2016 metų vasario 23–26 dienomis Romoje (Italija) vyko tarptautinė konferencija „Šeštieji Kirilo ir Metodijaus skaitymai Romoje“ („VI Римские Кирилло- Мефодиевские чтения“). Konferencijoje dalyvavo mokslininkų iš Baltarusijos, Italijos, Kroatijos, Rusijos, Serbijos, Vokietijos.
Lietuvių kalbos katedros docentė Vilma Zubaitienė skaitė pranešimą „Šaltiniai ir jų įtaka Konstantino Sirvydo lenkų–lotynų–lietuvių kalbų žodynams“ („Источники и их влияние на польско-латинско-литовские словари Константина Сирвидаса“). Iki šiol Konstantino Sirvydo žodynų („Promptuarium“ (apie 1620 m.) ir „Dictionarium trium linguarum“ (trečias leidimas – 1643 m., ankstesni neišlikę) šaltiniams ir ypač jų įtakai lietuvių kalbos atitikmenims (perifrazėms ar sinoniminiams ekvivalentams) skiriama nedaug dėmesio.
Pagrindinis K. Sirvydo žodynų tyrėjas Kazys Pakalka, nors ir nustatė K. Sirvydo šaltinius (Nikolajaus Volckmaro ir Gregorijaus Knapijaus žodynų lenkų–lotynų kalbų dalys), nėra atlikęs jokios tekstologinės analizės, pagrindžiančios šaltinių naudojimosi mastą ar atskleidžiančios K. Sirvydo, kaip leksikografo, originalumą.
Pastaruoju metu tyrimai suintensyvėjo (Schiller 2013, Karaś 2013, Judžentytė, Zubaitienė 2015). Verifikuojami šaltiniai, keliamos hipotezės, kad žodynams sudaryti remtasi keliais šaltiniais, skiriama daugiau dėmesio žodynų makro- ir mikrostruktūrai aptarti: nagrinėjami antraštyno žodžių atrankos, lemavimo principai, gramatinės informacijos pateikimo būdai.
Pranešime buvo atskleistas šaltinių ir originalių (ar iš kitų šaltinių) perimtų duomenų santykis, tirtì šaltinių nulemtų žodyno straipsnių struktūriniai elementai, abiejų žodynų lenkiškosios ir lotyniškosios dalių leksikos skirtumai, lėmę lietuvių kalbos atitikmenų nesutapimus.