Kviečiame į prof. Birutės Jasiūnaitės knygos „Gyvūnų samprata etninėje kultūroje“ pristatymą


Kovo 20 d., penktadienį, 13.00 val. 313 aud. vėl kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą.
Pranešimą skaitys Marvin Dolhem. Jo tema "Baltų-slavų priesaga *-ina-".
Lauksime dalyvaujant!
Nuotoliniu būdu junkitės per Teams grupę >

Nuotraukų autorius Bridget Frances Moran-Nae
Kovo 10 d. Vilniaus universiteto (VU) renginyje buvo apdovanota šių metų Baltijos šalių rektorių stipendijos konkurso nugalėtoja – Bridget Frances Moran-Nae iš Tartu universiteto. Jai skirta 2000 eurų stipendija.
B. F. Moran-Nae Tartu universitete studijuoja doktorantūrą, taip pat dirba Latvijoje, Latvijos universiteto Lyvių institute. Šis institutas rūpinasi lyvių – mažos finų tautos, gyvenusios (gyvenančios) Latvijoje, paveldo apsauga, sklaida, save lyvių etninei grupei priskiriančių žmonių mokymu.
Konkurse taip pat dalyvavo VU suomių filologiją studijuojantis Laurynas Candravičius, Latvijos universiteto doktorantė Sindija Anča ir Tartu universiteto studentė Emma Aleksandra Jaanson.
Šiuo konkursu siekiama skatinti domėjimąsi estų, latvių ir lietuvių kalbomis ir kultūromis, šių kalbų mokymąsi. Konkurse gali dalyvauti Latvijos, Tartu ir Vilniaus universitetų visų studijų programų ir visų studijų pakopų studentai (taip pat ir studentai, kurie pagal mainų programas minėtuose universitetuose studijuoja visus mokslo metus, t. y. rudens ir pavasario semestre), mokantys estų, latvių arba lietuvių kalbą bent C1 lygiu, o kitas dvi kalbas – bent A1 / A2 lygiu.


D. Umbraso/LRT nuotr.
Švenčiant Valstybės atkūrimo dieną, šiandien prezidentūroje Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi apdovanotas prof. Axel Holvoet!
VU Filologijos fakulteto profesorius įvertintas už išskirtinius nuopelnus mokslo ir švietimo srityje, Lietuvos vardo garsinimą bei reikšmingą indėlį į kalbotyros plėtrą.
Nuoširdžiausi sveikinimai!

2025 m. publikuotas teminis mokslo darbų Kalbotyra 78 numeris „Tekstynų teorija ir praktika: prieinami ir patikimi metodai ir įrankiai“. Sąsiuvinis parengtas VU germanistėms ir germanistams bendradarbiaujant su Hamburgo universitetu pagal germanistinių katedrų bendradarbiavimo projektą, jį rengiant mokslo darbų Kalbotyra redakcijai talkino teminio numerio sudarytojos Heike Zinsmeister, Carla Sökefeld ir Skaistė Volungevičienė. Daugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >
Žurnale Kalbotyra 78 (2025) publikuoti straipsniai vokiečių, anglų ir lietuvių kalbomis, juose nagrinėjamas tekstynų naudojimas atliekant mokslinius tyrimus ir mokant kalbų, aptariami tekstynų raštingumo ir didaktikos klausimai. Pateikiami pavyzdžiai, iliustruojantys konkrečių tekstynų naudojimą ir skaitmeninių įrankių taikymą, mokymo scenarijai, kuriuose tekstynų metodai integruojami į mokomąją medžiagą, taip pat ir tiesiogiai įtraukiant studentus. Be to, aptariami klausimai, susiję su tekstynų sudarymu ir jų specifiniu anotavimu, tiriamas generatyvinio dirbtinio intelekto vaidmuo formuluojant paieškas tekstyne.
Mokslo darbų Kalbotyra 78 (2025) numerį finansavo Lietuvos mokslo taryba pagal Lituanistikos 2025–2030 m. programą (sutarties Nr. P-LISs-25-62) ir Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD) Vokietijos federalinės užsienio reikalų ministerijos lėšomis.
STRAIPSNIAI
Eglė Kontutytė
Marie Flüh
Digitale Literaturwissenschaft und pädagogische Praxis
Carla Sökefeld | Anastasiia Stulen
Korpusbasierte Übungsmaterialien für die Vermittlung von Korpuskompetenzen im DaF-Unterricht
Baiba Egle | Dzintra Lele-Rozentāle | Agnese Dubova | Gints Jēkabsons
Bernhard Fisseni | Deniz Sarikaya | Bernhard Schröder
How to annotate a corpus for research on frames in the language of mathematics
Skaistė Volungevičienė | Maximilian Arndt
KI als Hilfsmittel für die Formulierung von Suchanfragen in Korpora
Patrick Grommes | Anastasiia Stulen
Vom Seminar zur Praxis: Korpusgestützt lehren lernen
Veslava Čižik-Prokaševa
Daiktavardžio pyktis valentingumas Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne
RECENZIJA
Christa Dürscheid
2019 m. lapkričio mėnesį Vokiečių filologijos katedra kvietė į renginius, skirtus Berlyno sienos griuvimo 30-osiomis metinėms. Jie prasidėjo lapkričio 4 d. vakarą Bochumo universiteto profesorių Dr. Silke Flegel ir Dr. Frank Hoffmann paskaitomis apie menininkų vaidmenį 1989‑1990 m. virsmo laikotarpiu. Po paskaitų vykusiose diskusijose dalyvavo ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Lansbergis. Šį renginį kartu organizavo ir Vokietijos akademinių mainų fondas (DAAD) bei Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuras.
Visą lapkričio mėnesį Vokiečių filologijos katedros DAAD lektorius Dr. Alexander Mionskowski organizavo filmų, kuriuose vaizduojamas Vokietijos padalijimas, gyvenimas socialistinėje VDR ir bandymai iš jos pabėgti, peržiūras: „Kruso“ (2018), „Ballon“ (2018), „Good Bye Lenin“ (2003) ir „Das Leben der Anderen“ (2006).
Renginių ciklą vainikavo lapkričio 28 d. popietę oficialiai atidaryta plakatų paroda „Nuo Taikiosios revoliucijos iki vieningos Vokietijos“, kurią taip pat inicijavo Dr. Alexander Mionskowski. Paroda, kurios koncepciją sukūrė Federalinis Vokietijos vieningosios socialistų partijos (SED) diktatūros tyrimų fondas, atspindi svarbiausius prieš 30 metų įvykusius politinius įvykius ir pristato juose dalyvavusias asmenybes. Šiuo metu plakatų tekstai jau yra išversti ir į lietuvių kalbą – vertimus atliko Vokiečių filologijos pagrindinių ir gretutinių studijų I ir II kursų studentės bei studentai.
Dalinamės parodos atidarymo akimirkomis.
Vilniaus universiteto Senatas 2018 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. S-2018-6-1 prof. habil. dr. Eleonorai Lassan suteikė Vilniaus universiteto afilijuotojo profesoriaus statusą.
Sveikiname ir linkime įkvėpimo ir kūrybinės energijos.
Aritos Golub nuotrauka

Vilniaus universitetas (VU) už aukščiausio lygio mokslo ir studijų pasiekimus išskirtinio profesoriaus statusą suteikė VU Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūros instituto profesoriui Akseliui Holvoetui.
Sveikiname profesorių su šiuo įvertinimu ir pripažinimu!
Skaityti daugiau naujienos.vu.lt