Kviečiame į susitikimą su ilgamečiu VU Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros dėstytoju ir mokslininku, vaikų literatūros tyrėju, vertėju ir skleidėju doc. Kęstučiu Urba rugsėjo 20 d. (penktadienį), 16 val. VU Filologijos fakulteto V. Krėvės (118) auditorijoje. 

Pokalbį veda prof. Džiuljeta Maskuliūnienė (ŠU), dalyvauja Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus pirmininkė Inga Mitunevičiūtė, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento vyriausioji tyrėja Eglė Baliutavičiūtė; vaikų literatūros tyrėja dr. Jurgita Žana Raškevičiūtė (VU, LLTI).

Išleista BKKI Baltistikos katedros tyrėjos dr. Ginos Kavaliūnaitės-Holvoet parengta knyga „Samuelio Boguslavo Chylinskio Biblija, Vol. 2: Naujasis Testamentas Viešpaties mūsų Jėzaus Kristaus, lietuvių kalba duotas Samuelio Boguslavo Chylinskio. Lietuviško vertimo rankraščio faksimilė = Biblia Lithuanica Samueli Boguslai Chylinski. Tomus 2: Novum Testamentum Domini Nostri Jesu Christi Lithvanicâ Linguâdonatum a Samuelo Boguslao Chylinski. Manuscripti Lithuanici imagines digitales“, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2019. 

Taip pat startavo lietuviškai Biblijai skirta interneto svetainė www.chylinskibible.flf.vu.lt. Svetainė ateityje bus pildoma ir tobulinama.

Leidinys yra parengtas įgyvendinus Lietuvos mokslo tarybos finansuotą projektą „Samuelio Boguslavo Chylinskio Naujasis Testamentas. Rankraščio tyrimas, faksimilinis ir interaktyvus skaitmeninis leidimas“ (sutarties Nr. LIP-022/2016). Projekte dirbo tarptautinis tyrėjų kolektyvas – dr. Rūta Čapaitė (Vilnius), mgr. Bartłomiej Kowal (Varšuva), mgr. Valentinas Kulinič (Vilnius), dr. Wolf-Dieter Syring (Bukstehudė), dr. Felix Thies (Frankfurtas prie Maino), projekto vadovė dr. Gina Kavaliūnaitė (Vilnius).  

Paskutines savaites prieš naujus akademinius metus Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto (VU FLF UKI) dėstytojai praleido kurdami ir atnaujindami dalykinės anglų kalbos aprašus skirtingų mūsų Universiteto studijų programų studentams. 

Mokymus vedė Getingeno universiteto Kalbų ir perkeliamųjų gebėjimų plėtotės centro direktorius dr. Johann Fischer, šioje srityje dirbantis jau daugiau nei 25 m. Mokymų metu dalykinę anglų kalbą dėstantys VU FLF UKI dėstytojai, visą dėmesį skyrė užduotimis grindžiamai kalbų mokymo/si metodologijai (ang. TBA – Task-based approach).

Pakalbinome dr. J. Fischer apie šią naują kalbų mokymo metodologiją, jos pranašumus ir privalumus studentams.

– Gal galite šiek tiek plačiau paaiškinti, kas tiksliai yra užduotimis grindžiamas mokymas/is?

Norime, kad studentai anglų kalbos pratybų metu „išgyventų“ tikras, gyvenimiškas situacijas, su kuriomis jie vėliau susidurs studijų metu, atlikdami tyrimus ar dirbdami mokslinį darbą. Galvojame, kokios situacijos yra realios ir kasdienės įvairių sričių studentams bei tyrėjams ir mėginame pritaikyti prie tokių situacijų kalbos mokymąsi. Svarbiausias tokio mokymo/si metodo tikslas yra tai, kad studentai galėtų  jaustis laisvai ir užtikrintai  bendraudami užsienio kalba apie savo studijas ar jų srities tyrimus. Taip pat atsižvelgiame ir į tai, kokius kalbos aspektus dar būtų galima sustiprinti, ką dar būtų galima pasimokyti tokio pobūdžio anglų kalbos paskaitose.

Getingene šį mokymo/si metodą pradėjome taikyti prieš dešimtmetį ir nuolat jį peržiūrime, koreguojame pagal studentų poreikius. Visi mano kolegos,  kurie ilgą laiką buvo taikę tradicinius kalbos mokymo/si metodus, labai greitai ir noriai pradėjo taikyti būtent šį užduotimis grindžiamą  metodą. Tokį patį norą matau ir Vilniaus universitete.

Taikant tokį metodą ir pats dėstytojas nuolatos mokosi iš savo studentų, sužino daug įvairios informacijos. Paskaitose nebelieka sauso gramatikos mokymo/si ir iš paskaitų dingsta nuobodumas. Siekiame, kad studentai kūrybiškai pažiūrėtų į kalbos mokymąsi. Studentai yra daug labiau motyvuoti ieškoti kūrybinių sprendimų ir užsienio kalba perteikti tai, kas jiems patiems įdomu ar svarbu jų studijose, ar būsimoje profesijoje, pristatyti savo pačių pasiekimus, tyrimus ar atradimus.

– Kuo skiriasi užduotimis grindžiamas kalbų mokymas/is nuo įprasto, pasiėmus vadovėlį ir imituojant situacijas?

2018 m. išleistas Bendrųjų Europos kalbų mokėjimo metmenų papildomas tomas (ang. Companion volume to the Common European Framework of Reference) pabrėžia, kad kalbinė kompetencija yra labai svarbi kuriant bendrą Europos švietimo erdvę. Šiame dokumente pagrindinis dėmesys skiriamas į individą orientuotam kalbų mokymui/si, padedančiam išreikšti savas mintis ir asmeninį mąstymą. Tokiu mokymo/si būdu nesistengiama simuliuoti klišinių situacijų. Besimokantieji skatinami pristatyti savo mintis ir savo interesus, kalbėti apie tai, kas patiems studentams patinka ar yra artima.

– Ar skiriasi tik mokymo/si principas ar ir egzaminai, kiti atsiskaitymai?

Vasaros pradžioje jau viešėjau Vilniaus universitete ir VU FLF UKI dėstytojams vedžiau profesinio tobulinimo kursus. Jų metu mokėmės taikyti užduotimis grindžiamą mokymo/si metodiką. Dabar tęsiame kursą ir ruošiame atsiskaitymus, kurie atspindėtų ir papildytų šią mokymo/si metodiką. Rengiame naują egzamino struktūrą, kuri skirtųsi nuo įprastų kalbų egzaminų. 

Vengiame sausų gramatikos testų ir siekiame, kad studentai pirmiausia mokėtų užsienio kalba perteikti specifinei auditorijai savo studijų ar tyrimų dalykus bei savas mintis. Taip pat norime pakeisti kursus, kad studentai viso semestro metu galėtų dirbti grupėmis, o galutinis atsiskaitymas taip pat būtų susijęs su darbu grupėse ir mokslinių tyrimų lauku. Egzamino metu pagrindinį dėmesį skiriame produkciniams gebėjimams, t. y. rašymui ir kalbėjimui, nors jų raiškos forma bus glaudžiai susijusi su klausymu ir skaitymu, kuomet studentai, naudodamiesi autentiškais šaltiniais (pvz. vaizdo ir teksto formatu), turės parengti kalbėjimo bei rašymo pateiktis grupėse.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2019 m. rugsėjo 13 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyksta Jono Balkevičiaus auditorijoje, pradžia – 11 val.

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas.
2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas.
3. 2019‒2020 m.m. Tarybos darbo plano tvirtinimas.
4. Siūlymas dėl Fakulteto biudžeto suvaldymo optimizuojant dėstytojų krūvį (pristato dekanė prof. Inesa Šeškauskienė).
5. Informacija apie lėšų mokslo sklaidos renginiams panaudojimą (pristato dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, projektų administratorė Aida Jungaitytė).
6. Emeritūros klausimai (prof. R. Rudaitytė, prof. B. Stundžia, prof. A. Sverdiolas).
7. Kūrybinių atostogų ataskaitos (asist. Justina Daunorienė, prof. Genovaitė Dručkutė, doc. Audronė Kučinskienė, doc. Pavel Lavrinec, prof. Irena Smetonienė,  doc. Jolanta Šinkūnienė).
8. Lietuvių filologijos / Lietuvių filologijos ir užsienio kalbos SPK naujos narės teikimas.
9. Leidinių tvirtinimas spaudai:
   1. Dianos Šileikaitės-Kaishauri ir Virginijos Masiulionytės parengta monografija: "Germanistikstudium an der Universität Vilnius und Berufsbilder litauischer Germanist(inn)en. Untersuchung zum beruflichen Verbleib der Absolvent(inn)en 2002–2018" (Germanistikos studijos Vilniaus universitete ir Lietuvos germanisčių (-tų) portretai. 2002–2018 m. absolvenčių (-tų) karjeros stebėsenos tyrimas);
   2. Meilutės Ramonienės, Loretos Vilkienės, Eglės Gudavičienės, Ingos Hilbig, Kristinos Jakaitės-Bulbukienės ir Eglės Vaisėtaitės monografija „Emigrantai: Kalba ir Tapatybė II“.
10. Dėl studijų kainos, taikomos užsienio piliečiams, studijuojantiems pagal FilF studijų programas vienu srautu su LR piliečiais.
11. Dėl studijų įmokos mažinimo.
12. Kiti klausimai.
    1. dėl Ginčų komisijos atnaujinimo.
    2. dėl atrankos reikalavimų dėstytojams, išvykstantiems į mokymo vizitą (Tarptautinių studijų koordinatorė Giedrė Matkėnienė)

Kiekvieną semestrą Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas (VU FLF) siūlo 23 kalbų studijas arba kursus. Daugumą užsienio kalbų dėsto iš užsienio atvykę specialistai, jie sudaro 17 proc. iš beveik trijų šimtų VU FLF dėstytojų.

Pakalbinome VU FLF dirbančią vengrų kalbos dėstytoją dr. Noémi Bulla ir paklausėme, kodėl ji nusprendė atvykti į VU ir kokį jį regi po dešimtmečio, kai bus švenčiamas 450 metų įkūrimo jubiliejus.

Jaučia ypatingą garbę dėstyti VU

„Jaučiu ypatingą garbę dėstyti Vilniaus universitete ir dar VU FLF Stepono Batoro auditorijoje. Juk Steponas Batoras prieš 440 metų įsteigė Vilniaus universitetą. Jis buvo ne tik Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius, bet ir Transilvanijos kunigaikštis. Transilvanija tuomet buvo Vengrijos dalis ir mes, vengrai, labai juo didžiuojamės.

Savo kaip valdovo, politiko bei kariuomenės vado veikla jis nusipelnė lietuvių pagarbos, o jo valdymo metai LDK buvo vadinami „vengrų aukso amžiumi“, – pasakoja vengrų kalbos dėstytoja.

Patraukė tarptautinė aplinka

„Būdama studentė aš aplankiau Baltijos šalių sostines. Man ta kelionė padarė didelį įspūdį, bet tuomet dar neįtariau, kad sugrįšiu čia kaip dėstytoja. Kai sužinojau, kad Lietuvoje pradedama dėstyti vengrų kalba, pagalvojau, kad savo įgytą pedagoginę patirtį mielai išbandyčiau naujoje aplinkoje. Ypač tokioje šalyje, kuri turi tiek daug sąsajų ir panašumų su Vengrija“, – pasakoja dr. N. Bulla, į VU atvykusi prieš dvejus metus.

Užsienio dėstytoja sako, kad ją itin stebina ir džiugina ViU daugiakalbiškumas: „Žavu yra tai, kad dauguma mano studentų vengrų kalbą mokosi kaip ketvirtą, penktą ir net šeštą užsienio kalbą. Praėjusiais metais vengrų kalbą užsienyje dėstančių lektorių konferencijoje labai didžiavausi, kad Puikaus studento vardą laimėjo ir vienas iš mano VU studentų, o šiais metais keletas mano studentų laimėjo stipendijas vasaros kursams Vengrijoje.“

Tiki VU ateitimi

„Linkiu, kad vengrų ir kitų mažesnių Europos tautų kalbos taptų organine VU dalimi. Pastebiu labai aiškias pastangas šia kryptimi. Labai gerą įspūdį man padarė tai, kad Filologijos fakultetas nuo pat pradžių teigiamai ir konstruktyviai žiūri į vengrų kalbos populiarinimo ir dėstymo plėtojimo klausimus.

Daugiakultūriškumas, atvirumas ir daugiakalbystė sukuria itin didelę pridėtinę vertę, tad tikiu, kad ateityje VU pasieks tokius rezultatus, apie kuriuos šiandien drįstame tik svajoti“, – sako dr. N. Bulla.

Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas siūlo nemokamai mokytis vengrų kalbos ir kultūros kartu su dr. Noémi Bulla. Vengrų galima mokytis kaip pasirenkamąjį dalyką, be to, vengrų ir kitų užsienio kalbų kursai yra atviri visuomenei kaip neformaliojo švietimo programos. Registracija mvg.vu.lt

2019 m. rugsėjo 26–28 d. organizuojama penktoji tarptautinė taikomosios kalbotyros konferencija „Kalbos ir žmonės: komunikacija daugiakalbiame pasaulyje“, kurią rengia Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros institutas kartu su Lietuvos taikomosios kalbotyros asociacija LITAKA. 

Renginys skirtas naujausiems Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkų tyrimams, susijusiems su sociolingvistikos, kalbų politikos, diskurso analizės, vertimo, kalbų mokymo ir mokymosi, kalbų įsisavinimo, kalbų testavimo, tekstynų lingvistikos, psicholingvistikos, pragmatikos ir kitoms taikomosios kalbotyros sritimis.

Plenarinius pranešimus skaitys pasaulyje garsūs taikomosios kalbotyros mokslininkai: Monica Schmid (Esekso universitetas), Anna Mauranen (Helsinkio universitetas) ir Danielis Perrinis (Ciuricho taikomųjų mokslų universitetas).

Kviečiame dalyvauti visus, besidominčius taikomąja kalbotyra. Daugiau informacijos: http://www.taikomojikalbotyra.flf.vu.lt

Rugsėjo 4 d. Filologijos fakultete lankėsi 97 tarptautinių mainų studentai iš devyniolikos Europos ir pasaulio šalių. Tarptautinių mainų koordinatorė Giedrė Matkėnienė supažindino juos su studijomis Filologijos fakultete, papasakojo ape VU istoriją, Fakulteto struktūrą, Studentų atstovybę.

Iš viso šį semestrą Filologijos fakultete studijų dalykus pasirinko 364 tarptautinių mainų studentai iš 28 šalių.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto (VU FLF) docentė dr. Nijolė Keršytė šiemet studentams pasiūlė visiškai naują kursą „Ideologijos analizė“. Jame tyrėja siekia, kaip pati teigia, „išjudinti išankstinį žinojimą“ ir į ideologiją pažvelgti kaip į tam tikrą mąstymo būdą. Pakalbinome docentę apie naująjį kursą, jo atsiradimą ir kodėl toks kursas dėstomas A. J. Greimo semiotikos centre.

– Kaip trumpai pristatytumėte savo kursą „Ideologijos analizė“? 

Jei paklaustumėt žmonių iš gatvės – kas yra ideologija? – kiekvienas turėtų, ką jums atsakyti, nes jaustųsi žinantis, kas tai yra ir kaip tai atpažinti. „Ideologija – blogai“, pasakytų, „štai sovietinė, nacistinė ideologija“; arba „ideologija – tai politikų reikalas: kairiųjų, dešiniųjų, liberalų ideologija“. Tad kam ją analizuoti? Juk ir taip aišku, kas tai yra, galima atpažinti pagal visokius ženklus, vaizdinius, simbolius: raudona žvaigždė, kūjis ir priekalas, svastika, Stalinas kaip saulė, tautų Tėvas ir t.t.

„Ideologijos analizės“ kurso tikslas – išjudinti visą šį išankstinį žinojimą. Mane, kaip struktūralistinio mąstymo sekėją, domina ne dalykų apibrėžimai, galutiniai atsakymai, bet būdai, kuriais apie ką nors kalbama: kaip kalbama apie ideologiją? kaip ji analizuojama? koks kalbėjimas apie šį fenomeną dominuoja Vakaruose, koks čia, Lietuvoje? kaip galima ne atpažinti, bet analizuoti ideologinius reiškinius?

– Kuo šis kursas skiriasi nuo kitų panašios tematikos kursų? Kaip gimė jo idėja?

Šio kurso idėja gimė iš mano mokslinės veiklos. Ideologijos tyrimų ėmiausi tada, kai istorikas sovietologas Nerijus Šepetys ir sociolingvistė Loreta Vaicekauskienė pasikvietė į projektą, skirtą sovietinei kalbos ideologijai, kalbos kontrolei. Vėliau dalyvavau kitame tyrime, susijusiame su A. J. Greimo gimimo šimtmečiui ir mėginau parodyti Greimo idėjų aktualumą būtent nagrinėdama labai neįprastą jo ideologijos supratimą. 

Kai rengiau kurso programą, nepasižiūrėjau, kokie kursai ideologijos tema dėstomi Lietuvos universitetuose, bet dabar, prieš šį pokalbį, nusprendžiau peržiūrėti filosofijos, politikos mokslų studijų programas ir savo didžiai nuostabai aptikau, kad tokių kursų beveik nėra. Yra daug visokiausių „kritikos“ kursų: socialinė kritika, politinė kritika, medijų kritika, poststruktūralistinė kritika, kritinės studijos, religinės ideologijos kritika... Visi šiais laikais gudrūs viską kritikuoti, bet niekas nebenori analizuoti... Tai galbūt susiję su tuo, kad, kaip sakiau, mūsų kraštuose galvojama, jog ideologiją tai mes jau tikrai gerai išmanom, pažįstam ir atpažįstam. O ar galima ideologiją analizuoti jos nekritikuojant? Ar galima neutrali ideologijos analizė? Tai vienas pagrindinių mano kurso klausimų.

– Ideologijos analizė pirmiausia asocijuojasi su politikos mokslais ar politine filosofija. Tad ką gi ji veikia Filologijos fakultete, A. J. Greimo semiotikos centre? 

Taip, Vakaruose, o ypač Lietuvoje linkstama ideologiją apriboti politikos sfera. Be to, ideologiją įprasta sieti su mąstymu, su idėjomis, ir pirmiausia su politinėmis idėjomis, su propaganda (štai TSPMI skaitomas kursas „Politinės idėjos ir ideologija“; Lietuvoje itin paplitusios sovietinės ideologijos studijos, parašyta rimtų knygų apie propagandą). O mane, daugiausia susipažinusia su XX a. prancūzų filosofija, labiau domina ideologija, siejama ne su (melaginga) sąmone, o su pasąmone, ne su mąstymu, o su veiksmais, praktikomis – plačiausia nesąmoningumo sfera. Antai, kuo skiriasi žmonių, rūkančių pypkę, cigaretę, suktinę, elektroninę cigaretę, ar išvis nerūkančių, ideologijos? Man įdomiausios ne akivaizdžios, sąmoningai išpažįstamos, per propagandą perduodamos ideologijos, o tai, ką prancūzų semiologas Roland‘as Barthes‘as vadino „bereikšmėmis ideologijomis“, aptinkamomis per kasdienes praktikas (per tai, ką žmonės valgo, kaip leidžia atostogas, kokius žaislus perka vaikams ir t.t.). Ideologija kaip dvasios „akloji dėmė“... Arba ideologija ir mokslas. Paprastai manoma, kad mokslas – ideologijos priešybė. Ar gali būti mokslo ideologija? O koks ideologijos ir vaizduotės santykis? Ar ideologija reiškiasi tik vaizdinija (įvaizdžiais, simboliais, metaforomis), ar veikia gerokai giliau? Ar jos analizei pakanka išmanyti retoriką (dažniausiai ideologinio diskurso analizė apsiriboja retorine analize), ar dar reikia ir semiotikos?

Savo kursu mėginu parodyti, kad ideologijos esama visur, kur žmogaus veikla, mąstymas, kalbėjimas susiję su siekiamomis vertėmis, išpažįstamomis ar neįsisąmonintomis vertybėmis. Išmokti jas aptikti ir analizuoti kaip tam tikras sistemas – tai „ideologijos analizė“, kurią norėčiau praktikuoti ir išmokyti to daryti kitus.

© Nuotrauka – Nijolės Keršytės