Spalio 8 d., penktadienį, 15.00 val. 314B aud. kviečiame į seminarą Pas skandinavus. Ateinančio seminaro tema: A rare type of verb-framing constructions in Lithuanian, pranešėjas – prof. dr. Axelis Holvoetas.

Pranešimo santrauka: In my talk I will address Lithuanian constructions of the type padaugino vyno išgerti, paankstinai ateiti etc. I will attempt to situate these constructions, which appear to be typologically rare, within Talmy's typology of event conflation. 

Prie seminaro galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >

Visi maloniai laukiami!

Spalio 7-8 d. kviečiame į tarptautinę konferenciją „Romain Gary et André Malraux: dans leur temps et dans le nôtre“.

Dėl daugau informacijos kreipkitės į  

Programa:

LE 7 OCTOBRE (JEUDI)

9.30-10.00 (Attention!!! Lʼheure de Paris 8.30-9.00, etc.) La connexion des participants

10.00-10.10 Mot de bienvenue. Mme Alix Everard, lʼAmbassadrice de France en Lituanie

10.10-10.15 Mot de bienvenue. Mme Inesa Šeškauskienė, la Doyenne de la faculté de philologie de l՚Université de Vilnius

10.15-11.20 Séance plénière 1

Malraux et Gary, romanciers de lʼaventure et de la métamorphose

Denis LABOURET, Sorbonne-Université, Paris

11.20-12.25 Séance plénière 2

Jouer à la frontière des genres littéraires: connivences Gary/Malraux

Julien ROUMETTE, Université de Toulouse Le Mirail

Modérateur: Vytautas Bikulčius

12.25-13.30 Pause déjeuner

13.30-14.00 

Le „musée imaginaire“: de Malraux à Gary

Esther GRIMALT, Université dʼAvignon

14.00-14.30 

Lʼéco-poétique dans le roman de Romain Gary Les Racines du ciel

Eglė KAČKUTĖ, Raminta KERŠEVIČIŪTĖ, lʼUniversité de Vilnius

14.30-15.00

Des Conquérants aux Enchanteurs: modes dʼappréhension du réel à travers la création romanesque

Larisa BOTNARI, Université de Bucarest

15.00-15.30

André Malraux au coeur du musée imaginaire de Romain Gary

Jonathan Barkate, Université Gustave Eiffel, Marne-la- Vallée

Modérateur: Thierry Jacques Laurent

LE 8 OCTOBRE

10.00-11.05 Séance plénière 3

Deux humanismes, deux cinémas: Espoir (Sierra de Teruel, 1939) d՚André Malraux et Les oiseaux vont mourir au Pérou (1968) de Romain Gary

Jean-François HANGOUËT, chercheur indépendant, Paris

11.05-12.10 Séance plénière 4

Malraux et Gary, mythomanes

Thierry Jacques Laurent, CRICES (Centre de recherche de l՚ICES)

Modérateur Eglė Kačkutė

Pause déjeuner 12.10-13.00

13.00-13.30 

La réception de l՚oeuvre de Romain Gary et d՚André Malraux en Italie

Marilena GENOVESE, lʼUniversité de Rome La Sapienza

13.30-14.00

Quand l՚art devient une rectification de lʼhomme: Gary et Malraux, un même humanisme esthétique?

Lou MOURLAN, Université Toulouse 2 Jean-Jaurès

14.00-14.30

Le destin de lʼEurope dans le roman Les noyers dʼAltenburg dʼAndré Malraux et dans le roman Europa de Romain Gary

Vytautas BIKULČIUS, Université de Vilnius

Modérateur Jean-François HANGOUËT

14.30-14.40 

Intervention de Jean-René Bourrel, vice-président de lʼassociation Amitiés internationales A. Malraux (AIAM)

Spalio 11 d., pirmadienį, 15.00 val. V. Krėvės aud. Aliona Sofija Ivinskaja gins disertaciją „Anos Achmatovos kūrybos recepcija Lietuvoje“ filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti. 

Nuotolinis prisijungimas per MS Teams >

Disertacija rengta 2016–2020 metais Vilniaus universitete. 

Mokslinė vadovė – prof. dr. Galina Michailova (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004). 

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis: 

• dr. Donata Mitaitė – tarybos pirmininkė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004), 
• prof. dr. Gabija Bankauskaitė-Sereikienė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004), 
• dr. Valentina Brio (Jeruzalės hebrajų universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004), 
• doc. dr. Pavel Lavrinec (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004), 
• doc. dr. Birutė Meržvinskytė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004). 

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekose ir VU svetainėje adresu > 

2021 m. spalio 8 d., penktadienį, kviečiame dalyvauti tradicinėje nuotolinėje konferencijoje pagal programą „Verčiame Europai“ (Translating Europe Workshop). Šių metų tema „Vertimo paribiai ir užribiai“ (At the Edge of Translation and Beyond). Kviestinis pranešėjas Latvijos universiteto profesorius Andrejs Veisbergs. Pranešimo tema: Translation, Paratexts, Translator Visibility.

Konferencijos programą rasite čia > O prie konferencijos prisijungsite paspaudę šią Zoom nuorodą > 

Organizatoriai: Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Vertimo studijų katedra ir Europos Komisijos vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbus skyrius

Socialiniai partneriai: Lietuvos vertėjų asociacija ir Lietuvos konferencijų vertėjų asociacija

Daugiau informacijos apie ankstesnes konferencijas rasite čia >.

Konferencijos programa >

Š. m. rugsėjo 9–11 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete gyvai ir nuotoliniu būdu vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Totoriai Lietuvos istorijoje ir kultūroje XIV–XXI a.: naujausi tyrimai“. Konferencija buvo skirta paminėti Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtus 2021 m. Lietuvos totorių metais. Konferencijos organizatoriai – Vilniaus universitetas, partneriai – Torunės Mikalojaus Koperniko universiteto Kitabistinių tyrimų centras ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas. Konferencijos globėjas – Vilniaus universiteto Rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas.

Organizacinį komitetą sudarė doc. dr. Galina Miškinienė (Vilniaus universitetas, Filologijos fakultetas), doc. dr. Grigorijus Potašenko (Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas, Kultūrinių bendrijų studijų centras), prof. dr. Joanna Kulwicka-Kamińska (Torunės Mikalojaus Koperniko universitetas, Kitabistinių tyrimų centras).

Konferencija buvo specializuota, todėl kvietimai dalyvauti joje buvo tiksliniai – atrenkami tyrėjai, dirbantys totoristikos srityje arba itin artimoje srityje. Konferencijoje dalyvavo 40 mokslininkų iš Baltarusijos, Bulgarijos, Ispanijos, Lenkijos, Lietuvos, Rusijos Federacijos (Tatarstano Respublikos, Karačiajų Čerkesijos Respublikos, Maskvos srities), Vokietijos, Ukrainos, Turkijos. Lietuvos Respublikai atstovavo 7 mokslininkai.

Atidarymo metu sveikinimo žodį tarė VU Rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas, Lietuvos Respublikos Kultūros ministras Simonas Kairys, Turkijos Respublikos Nepaprastasis ir įgaliotas ambasadorius Lietuvoje Gökhan Turan, Lenkijos Respublikos Nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvoje UrszulaDoroszewska, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė, Torunės Mikalojaus Koperniko universiteto Kitabistinių tyrimų centro prof. habil. dr. Czesław Łapicz. Konferencijos atidaryme dalyvavo diplomatai, akademinė visuomenė, įvairių institucijų atstovai. Po konferencijos atidarymo mokslininkai ir svečiai buvo pakviesti į Vilniaus universiteto bibliotekos Galeriją, kur buvo pristatyta paroda „Lenkijos musulmonų-totorių tradicijos ir dabartis“. Parodą pristatė Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje ir Lenkijos institutas Vilniuje.

Pirmąją konferencijos dieną dalyviai intensyviai dirbo nuo 9 iki 18 val., o vakare klausėsi koncerto, kuris vyko VU Mažojoje auloje. Dalyviai ir svečiai mėgavosi totoriškais kūriniais, kuriuos atliko Lietuvos nacionalinės operos ir baleto teatro solistė Julija Karaliūnaitė, Totorių kultūros centro ansamblis „Ilsu“ (vadovė Almira Parmaksizoglu, koncertmeisteris Liutauras Milišauskas), ansamblis „Lakmè“ (meno vadovai Arvydas Kveglis ir Jekaterina Rodionova).

Antra konferencijos diena prasidėjo 9 val. ir baigėsi 19 val. konferencijos uždarymu. Dvi dienas VU Filologijos fakulteto V. Krėvės (118) auditorijoje dirbę mokslininkai galėjo išklausyti 40 pranešimų. Iš viso buvo penkios teminės sekcijos: „Istorija, kultūra ir religija“, „Kultūra ir tradicija“, „Personalijos“, „Kalba ir literatūra“ ir „Bendruomeninis gyvenimas ir amatai“. Plenariniame posėdyje savo tyrimus ir atradimus pristatė prof. habil. dr. Tamara Bairašauskaitė (Lietuvos istorijos institutas), prof. habil. dr. Joanna Kulwicka-Kamińska ir prof. habil. dr. Czesław Łapicz (Torunės m. Koperniko universitetas, Lenkija), o taip pat dr. Vladyslav Hrybovskyi (Ukrainos nacionalinė mokslo akademija, Ukraina).

Konferencijoje gyvai dalyvavo 21, o nuotoliniu būdu prisijungė 19 pranešėjų.

Trečią konferencijos dieną, rugsėjo 11 d., konferencijos dalyviai apžiūrėjo Kėdainių senamiestį ir išlikusį Kėdainių mečetės minaretą, o popiet, nuvykę į Subartonių kaimą, aplankė V. Krėvės-Mickevičiaus muziejų, Liusės Gaidukevičienės įsteigtą privatų totorių muziejų. Išvykos dalyviams taip pat teko garbė dalyvauti 2021 m. pasirodžiusio leidinio „Lietuvos totorių muziejaus ištakos: nuo tarpukaryje Vilniuje veikusio muziejaus iki muziejaus Subartonyse“ pristatyme (leidinio sudarytoja – doc. dr. Galina Miškinienė), kuriame dalyvavo ir Varėnos totorių draugijos bei Alytaus totorių draugijos nariai. Sveikinimo žodį tarė Varėnos savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Laima Denutienė, kuri perdavė nuoširdžiausius sveikinimus nuo Varėnos rajono mero p. Algio Kašėtos.

Doc. dr. Galina Miškinienė išreiškia padėką visiems, kas prisidėjo ruošiant šią jubiliejinę konferenciją, o konferencijos dalyviams – už įdomius pranešimus ir naujas įžvalgas. Artimiausiu metu atrinkti pranešimai bus skelbiami straipsnių rinkinyje, kurio leidybą pagal Lietuvos totorių metų Vyriausybės patvirtintą planą turi finansuoti Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija.

Konferencijos pagrindiniai rėmėjai – LR Kultūros ministerija, Turkijos išeivijos ir giminiškų bendruomenių prezidiumas, Turkijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikai, Lenkijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikai, Lenkijos institutas Vilniuje, Vilniaus apskrities totorių bendruomenė. Informacinis palaikymas – LRT klasika, LRT radijas, Katalikų radijo Mažoji studija, ru.delfi.lt, Kurier Wileński, Asociacija „LT Inforum“, РУНЬ ir kt.

Konferencijos puslapis >

Vilniaus universiteto leidykla šiemet jau trečią kartą išrinko skaitomiausias leidyklos išleistas knygas ir mokslo periodikos žurnalus. Šiais metais nominacijos ir apdovanojimai už knygas buvo teikti trijose kategorijose: skaitomiausia monografija, skaitomiausia studijų knyga, skaitomiausia mokslo populiarinimo knyga. Džiaugiamės, kad du apdovanojimus pelnė Filologijos fakulteto mokslininkių darbai!

Skaitomiausios studijų knygos kategorijoje skaitomiausia išrinkta Virginijos Stumbrienės ir Aurelijos Kaškelevičienės studijų knyga „Nė dienos be lietuvių kalbos“, o skaitomiausiu mokslo populiarinimo leidiniu – doc. Jūratės Levinos sudarytas mokslo populiarinimo leidinys „Algirdas Julius Greimas. Apie viską ir nieką: žmogus, visuomenė, kultūra“.

Kiekvienos kategorijos nugalėtojai buvo paskelbti per pirmąjį universiteto Senato posėdį, kuris vyko 2021 m. rugsėjo 21 d. Autoriams buvo įteiktas apdovanojimą patvirtinantis dokumentas. Apdovanojimų tikslas – didinti Vilniaus universiteto ir Vilniaus universiteto leidyklos autorių žinomumą, skatinti mokslo, mokomųjų ir mokslo populiarinamųjų leidinių leidybą ir sklaidą. Apdovanojimai teikiami kiekvienais metais už praėjusių kalendorinių metų knygų pardavimų rezultatus. Žurnalų skaitomumas įvertinamas remiantis keturiais rodikliais: visų žurnalo straipsnių atsisiuntimų per 2020 metus skaičiumi, atsisiuntimų skaičiumi vienam straipsniui, visų žurnalo straipsnių citatų skaičiumi per paskutinius 5 metus (pagal „Dimensions“ skaičiavimus) ir citatų skaičiumi, tenkančiu vienam žurnalo straipsniui (pagal „Dimensions“). Plačiau apie apdovanojimų taisykles – leidyklos svetainėje.