2024 m. balandžio 15 d.
Balandžio 119 d., 13.00 val., 313 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.
Kitos savaitės seminarui prašytume perskaityti skyrelį apie gramatinę interferenciją iš klasikinės Urielio Weinreicho knygos.
Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>
Visi maloniai laukiami!
2024 m. balandžio 12 d.
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidėje „Kalba kalba“, kurioje diskutuojama aktualiomis kalbos, literatūros ir kultūros temomis, šį kartą kalbinamas italų kalbotyros ir literatūros katedros vedėjas doc. Diego Ardoino.
Tinklalaidės #38 epizode išgirsite apie Diego kelią į Lietuvą bei prūsistikos tyrimus, kuo jam įdomus seniausias baltiškas tekstelis ir kodėl taip svarbu puoselėti draugiškus Italijos ir Lietuvos santykius, skatinti šių šalių bendradarbiavimą ir studentų mainus. Beje, visai neseniai Diego už šiuos nuopelnus buvo įvertintas valstybiniu apdovanojimu – Italijos Žvaigždės ordinu!
2024 m. balandžio 12 d.
2024 m. spalio 4–5 d. VU Filologijos fakultete vyks 11-oji tarptautinė studentų konferencija „Bridges in the Baltics“. Tai jau tradicija tapęs studentų mokslinis renginys, į Vilnių grįžtantis trečią kartą. Labai kviečiame bakalauro, magistro ir doktorantūros studentus skaityti pranešimus įvairiomis kalbos, literatūros, kultūros, meno, politikos ir kt. temomis. Daugiau žr. čia >>
Pranešimai gali būti skaitomi lietuvių, latvių, estų ir anglų kalbomis. Pranešimų skaidrės - anglų kalba.
Registracija iki 2024 m. liepos 1 d. adresu, patvirtinimai bus išsiųsti iki liepos 10 d. Registracija >>
Dalyvavimas nemokamas.
Daugiau informacijos Facebook’e, konferencijos puslapyje ar el. paštu
Renginį organizuoja VU BKKI Baltistikos katedra.
2024 m. balandžio 12 d.
Balandžio 10 d. VU Filologijos fakultete įvyko Vilniaus miesto savivaldybės organizuotas pristatymas-diskusija apie jai pavaldžių muziejų pertvarką. Jų pertvarkos planą parengė savivaldybės sudaryta darbo grupė.
Į renginį susirinkusią akademinę ir literatūrinę bendruomenę, muziejininkus, savivaldybės bei visuomenės atstovus pasveikino Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. M. Kvietkauskas.
Miesto muziejų ateities viziją pristatė ir į rūpimus klausimus atsakė Vilniaus miesto vicemerė dr. Simona Bieliūnė.
Filologijos fakultete vykusiame renginyje aptarta ir literatūrinių - V. Mykolaičio-Putino, V. Krėvės, Venclovų - muziejų ateitis. Pagal savivaldybės siūlomą planą, jie turėtų tapti įstaigos „Vilnius UNESCO literatūros miestas“ padaliniais, modernizuotis, įgyti naujų funkcijų (literatūros sklaida, tarptautinės rašytojų rezidencijos).
Toliau planas bus svarstomas ir tvirtinamas Vilniaus miesto savivaldybės Taryboje.
2024 m. balandžio 11 d.
Naujausiame pasauliniame universitetų dalykiniame reitinge „QS World University Rankings by Subject 2024“ paskelbti Vilniaus universiteto (VU) studijų krypčių rezultatai. VU įvertintas trijose iš penkių mokslo ir studijų sričių. Menų ir humanitarinių mokslų srityje VU šiemet užima 375 vietą. Fizinių mokslų srityje universitetui tenka 501–550, socialinių mokslų – 451–500 vieta iš visų reitinguojamų 1599 pasaulio aukštųjų mokyklų.
Menų ir humanitarinių mokslų srityje geriausiai ir toliau vertinama lingvistikos kryptis. Ji patenka į geriausiųjų pasaulio universitetų 250-uką, antrus metus iš eilės užsitikrindama 201–250 vietą.
Tarp 450 pasaulyje pirmaujančių aukštojo mokslo įstaigų įvertintos ir kitos trys VU studijų kryptys. Fizika ir astronomija fizinių mokslų, medicina gyvybės mokslų, ekonomika ir ekonometrija socialinių mokslų ir vadybos srityse užima 401–450 vietas.
Dalykiniame 2024 m. reitinge socialinių mokslų ir vadybos srityje geriausiųjų 500-uke atsidūrė socialinių mokslų ir vadybos kryptis (451–500 vieta). Iškart po jos – verslo ir vadybos studijos (501–550 vieta).
Gyvybės mokslų ir medicinos srityje biologijos mokslo kryptis reitinguota 501–550 vietoje. 2022 m. pirmąkart reitinguota chemija trečius metus iš eilės išlaiko 501–550 vietą.
Inžinerinių mokslų ir technologijų srityje antrus metus iš eilės įvertinti elektros ir elektronikos inžinerijos (501–530 vieta) mokslai. Kompiuterių mokslai ir informacinės sistemos pateko į 651–700 vietą.
Sudarant reitingus, iš viso buvo įvertintos 1599 pasaulio institucijos iš 149 valstybių, atsižvelgiant į 55 studijų kryptis 5 mokslo ir studijų srityse: menų ir humanitarinių mokslų, inžinerijos ir technologijų, gamtos mokslų ir medicinos, fizinių mokslų bei socialinių mokslų ir vadybos.
Universitetai reitinguojami pagal šiuos kriterijus: akademinio personalo vertinimas, darbdavių vertinimas, mokslinių publikacijų citavimų skaičius, H indeksas, kuriuo siekiama nustatyti mokslininkų produktyvumą ir jų darbų įtaką pasaulyje. Iš kriterijų didžiausią įtaką daro akademinio personalo vertinimas.
2024 m. balandžio 10 d.
2024 m. balandžio 10 d.
Prasidėjo registracija į tradicinį Vilniaus universiteto (VU) renginį „Studentas vienai dienai“. Šiais metais VU moksleiviams ir visiems susidomėjusiems studijomis VU siūlo unikalias patirtis ir įkvepiančius atradimus, kviečia artimiau susipažinti su dominančiomis studijų programomis ir popaskaitinėmis veiklomis.
„Studento vienai dienai“ renginiai skirti visiems svarstantiems apie studijas VU. Renginių savaitės metu dalyviai turės galimybę susipažinti su studijų aplinka, paskaitų forma, susitikti su būsimais dėstytojais. „Studentas vienai dienai“ suteikia progą susitikti su studentais ir išgirsti jų patirtį iš pirmų lūpų. Šių renginių metu būsimieji studentai gali įsitikinti, ar pasirinkta studijų programa tikrai jiems tinka. „Studentas vienai dienai“ – tai dar vienas žingsnis, padėsiantis lengviau priimti sprendimą.
Renginyje dalyviai galės išbandyti studento kėdę ir patirti, kaip vyksta studijos aukštojoje mokykloje. Dalyviams siūloma drauge su VU studentais apsilankyti paskaitose 15 fakultetų, tarp jų ir Kaune bei Šiauliuose. Renginiai vyks gyvai ir nuotoliniu būdu, be to, paskaitos bus organizuojamos ir užsienio studentams anglų kalba.
Šiais metais VU kviečia moksleivius ne tik susipažinti su studijų programomis, dėstytojais ir išbandyti paskaitas, bet ir sužinoti, kaip vyksta popaskaitinės veiklos. „Studento vienai dienai“ renginių cikle „Po paskaitų“ jie galės dalyvauti VU Kultūros centro kolektyvų repeticijose, Sveikatos ir sporto centro organizuojamose treniruotėse ir ekskursijose Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre. VU Studentų paslaugų ir karjeros skyriaus ekspertai dalyviams papasakos, kaip efektyviai planuoti savo laiką ir nesuklysti renkantis studijas.
Renginių cikle „Iš pirmų lūpų“ VU Studentų atstovybės nariai moksleiviams atskleis savo patirtį VU. Neformaliuose susitikimuose VU studentai atsakys į rūpimus klausimus apie studijas ir studentavimą. VU Fizikos fakulteto studentai dalyviams aprodys mažiau pažįstamas Saulėtekio erdves, o Kauno fakultetas kvies į renginį „BBQ + HOUSE“, kuriame dalyviai galės pabendrauti neformalioje aplinkoje, drauge klausytis muzikos ir užkandžiauti.
VU ambasadoriai moksleivius iš kitų šalių šiemet kviečia į specialų nuotolinį renginį anglų kalba, kuriame bus pristatoma, kaip užsienio studentams sekasi studijuoti įvairiuose VU padaliniuose. Bus pasakojama apie jų kelią nuo priėmimo iki baigiamųjų egzaminų.
„Studento vienai dienai“ renginiai vyks nuo balandžio 22 iki 26 d. Daugiau informacijos galite rasti čia.
2024 m. balandžio 9 d.
Balandžio 12 d., 13.00 val., 313 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.
Po atostogų vėl tęsime savo seminarą, kurio tema – kalbų kontaktai. Siūlome šį kartą pažvelgti į Lietuvoje gyvuojančią, intensyvių kontaktų efektus patyrusią kalbą – karaimų kalbą.
Prisegame žymiosios tiurkologės ir karaimų kalbos tyrėjos Evos Csató-Johanson straipsnį apie karaimų kalbą kaip "high-copying language".
Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>
Visi maloniai laukiami!
2024 m. balandžio 8 d.
Vilniaus universiteto Filologijos ir Kauno fakultetų dėstytojų ir studentų komanda, kviečia baigiamųjų kursų lituanistus atvykti į GENERALINĘ REPETICIJĄ, kuri vyks 2024 m. gegužės 8 d. 10 val. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete.
Mokslinės konferencijos, tapusios tradicija, tikslas – suteikti galimybę studentams pristatyti mokslinius ar tiriamuosius darbus, ugdyti humanitarinį išsilavinimą įgysiančių būsimų specialistų kompetencijas, polemizuoti ir aptarti filologijos svarbą XXI a.
Įvadinę paskaitą mokslinėje konferencijoje „Generalinė repeticija“ skaitys doc. dr. Jūratė Levina. Paskaitos tema – „Hermeneutinė poetinio diskurso gramatika Alfonso Nykos-Niliūno „Autobiografijoje 1986“.
Aktuali informacija:
Konferencijos dalyviai – Vilniaus universiteto Filologijos ir Kauno fakultetų III ir IV kursų lituanistai.
Vieno pranešimo trukmė – 15 min.
Iki 2024 m. balandžio 29 d. lauksime atsiųstų pranešimų anotacijų, kurių apimtis iki 150 žodžių, el. p.
Ruošdamiesi konferencijai, prisiminkite J. V. Gėtės žodžius:
„Reikia tik aistros ir proto,
Kad pasiektum, ko geidi.“
Kilus klausimų, susisiekite el. p.
Konferencijos organizatoriai:
2024 m. balandžio 8 d.
Prof. Johanna Laakso, Vienos universiteto (Austrija) finougristikos studijų profesorė, vasario pabaigoje pagal ERASMUS mainų programą lankėsi Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Skandinavistikos centre. Prof. J. Laakso skaitė paskaitas ir vedė seminarus keliomis temomis, įskaitant finougrų studijų istoriją bei švedų ir suomių kalbų santykius. Savaitę trukusiai viešnagei einant į pabaigą, prof. J. Laakso skaitė atvirą paskaitą „Finougrų kalbų demistifikavimas“. Visi susitikimai su auditorija sulaukė didelio pasisekimo, gausiai susirinkę jų dalyviai aktyviai įsitraukdavo į gyvas diskusijas.
Norėjome daugiau sužinoti apie profesorės įspūdžius VU ir bendradarbiavimo su Vienos universitetu galimybes, tad uždavėme jai keletą klausimų.
Tai buvo pirmasis jūsų vizitas VU, tiksliau, Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Skandinavistikos centre. Koks buvo pirmas įspūdis mūsų universitete ir bendraujant su akademine bendruomene?
Didelį įspūdį paliko istorija alsuojantys universiteto pastatai, o akademinė bendruomenė sužavėjo savo gyvybingumu. Buvo nuostabu stebėti, kaip gražiai dera šie du aspektai: istorinis universiteto paveldas ir gyvybinga bei moderni studentų ir mokslininkų bendruomenė. Skandinavistikos centras man priminė pirmuosius mano akademinės karjeros metus Helsinkyje: mažus, bet jaukius palėpės kambarėlius, kuriuose buvo įsikūrusi finougrų kalbų katedra. Čia taip pat jaučiau tą pačią draugišką atmosferą ir meilės kupiną domėjimąsi savo tyrimo sritimi, kuriuo pasižymi visos „mažos“ disciplinos bet kuriame pasaulio kampelyje.
Koks vaidmuo tenka jūsų specializacijos sritims šiandieniniame pasaulyje?
Tradiciškai finougrų kalbų šeima nagrinėjama istoriniu ir lyginamuoju aspektu. Tyrėjus taip pat domina menkiau pažįstamos mažumų kalbos. Tačiau už Suomijos, Estijos ir Vengrijos ribų šiuos tyrimo aspektus dažnai užgožia praktiniai filologiniai klausimai, susiję su trimis valstybinėmis finougrų kalbomis. Aš, kaip finougrų kalbų specialistė, keliu sau kiek kitokią užduotį: siekiu skleisti žinią apie mūsų kalbų istorinę praeitį ir jų giminystę, kalbų įvairovės ir kalbų kontaktų Europoje istoriją ir, galiausiai, apie sunkią tautinių mažumų padėtį bei mažumų kalbų teises. Norint suprasti žmoniją ir jos kultūrą, labai svarbu žinoti, kaip kalbos funkcionuoja, sąveikauja ir keičiasi.
Kaip manote, ar VU Filologijos fakulteto Skandinavistikos centras ir jūsų atstovaujama katedra galėtų bendradarbiauti ir ateityje?
Tikrai taip, ir aš mielai skatinsiu tolesnį mūsų bendradarbiavimą. Mūsų katedra Vienoje yra susijusi su skandinavistikos studijomis, nes administraciniu požiūriu priklausome tam pačiam institutui, todėl net biurokratinių kliūčių tolesniam bendradarbiavimui neturėtų kilti. Mano kolegos skandinavistai iš Vienos nuolat palaiko ryšius su Lietuva. Be to, jie ypatingą dėmesį skiria Baltijos jūros regiono kultūrai ir istorijai – ši sritis mus labai domina estų ir suomių kalbų dėstymo požiūriu.
Neskaitant asmeninių lingvistinių interesų, tiek aš, tiek mano kolegos su dideliu džiaugsmu pritartų bendradarbiavimui kalbinių mažumų literatūros ir daugiakalbystės literatūroje klausimais – tai temos, aplink kurias planuojame kurti mokslinių tyrimų tinklą. Literatūrinis vertimas būtų dar viena tema, kuri labai domintų mūsų studentus.
Ką norėtumėte papasakoti apie jūsų viešnagę VU ir Vilniuje?
Visų pirma tai buvo neįtikėtinai gerai suplanuotas ERASMUS vizitas. Nuoširdžiausiai dėkoju Astai Laugalienei, Satu Grünthal ir Taina Mylläri už tai, su kokiu kruopštumu jos integravo mano paskaitas į savo programą, už sudarytas galimybes susitikti su Lietuvos kolegomis ir studentais, už daugybę turiningų ir įdomių diskusijų.
Vilniuje lankiausi pirmą kartą, tad vis dar permąstau daugybę įspūdžių ir visą naujai išgirstą informaciją apie miesto istoriją. Lyginant su Estija, kurią pažįstu kur kas geriau, Lietuva akivaizdžiai artimesnė Centrinės Europos kultūrai. Vilnius savo architektūra ir istoriniais paminklais – ypač katalikų bažnyčiomis – man priminė Vieną, miestą, iš kurio pas jus atvykau. Be kitų dalykų, norėčiau paminėti, kad Vilnius yra istorinė jungiamoji grandis tarp dviejų pagrindinių mano mokslinių interesų sričių – Pabaltijo finų ir vengrų kalbų sandūra. Vis galvojau apie Kotryną Jogailaitę, kuri 1562 m. Vilniuje ištekėjo už tuometinio Suomijos kunigaikščio, o paskui persikėlė į Turku miestą ir tapo pilies šeimininke. Kotrynos Jogailaitės dėka pilis tapo renesanso dvaru, kokio anksčiau Suomija nebuvo turėjusi. Galvojau ir apie jos svainį Steponą Batorą, karalių, valdžiusį ne tik vengriškai kalbančias tautas, bet ir estus bei lyvius.
Kalbėdama apie kitus įsimintinus viešnagės momentus, norėčiau paminėti du. Visų pirma, turėjau progą pasimėgauti opera-baletu „Dievo avinėlis“. Šis kūrinys sukėlė daugybę prisiminimų iš mano studijų metų devintajame dešimtmetyje ir pirmosios mano pažinties su sovietinės cenzūros smaugiamų Baltijos šalių kultūromis. Ir antra – Užupyje pakasiau baimės jausmą naikinančio katino ausį. Tikiuosi, kad tapau drąsesniu žmogumi. Taip pat tikiuosi kada nors sugrįžti ir čia pasikrauti dar daugiau drąsos.
2024 m. balandžio 8 d.
Balandžio 8 d. Vilniaus universiteto (VU) bibliotekos Pranciškaus Smuglevičiaus salėje bus eksponuojama pirmoji spausdinta lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“. Tradicija kasmet minint VU gimtadienį rodyti knygos originalą tampa puikia galimybe didelei visuomenės daliai iš arti susipažinti su svarbia mūsų kultūros paveldo dalimi.
M. Mažvydo „Katekizmas“ – tai 1547 m. Karaliaučiuje išspausdinta pirmoji lietuviška knyga, pradėjusi naują etapą lietuvių kalbos istorijoje. Pasaulyje yra žinomi tik du šios mūsų raštijai ypatingos knygos egzemplioriai. Vienas jų saugomas Vilniaus, kitas – Torunės (Lenkija) universitetų bibliotekose.
Švenčiant VU gimtadienį, šiais metais visuomenei bus pristatoma ir tai, ko kiekvienas iš mūsų, atėjęs į biblioteką, į specialiųjų rinkinių saugojimo skyrius, nesitikėtume pamatyti – tai savo medžiagiškumu neįprasti objektai ir netradiciniai radiniai senuosiuose dokumentuose.
Sunku įsivaizduoti, kad bibliotekoje saugomose knygose galima rasti ir kalėdaitį, papuoštą kristograma IHS su kryžiumi, ir žalvarinį skaičiavimo žetoną, ir aukso plokštelę, o rankraštiniuose dokumentuose – netgi šilingų arba kilmingojo žmogaus apdaro sidabrinę sagą su heraldiniais simboliais. Netradiciniai yra ir kai kurių knygų viršeliai – vieni auksinti su įmantriais užsegimais, kiti puošti šiaudais, dar kiti – atrodantys kaip stalo žaidimų lenta. Kokių dar netikėtumų galima aptikti bibliotekoje – išvyskite patys, apžiūrėję dienos ekspoziciją.
Vieta: VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salė (Universiteto g. 3, I aukštas).
Data ir laikas: balandžio 8 d. nuo 10.00 iki 19.00 val.
2024 m. balandžio 4 d.
Vilniaus miesto savivaldybė, planuodama jai pavaldžių muziejų pertvarką, maloniai kviečia į jos plano pristatymą ir diskusiją, kuri vyks 2024 m. balandžio 10 d., trečiadienį, 13:00 val. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Vinco Krėvės auditorijoje (Universiteto g. 5, Vilnius).
Be kitų klausimų, bus pristatyta savivaldybės siūloma Vilniaus literatūrinių muziejų (V. Mykolaičio-Putino, V. Krėvės, Venclovų) pertvarka.
Susitikimo metu akademinei ir literatūrinei bendruomenėms, kitiems suinteresuotiems asmenims ketinama pristatyti miesto muziejų ateities viziją ir išgirsti siūlymus bei įžvalgas dėl planuojamų pokyčių.
Diskusijoje dalyvaus Vilniaus vicemerė dr. Simona Bieliūnė, pertvarką parengusios darbo grupės, savivaldybės ir muziejų atstovai.
E. Blaževič / LRT nuotr.
2024 m. balandžio 4 d.
Liepos 21–25 d. Salose, Rokiškio rajone vyks jau 21-oji Salų kalbotyros vasaros mokykla ir konferencija, kurią organizuoja asociacija Academia Salensis.
Šiais metais vasaros mokykla pavadinimu Kalbiniai duomenys: nuo lauko tyrimų iki R labiausiai siekia atliepti doktorantų (-čių) poreikius, tačiau išlieka atvira ir magistrantams (-ėms), podoktorantūros stažuotojoms (-ams) bei visiems kitiems lingvistams ir lingvistėms. Academia Grammaticorum Salensis Vigesima Prima skiriama kalbinių duomenų rinkimo, apdorojimo bei kiekybinės analizės klausimams. Šiomis temomis kursus Salose skaitys:
Besidomintiems nuo pirmadienio iki ketvirtadienio po pietų bus rengiama lygiagreti sekcija „Lietuvių kalbos gramatikos rašytojai“. Pranešimai ir diskusijos vyks lietuvių kalba. Sekcijai vadovaus Akselis Holvoetas. Kas norėtų dalyvauti, lauksime jūsų idėjų ir pranešimų!
Liepos 26 d. Salose vyks tradicinė kalbotyros konferencija, kurios tema pernelyg nenutolsta nuo vasaros mokykloje nagrinėsiamų klausimų ir į kurią kviečiami mokslininkai (-ės) iš įvairių kalbotyros šakų. Konferencijoje Empirical data in linguistic research and where it leads: a variety of approaches from fieldwork to R ypač laukiame pranešimų su kalbinių duomenų rinkimu ir apdorojimu susijusiais metodologiniais klausimais. Programoje taip pat numatyta vasaros mokyklos dalyvių stendinių pranešimų sesija bei Jeruzalės hebrajų universiteto docento dr. Eitano Grossmano plenarinė paskaita.
Registracija į vasaros mokyklą vyks iki balandžio 15 d., o konferencijos tezes kviečiame teikti iki balandžio 30 d.
Daugiau informacijos apie vasaros mokyklą ir konferenciją rasite asociacijos Academia Salensis tinklapyje.
2024 m. balandžio 3 d.
Generatyvinis dirbtinis intelektas ir jo taikymas universitete, tekstynai ir praktiniai darbo su jais pavyzdžiai, naujos studijų formos, tarptautiškumas, bendradarbiavimas – tai aktualūs šių dienų klausimai, kuriems buvo skirtas tarptautinis germanistų seminaras „Naujos studijų formos ir studijų programos: tinklaveikos galimybės“. Kovo 25–26 d. Vilniaus universitete (VU) susirinko VU, Hamburgo ir Varšuvos universitetų germanistai, prie paskaitų ir diskusijų taip pat prisijungė ir studentai, studijuojantys vokiečių kalbą. Seminaro dalyvius ir dalyves sveikino VU Filologijos fakulteto dekanas prof. Mindaugas Kvietkauskas ir Baltijos kalbų ir kultūrų instituto direktorė doc. Erika Sausverde.
Generatyvinio dirbtinio intelekto tema
Generatyvinis dirbtinis intelektas – tai tema, kuri šiuo metu aktuali visose srityse. Šiai temai germanistų seminare buvo skiriama daug dėmesio. VU taikomosios kalbotyros magistrantūros studijų programos studentė Kamilė Pavydytė pasidalijo darbo su dirbtiniu intelektu patirtimi ir pristatė savo atliekamą tyrimą, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar „ChatGPT“ (versija GPT 3.5) tinkamas naudoti kaip leksikografinis instrumentas ir ar jį galima pasitelkti sudarant žodyno straipsnius, pavyzdžiui, kuriant iliustracinius sakinius lietuvių kalba. Dirbtiniam intelektui buvo pateikta išsami užklausa su prašymu paaiškinti žodį „X“ taip, kaip žodyne, daugiareikšmiams žodžiams prašyta pateikti pavyzdžių kiekvienai reikšmei. Vėliau gimtakalbių buvo paprašyta įvertinti sugeneruotus pavyzdžius – kaip jie skamba, natūraliai ar dirbtinai, ar jie logiški, ar pakankamai informatyvūs, kad būtų galima atpažinti žodžio reikšmę, ar jie gramatiškai taisyklingi. Studentės tyrimas dar tęsiamas, o pirmieji bandomojo tyrimo rezultatai parodė, kad 56 proc. pateiktų sakinių, gimtakalbių nuomone, skamba natūraliai ir jie tinkamai iliustruoja reikšmę. Vis dėlto likusiuose pavyzdžiuose yra nemažai įvairaus pobūdžio netikslumų, dėl to padaryta pirminė tyrimo išvada, kad lietuvių kalbos pavyzdžių kol kas lengviau būtų ieškoti tekstynuose, nei generuoti juos naudojant dirbtinį intelektą.
Kitas seminare aptartas klausimas – tai darbo su dirbtiniu intelektu taisyklės. Dirbtinio intelekto atsiradimas prilygsta revoliucijai, jis iš esmės pakeitė mokymąsi ir mokymosi procesą. VU Filologijos fakulteto mokslininkės doc. Virginija Masiulionytė ir doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri domėjosi dirbtinio intelekto reglamentavimo eiga pasaulio universitetuose ir pristatė dirbtinio intelekto gairių projektą, kuris šiuo metu rengiamas VU. Pasak pranešėjų, 2023 m. tik 10 proc. universitetų turėjo reglamentus dėl generatyvinio dirbtinio intelekto. Pagrindiniai tokių reglamentų klausimai: leisti, apriboti ar uždrausti generatyvinio dirbtinio intelekto naudojimą. Tendencijos tokios, kad iš esmės leidžiama naudoti mokantis, studijuojant ir atliekant tyrimus, tačiau būtina laikytis nustatytų taisyklių, etikos principų ir rekomendacijų, nurodyti naudotus šaltinius. „Atsakomybė tenka žmonėms, ne dirbtiniam intelektui“, – pabrėžė VU Vokiečių filologijos katedros docentė D. Šileikaitė-Kaishauri.
Prof. Heike Zinsmeister iš Hamburgo universiteto pristatė bendradarbiaujant su magistrantūros studentu Omaru Urdu parengtą darbą apie tai, kaip funkcionuoja dirbtinis intelektas, kaip vyksta interakcija su dirbtiniu intelektu ir kaip optimizuoti užklausas dirbtiniam intelektui. Norint gauti gerus atsakymus, užklausoje reikėtų, be kita ko, nurodyti savo vaidmenį ar poziciją, aprašyti kontekstą, suformuluoti konkrečią užduotį, klausimui paryškinti naudoti sutartinius ženklus, nurodyti, kaip turėtų būti pateikti užklausos rezultatai. Pasak Hamburgo universiteto profesorės, reikia suprasti, kad modelis duoda gerus atsakymus, o ne teisingus ir kad geri modelio atsakymai kartais būna teisingi.
Tekstynai ir jų naudojimas
Su skaitmeninėmis technologijomis susiję ir tekstynų bei jų naudojimo klausimai. Tekstynams seminare taip pat buvo skirta dėmesio, nes tai yra pagrindinė 2022–2024 m. vykdomo Hamburgo ir Vilniaus universitetų germanistinių katedrų bendradarbiavimo (Germanistische Institutspartnerschaft, GIP) projekto „Tekstynų didaktika ir tekstynais grįsti bendrosios ir dalykinės kalbos stabiliųjų junginių tyrimai“, kurį finansuoja Vokietijos akademinių mainų tarnyba (Deutscher Akademischer Austauschdienst, DAAD), tema. Bendruosius DAAD germanistinių partnerysčių tikslus ir principus pristatė VU Filologijos fakulteto mokslininkas doc. Daumantas Katinas. Apie tekstynų panaudojimo galimybes kuriant užduotis vokiečių kalbą besimokantiems studentams ir studentėms kalbėjo Anastasiia Stulen ir Carla Sökefeld, gramatinių fenomenų užklausų galimybes naudojant įrankį ANNIS pristatė Sara Abdelmonem ir Heike Zinsmeister, o Marie Flüh pasidalijo mintimis, kaip skaitmeninės technologijos gali būti naudojamos studijuojant literatūrą: kaip naudoti esamus literatūrinių tekstų tekstynus, kaip sudaryti savo tekstyną, kaip taikyti generatyvinio dirbtinio intelekto ir „ChatGPT“ galimybes mokykloje mokant literatūros. Aneta Łosińska iš Varšuvos universiteto skaitė pranešimą apie tai, kaip tekstynai gali būti panaudojami atliekant teisės kalbos tyrimus, pavyzdžiui, remiantis Lenkijos, Vokietijos ir Austrijos teismų skyrybos bylų tekstais. Carla Sökefeld iš Hamburgo universiteto pristatė platformą pedagogikos studentams, būsimiems pradinių klasių vokiečių kalbos mokytojams, kuri skirta pagilinti dalyko – vokiečių kalbos ir literatūros – terminijos žinias ir kurioje pateikiami įvairių tekstų pavyzdžiai ir užduotys darbui pamokose.
Iš VU ir Hamburgo universiteto bendradarbiavimo perspektyvos
Vienas iš Hamburgo universiteto ir VU bendradarbiavimo tikslų – sudaryti bakalauro pakopos germanistikos studentams ir studentėms galimybę gauti dviejų universitetų – Hamburgo ir Vilniaus – diplomą. Dėl to šio seminaro metu VU ir Hamburgo universiteto germanistės ir germanistai susitiko padiskutuoti su VU Filologijos fakulteto studijų prodekane doc. Gintare Judžentyte-Šinkūniene, VU Studijų ir plėtros skyriaus vadovu Andriumi Uždanavičiumi ir studijų vystytoja Lina Malaiškaite. Dvigubo laipsnio diplomu siekiama dar labiau suartinti VU ir Hamburgo universitetą tiek moksliniu, tiek studijų atžvilgiu ir atverti platesnes galimybes vokiečių kalbos, literatūros ir kultūros studentėms ir studentams iš Lietuvos.
2024 m. balandžio 3 d.
Kovo 29 dieną Filologijos Fakulteto Tarybos posėdžio pradžia buvo išskirtinė. Net dešimčiai Skandinavistikos programos studentų, studijuojančių švedų kalbą, buvo įteiktos vardinės įmonės UAB „Teleperformance LT“ stipendijos. Nominantai buvo atrinkti atsižvelgus į studijų rezultatus bei motyvaciją studijuoti Skandinavistikos studijų programoje. Studentus pasveikinusios UAB „Teleperformance LT“ atstovės Ana Natalja Kurlavičienė ir Viktorija Šimkuvienė vėliau apsilankė Skandinavistikos centre, papasakojo studentams apie šios tarptautinės įmonės veiklą, darbo pobūdį konkrečiuose projektuose, kuriuose reikalinga švedų kalba, atsakė į klausimus apie karjeros galimybes studentams ir Skandinavistikos studijas baigusiems absolventams.
2024 m. kovo 29 d.
We kindly invite you to guest lectures by Annely Tank on April 11th at the Faculty of Philology.
Guest lecturer Annely Tank is an adult educator (MA) by profession. She mixes education, economy, culture and innovation for impact-making projects. She is currently working as Head of Recruitment at the City of Tallinn, focusing on transition to Estonian-language education, by building up a future-facing recruitment and talent retention support for all (future) teachers in Tallinn. She spends a lot of time outdoors, hiking, writing and photographing.
The lectures will take place on 11 April at 15.00-20.30 in auditorium 314AB as follows:
15.00-16.30
Estonian economy on a global scale: companies and other organisations are providing several game changing services and products, but what are they about? Why do we need more people who speak more languages? Why should you speak Estonian? How does the ongoing Estonian-language transition change the process? Practical examples.
17.00-18.30
Estonian labour market and education: present and future tense. What to study? Why should you combine maths and arts? We also take a closer look at our awesome expats' journeys.
19.00-20.30
E-Estonia: what is it about? How to design a great e-service and what happens when it needs to be updated? Disclaimer: not your regular upgrading process. How does one find a fine balance between e-services and people's need for 1:1 communication? What about e-education?
2024 m. kovo 27 d.
Kovo 26 d. ataskaitiniame Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotiniame susirinkime buvo įteiktos LMA Vilniaus miesto mokslo premijos, apdovanoti Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų, Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkursų nugalėtojai, įteiktas LMA Teodoro Grotuso fondo stipendijos diplomas ir skirti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos apdovanojimai.
Nuoširdžiai sveikiname Filologijos fakulteto doktorantus Dovilę Gervytę ir Simoną Baliukonį tapus 2023m. LMA Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso laureatais.
Doktorantė Dovilė Gervytė pelnė apdovanojimą už mokslo darbą „Literatūrinio teksto genezės konceptualizavimas“ (darbo vadovas prof. Paulius V. Subačius).
Doktorantas Simonas Baliukonis pelnė apdovanojimą už mokslo darbą „Monada ir Diada Ksenokrato filosofijoje“ (darbo vadovas doc. Vilius Bartninkas). Šis darbas taip pat įvertintas VLKK apdovanojimu už taisyklingiausia ir stilingiausia lietuvių kalba parašytą 2023 m. LMA konkursams teiktą mokslo darbą.
Apie visus LMA laureatus skaitykite čia >>
2024 m. kovo 26 d.
Kovo 27 d., trečiadienį, 15:00-16:00, A7 (Kanada) aud. dr. Davide Castiglione pristatys (anglų kalba) žodinių vaizdų duomenų bazę (VILD), kuri yra vienas iš mokslininko post-doc projekto „Nuo verbalinio iki mentalinio: vaizdai poetiniame diskurse“ (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0204) rezultatų. Ši duomenų bazė yra tęstinis projektas, joje yra rankiniu būdu anotuotų žodinių vaizdų iš įvairių rašytojų, todėl galima rasti unikalių ar susijusių vaizdų, pagrįstų tiek kontekstine, tiek stilistine informacija. Renginyje galite dalyvauti ir nuotoliniu būdu: nuorodą, taip pat papildomą informaciją rasite čia >> .
Šis renginys bus įdomus lyginamosios literatūros, kalbotyros mokslininkams, praktikuojantiems rašytojams ir kt. Taip pat bus galimybė bendradarbiauti įgyvendinant projektą. Straipsnis apie duomenų bazę netrukus pasirodys kitame žurnalo „Spectrum“ numeryje. Renginys organizuojamas kartu su Anglų filologijos katedra, Anglistikos programa ir ARKSI.
2024 m. kovo 25 d.
Kovo 29 d. nuo 11 val. J. Balkevičiaus auditorijoje planuojamas Tarybos posėdis.
Numatoma tokia darbotvarkė:
UAB „Teleperformance LT“ stipendijos įteikimas (dalyvauja įmonės atstovai)
2024 m. kovo 22 d.
Europos universitetų aljansas „Arqus“ džiugiai skelbia trečiąjį kvietimą teikti paraiškas 2024 m. „Arqus“ talentų stipendijoms. „Arqus“ Talentų stipendijų fondas yra skirtas pritraukti ir išlaikyti talentus iš viso pasaulio antrosios pakopos studijose.
Trečiasis kvietimas teikti paraiškas skirtas talentingiems absolventams ir studentams, siekiantiems magistro laipsnio viename iš „Arqus“ universitetų partnerių (Granados, Graco, Leipcigo, Liono 1, Meinuto, Minjo, Paduvos, Vilniaus ir Vroclavo), įskaitant privalomą mobilumą antrame „Arqus“ universitete partneryje.
Pagal šį, trečiąjį, kvietimą bus skiriamos mažiausiai aštuonios „Arqus“ Talentų stipendijos.
Stipendiją sudaro 1 400 eurų per mėnesį dienpinigiai, skirti studento pragyvenimo išlaidoms apmokėti, sveikatos draudimas ir materialinės išmokos. Be to, „Arqus“ Talentų stipendija padengs mokestį už mokslą studentui stojant į universitetą.
Europos universitetų aljansas „Arqus“ pagal šią stipendijų schemą taip pat nori remti studentus, turinčius mažiau galimybių, skirdamas 250 €/mėn. iš specialiųjų poreikių fondo.
Pirmenybė bus teikiama mažiau galimybių turintiems studentams, pabėgėliams ir (arba) prieglobsčio prašytojams bei pareiškėjams, turintiems bakalauro laipsnį, įgytą ne tame pačiame „Arqus“ universitete, kur jie studijuos magistrantūroje ar kur šiuo metu mokosi.
Atrankos rezultatai bus paskelbti „Arqus“ interneto svetainėje 2024 m. liepos pabaigoje, nurodant pareiškėjų vardą, pavardę ir pilietybę, taip pat atrankos komisijos atlikto paraiškų vertinimo balų vidurkį.
Daugiau informacijos rasite mūsų interneto svetainėje.
Jei turite papildomų klausimų, rašykite el. paštu: .
Paraiškų laukiame nuo 2024 m. balandžio 2 d. iki 2024 m. birželio 30 d. (23.59 val. CEST).
Nuoroda į internetinę paraiškų teikimo platformą
