Vilniaus universitetas (VU) pristato specialiai alumnams skirtą interaktyvią platformą. Šios platformos tikslas – išlaikyti ir stiprinti tarpusavio ryšius su universiteto alumnais, kurių Lietuvoje ir pasaulyje yra beveik 200 000. Interaktyvi erdvė  suteikia galimybę atnaujinti senus ir užmegzti naujus profesinius ryšius, skelbti su karjera susijusias ir asmenines naujienas, rasti savo kurso ar universiteto draugus, dėstytojus ir su jais bendrauti, taip pat sekti svarbiausias universiteto bei alumnų naujienas.

„Universiteto sėkmė didele dalimi priklauso ir nuo alumnų sukuriamos vertės. Turėdami tokią didelę bendruomenę, matome milžinišką prasmę sekti geriausių užsienio universitetų patirtimi ir burti alumnus naujoms iniciatyvoms, skatinti dalijimąsi savo žiniomis ir motyvuoti bent retkarčiais sugrįžti į savo Alma Mater, kuri kiekvieno mūsų gyvenime vaidino išskirtinį vaidmenį“, – teigia Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas.

Užsiregistravusieji VU alumnų platformoje įgis galimybę naudotis virtualia alumnų privilegijų kortele. Ji suteikia prieigą prie gausių VU išteklių: alumnai galės nemokamai lankytis universiteto kiemeliuose ir muziejuje, išskirtinėmis sąlygomis naudotis VU bibliotekos, Botanikos sodo, leidyklos, Sveikatos ir sporto centro paslaugomis, nuomotis VU erdves, lankytis kultūros renginiuose.

„Alumnai – tai turtas, kuriuo labiausiai didžiuojasi universitetas. Todėl labai džiugu, kad dabar, švęsdami simbolinę 440 m. sukaktį, galime pasiūlyti šiuolaikišką įrankį ir grąžinti tas privilegijas, kuriomis jie mėgavosi būdami studentais“, – sako VU ryšių su alumnais koordinatorė Giedrė Biržytė. 

Kasmet įvairių pakopų studijas universitete baigia daugiau nei 4 500 absolventų. Siekdama sukurti tokią platformą, universiteto bendruomenė skaitmenizavo beveik 80 000 alumnų, baigusių universitetą nuo 1975 m. iki 2001 m., duomenų, kurie saugomi universiteto archyve. Iš viso kasmet VU studijuoja daugiau nei 20 000 studentų.

2019-aisiais kasmetinė profesorės Vandos Zaborskaitės premija už geriausią magistro darbą, skirtą lietuvių literatūrai, įteikta Intermedialiųjų literatūros studijų programos magistrei Monikai Andrulytei už magistro darbą „Gotiškumas Jolitos Skablauskaitės prozoje“ (vad. doc. Audinga Peluritytė-Tikuišienė).
Sveikiname!

2019 m. birželio 9 d. VU FLF TKI Lituanistinių studijų katedroje prasidės Lituanistinės studijos užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams. Studijos vyks dvi savaites – birželio 9–23 d. Studijose dalyvaus lituanistinių mokyklų ir mokyklėlių mokytojai iš Airijos, Australijos, Jungtinės Karalystės ir Latvijos.

Studijos organizuojamos laimėjus Švietimo mainų paramos fondo Užsienio lietuvių intensyvių neformalių lituanistinių studijų mokytojams organizavimo konkursą.

Per studijas dalyviai pagilins savo žinias apie lietuvių kalbos kaip paveldėtosios mokymo metodiką, praplės savo žinias apie Lietuvos ir lietuvių kalbos istoriją, socialinį gyvenimą ir šiandienos politikos aktualijas, naujausią vaikų ir paauglių literatūrą. Taip pristatys savo lituanistines mokyklas, rūpesčius, džiaugsmus ir iššūkius, diskutuos apie savo darbo ir emigracijos patirtį, kalbos ir tapatybės išlaikymą, dvikalbystę. Kad paskaitos neprailgtų, taip pat mokysis pinti šiaudinius sodus ir dainuoti tradicines lietuvių liaudies dainas, šokti ratelius ir žaisti žaidimus. Taip pat studijų dalyviais lankysis Valstybės pažinimo centre, Signatarų namuose ir MO muziejuje, eis į ekskursiją po Vilniaus senamiestį ir Užupį. 

Studijose paskaitas skaitys gausus būrys Taikomosios kalbotyros instituto dėstytojų ir kviestinių savo srities specialistų.

Birželio 13-14 dienomis vyks Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Vilniaus universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto organizuojama mokslinė konferencija "Alfonsas Nyka-Niliūnas ir Bronius Krivickas: likiminiai kartos pasirinkimai".

Birželio 13 d. 9 val. konferencija prasidės Filologijos fakultete, K. Donelaičio aud. ir tr birželio 14 d. tęsis Kaune, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje.

Maloniai kviečiame dalyvauti!

Konferencijos programa >

Trečią kartą iš eilės Filologijos fakulteto Vertimo raštu magistrantūros programa įveikė atrankos barjerus ir toliau pripažįstama kaip aukščiausius vertėjų rengimo standartus atitinkanti programa. Ji įtraukiama į Europos vertimo raštu magistrantūros programų tinklą (angl. European Master’s in Translation – EMT), kurio veiklą koordinuoja Europos Komisijos Vertimo raštu generalinis direktoratas. Šis statusas programai suteiktas iki 2024-ųjų metų.

Programos absolventai gauna tai patvirtinantį pažymėjimą, o programa naudojasi įvairiomis privilegijomis, kurios suteikiamos tinklo narėms (pavyzdžiui, nemokamas dalyvavimas Europos Komisijos Generalinio vertimo raštu direktorato organizuojamose konferencijose ir vertimo forumuose, studentų priėmimas praktikai ir stažuotėms Europos institucijose, nemokama prieiga prie vertimo terminų bankų vertimo paskaitose ir pan.).

„Šis pripažinimas suteikia galimybę būti matomiems ir bendradarbiauti su geriausiais Europoje“, – įvertinimu džiaugiasi VU Filologijos fakulteto, Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų instituto direktorė prof. Nijolė Maskaliūnienė.

Vertimo raštu magistrantūros programa parengta ištyrus Lietuvos rinkos ir Europos institucijų poreikius, ją vykdo didelę vertimo patirtį turintys specialistai, todėl absolventai puikiai įsitvirtina darbo rinkoje. Be to, Europos vertimo raštu magistro programose privaloma profesinė praktika. Tai yra dar viena galimybė studentams tiesiogiai bendrauti su būsimaisiais darbdaviais. Kiekvienais metais bent keletas studentų gauna darbą būtent tose institucijose, kuriose atliko praktiką.

VU Filologijos fakulteto Vertimo studijų katedra rengia ne tik vertėjus raštu, bet ir vertėjus žodžiu (konferencijų vertėjus). Ši programa įgyvendinama glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Komisijos Vertimo žodžiu generaliniu direktoratu ir Europos Parlamento Logistikos ir vertimo žodžiu generaliniu direktoratu. „Profesionalūs direktoratų vertėjai aktyviai dalyvauja studijų procese, teikia pedagoginę pagalbą dėstytojams, dalyvauja egzaminuose, rengia virtualias paskaitas, o programą baigusiems absolventams suteikiama teisė laikyti Europos Komisijos ir Europos Parlamento Vertimo žodžiu generalinių direktoratų akreditacijos testą. Jį išlaikiusieji gali dirbti vertėjais Europos Sąjungos institucijose“, – pasakoja prof. Nijolė Maskaliūnienė.

Priėmimas į vertimo žodžiu programą vyksta kas dveji metai. Šiemet vykdomas priėmimas į abi – vertimo raštu ir vertimo žodžiu – programas. Jose laukiama bakalauro studijas baigusių studentų, mokančių anglų, vokiečių arba prancūzų kalbą. Vertimo raštu programoje bus sudaroma ir italų kalbos vertėjų grupė.

Dr. Vilius Bartninkas Filologijos fakultete dirba dar visai neseniai. Vos prieš mėnesį jis grįžo iš Kembridžo universiteto, kur apgynė savo daktaro disertaciją apie platonišką religijos sampratą ir Filologijos fakultete pradėjo podoktorantūros studijas. Vilius yra ARKSI jaunesnysis mokslo darbuotojas ir dėsto Klasikinių studijų magistrantams bei TSPMI bakalaurams, tad trumpai pakalbinome šį naują Fakulteto veidą apie jo tyrimus, darbą ir viziją Fakultetui.

– Viliau, ką tirsi savo podoktorantūros studijose? 

– Mano „postdoko“ tyrimas yra daktaro disertacijos Kembridže tęsinys. Pastarojoje nagrinėjau, kaip Platonas suvokia tradicinę religiją savo vėlyvuosiuose darbuose, ir teigiau, kad Platonas religijoje pirmiausia ieško moralinio tobulėjimo galimybių, o kartu siekia iš dalies reformuoti kai kuriuos svarbesnius tradicinius dievus, atskleisdamas jų kosmologinę reikšmę. Tolesnis darbas yra pažiūrėti, kokią istorinę įtaką ši koncepcija turėjo Platono Akademijoje. Kaip žinome iš standartinių vadovėlių apie religijos istoriją, Helenistiniu laikotarpiu filosofai pernelyg nesidomėjo tradicine religija. Juos domino kosminiai dievai – planetos ir žvaigždės. Tačiau viename mažai tyrinėtame doksografiniame fragmente Aėtijus raportuoja, kad Ksenokratas, trečiasis Akademijos vadovas, perėmė Platono dievų sampratą, adaptavo ir perdavė stoikams. Be to, Aėtijus užsimena, kokiu maždaug būdu tradicinių dievų reforma įvyko Ksenokrato mokyme. Tai labai intriguojanti žinia, liudijanti, kad tradicinės religijos klausimas buvo svarstomas Akademijoje. Tad mano užduotis yra detaliau atsekti Platono religijos sampratos kaitą jo mokinių darbuose ir parodyti, kodėl Akademijos teologines diskusijas turėtume laikyti tiltu tarp Platono ir stoikų.

– Ar tai, ką tiri, atsispindi ir tavo paskaitose?

– Aš dirbu su klasikinių studijų magistrantais. Šiemet mes detaliai skaitėme centrinius Platono politinės filosofijos kūrinius ir nagrinėjome, kaip jis suvokia skirtingas politinio veikimo formas, kokie pažinimo tipai įgalina žmones būti politiškai nuovokiais, ir kokiais būdais bendruomenė ir įstatymai gali įgyvendinti teisingumą. Ateities planuose yra naujas kursas, kuriame siekčiau su studentais pamatyti, koks nevienalytis yra graikų religingumo reiškinys ir kokias skirtingas intelektualines strategijas graikų filosofai taikė, siekdami suprasti religiją.

– Kokį Fakultetą matai po 5 metų?

– Sunku atsakyti į šį klausimą, kadangi Fakultete esu labai trumpą laiką ir dar nespėjau susipažinti su didesne bendruomenės dalimi. Galiu kalbėti tik apie klasikus. Ilguoju laikotarpiu klasikus norėčiau matyti ne kaip pirmiausia filologų, o kaip tarpdisciplinę bendruomenę, vykdančią literatūros, istorijos, filosofijos, meno ir lingvistikos tyrinėjimus, bendradarbiaujančią tarpusavyje ir savo tyrimų pagrindu siūlančią novatoriškus kursus. Man atrodo, kad jau dabar klasikai natūraliai juda šia linkme, ir ne tik vyresnės kartos mokslininkai. Juk dauguma klasikų doktorantų neįtelpa į vieną sritį, jie rašo darbus, kurie jungia meno ir idėjų istorijos, religijos ir filosofijos, politikos ir istorijos temas.

– O kodėl rekomenduotum būtent klasikos studijas? 

– Vienas bičiulis man neseniai sakė, kad „klasikos ilgesys yra tikrovės ilgesys“ – tokių dalykų pažinimo, kurie yra fundamentalūs ir esminiai.

Sveikiname Filologijos fakulteto sportines komamdas, tarpfakultetinėse Rektoriaus taurės varžybose pasiekusias puikių rezultatų!

Aerobikos varžybose 2018 m. gruodžio 5 d. Fakulteto komanda (Marija Potašenko, Donata Gavėnaitė, Asta Žukauskaitė, Kristina Andriulytė, Agnė Baguškaitė) laimėjo II vietą.

Rankos lenkimo varžybose 2018 m. gruodžio 5 d. mūsų fakulteto studentė, VU tinklinio rinktinės narė, Gabrielė Užlytė užėmė III vietą.

Lengvosios atletikos varžybose 2019 m. balandžio 11 d. komandinėje rikiuotėje Filologijos fakultetas (Jogailė Ručinskaitė, Meilė Masiulytė) užėmė IV vietą.