Sidebar

Pirmoji jungtinė skandinavistų konferencija Filologijos fakultete: „The Baltic–Nordic Nexus 2026: From Sagas to Screens“

Baltic Nordic Nexus panel discussion

Nuotraukų autorės Džiugilė Misiūnaitė ir Ramunė Dambrauskaitė Muralienė

„Kai tyrinėji, tampi įdomiu žmogumi, tada tenka tuo tik pasidalinti su kitais,“ – atidarydama konferenciją sakė prof. dr. Loreta Vaicekauskienė. Balandžio 2 dieną Vilniaus universiteto Filologijos fakultete susitiko dvi studijų pakopos – pirmą kartą savo tyrimus bendroje erdvėje pristatė Skandinavistikos studijų bakalauro ir Šiaurės ir Baltijos jūros regiono kalbų ir kultūrų magistro studentai. Jungtinė studentų konferencija „The Baltic–Nordic Nexus 2026: From Sagas to Screens“ – ne tik akademinis renginys, bet ir naujos tradicijos puslapis Skandinavistikos centre.

Renginį nuo pat pradžių organizavo specialiai šiam tikslui sukurta darbo grupė iš dėstytojų, trečiakursių bakalauro ir pirmakursių magistrantūros studentų. Kartu jie suvienijo jėgas bei patirtis ir pakvietė mus iš arčiau susipažinti su abiem studijų programomis.

Organizacinės grupės jauniausieji, trečiakursiai Vilius ir Beatričė džiaugiasi galėję prisidėti ir ragino tai padaryti kitus: „Prisidėjimas prie organizavimo padėjo drąsiau jaustis kitais metais laukiančiame bakalauro pristatyme, nes paaiškėjo pats procesas, pristatymo metodai, padėjo laimėti kovoje su nerimu ir nežinomybe.“

Programa išsiskyrė ne tik turinio gausa, tačiau ir atsiradusiais naujais, neįprastais formatais. Pirmą kartą MA pirmakursiai moderavo jaunesiųjų kolegų-studentų apskritojo stalo temines diskusijas. Toks formatas labai pagyvino mokslinę diskusiją.

Konferencija neapsiėjo ir be jau tradicija tapusių pristatymo formatų. Studentai pristatė savo mokslinių tyrimų temas pranešimų sekcijose (vertimas, literatūros analizė, kalbotyra) bei MA ir BA studentų plakatų parodoje Rašytojų salėje, kurioje buvo galima išgirsti darbų pristatymus, jų istorijas iš pačių studentų lūpų.

Renginį praturtino pirmą kartą vykęs gyvas balsavimas, kuriame dalyviai bei svečiai galėjo pasidalinti savo nuomone ir išrinkti laimėtoją net trijose kategorijose: už estetiškiausias skaidres  (šioje kategorijoje balsavusiųjų nuomone pirmą vietą užėmė Edilija Jankevičiūtė), už estetiškiausią  plakatą (Gintarė Jonuškaitė šioje kategorijoje buvo įvertinta geriausiai) ir labiausiai įtraukiančio kalbėtojo / pranešėjo (šį titulą pelnė Agnė Zėringytė).

Atidarymą ir uždarymą vainikavo plenariniuose pranešimuose kalbėjusios Šiaurės ir Baltijos jūros regiono kalbų ir kultūrų magistrantūros studentės. Daria Tsudikova nagrinėjo kalbos stebuklą -  kreipimosi lygmenis, o Ina Danilenko gilinosi į švietimo etnografiją ir autobiografiją kaip samių šeimų tapatybės, kultūros ir traumos tarpininkes. Ina dalijasi įspūdžiais: „Man buvo labai svarbu, tai buvo lyg artėjančio magistro darbo gynimo simuliacija. Džiaugiuosi, kad pasiryžau ir šiandien esu čia.“

Kaip tikrame moksliniame renginyje, visi dalyvaujantys studentai pateikė savo darbų santraukas/abstraktus lietuvių ir anglų kalbomis, buvo sukurtas specialus konferencijos anonsas.

Taip pat konferencija susilaukė būrio svečių, atvykusių iš įvairių akademinės bendruomenės kampelių. „Numeris vienas vieta, kur galima pasisemti naujų idėjų, pats galvoju apie magistrą čia kitais metais, tad saujom renku kolegų mintis,“ – džiaugiasi renginiu Rapolas. O trečiakursės Akvilė ir Silvija giria dalyvius: „studentai šaunuoliai, reikia drąsos ir ryžto perlipti save ir pristatyti savo darbus, mums kaip trečio kurso studentėms buvo puikus įkvėpimas kitiems metams.“

Konferencijos proga buvo atidaryta ir veikia MA studentų meno paroda (kuratorė – Yuliana Shagan).

„The Baltic–Nordic Nexus 2026“ leido pamatyti, kad studijų proceso dalis gali tapti tikru moksliniu renginiu – su diskusijomis, plakatais ir net apdovanojimų ceremonija. Tikimasi, kad ši konferencija taps kasmetine tradicija, jungiančia skirtingų studijų pakopų studentus bei burs motyvuotus studentus ir skatins tarpusavio dialogą apie Šiaurės ir Baltijos regiono kalbas, literatūrą bei jų kultūrą.

Autorė Emilija Miniotaitė

BNN 314AB aud

BNN Opening

BNN meno paroda

Susitikimas su Šiaurės ministrų tarybos generaline sekretore Karen Ellemann

„Švenčiame 35-erius mūsų bendrystės metus, esame kaip niekad artimi“, –  tai Šiaurės ministrų tarybos generalinės sekretorės Karen Ellemann žodžiai drauge su šiltais palinkėjimais įrašyti Skandinavistikos centro svečių knygoje.

PLWH3222

Balandžio 8 d. ji susitiko su švedų, norvegų, danų ir suomių kalbas studijuojančiais studentais ir jų dėstytojais Erika Sausverde, Ieva Steponavičiūte-Aleksiejūniene ir Giedriumi Tamaševičiumi. Šis vizitas įvyko tarptautinės konferencijos, skirtos paminėti 35-ąsias Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje veiklos metines, išvakarėse.

Studentai papasakojo, kuo juos sudomino Skandinavija ir kalbų studijos, pasidalijo savo atliekamų tyrimų atradimais. Pokalbis vyko tiesiogiai bendraujant skandinavų kalbomis. Šiaurės ministrų tarybos vadovė išreiškė viltį dėl tolimesnio artimo Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo.

Simboliška, kad vienoje iš Skandinavistikos centro bibliotekos lentynų viešnia atpažino savo tėčio – žymaus danų politiko,  ilgamečio Danijos užsienio reikalų ministro Uffe Ellemanno Jenseno (1941–2022) prisiminimų knygą. Tai vienas iš labiausiai prie Baltijos šalių nepriklausomybės pripažinimo ir jų integracijos į Vakarų pasaulį prisidėjęs skandinavų politikas.

Konferencija „Shared Values, Shared Security: The Nordic–Baltic Partnership at 35 and the Path Forward“ vyks balandžio 9 d. Vilniaus Universiteto Teatro salėje.

Daugiau informacijos ir programa: https://norden.lt/en/event/shared-values-shared-security-the-nordic-baltic-partnership-at-35-and-the-path-forward/

PLWH3263

PLWH3250 copy

PLWH3215 copy

PLWH3258 copy

PLWH3264

 

Kviečiame į prof. Birutės Jasiūnaitės knygos „Gyvūnų samprata etninėje kultūroje“ pristatymą

Kviečiame į prof. Birutės Jasiūnaitės knygos „Gyvūnų samprata etninėje kultūroje“ pristatymą, kuris vyks 2026 m. kovo 20 d. 15 val. VU Filologijos fakulteto buvusio knygyno „Littera“ patalpose. Renginio metu veiks ir Profesorės karpinių paroda.
 
birutės skelbimas
 
Ši knyga skiriama gyvūnų sampratai lietuvių tradicinėje kaimo kultūroje atskleisti. Leidinyje apžvelgiami įvairūs gyvūnai: naminiai gyvuliai, laukiniai žvėrys, laukiniai ir naminiai paukščiai, vabzdžiai, žuvys, ropliai ir varliagyviai. Jų samprata atsiskleidžia kalbos stereotipuose, pirmiausia tradiciniuose palyginimuose bei populiariuose tautosakos žanruose: dainose, pasakose, sakmėse, patarlėse, mįslėse, tradiciniuose tikėjimuose, gyvūnų balsų pamėgdžiojimuose, orų spėjimuose, situaciniuose posakiuose.
 
Paskutinis leidinio skyrius skirtas gyvūniniams motyvams tautodailėje. Knyga galės naudotis įvairių specialybių humanitarai: kalbininkai, tautosakininkai, mitologai, etnologai. Ji sudomins ir mokytojus bei tuos jaunuosius skaitytojus, kurie neabejingi gimtojo krašto gamtai ir jos tradiciniam suvokimui.

Kalbotyros doktorantų seminaras

Kovo 20 d., penktadienį, 13.00 val. 313 aud. vėl kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą.

Pranešimą  skaitys Marvin Dolhem. Jo tema "Baltų-slavų priesaga *-ina-".

Lauksime dalyvaujant!

Nuotoliniu būdu junkitės per Teams grupę >

Vilniaus universitete apdovanota Baltijos rektorių stipendijos konkurso nugalėtoja

2026 03 10 Rektoriaus Aula 18 701f6ee801

Nuotraukų autorius Bridget Frances Moran-Nae

Kovo 10 d. Vilniaus universiteto (VU) renginyje buvo apdovanota šių metų Baltijos šalių rektorių stipendijos konkurso nugalėtoja – Bridget Frances Moran-Nae iš Tartu universiteto. Jai skirta 2000 eurų stipendija.

B. F. Moran-Nae Tartu universitete studijuoja doktorantūrą, taip pat dirba Latvijoje, Latvijos universiteto Lyvių institute. Šis institutas rūpinasi lyvių – mažos finų tautos, gyvenusios (gyvenančios) Latvijoje, paveldo apsauga, sklaida, save lyvių etninei grupei priskiriančių žmonių mokymu.

Konkurse taip pat dalyvavo VU suomių filologiją studijuojantis Laurynas Candravičius, Latvijos universiteto doktorantė Sindija Anča ir Tartu universiteto studentė Emma Aleksandra Jaanson.

Šiuo konkursu siekiama skatinti domėjimąsi estų, latvių ir lietuvių kalbomis ir kultūromis, šių kalbų mokymąsi. Konkurse gali dalyvauti Latvijos, Tartu ir Vilniaus universitetų visų studijų programų ir visų studijų pakopų studentai (taip pat ir studentai, kurie pagal mainų programas minėtuose universitetuose studijuoja visus mokslo metus, t. y. rudens ir pavasario semestre), mokantys estų, latvių arba lietuvių kalbą bent C1 lygiu, o kitas dvi kalbas – bent A1 / A2 lygiu.

2026 03 10 Rektoriaus Aula 13 69d30e21ff

Profesorius Axel Holvoet apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi apdovanotas prof. Axel Holvoet copy

D. Umbraso/LRT nuotr.

Švenčiant Valstybės atkūrimo dieną, šiandien prezidentūroje Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi apdovanotas prof. Axel Holvoet! 

VU Filologijos fakulteto profesorius įvertintas už išskirtinius nuopelnus mokslo ir švietimo srityje, Lietuvos vardo garsinimą bei reikšmingą indėlį į kalbotyros plėtrą. 

Nuoširdžiausi sveikinimai!

Pasirodė naujas mokslo darbų Kalbotyra atviros prieigos numeris

Kalbotyra 78 2025

2025 m. publikuotas teminis mokslo darbų Kalbotyra 78 numeris „Tekstynų teorija ir praktika: prieinami ir patikimi metodai ir įrankiai“. Sąsiuvinis parengtas VU germanistėms ir germanistams bendradarbiaujant su Hamburgo universitetu pagal germanistinių katedrų bendradarbiavimo projektą, jį rengiant mokslo darbų Kalbotyra redakcijai talkino teminio numerio sudarytojos Heike Zinsmeister, Carla Sökefeld ir Skaistė Volungevičienė. Daugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >

Žurnale Kalbotyra 78 (2025) publikuoti straipsniai vokiečių, anglų ir lietuvių kalbomis, juose nagrinėjamas tekstynų naudojimas atliekant mokslinius tyrimus ir mokant kalbų, aptariami tekstynų raštingumo ir didaktikos klausimai. Pateikiami pavyzdžiai, iliustruojantys konkrečių tekstynų naudojimą ir skaitmeninių įrankių taikymą, mokymo scenarijai, kuriuose tekstynų metodai integruojami į mokomąją medžiagą, taip pat ir tiesiogiai įtraukiant studentus. Be to, aptariami klausimai, susiję su tekstynų sudarymu ir jų specifiniu anotavimu, tiriamas generatyvinio dirbtinio intelekto vaidmuo formuluojant paieškas tekstyne.

Mokslo darbų Kalbotyra 78 (2025) numerį finansavo Lietuvos mokslo taryba pagal Lituanistikos 2025–2030 m. programą (sutarties Nr. P-LISs-25-62) ir Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD) Vokietijos federalinės užsienio reikalų ministerijos lėšomis.

STRAIPSNIAI

Eglė Kontutytė

Was können Korpora besser als andere digitale Hilfsmittel? Korpusarbeit im fachbezogenen DaF-Unterricht am Beispiel der Rechtssprache

Marie Flüh

Digitale Literaturwissenschaft und pädagogische Praxis

Carla Sökefeld | Anastasiia Stulen

Korpusbasierte Übungsmaterialien für die Vermittlung von Korpuskompetenzen im DaF-Unterricht

Baiba Egle | Dzintra Lele-Rozentāle | Agnese Dubova | Gints Jēkabsons

Building and annotating a bachelor paper abstract corpus: First findings about Latvian student abstracts

Bernhard Fisseni | Deniz Sarikaya | Bernhard Schröder

How to annotate a corpus for research on frames in the language of mathematics

Skaistė Volungevičienė | Maximilian Arndt

KI als Hilfsmittel für die Formulierung von Suchanfragen in Korpora

Patrick Grommes | Anastasiia Stulen

Vom Seminar zur Praxis: Korpusgestützt lehren lernen

Veslava Čižik-Prokaševa

Daiktavardžio pyktis valentingumas Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne

RECENZIJA

Christa Dürscheid

Melanie Andresen. Computerlinguistische Methoden für die Digital Humanities: Eine Einführung für Geisteswissenschaftler:innen

Vokiečių filologijos katedros renginiai Berlyno sienos griūties 30-osioms metinėms pažymėti

2019 m. lapkričio mėnesį Vokiečių filologijos katedra kvietė į renginius, skirtus Berlyno sienos griuvimo 30-osiomis metinėms. Jie prasidėjo lapkričio 4 d. vakarą Bochumo universiteto profesorių Dr. Silke Flegel ir Dr. Frank Hoffmann paskaitomis apie menininkų vaidmenį 1989‑1990 m. virsmo laikotarpiu. Po paskaitų vykusiose diskusijose dalyvavo ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Lansbergis. Šį renginį kartu organizavo ir Vokietijos akademinių mainų fondas (DAAD) bei Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuras.

Visą lapkričio mėnesį Vokiečių filologijos katedros DAAD lektorius Dr. Alexander Mionskowski organizavo filmų, kuriuose vaizduojamas Vokietijos padalijimas, gyvenimas socialistinėje VDR ir bandymai iš jos pabėgti, peržiūras: „Kruso“ (2018), „Ballon“ (2018), „Good Bye Lenin“ (2003) ir „Das Leben der Anderen“ (2006).

Renginių ciklą vainikavo lapkričio 28 d. popietę oficialiai atidaryta plakatų paroda „Nuo Taikiosios revoliucijos iki vieningos Vokietijos“, kurią taip pat inicijavo Dr. Alexander Mionskowski. Paroda, kurios koncepciją sukūrė Federalinis Vokietijos vieningosios socialistų partijos (SED) diktatūros tyrimų fondas, atspindi svarbiausius prieš 30 metų įvykusius politinius įvykius ir pristato juose dalyvavusias asmenybes. Šiuo metu plakatų tekstai jau yra išversti ir į lietuvių kalbą – vertimus atliko Vokiečių filologijos pagrindinių ir gretutinių studijų I ir II kursų studentės bei studentai.

Dalinamės parodos atidarymo akimirkomis.

paroda 1

Page 1 of 2