvo užsienio mokslininkai. Konferencija pamažu tapo matoma tarptautinėje lingvistų bendruomenėje, kasmet ji atsiduria vis naujų užsienio tyrėjų dėmesio centre. Žinoma, šiuo pasiekimu labai džiaugiamės.“

Šiais metais plenarinius pranešimus konferencijoje skaito žinomi užsienio mokslininkai: Pietro Umberto Dini (Pizos universitetas), Laimutė Balode (Helsinkio universitetas), Andra Kalnača (Latvijos universitetas), Adriano Cerri (Pizos universitetas), Christa Schneider (Berno universtitetas), Vaidas Šeferis (Masaryko universitetas) ir Jowita Niewulis-Grablunas (Poznanės Adomo Mickevičiaus universitetas).

Jablonskio vardo konferencijos yra bene svarbiausias lituanistinis renginys, į kurį susirenka užsienio ir visos Lietuvos mokslininkai, norintys sužinoti, kas šiuo metu vyksta lietuvių kalbotyros pasaulyje. Tikimasi, kad šioje konferencijoje pristatomi įvairių kalbos atmainų – ypač sakytinės kalbos – tyrimai prisidės prie kalbotyros mokslo plėtojimo, o konferencijos dalyviai turės galimybę pasidalyti įvairialype moksline ir asmenine patirtimi.

Renginio programą rasite čia.

Prieš pora dienų Lietuvos kultūros tyrimų institute (LKTI) vyko Tarpdisciplininė mokslinė konferencija „Siaubas, nejauka, keistumas… (Ant)gamtiškumo potyriai mene ir medijose“, kurioje, kartu su kitais LKTI, VU, EHU, VDU ir Vilnius Tech skirtingų disciplinų atstovais, dalyvavo ir Filologijos fakulteto doc. dr. Paulius Jevsejevas.

Konferencijoje buvo siekiama aptarti vaizduojamajame mene, kine, literatūroje ir dabarties medijose konstruojamas keistumo, šiurpo (nejaukos) bei siaubo erdves, taip išryškinant (ant)žmogiškų pasaulių epistemologinį ir ontologinį vaidmenį šiandienos kultūroje.

Semiotikas Paulius Jevsejevas skaitė pranešimą „Daiktinė peizažo nejauka“. Nejaukos sąvokos ištakos glūdi vokiečių romantizme, vėliau ją formavo psichiatras Ernstas Jentschas ir psichoanalizės steigėjas Sigmundas Freudas. Freudo idėjoms sulaukus pripažinimo, nejaukos sąvoka įsitvirtino vakarietiškuose samprotavimuose apie moderniąją gyvenseną ir jos įtampas; į lietuvių kalbą Freudo straipsnį „Nejauka“, taigi ir patį terminą, išvertė Antanas Gailius.

„Savo pranešimu pristačiau bandymus taikyti nejaukos sąvoką interpretuojant lietuvių meną. Konkrečiai nagrinėjau, kaip modeliuojamas peizažo patyrimas Vido Morkūno apsakyme „Skenduolės“ ir keliuose Algimanto Jono Kuro paveiksluose. Diskusijai pristačiau tezę, pagal kurią peizažo nejauka Morkūno apsakyme ir Kuro paveiksluose yra būdas patirti peizažą atliepiant kanoninio peizažo griūtį“, – pasakoja doc. dr. Paulius Jevsejevas.

2024 m. rugsėjo 23-27 dienomis Vilniaus universitete prasidėjo jau tradicija tapę Užsienio šalių lituanistikos (baltistikos) centruose dirbančių dėstytojų kvalifikacijos tobulinimo kursai.

Į Filologijos fakultetą tobulintis atvyko Estijos, Čekijos, Latvijos, Lenkijos, Sakartvelo, Suomijos, Vengrijos, Vokietijos lituanistikos (baltistikos) centruose dirbantys dėstytojai. Juos šįryt pasveikinęs Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas sakė vertinąs jų ilgalaikį, daug pastangų reikalaujantį kultūros diplomatų darbą, kurio rezultatai pasimato ne iš karto, bet yra labai svarbūs reprezentuojant Lietuvą kaip Europos demokratinės erdvės dalį su jai būdingomis vertybėmis.

Šių metų tobulinimosi kursų projekto vadovė dr. Daiva Litvinskaitė pasidžiaugė, kad renginys sugrįžo į Filologijos fakultetą. „Nors dėstytojų kvalifikacijos tobulinimosi kursai yra vykę įvairiose Lietuvos vietose – Druskininkuose, Biržuose, Šilutėje ir kitur – dėl to, kad šių metų kursų tema yra Vilnius, susitinkame sostinėje, Filologijos fakultete", – sakė kursų projekto vadovė.

Į Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos remiamus ir Lituanistinių studijų katedros organizuojamus kvalifikacijos tobulinimo kursus mokytojai atvyksta atnaujinti žinių, pasidalyti lituanistinių disciplinų mokymo patirtimi, padiskutuoti rūpimais lituanistikos klausimais.

Artėjant tarptautinei vertėjų dienai, atrinkti Šv. Jeronimo premijos laureatai. Vienas iš dviejų šių metų premijos laimėtojų yra Filologijos fakulteto kolega Rimas Užgiris, čia dėstantis literatūrą, vertimą ir kūrybinį rašymą. Rimui Užgiriui Šv. Jeronimo premija skirta už meniškus šiuolaikinės ir klasikinės lietuvių poezijos, prozos, dramaturgijos vertimus į anglų kalbą ir aktyvią bei įvairiapusišką lietuvių literatūros sklaidą pasaulyje.

Per pastarąjį dešimtmetį R. Užgirio dėka angliškai prabilo ir buvo išleistos Gintaro Grajausko, Mariaus Buroko, Aušros Kaziliūnaitės, Ilzės Butkutės, Juditos Vaičiūnaitės ir Maironio poezijos rinktinės, parengtas bei išverstas šiuolaikinės lietuvių poezijos skyrius bendrame trijų Baltijos šalių poezijos leidinyje „New Baltic Poetry“ („Parthian Books“, 2018). Daug poezijos (ir prozos) vertimų publikuota literatūriniame žurnale anglų kalba „Vilnius Review“, periodinėje spaudoje, literatūriniuose leidiniuose, leidžiamuose JAV, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Lietuvoje.

Kultūros ministerijos ir Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos skiriamos Šv. Jeronimo premijos laureatams bus įteiktos rugsėjo 30-ąją, Tarptautinę vertėjų dieną!

2024 m. rugsėjo 23 d. Filologijos fakultete lankysis ir paskaitą anglų kalba apie Kotryną Jogailaitę „Kotryna Jogailaitė - Cultural Transmission through Royal Alliances“ skaitys Švedijos kultūros istorikė, rašytoja Eva Mattsson. Paskaita vyks 11.00 val. 92 (Z. Zinkevičiaus) auditorijoje.

Kotryna Jogailaitė – Lietuvos ir Lenkijos princesė, Švedijos karalienė, sujungusi trijų dinastijų galią ir iš Vilniaus į tuomet agrarinę Skandinavijos šalį atnešusi Europos kultūrą – nuo meno ir gastronomijos iki mūrinių pilių. Kotrynos Jogailaitės gyvenimo istorija – tai pavyzdys, kaip XVI a. karališkoji vedybų sąjunga padėjo skleisti meną ir kultūrą visoje Europoje.

Eva Mattsson yra rašytoja, meno istorikė ir kultūros prodiuserė, įgijusi meno istorijos magistro laipsnį. Ji yra populiari pasakotoja, 2018 m. išleidusi savo pirmąją knygą – karalienės Kotrynos Jogailaitės biografiją. Šiemet pasirodė ir knygos vertimas „Kotryna Jogailaitė – Rožės ir akmens karalienė“ (Obuolys, 2024). 2021 m. E. Mattsson išleido antrąją knygą apie karališkąją Vazos dinastiją.

Jos domėjimasis žmonėmis ir mokymasis įkvėpė naujų būdų, kaip atgaivinti istoriją. Ji yra suvaidinusi keturis skirtingus monologus apie karalienę Kotryną Jogailaitę Vazos pilyse Švedijoje (Vadstenoje, Upsaloje, Stokholme ir Strängnäs’e).

Renginį organizuoja VU BKKI Skandinavistikos centras.

Renginį remia Švedijos kultūros taryba ir Švedijos ambasada Vilniuje.

Filologijos fakulteto Polonistikos centras kviečia į rugsėjo 25 d. vyksiančią paskaitą „Poezija kančios akivaizdoje. Apie Česlovą Milošą”, kurią skaitys literatūrologė, Česlovo Milošo tyrimų centro vadovė, prof. habil. dr. Joanna Zach iš Jogailaičių universiteto (Lenkija), tirianti poetinio meno ir filosofinės bei antropologinės refleksijos sąsajas.

„Šios paskaitos tikslas – pabandyti rasti atsakymą į Česlovą Milošą neraminusį klausimą apie tai, koks yra poeto vaidmuo kančios akivaizdoje. Kaip „teisingai“ kalbėti ir tylėti apie kančią, kad iš jos nebūtų atimtas orumas tuo metu, kai pakertama pati žmogiškosios egzistencijos prasmė? Atsakymų ieškosime Česlovo Milošo poetinėje kūryboje”, – dalijasi Česlovo Milošo tyrimų centro vadovė, Oksfordo bei Harvardo universitetų stipendininkė Joanna Zach.

Renginys vyks lenkų kalba su sinchroniniu vertimu į lietuvių kalbą.

Kviečiame registruotis čia:

Išsamią renginio programą rasite čia:

Rugsėjo 28 d. visus Vilniaus universiteto absolventus kviečiame sugrįžti į savo Alma Mater ir dalyvauti VU Alumnų festivalyje!

Festivalio atidarymas – Didžiajame kieme 14 val. Lankytojų lauks įtraukiančios diskusijos apie Universiteto reikšmę, pranešimai apie mokslo naujoves, ekskursijos po unikalias VU bibliotekos erdves ir net Vilniaus panorama nuo Šv. Jonų varpinės, Observatorijos kiemelyje veiks VU Vaikų universitetas. Visą renginio programą rasite čia:

Ypatingas Festivalio renginys – Kursiokų susitikimai vyks nuo 17 val. iki 18.30 val. Didžiajame kieme. Čia jūsų lauksime prie Filologijos fakulteto stendo.

Drauge turėsite progą sugrįžti į mažai kam žinomą Universiteto erdvę Filologijos fakultete – neseniai atsinaujinusį Simono Stanevičiaus kiemelį. Čia nuo 17 val. iki 18 val. vyks žurnalistės Živilės Kropaitės moderuojama diskusija „Kai filologija neišsitenka savo kailyje“.

Tai pokalbis apie filologiją – pažįstamą ir neatpažįstamą, neatitolstančią nuo ištakų ir siūlančią intriguojantį žvilgsnį į ateitį. Jo dalyviai pasidalins, kokiais gyvenimo keliais alumnus gali nuvesti filologijos studijos ir aptars, kodėl filologai vis dažniau neišsitenka savo kailyje ir imasi neįprastų, disciplinų ribas peržengiančių temų.

Pokalbyje dalyvaus Filologijos fakulteto bendruomenės nariai: šiuolaikinę motinystę tėvystę ir migraciją tirianti prof. dr. Eglė Kačkutė-Hagan, kalbininkas, universaliosios gramatikos tyrėjas, išskirtinis VU prof. dr. Axel Holvoet, psicholingvistikos tyrėja doc. dr. Laura Vilkaitė-Lozdienė ir alumnė, rašytoja bei VU partnerystės docentė Giedrė Kazlauskaitė.

Registracija į renginį.

Maloniai Jūsų lauksime!

Kai pradedi rašyti, esi vienas. Rašytojai dažniausiai dirba vieni. Kartais jie susitinka su bičiuliais, leidėjais ar redaktoriais, pasikalba, ir vėl sėda prie stalo. Vienatvė yra būtina norint parašyti, o ne vien svajoti apie tekstą.  

Tačiau vienatvėje rašytojas kartais vėl pasimeta, vėl reikia išgirsti kitų balsus, galbūt apie savo tekstą, galbūt bendrai apie literatūrą ir gyvenimą.

Bendrystė ypač svarbi pradedantiems, kurie dar neturi nei leidėjų, nei redaktorių ir kritikos gauna nebent iš draugų ir artimųjų.

Kiti menininkai – dailininkai, aktoriai, šokėjai, kino kūrėjai – nuo savo kelio pradžios yra apsupti bendraminčių ir vyresnių kolegų. Bet ir rašytojams ta bendrystė yra svarbi.

Todėl kviečiame į kūrybinio rašymo dirbtuves su rašytoju Rimantu Kmita, kur rasite bendraminčių, aptarsite savo tekstus, susitiksite su kitais rašytojais. Dirbtuvių laikas – ketvirtadieniais 18.30, vieta – VU Centrinės bibliotekos Č. Milošo skaitykla. Pirmasis susitikimas – 2024 spalio 3 d.

„Iš namų išėjo tarpdury palikdami raudančią jaunutę Ebbes auklę. Vilkšunį Rolfą, kuris kažkada ištraukė Ebbę iš Nemuno, kai tas įbrido per giliai link srovės, ir kuris kartą buvo įkandęs auklei, kam kelia Ebbę iš vežimėlio, Ernstas nusprendė nušauti. Negalėjo pakelti minties, kaip šuo ilgėsis dingusių šeimininkų. Auklė paprašė jį pasilikti ir Ernstas leido. Ellos paveldėtus Koldingo baldus taip pat paliko. Ernsto medžioklinį šautuvą. Dailiai išpjaustinėtą lietuvišką spintą, kurią nusipirko jau būdami kartu. Viską, ką ši jauna pora buvo susikūrusi per trejus savo santuokos metus, teko palikti.“

Ši citata – iš pirmojo mūsų fakulteto danų kalbos lektoriaus Ebbe Flatau autobiografijos „Litauen I“ (liet. „Lietuva I“). Įtraukiantis, lengvai ironišku stiliumi parašytas pasakojimas pristato autoriaus šeimos istoriją tarpukario Lietuvoje iki užeinant sovietams. Pasak knygelės sudarytojos ir vertėjos Loretos Vaicekauskienės, „Litauen I“ yra dar vienas Lietuvos ir Danijos ryšių liudijimas, atskleidžiantis Lietuvą kaip galimybių valstybę. Leidinys atvirai prieinamas žurnalo „Scandinavistica Vilnensis“ svetainėje.

Plačiau galite skaityti čia:

Skandinavistikos centras kviečia pasiklausyti doktorantų pranešimų apie Antropoceno literatūrą:

Mikael Schultz Rasmussen "The Entangled Dead: A Post-Anthropological Approach to Death and the Dead in Karl Ove Knausgård's ‘Morgenstjernen’ and ‘Ulvene fra evighetens skog’”;

Radvilė Musteikytė "From Personal to Environmental and Back Again: The Rhetoric of Solastalgia in Richard Powers’ ‘Bewilderment’ and Escammi Itäranta’s ‘The Moonday Letters’."

Seminaras vyks anglų kalba, penktadienį, rugsėjo 13d. 15val. Skandinavistikos centro 314b auditorijoje.

Rugsėjo 2–6 d. VU Filologijos fakulteto Algirdo Juliaus Greimo semiotinių studijų ir tyrimų centro dėstytojai ir Semiotikos programos studentas dalyvavo 16-ame Pasauliniame semiotikos kongrese „Signs and Realities“, kuris vyko Varšuvos universitete. Kongresą organizuoja Tarptautinė semiotikos asociacija IASS-AIS, kuri įsteigta 1969 m. ir kurios nariais buvo ir A. J. Greimas, R. Jakobsonas, R. Barthes'as, E. Benveniste'as, J. Kristeva, U. Eco, J. Lotmanas.

VU semiotikai dalyvauja kas antrus metus vykstančiuose kongresuose nuo 2017 m., kai, minint A. J. Greimo šimtmetį, kartu su KTU organizavo 13-ąjį kongresą Kaune.

Šiemet Pasauliniame semiotikos kongrese pranešimus skaitė prof. dr. Irina Melnikova, „Reading Literature: Interpretation as a Sign“, doc. dr. Nijolė Keršytė, „The War of Names“, doc. dr. Jurgita Katkuvienė, „The Reality of Anti-Soviet Resistance in Poetry“, doc. dr. Paulius Jevsejevas, „Fiction as Umweltlehre“ ir „Revisiting Greimasian Figurativity“, magistrantas Benediktas Vachninas, „A Reinterpretation of CP 8.335: Indexicality and Symbolicity in Peirce’s Model of Symptom“.

Doc. dr. Jurgita Katkuvienė išrinkta Lietuvos atstove į Tarptautinės semiotikos asociacijos vykdomąjį komitetą.

Vokiečių filologijos katedros archyvas

Su liūdesiu sutikome žinią, kad 2024 m. rugsėjo 7 d. mirė profesorė Jadvyga Bajarūnienė (1948–2024), germanistė, buvusi Vokiečių filologijos katedros dėstytoja, vokiečių literatūros specialistė, literatūros kritikė, Mokytoja ir Kolegė.

Jadvyga (Kanytė) Bajarūnienė mokėsi Ukmergės rajono Siesikų vidurinėje mokykloje, ją baigusi 1965 m. įstojo į Vilniaus universitetą ir studijavo vokiečių kalbą ir literatūrą. Po studijų universitete pradėjo dėstyti vokiečių kalbą. Istorinės-literatūrinės tematikos disertaciją rengė ir 1976 m. apgynė Greifsvaldo Ernsto Moritzo Arndto universitete. Vėliau dėstė vokiečių ir kitų Vakarų šalių literatūrą germanistikos studentams Vilniaus universitete, rengė mokslo straipsnius ir populiarias publikacijas literatūrinėje spaudoje, siekdama supažindinti Lietuvos skaitytojus su vokiečių literatūra ir jos vertimais į lietuvių kalbą, nuolat buvo kviečiama dalyvauti knygų pristatymuose ir susitikimuose su vokiečių rašytojais. Jadvyga daug energijos skyrė vokiškai rašančių autorių literatūros tyrimams, skatino domėtis vokiečių literatūra. Ji nuoširdžiai bendradarbiavo su kolegėmis ir kolegomis, mokėjo bendrauti ir buvo įdomi pašnekovė, atliepė laiko dvasią, buvo smalsi, atvira naujovėms, ir plačia širdimi priėmė visa, kas kitoniška ir kas svarbu šių dienų moderniam pasauliui. Prisimename buvimą kartu, subtilų Jadvygos humoro jausmą ir šviesias bendravimo akimirkas.

Atsisveikinti su Jadvyga Bajarūniene galima rugsėjo 10 d., antradienį, 9:00–13:30 val. Laidojimo paslaugų centro Viršuliškių padalinyje, J. Matulaičio a. 3, Vilniuje, 3-ioje salėje. Urna išnešama antradienį 13:30 val. Laidojama Karveliškių kapinėse.

Norėtumėte tapti kalbos mokytoju/a? Ieškome savanorių, norinčių šiemet Vilniaus universitete vesti kalbų kavinių susitikimus savo gimtąja kalba. Ši galimybė Vilniaus universitete pirmą kartą siūloma gyvai (ne nuotoliu), tad kviečiame prisijungti! Užpildykite formą ir mes su jumis susisieksime. 

Arqus kalbų kavinių sezonas prasidės rugsėjo 23 d. ir tęsis iki 2024 m. gruodžio 6 d. Norite padėti kitiems mokytis kalbų? Registruokitės ir tapkite mokytoju! 

Kas yra Arqus kalbų kavinių mokytojas/a? 

Arqus kalbų kavinės – tai virtuali ar gyva susitikimų vieta, kurioje Arqus partnerių universitetų studentai ir darbuotojai gali tobulinti savo kalbų įgūdžius neformalioje aplinkoje. Tai nėra įprasti kalbos kursai, o laisvos diskusijos. Jūsų užduotis – padėti dalyviams praktikuoti kalbą, palaikyti pokalbius ir skatinti juos mokytis. Mes suteiksime jums mokymus, gaires, temas ir strategijas, kad galėtumėte lengvai vesti užsiėmimus. 

Nedvejokite – registruokitės ir tapkite Arqus kalbų kavinės mokytoju! 

Daugiau informacijos apie Arqus kalbų kavinę rasite čia. 

Jeigu turite klausimų, kreipkitės į Orintą Gerikaitę el. paštu arba rašykite mums el. paštu arqus_cafe@arqus-alliance.eu. 

Vakar mokslo metų pradžios renginyje Vilniaus universiteto rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas pasveikino Vilniaus universiteto fondo konkurso jauniesiems mokslininkams pritraukti ir išlaikyti laimėtojus.

Džiaugiamės Filologijos fakulteto dr. Ievos Bisigirskaitės laimėjimu. Ji - viena iš penkių perspektyviausių tyrėjų, pelniusių fondo finansavimą.

Dr. I. Bisigirskaitė bakalauro studijas baigė Velso universiteto institute, magistrantūros – Svonsio universitete Jungtinėje Karalystėje. Filologijos mokslų srities daktaro disertaciją mokslininkė apgynė Ciuricho universitete Šveicarijoje. Jau pora metų I. Bisigirskaitė Filologijos fakultete dėsto feministinės kritikos pagrindus, kursą apie šiuolaikinę motinystę/tėvystę bei vykdo mokslinę veiklą.

Renginyje dalyvavę Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas ir Mokslo prodekanas doc. dr. Giedrius Tamaševičius sveikino Fakulteto mokslininkę, pasidžiaugė jos drauge su kolegomis iš Švedijos Siodertiorno (Södertörn) universiteto vykdomu tyrimu projektu „Motinystė „tradicinių vertybių“ ir femonacionalizmo laikais“.

Sveikiname ir Gyvybės mokslų centrą bei Fizikos fakultetą, kurių talentingiausi mokslininkai –  dr. Eric Banan-Mwine Daliri, dr. Laurynas Dagys, dr. Dimitra Ladika ir dr. Gordon Zyla – buvo tai pat apdovanoti šio renginio metu.

Vilniaus universitas / Ugnius Bagdonavičius

Magnificencija Rektoriau, garbieji Universiteto vadovai, kolegos dekanai, brangioji bendruomene,

pradėdami universiteto akademinius metus, kaip kaskart atsigręžiame į mus vienijančias tradicijas, principus ir simbolius – universiteto vėliavą, himną „Gaudeamus“, iškilmingas lotyniškas frazes, universiteto šūkį – „Hinc itur ad astra“. Visai neseniai fakulteto pirmakursių stovykloje mačiau, kaip studentų atstovybė moko fuksus sušukti šią frazę iškėlus smilių aukštyn, štai taip: „Hinc itur ad astra!”. Kaip puikiai žinome, minėta frazė susijusi su astronomija ir užrašyta ant senosios observatorijos fasado. Tai dalis ilgesnio lotyniško dvieilio, kurį sukūrė VU rektorius, astronomas, fizikas, matematikas, politikas ir poetas, universalus Apšvietos laikų intelektualas Martynas Počobutas. “Haec domus Uraniae est: Curae procul este profanae: Temnitur hic humilis tellus: Hinc itur ad astra" (“Šis namas Uranijos: dinkit, niekingi rūpesčiai! Čia nepaisoma Żemės menkumo: iš čia kylama į žvaigždes”). Iš tiesų šiame dvieilyje Počobutas sutalpino kur kas platesnę, ne tik astronomijos tyrimų, prasmę, juolab, kad jame subtiliai parafrazavo Vergilijaus „Eneidą“, joje dievo Apolono ištartus žodžius („sic itur ad astra“ – „taip kylama į žvaigždes“), skirtus mūšio lauke atlikusiam didžiulį žygdarbį jaunuoliui. Počobuto eilėse užkoduota mintis, kad universitete siekiama peržengti įprastinius kasdienybės rėmus, išplėsti žmogiškojo mąstymo horizontus, įveikti savo pačių ribas, pakilti aukščiau, nei vidutinybė, tobulinti save. Idėja, kad universitetas – tai minties mūšio laukas, kuriame nuolat kuriasi nauja ateitis.

Pasitinkant naujuosius mokslo metus, norisi viltis ir linkėti, kad universitete turėtume kuo daugiau ryžto ir kuo geresnių galimybių susitelkti prie esminių minties mūšių, prie abipusio studentų ir dėstytojų tobulėjimo, o žemiškus reikalus tvarkytis taip, kad jie mus ne slopintų, bet keltų ir leistų dažniau susitikti Uranijos ar kitų mūzų namuose, kaip pasakyta Počobuto. Kaip tai pasiekti dabartyje, šiais Viešpaties metais, šioje situacijoje, šiame politinių kovų ir socialinio gyvenimo kontekste, tarp šių iššūkių ar šios biurokratijos – tai atviras klausimas kiekvienam. Vienoje esminių knygų apie Europos universitetų vaidmenį, kuri vadinasi „Universiteto idėja“, jos autorius, vokiečių egzistencializmo filosofas Karlas Jaspersas teigia, kad universiteto būklė valstybėje visuomet yra iki galo neapibrėžta, ribinė, nes universitetas kiekvienoje visuomenėje turi derėtis dėl savo teisės būti kitoniška, alternatyvia, autonomiška bendrija, kurios pagrindinis tikslas – pažinimo laisvė. Niša universiteto veiklai, anot Jasperso, atsiranda tik tada, kai politinis kūnas – Hobbeso Leviatanas – sutinka savo paties labui apsiriboti ir palikti savyje tuščią erdvę tiesos pažinimui. Erdvę, kurioje gali skleistis ir klausimo laisvė, ir tolerancija klaidai, ir siekis grumtis su kvailybe, ir gebėjimas suabejoti savo pačių teisumu, ir dar daugiau – tikėjimas, kad žmogaus sąmonei ir visuomenei būtina tobulėti toliau, nepaisant visų atkryčių ir klaidų.

Naujame Vilniaus universiteto alumno, poeto Tomo Venclovos eilėraščių rinkinyje „Už Onos ir Bernardinų“, kurį laikau šių metų literatūros įvykiu, yra nuostabus universitetui skirtas eilėraštis pavadinimu „Počobuto observatorija“. Norėčiau kaip palinkėjimą mums visiems pacituoti šio eilėraščio pabaigos eilutes:

„Miestas triūsė, ilsėjos, puotavo, kaip kiekvienas miestas nuo amžių pradžios, ir juto, kad jis tik apsimeta.

Tačiau ant pusapvalių bokštų už neeuklidinio fasado švytėjo Zodiako ženklai.

Netikėjau, kad jie nulemia mūsų likimą, bet žinojau – žvaigždynai vyresni už mus ir gyvuos ilgiau už vergiją.

Jie skelbė kitokią – ne vienodumo, ne melo, ne kerštavimo tvarką. Keisti padarai visatos sode, laimingi žvėrys ir žmonės, pažinę stebuklą.

Tik tiek ir atsinešiau iš praeities. Virš naujosios žolės – Liūtas ir Žuvys, Dvyniai ir Mergelė.”

Tegu mūsų universiteto bendruomenės darbai naujaisiais mokslo metais sustiprins tų žvaigždžių, į kurias siekiame kilti, šviesą.

Prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas

VU Filologijos fakulteto dekanas

Rugsėjo 2 d. 14 val. Lietuvių literatūros seminarų auditorijoje paminėsime Lietuvių literatūros katedros profesorės Elenos Nijolės Bukelienės (1934–2006) 90 metų sukaktį.

Atsiminimais apie Profesorę, įžvalgomis apie jos akademinį ir kultūrinį palikimą dalinsis jos kolegos Lietuvių literatūros katedroje prof. Viktorija Daujotytė, doc. Kęstutis Urba, doc. Rita Tūtlytė, Filologijos fakulteto alumnė, Profesorės vaikaitė Elžbieta Kmitaitė.

Kviečiame!

Lietuvių literatūros katedra

Maloniai kviečiame sutikti naujų 2024/2025 studijų metų pradžią drauge!

RUGSĖJO 2 d. PROGRAMA

9:30 Vilniaus universiteto vėliavos kėlimas Bibliotekos kieme.

10:00–11:00 Pirmakursių (bakalaurantų ir magistrantų) imatrikuliacijos ceremonija. Filologijos fakulteto dekanas pagal senovinę Universiteto tradiciją perskaitys kiekvieno, naujai įrašyto į studentų sąrašus, vardą ir pavardę. Vieta: Šv. Jonų bažnyčia.

11:00–12:00 Pirmakursių susitikimai su VU SA FilF kuratoriais. Vieta: Filologijos fakulteto kiemeliai (Universiteto g. 5)

12:00–14:00 Susitikimai su SPK (studijų programų komitetais). Susipažinsite su savo dėstytojais, studijų programos ypatumais.

14:45 – 15:30 Tradicinė Vilniaus universiteto bendruomenės eisena. Vilniaus universiteto bendruomenė šventiškai žygiuos nuo Seimo rūmų iki VU Didžiojo kiemo.

15:30 – 16:30 Iškilminga studijų metų pradžios RENOVATIO STUDIORUM ceremonija universiteto Didžiajame kieme.

16:45–17:45 Susitikimai su SPK (studijų programų komitetais). Susipažinsite su savo dėstytojais, studijų programos ypatumais.