Sidebar

VU studijavęs latvis: čia jauti istoriją, tradiciją ir akademinę dvasią

Nikita_Kazakevičius._Nuotrauka_Veslavos_Sidaravičienės.jpg

Nikita Kazakevičius. Dr. Veslavos Sidaravičienės nuotr.

Latvis Nikita Kazakevičius pirmą sykį Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultete lankėsi dar būdamas vidurinėje mokykloje. Vaikščiodamas po senuosius universiteto kiemus, susimąstė: „O kas būtų, jeigu aš čia studijuočiau?“ Pranašiška įžvalga išsipildė – atvykęs iš Latvijos universiteto per „Erasmus“ mainų programą, jis mokėsi VU Filologijos fakultete. Anot studento, čia jis galėjo gilintis į tas baltistikos sritis, kurios jį labiausiai domina.

„Man labai patinka studijų turinys, dalykų pasirinkimas ir pats dėstymas. Visa tai džiugina ir motyvuoja mokytis“, – prisipažįsta Nikita. VU jis daug dėmesio skyrė prūsistikai, dialektologijai, onomastikai, istorinei gramatikai ir senajai baltų raštijai.

Neįkainojamą studijų patirtį kuria ne tik paskaitos ar dėstytojai, bet ir erdvės, kuriose vyksta paskaitos, seminarai. Istoriniai VU pastatai, jų jaukumas ir atmosfera, studento manymu, skatina smalsumą ir norą mokytis. „Kai studijuoji tokioje aplinkoje, tai tikrai turi įtakos. Jauti universiteto istoriją, tradiciją ir akademinę dvasią“, – įsitikinęs pašnekovas iš Latvijos.

„Norėjau daugiau sužinoti apie gimtąjį kraštą“

Paauglystėje N. Kazakevičius žavėjosi baltų istorija, kultūra, onomastika, folkloru. „Galbūt šiek tiek romantizavau tuos laikus, bet jie man atrodė paslaptingi ir labai įdomūs“, – pasakoja jis. Ieškant daugiau informacijos apie gimtąjį kraštą, teko susidurti ir su lietuviškais tekstais. Iš pradžių mėgino juos suprasti intuityviai, o vėliau pradėjo kryptingai mokytis lietuvių kalbos. Dėl šių priežasčių dar mokydamasis mokykloje jis šiek tiek kalbėjo lietuviškai.

Susidomėjimą Lietuva stiprino ir šeima. Iš Daugpilio kilęs vaikinas jau vaikystėje susidūrė su lietuvių kalba. Augdamas netoli sienos, jis lankydavosi Lietuvoje – su šeima vykdavo į Zarasus, Vilnių, Kauną ar Klaipėdą, dalyvaudavo muzikos festivaliuose. Nors tiesioginių įrodymų nėra, N. Kazakevičius spėja, kad tarp jo protėvių galėjo būti lietuvių – taip manyti leidžia kai kurios giminės narių pavardės. Vis dėlto lietuvių kalba šeimoje neišliko. Artimesnis ryšys su Lietuva atsirado per krikšto mamos vyro šeimą, kilusią iš Turmanto apylinkių.

Be to, N. Kazakevičius atkreipė dėmesį į lietuvių kalbą ir kasdienėje aplinkoje: Baltijos šalyse įprasta ant produktų etikečių matyti užrašus keliomis kalbomis, pavyzdžiui, lietuviškai pienas, latviškai piens, estiškai piim. Taigi lietuvių kalba nuolat buvo kartu, nors iš pradžių ir nekėlė ypatingo susidomėjimo – vaikinas svarstė studijuoti biologiją. Tačiau galų gale suprato norįs geriau pažinti savo kraštą.

Baigęs mokyklą, įstojo į Latvijos universiteto Baltų kalbų programą. „Per pirmąją antro semestro paskaitą lietuvių kalbos dėstytojas prof. Edmundas Trumpa domėjosi, ar auditorijoje yra mokančių šią kalbą. Pasakiau, kad šiek tiek kalbu lietuviškai. Tai išgirdęs, prof. E. Trumpa juokaudamas atsakė: „Tai gal jums čia ir nebūtina lankytis?“ – šiltai prisimena N. Kazakevičius.

Ruošdamiesi kalbotyros įvado, baltų mitologijos ir kitoms paskaitoms, seminarams, kurso draugai tekstus skaitydavo latviškai, o jis rinkdavosi lietuviškus šaltinius. „Tiesa, prie gramatikų beveik nesėdėdavau – nesimokiau taisyklių, formų, kaip linksniuoti ar kirčiuoti. Gal būtų pravertę, nes visko pasitaiko (juokiasi). Kalbą perpratau natūraliai, panašiai kaip vaikas išmoksta savo gimtąją kalbą“, – šypsosi pašnekovas.

Baltų vardynas: atradimai senuosiuose dokumentuose

Domėdamasis senųjų valdovų ir kunigaikščių praeitimi, jis ėmė kelti klausimus, iš kur atsirado vienas ar kitas vardas, ką jis reiškė ir kokias tradicijas atspindėjo. „Labai norėjau tirti baltų onomastiką. Su senaisiais pagoniškais vardais susidūriau dar domėdamasis istorija. Ypač patraukė dvikamieniai baltų ir slavų vardai. Skaičiau apie kunigaikščius ir svarsčiau – iš kur tas vardas, kokia jo kilmė, kodėl jis būtent tokios formos?“ – prisimena N. Kazakevičius.

Pasak jo, krikščioniškojo vardyno istorija šiandien gana gerai žinoma, tačiau senųjų baltų įvardijimo tradicijos vis dar slepia nemažai paslapčių. „Dabar viskas paprasčiau: apie krikščioniškų vardų, pavyzdžiui, Petras ar Jonas, kilmę galima rasti informacijos net Vikipedijoje. O kalbant apie baltų, slavų, germanų ar kitų indoeuropiečių senąjį vardyną, tenka ieškoti specialios literatūros“, – sako jis.

Būtent dėl to senųjų latvių vardų tyrimai tapo viena svarbiausių jo veiklos sričių. Ankstesnių šios srities darbų nėra daug. „Iš esmės apie latvių dvikamienius vardus daugiausia rašė Ernstas Blesė ir Janis Aukstkalnis, šiek tiek dirbo ir Janis Endzelynas. Todėl kiekvienas naujas šios srities tyrimas yra svarbus, – teigia N. Kazakevičius. –Anksčiau buvo manoma, kad tokių vardų išliko labai mažai ir jie žinomi beveik vien iš Livonijos kronikų. Tačiau pradėjus atidžiai skaityti dokumentus paaiškėjo, kad vaizdas gerokai turtingesnis. Net ir anksčiau nagrinėtoje medžiagoje randame dalykų, kurių niekas nepastebėjo. Pavyzdžiui, viename Kuršo dokumente užfiksavau asmenvardį Dovkante. Akivaizdu, kad tai – dvikamienis vardas, tačiau dabartinėje latvių mokslo literatūroje jis nėra minimas.“

1817_metų_rankraštinė_latgaliečių_kalbos_gramatika._Nuotraukos_N._Kazakevičiaus.jpeg

1817 m. rankraštinė latgaliečių kalbos gramatika. N. Kazakevičiaus nuotr.

Anot pašnekovo, tokius atradimus neretai apsunkina lotynizuotos ar germanizuotos vardų formos. Vis dėlto kruopštus darbas su senaisiais dokumentais leidžia atrasti naujų dvikamienių vardų.

Naujos medžiagos jis randa kartu su kitais Latvių kalbos instituto tyrėjais rengdamas internetinį latvių asmenvardžių istorinį žodyną (Latviešu personvārdu vēsturiska vārdnīca), kurį šiuo metu sudaro apie 200 publikuotų straipsnių. Pirmasis projekto etapas apėmė daugiau nei šešių šimtmečių – nuo XIII a. kronikų iki XIX a. parapijų knygų – asmenvardžius. Kiekvienas projekto darbuotojas tyrė vis kitą dokumentų grupę. „Mano pirmasis rimtas dokumentas buvo 1599 m. Inflantijos revizija – vienas seniausių šaltinių apie Latgalą. Man reikėjo nuosekliai tikrinti visą medžiagą. Kiti kolegos dirbo su Kuršo dokumentais, bažnytinėmis knygomis ar kitomis revizijomis“, – pasakoja jis. 

Savo bakalauro darbe studentas tyrė 1817 m. rankraštinę latgaliečių kalbos gramatiką, parašytą lenkų kalba. Tyrimo metu transkribavo ir vertė apie 130 puslapių apimties tekstą, analizavo jame užfiksuotas kalbos ypatybes. „Kai kur matyti, kad gramatikos autorius latgaliečių kalbą aiškino per lenkų kalbos prizmę. Pavyzdžiui, mėgino skirti vyriškąją ir moteriškąją veiksmažodžio giminę, bet baltų kalbose tokios kategorijos nėra“, – aiškina pašnekovas. Nors apie šį rankraštį mokslininkai yra užsiminę ir anksčiau, išsamių jo tyrimų iki šiol beveik nėra. Todėl atliktas tyrimas gali padėti geriau pažinti vieną ankstyvųjų latgaliečių kalbos šaltinių.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedra tęsia straipsnių ciklą, pristatydama pasaulio baltistikos (lituanistikos) centrų dėstytojus, studentus ir alumnus – tikrus Lietuvos ambasadorius užsienyje. Lietuvių kalbos mokymas užsienio universitetuose svarbus Lietuvai plėtojant kultūrinius ryšius, stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą ir kuriant šalies įvaizdį. Šias veiklas, bendradarbiaudamas su pasaulio baltistikos centrais, sėkmingai įgyvendina Vilniaus universitetas – siųsdamas dėstytojus, priimdamas studentus, organizuodamas stažuotes, konferencijas ir kursus.

Dr. Veslava Sidaravičienė

Prof. dr. Daivos Sinkevičiūtės-Villanueva Svensson pranešimas „Baltistika Lietuvoje, Latvijoje ir pasaulyje“

 

55396952561_772625f1cb_k.jpg

Prof. dr. Daivos Sinkevičiūtės-Villanueva Svensson. Tomo Laurinavičiaus nuotr.

Liepos 15 d. Latvijos Prezidentui Edgarui Rinkēvičiui lankantis Vilniaus universitete Filologijos fakulteto dėstytoja, Baltistikos katedros vedėja prof. dr. Daiva Sinkevičiūte-Villanueva Svensson skaitė pranešimą „Baltistika Lietuvoje, Latvijoje ir pasaulyje“. Žemiau pridedamas ir latviškas vertimas. 

 

Baltistika Lietuvoje, Latvijoje ir pasaulyje

Ilgą laiką baltistika sieta su baltų kalbų – lietuvių, latvių ir prūsų - tyrimais. Šiandien baltistikos samprata yra platesnė. Baltistika yra tarptautinė mokslo sritis, jungianti ne tik baltų kalbų, bet ir baltų kultūros, baltiškosios tapatybės, Lietuvos ir Latvijos visuomenių raidos ir dabarties tyrimus.

Vis dėlto baltistika yra ne vien mokslo tyrimai ir studijos. Ji reiškia Lietuvos ir Latvijos akademinį bendradarbiavimą, tarptautinės baltistų bendruomenės telkimą ir jaunosios kartos baltistų ugdymą. Šiuo požiūriu ir pristatysiu baltistiką Lietuvoje, Latvijoje ir pasaulyje.

Šiuolaikinės baltistikos pagrindą sudaro tarptautinis akademinis tinklas. Jo branduolys yra Lietuva ir Latvija – valstybės, kuriose vartojamos gyvosios baltų kalbos. 

Lietuvoje baltistiką plėtoja Vilniaus universitetas, pagrindinis Lietuvos baltistikos centras, taip pat Vytauto Didžiojo, Klaipėdos universitetai ir Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos, Istorijos, Lietuvos kultūros tyrimo institutai. Latvijoje svarbiausias centras yra Latvijos universitetas kartu su integruotais mokslo institutais, į Rygos technikos universitetą integruotos Rėzeknės ir Liepojos akademijos, bei Daugpilio universitetas.

Baltistika seniai peržengė Baltijos šalių ribas. Šiandien lietuvių ir latvių kalbos dėstomos daugiau kaip trisdešimtyje pasaulio universitetų - Varšuvos, Stokholmo, Tartu, Masaryko, Greifsvaldo, Frankfurto Goetės, Vienos, Vašingtono, Tokijo, kur vyksta ir jų tyrimai. Taip pat baltistikos tyrimai vykdomi ir kituose universitetuose, kuriuose baltų kalbos nėra nuolat dėstomos - Leideno, Kopenhagos, Kelno, Jenos, Marburgo, Jeilio universitetuose.

Taigi baltistiką suvokiame kaip tarptautinį akademinį tinklą, jungiantį Lietuvos, Latvijos ir pasaulio mokslo bei studijų institucijas.

Baltistikos pagrindas yra studijos. Plačiausias  studijas siūlo Vilniaus universitetas – nuo bakalauro iki doktorantūros. Pasirinkę Lietuvių filologijos, Lietuvių filologijos ir latvių kalbos bakalauro, taip pat gretutines Latvistikos studijas studentai gali gilintis ne tik į lietuvių ir latvių kalbas, bet ir prūsistiką, baltų kalbų istoriją ir kt.

Magistrantūros Baltų kalbotyros studijose veikia dvigubo diplomo programa su Latvijos universitetu. Taip pat galima rinktis Latvistikos kryptį regionistikos programoje Šiaurės ir Baltijos jūros regiono kalbos ir kultūros.

SAMSUNG CAMERA PICTURES

Baltų kalbotyros absolventė Dovilė Gavelytė 

Doktorantūroje rengiami darbai apima įvairias baltistikos sritis. Taigi Vilniaus universitetas užtikrina visą studijų grandinę ir plačiausią baltistikos specializacijų spektrą.

Latvių kalbos kaip pasirenkamojo dalyko mokoma ir kituose Lietuvos universitetuose – Vytauto Didžiojo bei Klaipėdos universitetuose. Klaipėdos universitetas turi magistro programą Baltų kalbos ir kultūros.

Latvijoje pagrindinis studijų centras yra Latvijos universitetas. Bakalauro pakopoje daugiausia dėmesio skiriama latvistikai, tačiau studentai mokosi lietuvių kalbos ir gali rinktis baltistikos dalykus. Atskirų baltistikos magistro studijų nėra. Studijuojant doktorantūroje galima rašyti disertaciją iš baltistikos.

Lietuvių kalba dėstoma ir Daugpilio universitete.

Užsienyje vienas stipriausių studijų centrų yra Varšuvos universitetas. Jame baltistikos studijos vykdomos visose pakopose.

Kitose šalyse baltistikos studijos organizuojamos skirtingais modeliais. Greifsvalde ar Brno Masaryko universitete vykdomos savarankiškos baltistikos bakalauro ir magistro baltistikos studijų programos. Frankfurto Goethe's ar Poznanės Adomo Mickevičiaus universitetuose baltistikos specializacija integruota į platesnes lingvistikos ar regiono studijų programas. Pizos universitete daugiausia dėmesio skiriama baltų filologijai magistrantūroje.

Pasaulyje nėra vieno baltistikos studijų modelio – universitetai jas plėtoja pagal savo akademinę tradiciją ir stipriąsias sritis. Šiame kontekste Vilniaus universitetas išsiskiria tuo, kad siūlo nuoseklią trijų pakopų studijų sistemą, grindžiamą moksliniais tyrimais ir plačia dalykų įvairove. Svarbus tarptautiškumo atvejis – kartu su Latvijos universitetu įgyvendinama dvigubo magistro diplomo programa. Užsienio universitetuose ne tik mokoma baltų kalbų, tačiau yra ir baltistikos bakalauro, magistro programos.

Tradiciškai pagrindinė ir svarbiausia baltistikos tyrimų kryptis yra lingvistika. Baltų kalbos dėl savo archajiškumo užima išskirtinę vietą istorinėje ir lyginamojoje kalbotyroje.

Baltistikos tyrimai apima ne tik dabartines lietuvių ir latvių kalbas, bet ir ankstesnius jų raidos etapus, prūsų kalbą, baltų kalbų raštijos paminklus bei jų šaltinius. Tiriamos visos pagrindinės sritys – fonologija, akcentologija ir morfologija, žodžių daryba, leksika, semantika ir sintaksė.

Greta lingvistikos vyksta baltų literatūrų, kultūros ir visuomenės raidos tyrimai, kuriamos ir plėtojamos, daugiausia lingvistinės, duomenų bazės. 

Picture1_copy.png

Prūsistikos duomenų bazė, kurią parengė Baltistikos katedros docentas Vytautas Rinkevičius.

Kartu baltistika vis labiau tampa tarpdisciplininė. Nagrinėjami kalbų kontaktai, daugiakalbystė ir sociolingvistikos procesai, tiriama regionistika ir visuomenės raida. Sparčiai plečiasi ir skaitmeninė humanitarika – kuriami skaitmeniniai kalbos ištekliai, taikomos kalbos technologijos.

Darbai sudaro pagrindą tolesniems moksliniams tyrimams, padeda išsaugoti ir visuomenei bei tyrėjams padaryti prieinamą baltų kalbų ir kultūros paveldą.

Baltistikos gyvybingumą rodo aktyvi tarptautinė mokslinė komunikacija. Nuo 1964 metų Lietuvoje ir Latvijoje kas penkerius metus rengiami Tarptautiniai baltistų kongresai, kurie suburia baltistikos tyrėjus iš viso pasaulio.

Reguliariai teminės tarptautinės konferencijos. Į akademinę bendruomenę aktyviai įsitraukia ir jaunoji karta – rengiama tarptautinė studentų konferencija „Baltijos tiltai“ bei Tarptautinė baltistikos mokykla.

Baltistikos tyrimai skelbiami tarptautiniuose žurnaluose Baltistica, Baltu filologija, Acta Baltico-Slavica, taip pat ir kituose tarptautinius mokslo leidiniuose.

Baltistikos plėtrą stiprina ir tarptautiniai projektai. Lietuvoje pagal lituanistikos prioriteto programą remiami bendri tyrimai su užsienio baltistikos tyrimų centrais, o Vilniaus universiteto koordinuojamas Baltnexus tinklas jungia užsienio baltistikos centrus ir skatina ilgalaikį akademinį bendradarbiavimą.

Aukštą Vilniaus universiteto mokslinių tyrimų lygį patvirtina ir tarptautinis pripažinimas – lingvistikos srityje pagal QS dalykinį reitingą universitetas patenka į trečiąjį pasaulio universitetų šimtuką, taip pat įvertinami ir baltistikos tyrėjai.

505083723_1031493799099825_5604044384086990565_n.jpg

Vardinės prof. J. Kazlausko Jaunojo mokslininko premijos laureatė Baltistikos katedros docentė Ernesta Kazakėnaitė. Ugniaus Bagdonavičiaus nuot. 

 

Šiandien baltistika yra tarptautinė mokslo ir studijų sritis, apimanti ne tik baltų kalbų, bet ir kultūros, istorijos, visuomenės bei Baltijos regiono tyrimus. Jos branduolys išlieka Lietuva ir Latvija.

Šiuolaikinė baltistika nebegali vystytis izoliuotai. Jos plėtrą užtikrina tarptautinis bendradarbiavimas – bendri projektai, studijų programos, konferencijos ir akademiniai tinklai, jungiantys Lietuvą, Latviją ir daugiau kaip trisdešimt baltistikos centrų pasaulyje. Todėl šiandien galime drąsiai teigti, kad baltistika kuriama bendradarbiaujant. Tik veikdami kartu galime užtikrinti šios srities gyvybingumą, tarptautinį matomumą ir sėkmingą raidą ateityje. 

573080215_1149813643800955_7342729627202667829_n.jpg

Akimirka iš Baltistų kongreso. Vilniaus universiteto studentės – bakalauro pakopos Meda Žukaitė ir magistro pakopos Paula Lacė – su savo valstybių vėliavomis

 

Ilgu laiku baltistika tika saistīta ar baltu valodu – lietuviešu, latviešu un prūšu – pētniecību. Mūsdienās baltistikas izpratne ir kļuvusi plašāka. Baltistika ir starptautiska zinātnes nozare, kas aptver ne tikai baltu valodu, bet arī baltu kultūras, baltiskās identitātes, kā arī Lietuvas un Latvijas sabiedrības attīstības un mūsdienu procesu izpēti.

Tomēr baltistika nav tikai zinātniskā pētniecība un studijas. Tā nozīmē arī Lietuvas un Latvijas akadēmisko sadarbību, starptautiskās baltistu kopienas saliedēšanu un jaunās baltistu paaudzes izglītošanu.

Tieši no šāda skatpunkta es iepazīstināšu ar baltistiku Lietuvā, Latvijā un pasaulē.

Mūsdienu baltistikas pamatu veido starptautisks akadēmiskais tīkls. Tā kodolu veido Lietuva un Latvija – valstis, kurās tiek lietotas dzīvās baltu valodas. Lietuvā baltistiku attīsta Viļņas Universitāte, kas ir galvenais baltistikas centrs Lietuvā, kā arī Vītauta Dižā universitāte, Klaipēdas Universitāte un Lietuviešu valodas institūts, Lietuviešu literatūras un folkloras institūts, Lietuvas Vēstures institūts un Lietuvas Kultūras pētījumu institūts. Latvijā nozīmīgākais centrs ir Latvijas Universitāte kopā ar tajā integrētajiem zinātniskajiem institūtiem, kā arī Rīgas Tehniskajā universitātē integrētās Rēzeknes un Liepājas akadēmijas un Daugavpils Universitāte.

Baltistika jau sen ir pārsniegusi Baltijas valstu robežas. Mūsdienās lietuviešu un latviešu valoda tiek mācīta vairāk nekā trīsdesmit pasaules universitātēs, tostarp Varšavas, Stokholmas, Tartu, Masarika, Greifsvaldes, Frankfurtes Gētes, Vīnes, Vašingtonas un Tokijas universitātēs, kur notiek arī to pētniecība. Baltistikas pētījumi tiek veikti arī citās universitātēs, kur baltu valodas netiek regulāri mācītas, piemēram, Leidenes, Kopenhāgenas, Ķelnes, Jēnas, Marburgas un Jeila universitātēs.

Tādējādi baltistiku mēs uztveram kā starptautisku akadēmisko tīklu, kas vieno Lietuvas, Latvijas un citu pasaules valstu zinātnes un studiju institūcijas.

Baltistikas pamatu veido studijas. Visplašāko studiju piedāvājumu nodrošina Viļņas Universitāte – no bakalaura līdz doktorantūrai. Izvēloties bakalaura programmas Lietuviešu filoloģija, Lietuviešu filoloģija un latviešu valoda, kā arī blakus studiju programmu Latvistika, studenti var padziļināti apgūt ne tikai lietuviešu un latviešu valodu, bet arī prūsistiku, baltu valodu vēsturi un citas ar baltistiku saistītas jomas.

Maģistra programmā Baltu valodniecība tiek īstenota dubultā diploma programma kopā ar Latvijas Universitāti. Tāpat iespējams izvēlēties Latvistikas specializāciju reģionālo studiju programmā Ziemeļu un Baltijas jūras reģiona valodas un kultūras.

Doktorantūras studijās izstrādātie promocijas darbi aptver dažādas baltistikas jomas. Tādējādi Viļņas Universitāte nodrošina pilnu studiju ciklu un visplašāko baltistikas specializāciju spektru.

Latviešu valoda kā izvēles priekšmets tiek mācīta arī citās Lietuvas augstskolās – Vītauta Dižā universitātē un Klaipēdas Universitātē. Klaipēdas Universitātē tiek īstenota maģistra studiju programma Baltu valodas un kultūras.

Latvijā galvenais studiju centrs ir Latvijas Universitāte. Bakalaura studijās galvenā uzmanība tiek vērsta latvistikai, tomēr studenti apgūst arī lietuviešu valodu un var izvēlēties baltistikas studiju priekšmetus. Atsevišķas baltistikas maģistra studiju programmas nav. Doktorantūras studijās ir iespējams izstrādāt promocijas darbu baltistikā.

Lietuviešu valoda tiek mācīta arī Daugavpils Universitātē.

Ārvalstīs viens no spēcīgākajiem baltistikas studiju centriem ir Varšavas Universitāte. Tajā baltistikas studijas tiek īstenotas visos studiju līmeņos.

Citās valstīs baltistikas studijas tiek organizētas pēc atšķirīgiem modeļiem. Greifsvaldes Universitātē un Masarika universitātē Brno tiek īstenotas patstāvīgas baltistikas bakalaura un maģistra studiju programmas. Frankfurtes Gētes universitātē un Poznaņas Adama Mickeviča universitātē baltistikas specializācija ir integrēta plašākās valodniecības vai reģionālo studiju programmās. Pizas Universitātē galvenā uzmanība maģistra līmenī tiek pievērsta baltu filoloģijai.

Pasaulē nepastāv vienots baltistikas studiju modelis – universitātes tās attīsta atbilstoši savai akadēmiskajai tradīcijai un stiprajām pusēm. Šajā kontekstā Viļņas Universitāte izceļas ar to, ka piedāvā secīgu trīs studiju līmeņu sistēmu, kas balstīta zinātniskajā pētniecībā un plašā studiju kursu klāstā. Nozīmīgs internacionalizācijas piemērs ir kopīgi ar Latvijas Universitāti īstenotā dubultā maģistra diploma programma. Ārvalstu universitātēs ne tikai tiek mācītas baltu valodas, bet arī īstenotas baltistikas bakalaura un maģistra studiju programmas.

Tradicionāli galvenais un nozīmīgākais baltistikas pētniecības virziens ir valodniecība. Baltu valodas sava arhaiskuma dēļ ieņem īpašu vietu vēsturiskajā un salīdzināmajā valodniecībā.

Baltistikas pētījumi aptver ne tikai mūsdienu lietuviešu un latviešu valodu, bet arī to agrākos attīstības posmus, prūšu valodu, baltu rakstu pieminekļus un to avotus. Tiek pētītas visas galvenās valodniecības jomas – fonoloģija, akcentoloģija un morfoloģija, vārddarināšana, leksika, semantika un sintakse.

Līdztekus valodniecībai tiek pētīta baltu literatūra, kultūra un sabiedrības attīstība, kā arī izstrādātas un pilnveidotas datubāzes, galvenokārt valodniecības jomā.

Vienlaikus mūsdienu baltistika kļūst arvien starpdisciplinārāka. Tiek pētīti valodu kontakti, daudzvalodība un sociolingvistiskie procesi, reģionālās studijas un sabiedrības attīstība. Strauji attīstās arī digitālās humanitārās zinātnes – tiek veidoti digitālie valodas resursi, rīki un izmantotas valodu tehnoloģijas.

Šie pētījumi veido pamatu turpmākajai zinātniskajai pētniecībai un palīdz saglabāt, kā arī padarīt baltu valodu un kultūras mantojumu pieejamu sabiedrībai un pētniekiem.

Baltistikas dzīvotspēju apliecina aktīva starptautiskā zinātniskā komunikācija. Kopš 1964. gada Lietuvā un Latvijā ik pēc pieciem gadiem tiek rīkoti Starptautiskie baltistu kongresi, kas pulcē baltistikas pētniekus no visas pasaules.

Regulāri notiek arī tematiskas starptautiskas konferences. Akadēmiskajā kopienā aktīvi iesaistās arī jaunā paaudze – tiek rīkota starptautiskā studentu konference Baltijas tilti un Starptautiskā baltistikas skola.

Baltistikas pētījumi tiek publicēti starptautiskajos žurnālos Baltistica, Baltu filoloģija, Acta Baltico-Slavica, kā arī citos starptautiskos zinātniskajos izdevumos.

Baltistikas attīstību veicina arī starptautiskie projekti. Lietuvā saskaņā ar lituānistikas prioritāro programmu tiek atbalstīti kopīgi pētījumi ar ārvalstu baltistikas centriem, savukārt Viļņas Universitātes koordinētais tīkls Baltnexusapvieno ārvalstu baltistikas centrus un veicina ilgtermiņa akadēmisko sadarbību.

Viļņas Universitātes zinātnisko pētījumu augsto līmeni apliecina arī starptautiskā atzinība – valodniecības jomā saskaņā ar QS priekšmetu reitingu universitāte ierindojas pasaules universitāšu trešajā simtniekā. Atzinību gūst arī baltistikas pētnieki.

Mūsdienās baltistika ir starptautiska zinātnes un studiju joma, kas aptver ne tikai baltu valodas, bet arī kultūras, vēstures, sabiedrības un Baltijas reģiona pētījumus. Tās kodols joprojām ir Lietuva un Latvija.

Baltistika vairs nevar attīstīties izolēti. Tās attīstību nodrošina starptautiskā sadarbība – kopīgi projekti, studiju programmas, konferences un akadēmiskie tīkli, kas vieno Lietuvu, Latviju un vairāk nekā trīsdesmit baltistikas centrus pasaulē. Tāpēc šodien varam droši apgalvot, ka baltistika tiek veidota sadarbībā. Tikai darbojoties kopā, mēs varam nodrošināt šīs nozares dzīvotspēju, starptautisko atpazīstamību un sekmīgu attīstību nākotnē. 

Prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė-Villanueva Svensson apdovanota Latvijos valstybės Pripažinimo kryžiumi

748278487_1342446951204289_2573988749087599970_n.jpg
 
Didžiuojamės Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dėstytoja, Baltistikos katedros vedėja prof. dr. Daiva Sinkevičiūte-Villanueva Svensson, kuri liepos 15 d., Latvijos Prezidento Edgaro Rinkēvičiaus vizito proga surengtos vakarienės metu buvo apdovanota Latvijos valstybės Pripažinimo kryžiumi (Atzinības krusts). 
 
Tai vienas seniausių valstybinių ordinų Europoje, skiriamas už ypatingus nuopelnus Latvijos valstybei visuomenės, kultūros, mokslo, sporto ir švietimo srityse.
 
Latvijos Prezidentui Edgarui Rinkēvičiui lankantis Vilniaus universitete profesorė skaitė pranešimą „Baltistika Lietuvoje, Latvijoje ir pasaulyje“, kuriame pabrėžė tarptautinio bendradarbiavimo svarbą baltistikos ateičiai:
 
„Dabarties baltistika nebegali vystytis izoliuotai. Jos plėtrą užtikrina tarptautinis bendradarbiavimas – bendri projektai, studijų programos, mokslo leidiniai, konferencijos, kiti bendri renginiai ir akademiniai tinklai, jungiantieji Lietuvą, Latviją ir daugiau kaip trisdešimt baltistikos centrų pasaulyje. Tai leidžia užtikrinti studijų kokybę, plėtoti aukšto lygio mokslinius tyrimus, telkti tarptautinę baltistų bendruomenę ir kurti ilgalaikius bendradarbiavimo tinklus“.
 
Nuoširdžiai sveikiname profesorę Daivą Sinkevičiūtę-Villanueva Svensson ir džiaugiamės, kad jos ilgametis darbas stiprinant Lietuvos ir Latvijos ryšius buvo įvertintas šiuo garbingu Latvijos valstybės apdovanojimu. 
 
Medija_2.jpeg
747820001_1342446984537619_4750239298554164162_n.jpg 

Latvijos prezidento Edgaro Rinkēvičiaus apsilankymas Filologijos fakultete

55397341985_7fffb2d967_k.jpg
nuotr. Tomas Laurinavičius 
 
Liepos 15 d. Vilniaus universitete (VU) lankėsi Latvijos Respublikos Prezidentas Edgaras Rinkēvičius. Jis susitiko su VU rektoriumi prof. Rimvydu Petrausku, apžiūrėjo Lietuvos ir Latvijos istorijai reikšmingus dokumentus ir rankraščius.
 
Prezidentui pristatyta VU istorija, autentiškos bibliotekos saugomos letonistinės knygos, atskleidžiančios Lietuvos ir Latvijos istorinius bei kultūrinius ryšius, taip pat vertingų istorinių knygų kolekcija, atspindinti spausdinto latviško žodžio raidą.
 
Vizito metu Lietuvos vyriausioji archyvarė doc. Inga Zakšauskienė pristatė svarbiausius archyvinius dokumentus, liudijančius Lietuvos ir Latvijos dvišalių diplomatinių santykių istoriją ir esminius bendradarbiavimo aspektus.
 
Tarp E. Rinkēvičiui pristatytų rankraščių ir retų spaudinių – iškilaus latvių kalbininko profesoriaus Jānio Endzelīno laiškai lietuvių kalbininkui Kazimierui Būgai. Latvijos Respublikos Prezidentui taip pat pademonstruotas vokiečių geografo Georgo Brauno ir graverio Franco Hogenbergo XVI a. Rygos miesto vaizdas iš atlaso „Civitates Orbis Terrarum“ ir seniausia išlikusi latvių raštijos pradininko, latvių pamokslininko Jurio Elgero knyga – latviškas giesmynas, vienintelis žinomas egzempliorius, priklausęs Vilniaus akademijai. 
 
E. Rinkēvičius taip pat lankėsi VU Filologijos fakulteto Baltistikos katedroje, kur susitiko su VU baltistais ir diskutavo apie baltistikos centrų vystymą. Latvijos Respublikos Prezidentas taip pat apžiūrėjo baltų mitologiją vaizduojančias dailininko prof. Petro Repšio freskas „Metų laikai“. Prezidentui jas aprodė VU Filologijos fakulteto dekanas prof. Mindaugas Kvietkauskas.
 
Šis vizitas dar kartą priminė gilias Lietuvos ir Latvijos istorines, kultūrines bei akademines sąsajas, kurias puoselėja ir Vilniaus universitetas. 
 
55397344035_eb5dc83ca2_k_copy.jpg
 
55396955396_4f384e0a5f_k.jpg
 
55396954231_7e92ae4449_k.jpg
 
55397342555_c3671851ca_k_copy_copy.jpg
 
55397131754_174dbc0dd1_k_copy.jpg
 
55397130544_90d3b15f38_k_copy.jpg
 
55396012222_c9d25be9d3_k_copy.jpg
 
55396010387_8efaa7ad84_k.jpg
 
 

Įteiktas pirmasis dvigubas Vilniaus ir Latvijos universitetų diplomas

SAMSUNG CAMERA PICTURES

 

Džiaugiamės istoriniu įvykiu – Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultetas kartu su Latvijos universiteto (LU) Humanitarinių mokslų fakultetu įteikė pirmąjį dvigubą magistro diplomą. Jį gavo Baltų kalbotyros absolventė Dovilė Gavelytė. Sveikiname!

Atsiimdama antrąjį diplomą Rygoje magistrė latviškai sakė kalbą, kurioje dėkojo už galimybę studijuoti dviejuose universitetuose. Jos nuomone, tai buvo itin vertinga patirtis, leidusi tapti įvairiapuse baltiste. 

„Baltų kalbotyros programa buvo galimybė magistro studijų metu susitelkti į mane labiausiai dominančią regiono kalbų tyrimų sritį.“ – teigė D. Gavelytė, apgynusi magistro darbą „Manipuliatyvinės ir kauzatyvinės konstrukcijos lietuvių, latvių, lyvių ir estų kalbose“. Šio darbo vadovas – prof. dr. Jurgis Pakerys (VU Baltistikos katedra), mokslinė konsultantė – prof. dr. Ilze Lokmane (LU Latvistikos ir baltistikos skyrius). Magistrantė savo darbe siekė ištirti ir palyginti kauzatyvinių ir manipuliatyvinių konstrukcijų vartoseną morfosintaksės lygmeniu. 

Paklausta apie Baltų kalbotyros studijas ir sprendimą siekti dvigubo diplomo, absolventė sakė nė kiek nesigailinti.

„Studijuodama galėjau visapusiškai gilintis į lietuvių, latvių, prūsų kalbas, susipažinti su įvairiais kalbotyros metodais, o palaikanti studentų bei dėstytojų bendruomenė visada skatino siekti kuo daugiau. Norint tobulėti man buvo labai svarbu ugdyti latvių kalbos žinias ir savarankiškumą, todėl beveik nedvejodama rinkausi pasitaikiusią galimybę siekti dvigubo Vilniaus ir Latvijos universitetų diplomo.

Studijos abiejuose universitetuose man leido įsilieti į plačiąją baltistų bendruomenę ir susipažinti su dar platesniu nuomonių bei tyrimų spektru.“ – pasakojo magistrė. 

Apie dvigubo diplomo programą

Dvigubo baltistikos diplomo programa paskelbta 2025 m. (žr. Fakultetų dekanų sveikinimą ir kvietimą). Ji remiasi dviem jau egzistuojančiomis magistro studijų programomis:

Baltų kalbotyros VU Filologijos fakultete;

- Latvių kalbos, literatūros ir kultūros studijų (Latviešu valodas, literatūras un kultūras studijas) LU Humanitarinių mokslų fakultete.

Šių programų studentai pirmuosius studijų metus praleidžia universitetuose, į kuriuos įstojo, tačiau trečiąjį semestrą turi išvykti studijų į užsienį, išklausyti ten siūlomus dalykus, o grįžus į savo universitetą rengti magistro darbą baltistine tematika. Nuspręsti, ar nori įgyti dvigubą diplomą, studentai gali iki antro semestro pradžios. Norintys dalyvauti dvigubo diplomo programoje studentai turi lietuvių ir latvių kalbas mokėti bent B1 lygiu.

Baltų kalbotyros programa skirta ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių aukštąsias mokyklas baigusiems bakalauro pakopos studentams. Baigusieji universitetus ES šalyse ar turintys lietuviškų šaknų gali pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas.

Daugiau informacijos ieškokite: https://www.flf.vu.lt/institutai/bkki/struktura/bk/studijos

Stojimas: https://www.vu.lt/stojantiesiems/magistranturos/baltu-kalbotyra

Slavistikos katedros docentas Pavel Lavrinec įvertintas už nuopelnus

702910410 10238460796732897 1586345618345818987 n

Gegužės 21 d., minint Tautinių bendrijų dieną, Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apdovanojo Slavistikos katedros docentą Pavel Lavrinec I laipsnio Didžiuoju garbės ženklu „Už nuopelnus“. Apdovanojimas įteiktas už pilietinės visuomenės vertybių puoselėjimą, įvairių tautinių bendrijų kultūrų dialogo skatinimą ir ilgametį profesionalų visuomeninį darbą nepriklausomos Lietuvos įtvirtinimo laikotarpiu.

Nuoširdžiai sveikiname!

Ar klasika gali būti intriguojanti? M. Biržiškos gimnazistai sako – taip!

Biržiškos gimnazija. Nuotrauka 1

Gegužės 14 dieną Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijoje lankėsi Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro lektorė Jūratė Kumetaitienė, kuri III–IV gimnazijos klasių mokiniams skaitė dvi paskaitas apie norvegų dramaturgo Henriko Ibseno kūrybą. Šį susitikimą organizavo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Jolanta Zagurskienė ir Vijolė Petrošienė.

Paskaitose „H. Ibseno dramų pasaulis: teatro teatre motyvas dramoje „Lėlių namai“ dalyvavo daugiau nei 120 vienuoliktų ir dvyliktų klasių mokinių. Susitikimo metu aptarti svarbiausi dramaturgo biografijos aspektai, jo kūrybos reikšmė Norvegijos kultūros istorijai ir moderniojo Europos teatro raidai, pristatytos H. Ibseno kultūrinės atminties formos šiuolaikinėje Norvegijoje.

Antroje paskaitoje buvo nagrinėjamos įvairios dramos „Lėlių namai“ interpretacijos ir šiuolaikiniai jos pastatymai. Mokiniai stebėjo spektaklių ištraukas, diskutavo apie režisūrinius sprendimus, analizavo pagrindinės veikėjos Noros paveikslą ir jos pasirinkimo aktualumą šiandienos visuomenėje. Didelio susidomėjimo sulaukė ir interaktyvi veikla – mokiniai patys skaitė pjesės ištraukas vaidmenimis, praktiškai išbandydami dramaturginio teksto interpretavimo galimybes.

Mokiniai aktyviai įsitraukė į diskusijas ir aptarė klasikinės dramaturgijos aktualumą šiuolaikiniam skaitytojui. III C klasės mokinė Amelija Kaikarytė po paskaitos pasakė, kad lektorės įžvalgos paskatino naujai pažvelgti į kūrinį ir atskleidė, jog prieš beveik pusantro šimtmečio parašyta drama išlieka aktuali šiandienos visuomenėje.

Susitikimas su Vilniaus universiteto lektore tapo prasminga literatūrine ir kultūrine patirtimi, įkvepiančia domėtis klasikine dramaturgija, gilintis į Skandinavijos kultūrą, literatūrą, užsienio kalbų studijas bei tarptautines galimybes, kurias suteikia studijos Vilniaus universitete.

Paskaita Biržiškoje

Polonistikos dienos – graži tradicija tęsiasi

Gegužės 21-22 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete jau 23 kartą įvyko tradicinė šventė – Polonistikos dienos. Kasmet šių renginių cikle aktyviai dalyvauja studentai, magistrantai ir doktorantai tiek iš Lietuvos, tiek iš Lenkijos.

Polonistikos dienų programa tradiciškai prasidėjo  tarptautine studentų konferencija„Filologiniai skaitiniai“. Konferencijos atidaryme dalyvavo Filologijos fakulteto profesoriusdr. Mindaugas Kvietkauskas ir Lenkijos Respublikos konsulas Zbigniew Ciosek. Pranešimusskaitė Torunės M. Koperniko universiteto doktorantai mgr. Filip Bukowski ir mgr. Agata Czapiewska, Varšuvos universiteto magistrantė Gabriela Grzelak bei Vilniaus universiteto 1-4 kursų polonistikos studentai, kurių šiais metai buvo rekordiniai daug – net 12. Džiugu, kad konferencijoje dalyvavo ir Istorijos fakulteto studentė Margarita Anuškevič, kuriai artima lenkų kalba, literatūra ir kalba, ji yra buvusi Lietuvos mokinių lenkų kalbos olimpiados laureatė. 

Konferencijos, kaip ir apskritai polonistikos studijų, programa aprėpia plačią mūsųregiono problematiką - ne tik filologijos mokslo, bet ir kultūros, istorijos, tautosakos, medijųpažinimo bei dirbtinio intelekto ir kompiuterinių žaidimų taikymo aspektus. Iš viso buvoperskaityta 16 pranešimų, kurių temos atskleidė įvairius mūsų studentų bei doktorantų ir magistrantų iš Lenkijos mokslinius ir kūrybinius interesus. Daugelis konferencijos dalyvių yra dalyvavę tarptautiniuose mokslo ar kultūros projektuose, todėl konferencija jiems suteikėgalimybę pasidalyti ne tik savo tyrimų rezultatais, bet ir įspūdžiais apie gyvenimądaugiakultūrėje aplinkoje. Konferencijos kalba buvo lenkų, tačiau vienas pranešimas perskaitytas lietuvių kalba. Antro kurso prancūzų filologijos studentė Milda Statkutė, pasirinkusi polonistikos studijas kaip gretutines, pristatė pranešimą „Frazeologizmai su daiktavardžiu „akis“ ir veiksmažodžiais „matyti“, „žiūrėti“ lenkų, prancūzų ir lietuvių kalbose. Semantinė analizė ir ekvivalentai“. Jos tyrimas parodė, kaip lenkų kalbos žinias galima pritaikyti lyginamajai kelių kalbų analizei.

  Tradiciškai per Polonistikos dienas organizuojamos edukacinės ekskursijos. Šias metais jų buvo surengtos net trys. Pirmoji ekskursija įvyko gegužės 20 d. Polonistikos, dėstytojai ir studentai, svečiai iš Lenkijos bei įvairių specialybių studentai, Filologijos fakultete besimokantys lenkų kalbos A2 lygiu,  aplankė Vilniaus Markučių dvaro muziejų (Subačiaus g. 124). Džiugu, kad ekskursiją lenkų kalba vedė muziejaus rinkinių kuratorė Marija Konickaja, mūsų lenkų filologijos studijų absolventė. Po įdomios ekskursijos vienoje iš muziejaus salių vyko paskaita. Habilituota dr. Magdalena  Woźniewska-Działak iš kardinolo Stefano Wyszynskio universiteto Varšuvoje skaitė paskaitą apie romantizmo epochos poetą Cyprianą K. Norwidą, jo poemą  „Promethidion” ir autoriaus sąsajas su Lietuva.  

  Gegužės 22 d. Polonistikos dienos dalyviai vyko į ekskursiją į Druskininkus. Čia jie aplankė Druskininkų miesto muziejų ir žymaus skulptoriaus Žako Lipšico (Jacques Lipchitz) muziejų.  Taip pat netoliese esančiose Ratnyčios kapinėse jie aplankė romantizmo epochos poeto, Adomo Mickevičiaus bičiulio ir filomato Jano Čečioto (Jan Czeczott, 1796-1847) kapą. 

Polonistikos dienų renginių rėmė VU Filologijos fakultetas ir Lenkijos Respublikos Ambasada Vilniuje. Nuoširdžiai jiems dėkojame!

            Doc. dr. Irena Fedorovič

          Polonistikos centro vedėja ir Polonistikos dienų organizatorė

 

konferencija_copy_copy.jpg 

 

Druskininku_muziejuje_copy.jpg

 

Druskininkai_-1_copy.jpg

 

Markuciu_dvaras_copy.jpg