Prof. dr. Daivos Sinkevičiūtės-Villanueva Svensson. Tomo Laurinavičiaus nuotr.
Liepos 15 d. Latvijos Prezidentui Edgarui Rinkēvičiui lankantis Vilniaus universitete Filologijos fakulteto dėstytoja, Baltistikos katedros vedėja prof. dr. Daiva Sinkevičiūte-Villanueva Svensson skaitė pranešimą „Baltistika Lietuvoje, Latvijoje ir pasaulyje“. Žemiau pridedamas ir latviškas vertimas.
Baltistika Lietuvoje, Latvijoje ir pasaulyje
Ilgą laiką baltistika sieta su baltų kalbų – lietuvių, latvių ir prūsų - tyrimais. Šiandien baltistikos samprata yra platesnė. Baltistika yra tarptautinė mokslo sritis, jungianti ne tik baltų kalbų, bet ir baltų kultūros, baltiškosios tapatybės, Lietuvos ir Latvijos visuomenių raidos ir dabarties tyrimus.
Vis dėlto baltistika yra ne vien mokslo tyrimai ir studijos. Ji reiškia Lietuvos ir Latvijos akademinį bendradarbiavimą, tarptautinės baltistų bendruomenės telkimą ir jaunosios kartos baltistų ugdymą. Šiuo požiūriu ir pristatysiu baltistiką Lietuvoje, Latvijoje ir pasaulyje.
Šiuolaikinės baltistikos pagrindą sudaro tarptautinis akademinis tinklas. Jo branduolys yra Lietuva ir Latvija – valstybės, kuriose vartojamos gyvosios baltų kalbos.
Lietuvoje baltistiką plėtoja Vilniaus universitetas, pagrindinis Lietuvos baltistikos centras, taip pat Vytauto Didžiojo, Klaipėdos universitetai ir Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos, Istorijos, Lietuvos kultūros tyrimo institutai. Latvijoje svarbiausias centras yra Latvijos universitetas kartu su integruotais mokslo institutais, į Rygos technikos universitetą integruotos Rėzeknės ir Liepojos akademijos, bei Daugpilio universitetas.
Baltistika seniai peržengė Baltijos šalių ribas. Šiandien lietuvių ir latvių kalbos dėstomos daugiau kaip trisdešimtyje pasaulio universitetų - Varšuvos, Stokholmo, Tartu, Masaryko, Greifsvaldo, Frankfurto Goetės, Vienos, Vašingtono, Tokijo, kur vyksta ir jų tyrimai. Taip pat baltistikos tyrimai vykdomi ir kituose universitetuose, kuriuose baltų kalbos nėra nuolat dėstomos - Leideno, Kopenhagos, Kelno, Jenos, Marburgo, Jeilio universitetuose.
Taigi baltistiką suvokiame kaip tarptautinį akademinį tinklą, jungiantį Lietuvos, Latvijos ir pasaulio mokslo bei studijų institucijas.
Baltistikos pagrindas yra studijos. Plačiausias studijas siūlo Vilniaus universitetas – nuo bakalauro iki doktorantūros. Pasirinkę Lietuvių filologijos, Lietuvių filologijos ir latvių kalbos bakalauro, taip pat gretutines Latvistikos studijas studentai gali gilintis ne tik į lietuvių ir latvių kalbas, bet ir prūsistiką, baltų kalbų istoriją ir kt.
Magistrantūros Baltų kalbotyros studijose veikia dvigubo diplomo programa su Latvijos universitetu. Taip pat galima rinktis Latvistikos kryptį regionistikos programoje Šiaurės ir Baltijos jūros regiono kalbos ir kultūros.
Baltų kalbotyros absolventė Dovilė Gavelytė
Doktorantūroje rengiami darbai apima įvairias baltistikos sritis. Taigi Vilniaus universitetas užtikrina visą studijų grandinę ir plačiausią baltistikos specializacijų spektrą.
Latvių kalbos kaip pasirenkamojo dalyko mokoma ir kituose Lietuvos universitetuose – Vytauto Didžiojo bei Klaipėdos universitetuose. Klaipėdos universitetas turi magistro programą Baltų kalbos ir kultūros.
Latvijoje pagrindinis studijų centras yra Latvijos universitetas. Bakalauro pakopoje daugiausia dėmesio skiriama latvistikai, tačiau studentai mokosi lietuvių kalbos ir gali rinktis baltistikos dalykus. Atskirų baltistikos magistro studijų nėra. Studijuojant doktorantūroje galima rašyti disertaciją iš baltistikos.
Lietuvių kalba dėstoma ir Daugpilio universitete.
Užsienyje vienas stipriausių studijų centrų yra Varšuvos universitetas. Jame baltistikos studijos vykdomos visose pakopose.
Kitose šalyse baltistikos studijos organizuojamos skirtingais modeliais. Greifsvalde ar Brno Masaryko universitete vykdomos savarankiškos baltistikos bakalauro ir magistro baltistikos studijų programos. Frankfurto Goethe's ar Poznanės Adomo Mickevičiaus universitetuose baltistikos specializacija integruota į platesnes lingvistikos ar regiono studijų programas. Pizos universitete daugiausia dėmesio skiriama baltų filologijai magistrantūroje.
Pasaulyje nėra vieno baltistikos studijų modelio – universitetai jas plėtoja pagal savo akademinę tradiciją ir stipriąsias sritis. Šiame kontekste Vilniaus universitetas išsiskiria tuo, kad siūlo nuoseklią trijų pakopų studijų sistemą, grindžiamą moksliniais tyrimais ir plačia dalykų įvairove. Svarbus tarptautiškumo atvejis – kartu su Latvijos universitetu įgyvendinama dvigubo magistro diplomo programa. Užsienio universitetuose ne tik mokoma baltų kalbų, tačiau yra ir baltistikos bakalauro, magistro programos.
Tradiciškai pagrindinė ir svarbiausia baltistikos tyrimų kryptis yra lingvistika. Baltų kalbos dėl savo archajiškumo užima išskirtinę vietą istorinėje ir lyginamojoje kalbotyroje.
Baltistikos tyrimai apima ne tik dabartines lietuvių ir latvių kalbas, bet ir ankstesnius jų raidos etapus, prūsų kalbą, baltų kalbų raštijos paminklus bei jų šaltinius. Tiriamos visos pagrindinės sritys – fonologija, akcentologija ir morfologija, žodžių daryba, leksika, semantika ir sintaksė.
Greta lingvistikos vyksta baltų literatūrų, kultūros ir visuomenės raidos tyrimai, kuriamos ir plėtojamos, daugiausia lingvistinės, duomenų bazės.
Prūsistikos duomenų bazė, kurią parengė Baltistikos katedros docentas Vytautas Rinkevičius.
Kartu baltistika vis labiau tampa tarpdisciplininė. Nagrinėjami kalbų kontaktai, daugiakalbystė ir sociolingvistikos procesai, tiriama regionistika ir visuomenės raida. Sparčiai plečiasi ir skaitmeninė humanitarika – kuriami skaitmeniniai kalbos ištekliai, taikomos kalbos technologijos.
Darbai sudaro pagrindą tolesniems moksliniams tyrimams, padeda išsaugoti ir visuomenei bei tyrėjams padaryti prieinamą baltų kalbų ir kultūros paveldą.
Baltistikos gyvybingumą rodo aktyvi tarptautinė mokslinė komunikacija. Nuo 1964 metų Lietuvoje ir Latvijoje kas penkerius metus rengiami Tarptautiniai baltistų kongresai, kurie suburia baltistikos tyrėjus iš viso pasaulio.
Reguliariai teminės tarptautinės konferencijos. Į akademinę bendruomenę aktyviai įsitraukia ir jaunoji karta – rengiama tarptautinė studentų konferencija „Baltijos tiltai“ bei Tarptautinė baltistikos mokykla.
Baltistikos tyrimai skelbiami tarptautiniuose žurnaluose Baltistica, Baltu filologija, Acta Baltico-Slavica, taip pat ir kituose tarptautinius mokslo leidiniuose.
Baltistikos plėtrą stiprina ir tarptautiniai projektai. Lietuvoje pagal lituanistikos prioriteto programą remiami bendri tyrimai su užsienio baltistikos tyrimų centrais, o Vilniaus universiteto koordinuojamas Baltnexus tinklas jungia užsienio baltistikos centrus ir skatina ilgalaikį akademinį bendradarbiavimą.
Aukštą Vilniaus universiteto mokslinių tyrimų lygį patvirtina ir tarptautinis pripažinimas – lingvistikos srityje pagal QS dalykinį reitingą universitetas patenka į trečiąjį pasaulio universitetų šimtuką, taip pat įvertinami ir baltistikos tyrėjai.
Vardinės prof. J. Kazlausko Jaunojo mokslininko premijos laureatė Baltistikos katedros docentė Ernesta Kazakėnaitė. Ugniaus Bagdonavičiaus nuot.
Šiandien baltistika yra tarptautinė mokslo ir studijų sritis, apimanti ne tik baltų kalbų, bet ir kultūros, istorijos, visuomenės bei Baltijos regiono tyrimus. Jos branduolys išlieka Lietuva ir Latvija.
Šiuolaikinė baltistika nebegali vystytis izoliuotai. Jos plėtrą užtikrina tarptautinis bendradarbiavimas – bendri projektai, studijų programos, konferencijos ir akademiniai tinklai, jungiantys Lietuvą, Latviją ir daugiau kaip trisdešimt baltistikos centrų pasaulyje. Todėl šiandien galime drąsiai teigti, kad baltistika kuriama bendradarbiaujant. Tik veikdami kartu galime užtikrinti šios srities gyvybingumą, tarptautinį matomumą ir sėkmingą raidą ateityje.
Akimirka iš Baltistų kongreso. Vilniaus universiteto studentės – bakalauro pakopos Meda Žukaitė ir magistro pakopos Paula Lacė – su savo valstybių vėliavomis
Ilgu laiku baltistika tika saistīta ar baltu valodu – lietuviešu, latviešu un prūšu – pētniecību. Mūsdienās baltistikas izpratne ir kļuvusi plašāka. Baltistika ir starptautiska zinātnes nozare, kas aptver ne tikai baltu valodu, bet arī baltu kultūras, baltiskās identitātes, kā arī Lietuvas un Latvijas sabiedrības attīstības un mūsdienu procesu izpēti.
Tomēr baltistika nav tikai zinātniskā pētniecība un studijas. Tā nozīmē arī Lietuvas un Latvijas akadēmisko sadarbību, starptautiskās baltistu kopienas saliedēšanu un jaunās baltistu paaudzes izglītošanu.
Tieši no šāda skatpunkta es iepazīstināšu ar baltistiku Lietuvā, Latvijā un pasaulē.
Mūsdienu baltistikas pamatu veido starptautisks akadēmiskais tīkls. Tā kodolu veido Lietuva un Latvija – valstis, kurās tiek lietotas dzīvās baltu valodas. Lietuvā baltistiku attīsta Viļņas Universitāte, kas ir galvenais baltistikas centrs Lietuvā, kā arī Vītauta Dižā universitāte, Klaipēdas Universitāte un Lietuviešu valodas institūts, Lietuviešu literatūras un folkloras institūts, Lietuvas Vēstures institūts un Lietuvas Kultūras pētījumu institūts. Latvijā nozīmīgākais centrs ir Latvijas Universitāte kopā ar tajā integrētajiem zinātniskajiem institūtiem, kā arī Rīgas Tehniskajā universitātē integrētās Rēzeknes un Liepājas akadēmijas un Daugavpils Universitāte.
Baltistika jau sen ir pārsniegusi Baltijas valstu robežas. Mūsdienās lietuviešu un latviešu valoda tiek mācīta vairāk nekā trīsdesmit pasaules universitātēs, tostarp Varšavas, Stokholmas, Tartu, Masarika, Greifsvaldes, Frankfurtes Gētes, Vīnes, Vašingtonas un Tokijas universitātēs, kur notiek arī to pētniecība. Baltistikas pētījumi tiek veikti arī citās universitātēs, kur baltu valodas netiek regulāri mācītas, piemēram, Leidenes, Kopenhāgenas, Ķelnes, Jēnas, Marburgas un Jeila universitātēs.
Tādējādi baltistiku mēs uztveram kā starptautisku akadēmisko tīklu, kas vieno Lietuvas, Latvijas un citu pasaules valstu zinātnes un studiju institūcijas.
Baltistikas pamatu veido studijas. Visplašāko studiju piedāvājumu nodrošina Viļņas Universitāte – no bakalaura līdz doktorantūrai. Izvēloties bakalaura programmas Lietuviešu filoloģija, Lietuviešu filoloģija un latviešu valoda, kā arī blakus studiju programmu Latvistika, studenti var padziļināti apgūt ne tikai lietuviešu un latviešu valodu, bet arī prūsistiku, baltu valodu vēsturi un citas ar baltistiku saistītas jomas.
Maģistra programmā Baltu valodniecība tiek īstenota dubultā diploma programma kopā ar Latvijas Universitāti. Tāpat iespējams izvēlēties Latvistikas specializāciju reģionālo studiju programmā Ziemeļu un Baltijas jūras reģiona valodas un kultūras.
Doktorantūras studijās izstrādātie promocijas darbi aptver dažādas baltistikas jomas. Tādējādi Viļņas Universitāte nodrošina pilnu studiju ciklu un visplašāko baltistikas specializāciju spektru.
Latviešu valoda kā izvēles priekšmets tiek mācīta arī citās Lietuvas augstskolās – Vītauta Dižā universitātē un Klaipēdas Universitātē. Klaipēdas Universitātē tiek īstenota maģistra studiju programma Baltu valodas un kultūras.
Latvijā galvenais studiju centrs ir Latvijas Universitāte. Bakalaura studijās galvenā uzmanība tiek vērsta latvistikai, tomēr studenti apgūst arī lietuviešu valodu un var izvēlēties baltistikas studiju priekšmetus. Atsevišķas baltistikas maģistra studiju programmas nav. Doktorantūras studijās ir iespējams izstrādāt promocijas darbu baltistikā.
Lietuviešu valoda tiek mācīta arī Daugavpils Universitātē.
Ārvalstīs viens no spēcīgākajiem baltistikas studiju centriem ir Varšavas Universitāte. Tajā baltistikas studijas tiek īstenotas visos studiju līmeņos.
Citās valstīs baltistikas studijas tiek organizētas pēc atšķirīgiem modeļiem. Greifsvaldes Universitātē un Masarika universitātē Brno tiek īstenotas patstāvīgas baltistikas bakalaura un maģistra studiju programmas. Frankfurtes Gētes universitātē un Poznaņas Adama Mickeviča universitātē baltistikas specializācija ir integrēta plašākās valodniecības vai reģionālo studiju programmās. Pizas Universitātē galvenā uzmanība maģistra līmenī tiek pievērsta baltu filoloģijai.
Pasaulē nepastāv vienots baltistikas studiju modelis – universitātes tās attīsta atbilstoši savai akadēmiskajai tradīcijai un stiprajām pusēm. Šajā kontekstā Viļņas Universitāte izceļas ar to, ka piedāvā secīgu trīs studiju līmeņu sistēmu, kas balstīta zinātniskajā pētniecībā un plašā studiju kursu klāstā. Nozīmīgs internacionalizācijas piemērs ir kopīgi ar Latvijas Universitāti īstenotā dubultā maģistra diploma programma. Ārvalstu universitātēs ne tikai tiek mācītas baltu valodas, bet arī īstenotas baltistikas bakalaura un maģistra studiju programmas.
Tradicionāli galvenais un nozīmīgākais baltistikas pētniecības virziens ir valodniecība. Baltu valodas sava arhaiskuma dēļ ieņem īpašu vietu vēsturiskajā un salīdzināmajā valodniecībā.
Baltistikas pētījumi aptver ne tikai mūsdienu lietuviešu un latviešu valodu, bet arī to agrākos attīstības posmus, prūšu valodu, baltu rakstu pieminekļus un to avotus. Tiek pētītas visas galvenās valodniecības jomas – fonoloģija, akcentoloģija un morfoloģija, vārddarināšana, leksika, semantika un sintakse.
Līdztekus valodniecībai tiek pētīta baltu literatūra, kultūra un sabiedrības attīstība, kā arī izstrādātas un pilnveidotas datubāzes, galvenokārt valodniecības jomā.
Vienlaikus mūsdienu baltistika kļūst arvien starpdisciplinārāka. Tiek pētīti valodu kontakti, daudzvalodība un sociolingvistiskie procesi, reģionālās studijas un sabiedrības attīstība. Strauji attīstās arī digitālās humanitārās zinātnes – tiek veidoti digitālie valodas resursi, rīki un izmantotas valodu tehnoloģijas.
Šie pētījumi veido pamatu turpmākajai zinātniskajai pētniecībai un palīdz saglabāt, kā arī padarīt baltu valodu un kultūras mantojumu pieejamu sabiedrībai un pētniekiem.
Baltistikas dzīvotspēju apliecina aktīva starptautiskā zinātniskā komunikācija. Kopš 1964. gada Lietuvā un Latvijā ik pēc pieciem gadiem tiek rīkoti Starptautiskie baltistu kongresi, kas pulcē baltistikas pētniekus no visas pasaules.
Regulāri notiek arī tematiskas starptautiskas konferences. Akadēmiskajā kopienā aktīvi iesaistās arī jaunā paaudze – tiek rīkota starptautiskā studentu konference Baltijas tilti un Starptautiskā baltistikas skola.
Baltistikas pētījumi tiek publicēti starptautiskajos žurnālos Baltistica, Baltu filoloģija, Acta Baltico-Slavica, kā arī citos starptautiskos zinātniskajos izdevumos.
Baltistikas attīstību veicina arī starptautiskie projekti. Lietuvā saskaņā ar lituānistikas prioritāro programmu tiek atbalstīti kopīgi pētījumi ar ārvalstu baltistikas centriem, savukārt Viļņas Universitātes koordinētais tīkls Baltnexusapvieno ārvalstu baltistikas centrus un veicina ilgtermiņa akadēmisko sadarbību.
Viļņas Universitātes zinātnisko pētījumu augsto līmeni apliecina arī starptautiskā atzinība – valodniecības jomā saskaņā ar QS priekšmetu reitingu universitāte ierindojas pasaules universitāšu trešajā simtniekā. Atzinību gūst arī baltistikas pētnieki.
Mūsdienās baltistika ir starptautiska zinātnes un studiju joma, kas aptver ne tikai baltu valodas, bet arī kultūras, vēstures, sabiedrības un Baltijas reģiona pētījumus. Tās kodols joprojām ir Lietuva un Latvija.
Baltistika vairs nevar attīstīties izolēti. Tās attīstību nodrošina starptautiskā sadarbība – kopīgi projekti, studiju programmas, konferences un akadēmiskie tīkli, kas vieno Lietuvu, Latviju un vairāk nekā trīsdesmit baltistikas centrus pasaulē. Tāpēc šodien varam droši apgalvot, ka baltistika tiek veidota sadarbībā. Tikai darbojoties kopā, mēs varam nodrošināt šīs nozares dzīvotspēju, starptautisko atpazīstamību un sekmīgu attīstību nākotnē.
