Gegužės 11 d., trečiadienį, 18 val. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) vyks Vilniaus universiteto mokslinių straipsnių rinkinio „Lietuvos ir Turkijos istorinės, kultūrinės ir literatūrinės sąsajos. Totorių ir karaimų įnašas“ pristatymas.

Pristatymo renginyje dalyvaus rinkinio sudarytoja doc. dr. Galina Miškinienė, knygos recenzentas dr. Tomas Čelkis, Turkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. Gökhan Turan, Tarpparlamentinių ryšių su Turkijos Respublika grupės pirmininkas Kazys Starkevičius, Bažnytinio paveldo muziejaus parodos „Pro Rytų vartus: Orientas Lietuvos liturginėje tekstilėje XVI–XX amžiais“ kuratorė dr. Gabija Surdokaitė-Vitienė. Renginį moderuoja Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė.

Maloniai kviečiame! 17 val. taip pat vyks ekskursija po parodą.

Leidinys skirtas paminėti Turkijos ir Lietuvos 1930 m. rugsėjo 17 d. pasirašytos ir 1931 m. birželio 9 d. ratifikuotos Draugystės sutarties 90-ąsias metines, prisimenant Lietuvos totorių ir karaimų indėlį į istorinius santykius.

Osmanų imperiją ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (toliau – LDK) XV–XVI a. siejo ilgaamžiai diplomatiniai santykiai. 1919 m. Lietuvai, o 1923 m. Turkijai paskelbus savo šalių nepriklausomybę, buvo palaikomi draugiški ryšiai. Oficialiai Turkijos ir Lietuvos diplomatiniai santykiai buvo užmegzti 1930 m. Maskvoje pasirašius Draugystės paktą. Turkija nepripažino 1940 m. Sovietų Sąjungos paskelbtos Baltijos valstybių okupacijos. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, dviejų šalių diplomatiniai santykiai buvo atkurti 1991 m. rugsėjo 3 dieną. Šiandien šias šalis sieja ne tik diplomatiniai, bet ir turizmo, prekybos, mokslo ir švietimo ryšiai.

2006 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus oficialaus vizito Turkijos Respublikoje metu Turkijos Respublikos Prezidentas Ahmetas Necdetas Sezeras įteikė istorinę vertę turinčių, 1930 m. ir 1932 m. rašytų Turkijos ir Lietuvos draugiškų santykių ratifikavimo, Turkijos ambasadoriaus Maskvoje akreditavimo dokumentų bei Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos rašytų laiškų pirmajam, Turkijos tėvu vadinamam, Turkijos Respublikos Prezidentui Mustafai Kemaliui Atatiurkui (Mustafa Kemal Atatürk) kopijas. Tai simboliška dovana, liudijanti beveik amžių trunkančius draugiškus dvišalius santykius.

Lietuvos ir Turkijos valstybių dvišaliuose santykiuose svarbų vaidmenį suvaidino ir dvi Rytų tautos, nuo XIV a. gyvenančios LDK žemėse. Būtent totoriai ir karaimai tapo natūraliais Rytų kultūros skleidėjais. Šių etninių grupių atstovai per visus amžius neprarado ryšių su savo istorine tėvyne bei tėvynainiais Rytuose. Turima nemažai informacijos apie karaimų keliones į Krymą ir Šventąją žemę – Jeruzalę, o totorių – į Stambulą ir Meką. Mokėdami gimtąją kalbą, priklausančią tiurkų kipčiakų kalbinei grupei, totoriai ir karaimai garbingai tarnavo juos priėmusiai valstybei ir atstovavo jos interesams. Lietuvos totoriai dažnai dirbo vertėjais ir raštininkais didžiojo kunigaikščio kanceliarijoje, jų paslaugomis naudojosi pasiuntinybės į Didžiąją ordą, Osmanų imperiją ir Krymo Chanatą.

Straipsnių rinkinyje originalo kalbomis (anglų, lietuvių, rusų ir turkų) svarstoma apie Lietuvos ir Turkijos santykius ir jų pasikeitimą po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo (1795 m.), gvildenamas požiūris ir santykis su Osmanų imperija Abiejų Tautų Respublikoje XVIII a., aptariamos dviejų šalių bendravimo tendencijos tarpukariu. Atskleidžiama kultūrinė įvairovė, kuri palietė ir paliko pėdsaką tiek Europoje, tiek LDK. Leidinyje pristatomi totorių ir karaimų istorija ir kultūra, tradicijos ir raštija, kontaktai su Turkija ir jų reikšmė gyvenimui naujojoje tėvynėje, nagrinėjamas Lietuvoje ir Turkijoje gyvenančių totorių ir karaimų vaidmuo dviejų valstybių santykiuose.

Tikimasi, kad leidinys paskatins visuomenės ir mokslininkų domėjimąsi Lietuvos ir Turkijos istorinių ir kultūrinių santykių raida, taip pat Lietuvos totorių ir karaimų indėliu plėtojant tarpvalstybinius ryšius.

Leidinio rengėjai dėkoja: Užsienyje gyvenančių turkų ir giminingų bendruomenių valdybai (Yurtdışı Türkler ve Akraba Topluluklar Başkanlığı), Turkijos Respublikos ambasadai Lietuvoje, Vilniaus apskrities totorių bendruomenei.

Daugiau informacijos ir registracija į ekskursiją po parodą: el. p. , tel. +37052697800

Gegužės 6 d., penktadienį, VU Filologijos fakulteto dėstytojui, kritikui dr. Regimantui Tamošaičiui buvo skirta 2022 m. Felicijos Bortkevičienės Kalbos premija. LR Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija premiją R. Tamošaičiui skyrė už kalbos kūrybingumą ir laisvą kalbos raišką. Nuoširdžiai sveikiname laureatą!

Kviečiame pažiūrėti premijos paskelbimo ceremoniją ir išklausyti puikią laureato kalbą > 

Daugiau skaitykite portaluose 15min.lt > ir LRT.lt >

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija kasmet konkurso būdu skiria žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės F.Bortkevičienės (1873-1945) atminimą įamžinančią Kalbos premiją. Premija skiriama už reikšmingą lituanistinę veiklą Lietuvos ir užsienio piliečiams, organizacijoms ar institucijoms. Ši premija įsteigta 2004 metais.

Šių metų Baltijos šalių rektorių stipendijos konkurso nugalėtoja tapo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto studentė Gabrielė Aputytė. Jai skirta 2000 eurų stipendija.

Šis konkursas skatina susieiti draugėn, lyg prieš 30 metų Baltijos kelyje, mokytis kaimyninių šalių kalbų, pažinti Baltijos šalių kultūrą. Trijų Baltijos universitetų – Tartu, Latvijos ir Vilniaus – rektorių stipendijos konkursas rengiamas ir laimėtojas skelbiamas kasmet. Kandidatai vertinami trimis etapais: raštu ir žodžiu savo universitete, vėliau baigiamasis etapas vyksta konkursą rengiančiame universitete. Šiemet jau tradicija tapęs konkursas yra remiamas ir vyko Vilniaus universitete.

Konkursą laimėjusi lietuvių filologijos ir latvių kalbos programos trečiakursė G. Aputytė pasakoja latvių kalbos besimokanti nuo pirmo kurso pradžios, o estų – nuo antro, todėl pasiruošimas konkursui nebuvo vienos dienos ar savaitės darbas, o labiau ilgas mokymosi procesas.

„Šiuo metu pagal „Erasmus+“ mainų programą esu išvykusi studijų į Latvijos universitetą ir, nors latvių kalbos praktikos turiu be galo daug, estų kalbos kaip studijų dalyko mokytis netenka, todėl kai kuriuos dalykus teko kartotis savarankiškai. Tačiau daugiau laiką leidau ne su gramatikos lentelėmis pašonėje, o mąstydama apie esė temas ir bandydama samprotauti (visomis kalbomis), ką dar į šiuos klausimus galėčiau atsakyti. Toks pasiruošimas yra gera savirefleksija, nes reikia apgalvoti tiek savo pomėgius, ateities planus ir pan., tiek mūsų, trijų Baltijos valstybių, santykius, panašumus, skirtumus“, – apie pasiruošimą konkursui pasakoja laimėtoja.

G. Aputytė sako, kad „konkursas yra žavus tuo, kad sutinki į save panašių žmonių, gali pasidalinti idėjomis ir pajusti vienybę“.

„Vienybės ir draugiško kaimyniškumo jausmo, ypač šiuo metu, be galo reikia. Prisipažinsiu, nors nesu suvalkietė, bet mėgstu pataupyti. Tikslaus plano, kur išleisiu gautą stipendiją, dar neturiu, bet norėtųsi ją panaudoti prasmingiems tikslams. Galbūt metas planuoti kelionę?“ – svarsto stipendiją laimėjusi studentė.

Kitais metais Baltijos šalių rektorių stipendijos konkursas vyks Vilniaus universitete. Konkurse gali dalyvauti bet kurios studijų programos dieninio skyriaus studentai (taip pat iš užsienio), studijuojantys Vilniaus, Latvijos arba Tartu universitete ir mokantys vieną Baltijos valstybių (Lietuvos, Latvijos, Estijos) kalbą C1 lygiu (arba ji turi būti gimtoji) ir kitas dvi kalbas bent A1–A2 lygiu.

Š. m. balandžio 26 d. Dalykinės (teisės) kalbos studijų programos magistrantai ir dėstytojai lankėsi Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme (LK). Šios institucijos atstovai dalyvauja tobulinant Dalykinės (teisės) kalbos studijų programą, prisideda prie studijų programos baigiamųjų darbų komisijos darbo.

KT vertėjai Rolandas Naujokaitis ir Renata Kupčiūnienė pasidalino mintimis apie teismo vertėjų darbo specifiką, apie tai, kaip ruošėsi kandidatavimui į šią darbo vietą, atsakė į studentų klausimus. Šiuo metu KT svetainėje informacija pateikiama lietuvių, anglų ir prancūzų kalbomis. Pokalbio metu buvo diskutuojama ir apie vokiečių kalbos perspektyvas.

Susitikime dalyvavo Konstitucinio Teismo pirmininkė Danutė Jočienė ir KT teisėjas Gintaras Goda. Teisėjai labai nuoširdžiai papasakojo savo profesijos pasirinkimo istorijas. Pirmininkė papasakojo apie KT nagrinėtas bylas ir apie tai, kas gali KT pateikti individualų konstitucinį skundą ir ko negalima ginčyti KT.

Mūsų Konstitucijai – 30 metų

Administravimo ir protokolo skyriaus vedėja Rūta Svirnelienė supažindino su Konstitucinio Teismo istorija ir pabrėžė, kad šiuos metus galima vadinti Konstitucijos metais, nes minime 1922 metų Konstitucijos 100-metį ir 1992 metų Konstitucijos 30-metį.  Vizito metu VU studentai ir dėstytojai apsilankė KT muziejuje.

Gegužės 6 d., penktadienį, 13.00 val. A7 aud. kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir dr. Vladimir Panov. 

Praeitą penktadienį buvo aptarta Sapiro dreifo sąvoką. Ar kalbos raidą lemia vidinis kryptingumas, ar pokyčiai vyksta mechaniškai? Kito penktadienio diskusijai prašytume perskaityti Sonios Cristofaro straipsnį Towards a source-oriented approach to typological universals. Tekstas >

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę > 

Visi maloniai laukiami!

Adomo Mickevičiaus poezijos rinktinei – 200!

1822-aisiais Vilniuje pasirodė debiutinė Adomo Mickevičiaus poezijos rinktinė, Lietuvių literatūros istorijoje žyminti romantinės poezijos pradžią. Šia proga tinklalaidė Kalba kalba pasikvietė Fakulteto profesorę, VU Lietuvių literatūros katedra vedėją Brigitą Speičytę, gerai žinomą XIX a. Lietuvos literatūros tyrinėtoją.

Laidoje su profesore buvo aptartas pats Mickevičius ir jo kūryba, poezijos knygelės inovatyvumas ir reikšmė, studijų bičiuliai filomatai, šmėklos, vaiduokliai ir gyvi numirėliai bei, žinoma, tai, kaip šiandien galime skaityti ir interpretuoti Mickevičiaus kūrybą.

Kviečiame klausytis laidų (ir sekti tinklalaidės FB puslapį!) visose jums prieinamose platformose:

• Youtube >
• Spotify >
• Google Podcasts > 
• Apple Podcasts >

Gegužės 3-5 dienomis kviečiame dalyvauti Filologijos fakultete vyksiančioje ispanų kultūros savaitėje: jos metu bus skaitomi pranešimai, vyks filmo peržiūra ir ekskursija, o taip pat poezijos skaitymai. Ir visa tai – susiję su ispanų kultūra.

Renginiai nemokami ir vyks ispanų kalba.

Kviečiame dalyvauti ispanų kalbos ir kultūros šventėje! 

Programa >

[EN]

On Tuesday 3 May, at 13.00, room 92 Scandinavian author and journalisst Elisabeth Åsbrink (Stockholm/Copenhagen) will talk about literature with the roots in the history.

The lecture will be in Swedish with simultaneous translation to Lithuanian.

More information is attached below (in SE and LT). We invite you to come and take your students with you. 

If translation to Lithuanian is needed please come at least a quarter earlier to get the equipment.

[LT]

Gegužės 3 d., antradienį, 13.00 val. Skandinavistikos centre, 92 aud. paskaitą apie literatūrą, grįstą Europos istorijos įvykiais ir jų paliktomis žaizdomis asmeninėse biografijose, skaitys švedų rašytoja ir žurnalistė Elisabeth Åsbrink (Stokholmas/Kopenhaga). Į daugelį kalbų išverstos, svariais apdovanojimais įvertintos jos knygos peržengia žanrų ribas – susipina dalykinė proza, reportažas, kronika ir grožinis romanas, joms būdinga skaidri ir tiksli, poetinės įtampos persmelkta kalba.

Elisabeth Åsbrink knygos Och i Wienerwald står träden kvar (O Vienos miške tebeauga medžiai, 2011) ir 1947 (2016) apie įvykius Europoje ir Švedijoje Antrojo pasaulinio karo išvakarėse išverstos į daugiau kaip dvidešimtį kalbų, nominuotos ir įvertintos svarbiausiu Švedijos literatūros apdovanojimu – Augusto prizu, Karališkosios Mokslų akademijos prizu, Lenkijos Ryszardo Kapuscinskio prizu ir kitais. Dėmesio ir teigiamų įvertinimų susilaukė taip pat kritinį žvilgsnį į švediškąsias vertybes atskleidžianti knyga Orden som formade Sverige (Žodžiai, kurie kūrė Švediją, 2018) bei debiutinė knyga apie tragiškos atomazgos susilaukusį mėginimą meninėmis formomis eiti į diskusiją su nacistinių pažiūrų nusikaltėliais praėjusio tūkstantmečio pabaigos Švedijoje Smärtpunkten: Lars Norén, pjäsen Sju tre och morden i Malexander (Skausmo taškas: Larsas Norénas, pjesė Septyni Trys ir žmogžudystės Maleksanderyje, 2009).  2020 metais pasirodęs autobiografinis romanas Övergivenheten (Apleistumas) šiemet pasirodys lietuviškai.

Paskaita vyks švedų kalba su sinchroniniu vertimu į lietuvių kalbą.

Vizitą organizuoja Vilniaus universiteto Skandinavistikos centras, finansuoja Švedijos institutas, remia Švedijos ambasada Vilniuje.

[SE]

Elisabeth Åsbrink svensk författare och journalist, känd för sina djupgående historiska analyser, uttryckta i genreöverskridande litterära former, på ett språk av både glasklar exakthet och skönhet, kommer att föreläsa om litteraturen med rötter i historia på Centret för skandinavistik (Skandinavistikos centras, VU) den 3 maj, tisdag, kl. 13.00 (rum 92), på svenska (med simultantolkning till litauiska). 

Elisabeth Åsbrinks böcker – i synnerhet Och i Wienerwald står träden kvar (2011) och 1947 (2016) som tar upp händelser i Sverige och Europa kring det andra världskriget sammanflätade med den egna familjens öde – är översatta till mer än tjugo språk, nominerade och belönade med bl a det svenska Augustpriset, Kungliga Vetenskapsakademiens pris, Ryszard Kapuscinski-priset i Polen, Svensk-danska kulturfondens pris.

Uppmärksammade och uppskattade blev också Orden som formade Sverige (2018) med den historiskt kritiska blicken på svenska värderingar och debutboken Smärtpunkten: Lars Norén, pjäsen Sju tre och morden i Malexander (2009). Den självbiografiska romanen Övergivenheten (2020) kommer att ges ut på litauiska i år.

Besöket organiseras av Centret för skandinavistik, Vilnius universitet, finansieras av Svenska institutet och stöds av Svenska ambassaden i Vilnius.