Registracijos nuoroda >

„Baltų akademijos“ Facebook puslapis >

Vasario 28 d., pirmadienį, 13.00 val. Laima Vincė Sruoginis gins disertaciją „Atmintis ir Postatmintis Šiaurės Amerikos lietuvių kilmės rašytojų literatūroje“ filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti. 

Stebėti disertacijos gynimą galite nuotoliniu būdu pasinaudodami nuoroda >

Disertacija rengta 2016–2020 metais Vilniaus universitete.

Mokslinius tyrimus rėmė Association for Advancement of Baltic Studies

Mokslinė vadovė – prof. dr. Regina Rudaitytė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004).

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

• doc. dr. Eglė Kačkutė-Hagan – tarybos pirmininkė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);
• prof. dr. Aušra Jurgutienė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);
• dr. Eva Eglāja-Kristsone (Latvijos universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);
• doc. dr. Irena Ragaišienė (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);
• doc. dr. Tomas Vaiseta (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, istorija ir archeologija – H 005).

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekose ir VU svetainėje adresu > 

Mieli kolegos,

Sveikinu su Valstybės atkūrimo diena! Jau 104 kartą galime didžiuotis savo valstybe, džiaugtis ir švęsti, o nepriklausomoje Lietuvoje - ir tuo džiaugsmu atvirai su visais dalintis. Branginkime šią nuostabią šventę. Prisiminusi pernykščias pusnis, siunčiu nuotrauką, kurioje matyti ne tik jos, bet ir gražiausias mūsų valstybės žiedas. :)

Su švente, mielieji!

Filologijos fakulteto dekanė prof. Inesa Šeškauskienė

Kviečiame klausytis LRT laidos „Langas į valdžią“ (ved. Rita Miliūtė) su profesore Loreta Vaicekauskiene: „Kokiam kurčiam ir aklam reikia būti, kad iki šiandien išlaikytum „kalimą“ mintinai ir propagandą apie kalbos nykimą?“ Laidos nuoroda >

Vasario 9 d. per Graikų kalbos dienos minėjimą, uždarant 2021 m. paskelbtus Graikų literatūros metus, mūsų Klasikinės filologijos katedros dėstytojai Kristinai Svarevičiūtei buvo įteiktas Graikijos Respublikos valstybinis apdovanojimas – Geradarystės ordino Didysis kryžius, kurį jai skyrė Graikijos Respublikos prezidentė Katerina Sakellaropoulou. Šį apdvanojimą Graikijos ambasadorius Lietuvoje Dimitrios Xenitellis K. Svarevičiūtei įteikė už nuopelnus mokslinėje ir literatūrinėje veikloje, organizuojamus renginius, atliekamus vertimus bei kitokią įvairią graikų kalbos sklaidą. Džiaugiamės ir sveikiname!

Vakaro metu buvo pristatyta graikų apsakymų rinktinė „Raudonos šukos" (leidykla „Gelmės").

Su giliu liūdesiu priėmėme žinią, kad mirė profesorius Jerzy Bartmińskis. Į amžinybę iškeliavo vienas iškiliausių pasaulio kalbotyrininkų, lenkų kognityvinės etnolingvistikos pradininkas, slavistas, semantikas, aksiologas ir tekstologas.

Amžinąjį atilsį prof. Jerzy Bartmińskis buvo ilgametis žurnalo „Etnolingwistyka“ vyriausiasis redaktorius, daugiau kaip 900 straipsnių ir 12 knygų (iš jų „Stereotypu mieszkają w języku“, „Studia etnolingwistyczne“, „Językowe podstawy obrazu świata“) autorius, Liaudies simbolių ir stereotipų žodyno bei Slavų ir jų kaimynų aksiologinio leksikono, sudarančio lenkų etnolingvistinės minties ramstį ir kanoną, redaktorius. 

Jerzy Bartmińskis buvo aktyvus Lenkijos mokslų akademijos narys, taip pat daugelio mokslinių komitetų narys, tarp jų Etnolingvistinės komisijos prie Tarptautinio slavistų komiteto pirmininkas, Eurazijos mokslų akademijos Minske, Lenkų kalbos tarybos prie Lenkijos mokslų akademijos prezidiumo, Lenkijos mokslų akademijos Kalbotyros komiteto, Lenkų etnologijos mokslų komiteto, Literatūros studijų komiteto narys.

Už savo nuopelnus apdovanotas Auksiniu kryžiumi, Oskaro Kolbergo apdovanojimu, Polonia Restituta ordino Riterio kryžiumi, Polonia Restituta ordino Karininko kryžiumi, Sidabro medaliu „Už nuopelnus kultūrai Gloria Artis“, medaliu „Už nuopelnus Lenkijai“ (2016 m.). 

Amžinąjį atilsį Profesorius buvo ištikimas daugelio akademinių sluoksnių draugas ir geroji dvasia. Džiaugiamės galėję Jį pažinti ir klausytis jo paskaitų Vilniuje. Jis dalijosi su mumis savo gausiomis žiniomis, teikė patarimus ir paramą visais organizaciniais ir moksliniais klausimais, nurodė lituanistikai svarbias tyrimų ir plėtros kryptis. Istoriniais šaltiniais paremti Profesoriaus pamąstymai apie žmogaus vietą visatoje ir jo esaties įsišaknijimą kultūroje bei išmintingas požiūris į praeitį padeda suprasti dabartį, ir neabejotinai liks svarus atspirties taškas tolesnei mokslo minties plėtrai šalyje ir už jos ribų.

Reikšdami nuoširdžią užuojautą akademinei bendruomenei dėl šios skaudžios netekties, amžinąjį atilsį Profesoriaus šeimai ir artimiesiems linkime visokeriopos stiprybės, vilties ir tikėjimo. 

Profesoriaus laidotuvės vyks rytoj, vasario 11 d., 13.00 val. Lietuvos laiku ir bus transliuojamos nuotoliniu būdu > 

Vasario 9 d., trečiadienį, 17.00 val. V. Krėvės aud. kviečiame bendruomenę į Pasaulinės graikų kalbos dienos minėjimą ir Graikų literatūros metų užbaigimą: vakaro metu bus pristatyta graikų apsakymų rinktinė „Raudonos šukos“. Skambės Filippo Raskovic atliekama graikiška muzika.

Vasario 2 dieną sukako 140 metų, kai gimė vienas garsiausių airių rašytojų James Joyce. Tą pačią dieną sukako 100 metų, kai pasirodė jo sukurtas ir modernizmo biblija vadinamas romanas „Ulisas“. Apie garsųjį rašytoją ir legendinį jo romaną LRT radijui pasakoja Anglų filologijos katedros profesorė Regina Rudaitytė (nuo 23 min.) – kviečiame klausytis >