Baltijos kalbų ir kultūrų institutas

2025 m. publikuotas teminis mokslo darbų Kalbotyra 78 numeris „Tekstynų teorija ir praktika: prieinami ir patikimi metodai ir įrankiai“. Sąsiuvinis parengtas VU germanistėms ir germanistams bendradarbiaujant su Hamburgo universitetu pagal germanistinių katedrų bendradarbiavimo projektą, jį rengiant mokslo darbų Kalbotyra redakcijai talkino teminio numerio sudarytojos Heike Zinsmeister, Carla Sökefeld ir Skaistė Volungevičienė. Daugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >

Žurnale Kalbotyra 78 (2025) publikuoti straipsniai vokiečių, anglų ir lietuvių kalbomis, juose nagrinėjamas tekstynų naudojimas atliekant mokslinius tyrimus ir mokant kalbų, aptariami tekstynų raštingumo ir didaktikos klausimai. Pateikiami pavyzdžiai, iliustruojantys konkrečių tekstynų naudojimą ir skaitmeninių įrankių taikymą, mokymo scenarijai, kuriuose tekstynų metodai integruojami į mokomąją medžiagą, taip pat ir tiesiogiai įtraukiant studentus. Be to, aptariami klausimai, susiję su tekstynų sudarymu ir jų specifiniu anotavimu, tiriamas generatyvinio dirbtinio intelekto vaidmuo formuluojant paieškas tekstyne.

Mokslo darbų Kalbotyra 78 (2025) numerį finansavo Lietuvos mokslo taryba pagal Lituanistikos 2025–2030 m. programą (sutarties Nr. P-LISs-25-62) ir Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD) Vokietijos federalinės užsienio reikalų ministerijos lėšomis.

STRAIPSNIAI

Eglė Kontutytė

Was können Korpora besser als andere digitale Hilfsmittel? Korpusarbeit im fachbezogenen DaF-Unterricht am Beispiel der Rechtssprache

Marie Flüh

Digitale Literaturwissenschaft und pädagogische Praxis

Carla Sökefeld | Anastasiia Stulen

Korpusbasierte Übungsmaterialien für die Vermittlung von Korpuskompetenzen im DaF-Unterricht

Baiba Egle | Dzintra Lele-Rozentāle | Agnese Dubova | Gints Jēkabsons

Building and annotating a bachelor paper abstract corpus: First findings about Latvian student abstracts

Bernhard Fisseni | Deniz Sarikaya | Bernhard Schröder

How to annotate a corpus for research on frames in the language of mathematics

Skaistė Volungevičienė | Maximilian Arndt

KI als Hilfsmittel für die Formulierung von Suchanfragen in Korpora

Patrick Grommes | Anastasiia Stulen

Vom Seminar zur Praxis: Korpusgestützt lehren lernen

Veslava Čižik-Prokaševa

Daiktavardžio pyktis valentingumas Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne

RECENZIJA

Christa Dürscheid

Melanie Andresen. Computerlinguistische Methoden für die Digital Humanities: Eine Einführung für Geisteswissenschaftler:innen

Varšuvos universiteto nuotrauka

BKKI Polonistikos centras džiaugiasi galėdamas pranešti, kad 2025 m. lapkričio 24 d. Varšuvos universitetas įteikė doc. dr. Miroslavui Davlevičiui POLONICUM 2025 apdovanojimą.

POLONICUM (Varšuvos universiteto Lenkų kalbos ir kultūros centro užsieniečiams) apdovanojimai skiriami užsienio mokslininkams už puikius pasiekimus puoselėjant lenkų kalbą bei lenkų kultūrą ir istoriją pasaulyje. Apdovanojimo tikslas – skatinti lenkų kultūros sklaidą užsienyje kalbos, literatūros, kultūros, istorijosir meno srityse.

„Sveikinu laureatą ir visus pagerbtuosius. Šis apdovanojimas yra praeities pasiekimų pripažinimo simbolis ir kartu paskatinimas toliau stiprinti kultūrų dialogą bei plėtoti lenkų studijas“, – savo kalboje sakė Varšuvos universiteto bendradarbiavimo ir darbuotojų reikalų prorektorius prof. Samboras Grucza.

Renginyje dalyvavo akademinės bendruomenės, kultūros ir valstybės institucijų atstovai, tarp jų ​​Mokslo ir aukštojo mokslo ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas prof. Andrzejus Szeptyckis, Nacionalinės akademinių mainų agentūros direktoriaus pavaduotojai dr. Łukaszas Gołota ir dr. Damianas Syjczakas ir kt.

Nuoširdžiai sveikiname Docentą M. Davlevičių pelnius apdovanojimą ir džiaugiamės įspūdingais moksliniais bei didaktiniais pasiekimais.

Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų institutas kviečia į Černivcių nacionalinio Jurijaus Fedkovyčiaus universiteto lietuvių kalbos dėstytojos Alyonos Shybos pranešimą “The state of Baltic Studies at Chernivtsi National University and in Ukraine nowadays”. Renginys vyks pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bendradarbiavimo su Baltistikos centrais projektą.

Laukiame Jūsų gruodžio 2 d., 15.00 val., A9 auditorijoje.

Iki pasimatymo!

Lapkričio 28 d., penktadienį, 13.00 val. kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą drauge su Lina Kalnaityte.

Seminaro metu Lina Kalnaitytė pristatys savo disertaciją tema Lietuvių diasporos motyvacija mokytis lietuvių kalbos ir išlaikyti etninę tapatybę, supažindins su savo tyrimo įrankiais bei pasidalins bandomojo tyrimo rezultatais. Pranešimo santrauka:

Pranešimas „Disertacijos tyrimo įrankiai ir bandomojo tyrimo duomenys“

Kokybiniais ir kiekybiniais tyrimo įrankiais gauti duomenys gali padėti atskleisti skirtingus aspektus. Pastebiu, kad sociolingvistiniuose tyrimuose paskutiniu metu vis dažniau ir dažniau taikomi abu metodai (kokybinis ir kiekybinis) viename tyrime. Vis dėlto tinkamai paruošti tyrimo įrankius nėra jau taip paprasta, kyla įvairių klausimų, abejonių.

Šiame pristatyme apžvelgsiu savo disertacijos tyrimo įrankius: ką turiu, kur kyla dvejonių, kokie atsiranda iššūkiai. Disertacijoje tirsiu lietuvių diasporos motyvaciją mokytis lietuvių kalbos ir išlaikyti etninę tapatybę. Tyrimo įrankiai – interviu gairės (rinkti kokybiniams duomenims) ir klausimynas su sociolingvistine anketa (rinkti kiekybiniams duomenims).

Nors tyrimo įrankius pasiruošti gali būti tikras galvos skausmas (tikiuosi tai atskleisti per pristatymą). Tačiau jau surinkti duomenys džiugina širdį. Įdomiais pastebėjimais planuoju pasidalinti ir su jumis – trumpai pristatysiu interviu gairių bandomojo tyrimo rezultatus.

Visi maloniai kviečiami atvykti (seminaras vyks 314B auditorijoje) arba prisijungti per nuotolį!

Prie seminarų nuotoliniu būdu galima prisijungti per Teams grupę >

VDU Filosofijos katedra / Vitalija Kasperavičiūtė

Lapkričio 21 d. Vytauto Didžiojo universitete VU Filologijos fakulteto Skandinavistikos centro dėstytoja Rūta Šileikytė-Zukienė sėkmingai apgynė disertaciją „Neoplatoninės minties įtaka Boetijaus „Filosofijos paguodos“ vertime į senąją anglų kalbą“. Disertacijos mokslinė vadovė: prof. dr. Tatjana Aleknienė.

Nuoširdžiai sveikiname Rūtą Šileikytę-Zukienę ir linkime sėkmės tolimesniuose moksliniuose tyrimuose! 

Pasirodė naujas mokslinio žurnalo „Slavistica Vilnensis“ numeris Laisvai prieinamas žurnalas skelbia Čekijos, Italijos, Lietuvos, Ukrainos mokslininkų straipsnius ir recenzijas anglų, lenkų, lietuvių, rusų, ukrainiečių kalbomis. Daugiau apie naują žurnalo numerį 70 (1) galite sužinoti čia > https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/issue/view/2874

Turinyje:

• Марина Чистякова. К вопросу изучения рукописной традиции афонских стишных прологов (на материале списка Хил. 436) https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/38996/40624
• Ольга Максимчук. Маргіналії Лазаря Барановича: читацькі преференції та цитати https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/38274/40625
• Євген Джиджора. Біблійний мотив пастирської подорожі у “Саді божественних пісень” Григорія Сковороди https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/38873/40627
• Виктор Халипов. Гипотезы этимологии слова ‘Литва’ и их восприятие в белорусском культурном пространстве https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/35441/40637
• Veslava Čižik-Prokaševa. Rusės vaizdinys Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/38904/40639
• Nijolė Tuomienė. Baltarusių tarmės ‘po prostu’ leksiniai ir semantiniai lituanizmai Pietryčių Lietuvoje https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/38165/40641
• Jiří Muryc, Petr Drapa. Polszczyzna w krajobrazie językowym Zaolzia w Republice Czeskiej. https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/38914/40643
• Giulia Zangoli. О пространственной семантике русского глагольного префикса под- в сопоставительной перспективе (на материале русско-итальянского параллельного корпуса НКРЯ) https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/42125/40645
• Юлія Маслова. Інтертекстуальність у газетному українськомовному дискурсі воєнного періоду: когнітивно-прагматичний вимір https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/40971/40646
• Volodymyr Milchev. A “Ukrainian” Project of the Giray Dynasty: A Little-Known Chapter in the History of the Steppe Borderlands of the 17th–18th Centuries:Владислав Грибовський. Ханська Україна. Харків: Фоліо, 2024. 414 с.: іл. (Серія: Великий науковий проєкт) ISBN 978-966-03-8087-5; ISBN 978-617-551-803-8 https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/42232/40648
• Katarzyna Kuligowska. Review of the Book by Aleksandra Klimkiewicz, Żanna Sładkiewicz, and Marcin Trendowicz Titled Creating Meaning in Online Communication: Meme, Stereotype, Myth [Klimkiewicz Aleksandra, Sładkiewicz Żanna, Trendowicz Marcin.Kreowanie sensów w komunikacji internetowej: mem, stereotyp, mit]. Gdańsk: Wydawnictwo Uniwersytetu Gdańskiego, 2025, 180 pp., ISBN: 978-83-8206-705-7 https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/42229/40650

Lapkričio 10 ir 11 dienomis Skandinavistikos centre lankysis teatro kritikas ir kultūros apžvalgininkas Larsas Ringas. Jis skaitys paskaitas apie rašytojus Kristiną Lugn ir Larsą Noréną – dvi Švedijos kultūros gyvenimo asmenybes, bene ryškiausiai prisidėjusias prie pastarųjų penkių dešimtmečių švedų poezijos ir dramaturgijos lauko formavimo.

Anot Larso Ringo, Kristina Lugn (1948–2020) „turėjo išardyti kalbą, kad vėl iš naujo ją sudėliotų. Jos dėka žodžiai įgavo kitą skambesį ir kitas vertes, virsdami  nuostabą keliančiomis istorijomis apie priemiesčius, moteris, vienatvę ir gėdą. Eilėraščiai tapo teatru, poezija – tragikomedija.“

Larsas Norénas (1944–2021) yra žymiausias šių laikų Švedijos dramaturgas, tačiau taip pat priklauso labai švediškai psichologinei tradicijai, besitęsiančiai nuo Augusto Strindbergo, Ingmaro Bergmano iki šių dienų. Jo kaip dramaturgo proveržiu laikoma 1984 metų pjesė „Naktis yra dienos motina“. Larsas Ringas, sekęs Noréno kūrybą nuo pat pradžių, pasakos apie jos etapus, menines formas ir raidą – kalbos ir temų požiūriu.

Larsas Ringas baigė teatrologijos studijas Stokholmo universitete ir dirbo dramaturgu Radijo teatro skyriuje nacionaliniame Švedijos radijuje. Nuo 1984 m. yra teatro kritikas ir kultūros žurnalistas viename iš dviejų pagrindinių Švedijos dienraščių „Svenska Dagbladet". Yra daugelio straipsnių, interviu autorius, teatro antologijų bendraautorius, populiarus kultūros renginių vedėjas ir dalyvis.

Paskaitos švedų kalba vyks Skandinavistikos centro 314 auditorijoje lapkričio 10 ir 11 dienomis 13.00 val. Vizitą ir paskaitas finansuoja Švedijos institutas. 

Skandinavistikos centro informacija

VI Academia Polonica sesija vyks 2025 m. spalio 10–11 d. Bauskės pilyje Latvijoje. Programoje numatyta diskusijų tema „Paribio kultūra – kalbos, simboliai, atmintis“, skirta lenkų, lietuvių ir latvių paribio kultūrai bei kalboms. Joje dalyvaus šią tematiką nagrinėjantys tyrėjai – M. Jankowiak, K. Rutkowska ir A. Kazjukevics. Diskusijos tikslas – priartinti jaunimui svarbius regiono istorinius ir šiuolaikinius įvykius bei skatinti gilesnį bendro kultūrinio paveldo suvokimą.

Edukacinės kelionės į Bauskę metu taip pat bus apibendrinti konkurso rezultatai „Vietos ir istorijos, kurios mus jungia. Tarp atminties ir užmaršties“, paskelbto per V Academia Polonica sesiją.

Planuojama ir aplankyti dvarų kultūrai svarbias vietas: Rundalės ir Bauskės pilis Latvijoje bei Pakruojo dvarą Lietuvoje.

Medžiaga iš diskusijų panelės, konkurso ir edukacinės kelionės taps vertingu indėliu lenkų kalbos ir lenkiškos tapatybės sklaidai lenkų–lietuvių–latvių paribio regione. Pagal šiuos renginius parengti podkastai, esė ir interviu bus skelbiami Academia Polonica svetainėje.