LT

Studijų programų aprašymai:

• Bakalauro studijų programa Skandinavistika (danų, norvegų, švedų, suomių)
  
  
• Magistro studijų programa Languages and Cultures of the Nordic and Baltic Sea Region

 MA STUDY PROGRAM

 120 ECTS, 2 years

It is an umbrella programme, coordinated by the Centre for Scandinavian Studies, that allows students to deepen their knowledge of the culture and language studied (Norwegian, Danish, Swedish, Finnish, Russian, Latvian, Polish or German) as well as consistently broaden the specialisation to include a cross-cultural perspective. Several thematic courses are offered that target the socio-cultural developments in the broader context of Eastern, Central and Northern Europe. The students can specialise in literary and cultural studies or (socio)linguistics or choose subjects freely combining these fields. The programme includes cooperation with similar programmes at other universities in the region. The language of instruction is English. The entry requirement is at least B1 level of the language of the chosen specialisation.

 We will provide you with:

• Opportunities to delve into cutting-edge fields of linguistic and cultural research, such as the study of migration and urban culture, aspects of gender, nature and technology
• Opportunities to specialise in cultural or (socio-)linguistic fields, as well as to tailor one's studies by choosing a broader intercultural or interdisciplinary profile
• Understanding of socio-cultural processes and developments in the region
• Creative and innovative study methods and a friendly study environment

More information about the programme and the application here or here:

Study Committee Chair:

Vilnius universitet

Institutet för Östersjöregionens språk och kulturer

Centret för nordiska studier

Studentkonferens 4 april 2025

Program

Inledning (92 aud.)

9.00-9.05 Hälsning till deltagarna. Birutė Spraunienė

9.05-9.25 Inledande föreläsning. Dinamik och stabilitet av betydelser  i det kulturella minnet. Ieva Tomaševičiūtė

Fikapaus 10:30-11:00 (Tredje våningen vid auditorium 314 AB)

12:15-13:00 Lunchpaus

13:00-14:30 Postersektionen

(92 aud.)

BA Agnė Kalinauskaitė (NO) Samfunnsnormer for kvinner i Vikingtiden og hvordan det kunne ha påvirket dagens skandinaviske samfunn. Veileder Rasa Baranauskienė.

BA Ainė-Cilė Lašaitytė (DK) Sammenlignende analyse af danske oversættelser af T. S. Eliots “Old Possum's Book of Practical Cats” til udgivelse og iscenesættelse. Vejleder Eglė Išganaitytė.

BA Austėja Navickytė (SE) Negativ kritik och dess uttryck i Goodreads-recensioner. Handledare Eglė Jankauskaitė

BA Diana Mataitytė (FI) The Role of Women in the Afterlife in “Kalevala” and “Poetic Edda”. Supervisor Rasa Baranauskienė

BA Dorota Sinkevič (DK) Sprog og national identitet: Tilfældene af tyrkiske minoritet i Danmark og polske minoritet i Litauen. Vejleder Eglė Jankauskaitė

BA Elzė Griškevičiūtė (SE) Att konstruera ett narrativ: från webbsida till roman (“En man som heter Ove”). Handledare Nijolė Keršytė

BA Giedrė Pavydytė (FI) Representation of the Character's Experiences through Feelings in Tommi Kinnunen's Novel "Ei kertonut katuvansa“. Supervisor Taina Mylläri. Consulted by Satu Grünthal

BA Greta Aleksandravičiūtė (SE) Förstaspråksattrition hos skandinaviska modersmålstalare i Litauen: En neurolingvistisk studie av ordföljdskorrekthet. Handledare Renata Kochančikaitė

BA Ignotas Dočys (FI) Attitudes of Lithuanian and Swedish Secondary School Senior Students towards English Language Teaching. A Comparative Study. Supervisor Ringailė Trakymaitė

BA Livija Jundulaitė (FI) Representation of Sexuality Education in Lithuanian and Finnish Media. Supervisor Akvilė Giniota

BA Rapolas Glebavičius (FI). The Integration of Northern Sámi Language Teaching into the Education Systems of Finland, Sweden, and Norway. Supervisor Taina Mylläri

BA Simona Palijanskaitė (NO) Romantisk økokritikk og forholdet mellom mennesket og naturen i Auroras musikkvideoer. Veileder Atėnė Mendelytė

BA Saulė Marija Kemzūraitė (FI) Culture-Bound Elements in the Finnish Translation of “Vilniaus Pokeris” by Ričardas Gavelis. Supervisor Asta Laugalienė

Alla är hjärtligt inbjudna att träffa diplomaten och författaren

Olof Ehrenkrona

Under sina studieår var Ehrenkrona, som har en filosofie kandidatexamen i idé- och lärdomshistoria, studentpolitiskt aktiv i Uppsala studentkår, Föreningen Heimdal och Sveriges förenade studentkårer i början av 1970-talet. Åren 1973–1974 var han vice ordförande i Fria Moderata Studentförbundet under Carl Bildts ledning. Mellan 1974 och 1976 var Ehrenkrona förbundssekreterare i Moderata Ungdomsförbundet och samtidigt generalsekreterare i Democrat Youth Community of Europe.
Ehrenkrona har under många år varit ledarskribent i Svenska Dagbladet. Han tjänstgjorde i fyra år som generalkonsul på Åland. Mellan 2006 och 2014 var Ehrenkrona ambassadör och rådgivare till utrikesminister Carl Bildt i globaliseringsfrågor. Han har bland annat arbetat med policyplanering, Stockholm China Forum, Stockholm India Forum, digital diplomati och nätfrihetsfrågor. Ehrenkrona har också gett ut böcker om svensk politisk och ekonomisk historia under 1800-talet.

Olof Ehrenkrona kommer att tala om
Det nya Norden – hur det gick till och vad som hände

Det nya Norden har formats inom ramen för Europeiska unionen och Nato. Ett halvt årtusende av splittring har ersatts av ett Norden med gemensam säkerhets- och försvarspolitik. Parallellt har en ökad politisk integration ägt rum sedan andra världskriget, till en början med små försiktiga steg men allt djupare över tid. Vi är alla en del av Europas inre marknad, även om Norge (ännu) inte är med i EU och deltar i besluten. Finland är ett euroland, och Danmarks valuta är knuten till euron. Vi är alla bundna av EU juridiska regelverk. Föreläsningen kommer också att belysa hur Nordens allt närmare samarbete har påverkat de tre baltiska republikerna sedan 1991.

NÄR? Måndag, den 7 oktober, kl. 13.30 – 14.45

VAR? Sal 314 AB

Alla är hjärtligt välkomna!

MA STUDIJŲ PROGRAMA

Šiaurės ir Baltijos jūros regiono kalbos ir kultūros

120 ECTS, 2 metai

Mūsų skėtinė programa (jungianti norvegų, danų, švedų, suomių, rusų, latvių, lenkų ir vokiečių specializacijas) kviečia gilinti pasirinktos kalbos ir kultūros žinias, neriant į naujausius kalbos ir kultūros tyrimų laukus, tokius kaip miesto kultūra, lytis, gamta, technologijos, ir kombinuojant studijas pagal savo interesus.

Ką siūlome?

Tarpdiscipliniškumą: programos studentai gali ne tik specializuotis literatūros ir kultūros arba sociolingvistikos ir lingvistikos srityse, bet ir studijuoti pasirinktą teminį lauką tarpdiscipliniškai, kombinuodami kalbos ir literatūros/kultūros prieigą.

Tarpkultūriškumą: klausant dėstytojų grupių skaitomus teminius kursus drauge su kitos specializacijos programos studentais, sudaroma galimybė įvertinti savo studijuojamą bendruomenę (jos raidą, išskirtinumą) platesniame Rytų, Centrinės ir Šiaurės Europos kontekste.

Tarptautiškumą: programos dėstomoji kalba – anglų (išskyrus studijuojamos kalbos dalyką) leis programos studentams dirbti drauge su tarptautiniais universiteto studentais; taip pat bus inicijuojami bendri projektai su panašaus profilio programomis Šiaurės ir Baltijos jūros regione.

Turinys ir struktūra

Iš viso 13-16 dalykų per 4 semestrus.

Privalomi dalykai: 55 ECTS

1. INTRO: Theories and methods in cultural studies (5 ECTS)
2. Language, society, culture I-III: Scandinavian (Norwegian, Danish, Swedish, Finnish) / Russian / Latvian / Polish / German: 3 x 5 ECTS = 15 ECTS)
3. MA thesis (30 ECTS)

Privalomai pasirenkami dalykai: 30 ECTS

Siūloma pasirinkti tris (3 x 10 ECTS = 30 ECTS) dalykus iš programoje siūlomų tarpkultūrinių teminių dalykų: Migracija ir miesto kultūra; Šeima, lytis, švietimas; Gamta, technologijos, medijos.

Pasirenkamieji dalykai: 35 ECTS (taip pat galima rinktis bet kurį VU siūlomą magistro studijų dalyką)

Daugiau informacijos čia.

In Memoriam prof. Per Thomas Andersen

 (1954.02.08 - 2023.12.13)

Jūratė Kumetaitienė

Skandinavistikos centras

Tikriausiai neatsiras nei vieno norvegų literatūros specialisto, kuriam nebūtų pažįstamas Per Thomo Anderseno vardas, kuris nebūtų skaitęs jo tekstų ar  girdėjęs jo paskaitų. Tai buvo nepaprastai didelis eruditas, o kartu labai empatiškas, subtilus, be galo šiltas ir kuklus žmogus. Norvegų literatūrą profesorius tyrinėjo su didele aistra ir buvo savo srityje nepralenkiamas, stebinančiai produktyvus. Kiekvieną kartą užėjusi į Oslo knygynus nustebdavai, kad literatūros mokslui skirtose lentynose apie aštuoniasdešimt procentų sudaro Per Thomo Anderseno rašytos knygos. Ne veltui Oslo universiteto Rektorius, pernai jam įteikdamas karaliaus apdovanojimą už nuopelnus Norvegijai, pavadino jį savo kartos nestoriumi.

Per Thomas gimė Osle 1954 m., ir jei ne sunki liga, šiandien, vasario 8d., jam būtų sukakę 70 metų. Po studijų Oslo universitete 1988 m. jis gavo docento vietą Trømso universitete, kur 1990 m. apgynė antrąją disertaciją (tema: „Dekandansas skandinavų literatūroje 1880–1900“). 1992 m. tapo šio universiteto profesoriumi, o nuo 1993 m. profesoriavo Oslo universitete.

Per Thomas buvo visuomeniškas, aktyvus ir produktyvus mokslininkas, bet taip pat ir puikus pedagogas, mokslo darbų vadovas, turėjęs ypatingą  talentą perteikti savo išmanymą ir įkvėpti studentus savarankiškiems tyrimams. Jis parašė daugiau nei 40 knygų įvairiomis temomis ir apie įvairius laikotarpius, per 500 mokslinių straipsnių. Taip pat sudarė dvi grožinės literatūros antologijas ir išleido du romanus – „Laikykis“ (1985; Hold) ir „Žaizda“ (1992; Arr). Vis dėlto pagrindiniu jo gyvenimo veikalu yra monumentalioji „Norvegų literatūros istorija“ (2001; antrasis papildytas leidimas 2012; Norsk litteraturhistorie). Ja nuolat remiasi literatūrologai, studentai, mokytojai, ją žino bene visi, kas domisi norvegų literatūra. Tai unikalus kūrinys, apimantis norvegų literatūros istoriją nuo vikingų epochos iki naujausių laikų.

Daugybė prof. Per Thomo Anderseno pareigų bei apdovanojimų akademinėje bendruomenėje ir už jos ribų liudija, kad jis buvo didžiai vertinamas ir gerbiamas. Jis aktyviai dalyvavo organizacijos „Amnesty International“ veikloje,  1984–1986 m. vadovavo jos skyriui Norvegijoje. 1995 m., būdamas vos 41-erių, buvo išrinktas Norvegijos mokslo akademijos nariu, o paskutiniais gyvenimo metais apdovanotas karaliaus medaliu už akademinius nuopelnus ir grožinę kūrybą.

Ypatingas ryšys siejo Per Thomą su Vilniumi, Vilniaus universitetu ir Skandinavistikos centru. Jis buvo vienas pirmųjų užsienio mokslininkų, atvažiuodavusių čia skaityti paskaitų apie skandinavų literatūrą. Jį galime vadinti  Skandinavistikos centro ambasadoriumi Oslo universitete ir plačiau Skandinavijoje, jo dėka Skandinavistikos centras užmezgė reikšmingų akademinių ryšių.  Iš visų pasaulio vietų Per Thomas pasirinko  būtent Vilnių kaip savo rašymo, kūrybos ir įkvėpimo miestą. Atvažiavęs mėgdavo apsistoti „Radisson“ viešbutyje, ten, kur gyveno pagrindinis norvegų rašytojo Dago Solstado romano  personažas Bjornas Hansenas. 

Saitai su Vilniumi, Skandinavistikos centro dėstytojais nenutrūko ir siaučiant pandemijai, kai viešą akademinį bendravimą keitė draugiški pašnekesiai zoom’u. Kiekvieną penktadienio vakarą su Per Thomu – jis tuo metu vis studijavo šventąjį Augustiną – ,,susitikdavo" keletas jo buvusių studentų,  kiekvienas su savo taure  balto vyno.  Visus jį pažinojusius jis įkvėpdavo bendrystei, skatino atsiverti literatūrai, menui, muzikai, ypač džiazui. Prasidėjus karui Ukrainoje, Per Thomas iš karto susisiekė su kolegomis Lietuvoje, klausė, ar negalėtų kuo padėti.

Pažinojusieji Per Thomą su šiluma ir dėkingumu prisiminsime jo paskaitas, pokalbius su juo, jo  kolegišką paramą ir ypatingą talentą bendrauti. Kaip niekas kitas jis gebėjo kurti atmosferą, kurioje kiekvienas galėjo būti pačiu savimi, be jokios įtampos. Per Thomo tekstai ir jo atminimas liks su mumis,  bet jo mums labai trūks.

Skandinavistikos centro kolegos reiškia nuoširdžią užuojautą šviesios atminties profesoriaus Per Thomo Anderseno našlei profesorei Elisabeth Oxfeld, dukrai Sarai ir kitiems artimiesiems.

Nusišypsok jam, Viešpatie...

Matthew J. Driscoll, Lectures in Vilnius, 5-7 December 2023

5^th December 09 00 Venue 314 AB

Icelandic manuscripts and texts: An introduction

My lecture is intended as an introduction to Icelandic manuscripts, intended primarily for people interested in learning how to read Icelandic texts in their original form, that is to say in manuscripts, or in printed editions prepared on the basis of such manuscripts. It will cover the basics of Icelandic manuscript studies, from codicology and palaeography to textual criticism, but its principal aim is to give readers an understanding of manuscripts and manuscript transmission.

Preparatory reading:

Guðvarður Már Gunnlaugsson: “Manuscripts and palaeography”, A companion to Old Norse- Icelandic literature and culture, ed. Rory McTurk (Oxford, 2005), pp. 245-264.

Soffía Guðný Guðmundsdóttir, Laufey Guðnadóttir and Anne Mette Hansen: “Book production in the Middle Ages”, 66 manuscripts from the Arnamagnæan collection, ed. M. J. Driscoll and Svanhildur Óskarsdóttir (Copenhagen, 2015), pp. 211-228.

6^th December 15 00 Venue 314 AB

Popular romance in late pre-modern Iceland

Several longer-form, vernacular narrative genres of medieval Icelandic literature can be subsumed under the general heading “romance”. The bulk of these are known as riddarasögur (lit. Sagas of knights) in Icelandic. These are essentially chivalric romances, either 13th-century translations of predominately French romances or younger original Icelandic compositions using some of the same characters, settings and motifs as the translated romances. There about a dozen of the former, most of them translated in Norway but found almost exclusively in Icelandic manuscripts, and between 30 and 40 of the latter. A large number of similar sagas – somewhere around 150 – survive from the post-medieval period, but these have yet to attract much scholarly interest. The fornaldarsögur Norðurlanda (lit. Sagas of ancient times in the lands of the north) are also very much in the romance vein – formulaic, episodic quest narratives with a strong element of the fabulous and a happy ending – but take place in a Viking rather than a chivalric milieu. There are about 35 of these sagas preserved from the medieval period, and roughly an equal number composed after the middle ages. In my lecture I will present this material and discuss its transmission history.

Preparatory reading:

Barnes, Geraldine: “Romance in Iceland”, Old Icelandic literature and society, ed. Margaret Clunies Ross (Cambridge, 2000), pp. 266-286.

Driscoll, Matthew James: “Late prose fiction (lygisögur)”, A companion to Old Norse-Icelandic literature and culture, ed. Rory McTurk (Oxford, 2005), pp. 190-204.

7^th of December 13 00 Venue Sp1

The Icelandic rímur

The Icelandic rímur (lit. ‘rhymes’) are uniquely Icelandic, long narrative poems in complex meters, normally comprising several cantos or fits. The number of fits in one rímur cycle could vary from two or three to several dozen. The fits were in turn divided into stanzas, typically numbering between 30 and 100. Around 70 rímur survive from the medieval period, the majority of them anonymous. Rímur remained popular in Iceland until well into the modern age, and in all over a thousand rímur have survived. Rímur were almost invariably based on pre-existing prose narratives. Almost any story could be used, but the majority of rímur are based on romances of one kind or another, typically the mythical heroic sagas (fornaldarsögur) or chivalric romances (riddarasögur). Rímur were intended to be recited aloud, intoned in a manner called “að kveða”, best described as something between singing and speaking. Several hundred rímur melodies have survived into the modern age, many of them clearly of some antiquity. In my lecture I will present the most important features of the rímur and play recorded clips from actual performances.

Preparatory reading:

Hughes, Shaun F.D.: “Late secular poetry”, A companion to Old Norse-Icelandic literature and culture, ed. Rory McTurk (Oxford, 2005), pp. 205-222.

What do Olsen-banden (The Olsen Gang) films tell us about the Danish society?

Giedrius Tamaševičius

Abstract

Erik Balling (1924–2005) is one of the most famous Danish film directors of the 20th century. Several generations of viewers recognise him as a connoisseur of the Danish folk soul and a skilled representative of Danish humour. His popular TV series Matador (first broadcast on Danish TV in 1978–81), which tells the story of the lives of two families in a provincial town in the period 1929–47, is today considered a skilful narration of the most important historical and social changes in Denmark up to the end of the forties.

In this seminar, special focus is given to 13 popular comedies about Olsen-banden (The Olsen Gang released in Danish cinemas between 1968 and 1981) that have brought Erik Balling the honour of representing Denmark's transition from a post-war provincial country to a modern one. Welfare, equality, technological development, membership in the European Community and other topics can draw attention in the films as signs of the new times in society. The changes that the director often chooses to look at through the lens of irony.

At the same time, The Olsen Gang is a colourful representation of the paradoxical characteristics of Danes that are relevant to this day. According Christian Monggaard famous Danish film critic Erik Balling lets the Danes look themselves in the eyes and recognise the innate paradoxes they carry as a people and a nation: humility and grandeur, tolerance and self-sufficiency, openness and cunning, self-irony and self-importance (Monggaard 2011).

The talk will take place on November 24th, at 15:00, in Room 402.