Baltijos kalbų ir kultūrų institutas

Lingvistiniu požiūriu baltų kalbos ­– maža, bet nepaprastai svarbi indoeuropiečių kalbų šeimos grupė. Iki šių dienų išlikusios lietuvių ir latvių kalbos – itin vertinamos lingvistų. Tačiau dėmesio susilaukia ir kitos baltų kalbų grupei priskiriamos kalbos, ypač prūsų kalba, kuri, jeigu būtų išlikusi iki šių dienų, būtų vadinama pačia archajiškiausia baltų kalba. Ji nykdama su savimi nusinešė nemažai paslapčių, kurias šių laikų baltistai bando įminti.

Interviu portalui Bernardinai.lt Vilniaus universiteto Baltistikos katedros dėstytojas, humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Rinkevičius pasidalijo įžvalgomis apie prūsų kalbą: papasakojo jos istoriją, aptarė prūsų kalbos lingvistinius bruožus ir pabrėžė jos svarbą šių dienų mokslui.

Visą interviu skaitykite >

Rugsėjo 20–22 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyko tarptautinė konferencija „58. Linguistisches Kolloquium“ (konferencijos istorija žr. čia >>), kurią organizavo BKKI Vokiečių filologijos katedra ir ARKSI Anglų filologijos bei Prancūzų filologijos katedros. Šių metų konferencijos tema buvo Sprachenvielfalt in der Welt und für die Welt / Linguistic Diversity in the World and for the World / La diversité linguistique dans le monde et pour le monde. Per tris konferencijos dienas lingvistai iš 18 šalių trimis kalbomis (vokiečių, anglų ir prancūzų) perskaitė net 61 mokslinį pranešimą ir diskutavo įvairių kalbotyros sričių  temomis.

Tarptautinė konferencija buvo puiki proga ne tik pasikviesti garsius kitų šalių mokslininkus, bet ir galimybė užsienio svečiams pristatyti mūsų universitete vykdomus tyrimus. Džiaugiamės dviem plenariniais BKKI instituto kolegų pranešimais: Baltistikos katedros profesoriaus dr. Jurgio Pakerio pranešimas buvo skirtas baltų kalbų kauzatyvams (pranešimo tema: „Baltic causatives in the Circum-Baltic context“), o Vokiečių filologijos katedros docentė dr. Lina Plaušinaitytė bandė atsakyti į klausimą, kokių lietuvių ir vokiečių kalbų žodynų dar trūksta pateikdama platų dvikalbės leksikografijos istorijos kontekstą (pranešimo tema: „Wörterbücher mit Litauisch und Deutsch: was wir haben und was wir brauchen?“).

Konferencijos santraukų leidinį galima rasti čia >>

Daugiau informacijos apie vykusią konferenciją žr. čia >>

Už finansinę paramą dėkojame Prancūzų institutui Lietuvoje, asociacijai „Gesellschaft für deutsche Sprache“ ir VU Mokslo skatinimo fondui.

„59. Linguistisches Kolloquium“ vyks 2024 m. spalio mėn. Ciuricho universitete (Šveicarija).

2023 m. rugsėjo 11-15 d. Vroclavo universiteto (Lenkija) studentai polonistai, kurie specializuojasi lenkų kalbos kaip užsienio kalbos didaktikos srityje ir yra Glotodidaktikos būrelio nariai, atliko praktiką pagal Erasmus+ programą Vilniaus universiteto Polonistikos centre. Viešnagės Vilniaus universitete metu studentai stebėjo paskaitas, susipažino su Lenkijos instituto Vilniuje veikla, dalyvavo seminare, organizuojamame pagal tarptautinį projektą „Patikrink savo lenkų kalbą Lietuvoje! Lenkų kalbos sertifikavimo sistemos sklaida užsienyje” (Nacionalinės akademinių mainų agentūros (NAWA) programa „Lenkų kalbos populiarinimas”). 

Atsisveikiname su vasarą iškeliavusia profesore Irena Marija Norkaitiene (1943–2023), ilgus metus dirbusia Vilniaus universitete. 

Ireną Norkaitienę mena daugelis Filologijos fakulteto dėstytojų ir darbuotojų, ją kaip dėstytoją prisimena ir didelis buvusių studentų būrys, tiek germanistų, tiek ir kitų specialybių studentų, kuriuos ji, dirbdama Užsienio kalbų institute, mokė vokiečių kalbos. 

Tapusi Vokiečių filologijos katedros profesore, Irena germanistams dėstė vokiečių kalbos istoriją, vokiečių kalbos gramatiką, vadovavo daktaro disertacijoms, parengė ir išleido ne vieną vokiečių kalbos vadovėlį, pavyzdžiui, „Vokiečių kalbos praktinė gramatika“ (2002), „Der kleine Duden. Vokiečių kalbos gramatika“ (1999), dviejų dalių vadovėlį studentams germanistams „Vorgeschichte und Geschichte des Deutschen“ ir kt. Irena Norkaitienė taip pat buvo Filologijos fakulteto Studijų reikalų prodekanė, nuo 1997 m. iki 2008 m. redagavo VU mokslo darbų „Kalbotyra“ sąsiuvinius, skirtus germanų ir romanų kalbų studijoms. Prisimename Irenos aktyvumą, dėmesį kolegoms ir kolegėms, reiklumą ir kartu didelį palaikymą studentams ir studentėms, nuoširdumą ir draugiškumą.

Atsisveikinimo su Irena Marija Norkaitiene Šv. Mišios vyks Vilniuje rugsėjo 5 d., antradienį, 14:00 val. Bernardinų bažnyčios koplyčioje. 

Su liūdesiu – Vokiečių filologijos katedra

Rugpjūčio 24 d. Vilniaus universitetas (VU) sudarė sutartį su informacinių technologijų įmone „Reiz Tech“. Susitarimą patvirtino gyvai susitikę ir dokumentą pasirašę įstaigų atstovai – VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas ir UAB „Reiz Tech“ direktorius Valdas Šimas. Pasirašant sutartį dalyvavo ir VU Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos studijų programos pirmininkė doc. Virginija Masiulionytė, VU Vokiečių filologijos katedros dėstytoja doc. dr. Justina Daunorienė ir Vokiečių filologijos katedros dėstytojas dr. Daumantas Katinas ir įmonės „Reiz Tech“ atstovės –klientų vadovė Kristina Kikalienė ir marketingo specialistė Agnė Jaraminaitė. Sutartyje numatyta, kad „Reiz Tech“ įsteigs vieną vardinę metinę stipendiją vokiečių filologijos arba anglų ir kitos užsienio kalbos (vokiečių) programos studentui.

„Šios sutarties pasirašymas yra prasmingas tiek studentams, tiek VU Vokiečių filologijos katedrai, tiek Filologijos fakultetui ir VU: studentai šalia finansinės paskatos susipažins ne tik su vokiečių kalbos pritaikymu akademinėje srityje, bet ir su daugiakalbystės vaidmeniu šiuolaikinėje visuomenėje. VU Vokiečių filologijos katedra, kuriai tai – vienas svarbesnių žingsnių bendradarbiaujant su verslo įmonėmis, kartu su UAB „Reiz Tech“ užmegs dar glaudesnį bendradarbiavimą (dabar VU Vokiečių filologijos katedra kartu su įmonėmis „Reiz Tech“ ir „Stevila“ jau antrus metus iš eilės rengia Metų vokiečių kalbos mokytojo (-os) apdovanojimą, dalyvauja bendruose akademiniuose renginiuose), o Filologijos fakultetui ir VU tai, tikėkimės, bus dar vienas sėkmingas bendradarbiavimo su socialiniais partneriais ir verslo įmonių pritraukimo į akademinę veiklą bei studijų papildymo pavyzdys“, – teigia dr. D. Katinas.

Į „Reiz Tech“ įsteigtą stipendiją galės pretenduoti vokiečių filologijos arba anglų ir kitos užsienio kalbos (vokiečių) studijų programų studentai, kurie prašymo teikimo dieną studijuos trečiame kurse ir bus baigę du paskutinius semestrus ne žemesniu nei 9 svertiniu studijų vidurkiu, be to, neturės akademinių skolų ir bus parengę bei pristatę su vokiečių kalba ir (ar) daugiakalbyste susijusią kūrybinę užduotį, kurios temą pateiks įmonė „Reiz Tech“.

Įmonė „Reiz Tech“, skatindama VU Filologijos fakulteto studentus siekti aukštesnių mokslo rezultatų, ne tik įsteigs vardinę stipendiją, bet ir suteiks galimybę studentams atlikti mokamą praktiką. Be to, bendradarbiaudamas su informacinių technologijų įmone, VU Filologijos fakultetas planuoja organizuoti studijų populiarinimo veiklas.

Puikios naujienos norintiems pagilinti latvių kalbos žinias, nes pasirodė ilgai lauktas vadovėlio tęsinys – „Skaidrāk! A2.“ (‘Aiškiau! A2.’; Rīga: Latviešu valodas aģentūra, 2023)! Tai bendras Baltistikos katedros dėstytojų dr. Agnės Navickaitės-Klišauskienės, dr. Vytauto Rinkevičiaus ir dr. Eglės Žilinskaitės-Šinkūnienės darbas.

Kaip patys autoriai pratarmėje rašo, šioje knygoje ir vėl sutiksite savo senus gerus pažįstamus – žurnalistikos studentą iš Bliuodniekų Martinį, jo slaptą meilę Guntą ir dėl jos galvą pametusį žavų medicinos studentą Andrį, Martinio senelio pusbrolio žmonos brolio anūką repuojantį ūkininką Mikų iš Latgalos, Guntos draugę lietuvaitę Rūtą. Sužinosite, kaip Martinio seneliui Ojarui sekasi virti žuvienę, ar močiutė Dacė jau pakeitė visas padangas, kiek filmų sukūrė mama Baiba, ar tėtis Janis sugalvojo naują matematikos teoremą. O kaip sekasi rainajam Pičukui??? Ar jau suskaičiavo visas Ojaro pagautas žuvis? O kur dar vilko, bedarbės žuvies ir linksmuolių elnio bei briedžio nuotykiai, dailiai iliustruoti Anitos Rupeikos.

Labai sveikiname kolegas!

Vadovėlis išleistas Latvijoje, jį šiuo metu įsigyti galima čia >> , tačiau visai netrukus bus galimybė įsigyti ir Lietuvoje, knygyne „Humanitas“.

Vadovėlio klausymo užduotis rasite čia >>

2023 m. vasario–birželio mėn. kelios Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto studijų programos – Prancūzų filologija, Rusų filologija, Vokiečių filologija, Kalbotyra, Šiaurės Europos kalbos ir kultūros dalyvavo studijų programų tarptautinimo projekte, kuriame studijų programų komitetai turėjo galimybę įsivertinti programų atitiktį tarptautiškumo reikalavimams ir numatyti tobulinimo kryptis. Projektas suteikė progą atnaujinti studijų planą ir dalykų turinį, kad jie atitiktų VU bendrąsias kompetencijas bei tarptautiškumo strategijos gaires ir padėtų absolventams išmokti planuoti ir kurti savo karjerą globalioje darbo rinkoje. 

Apie Vokiečių filologijos bakalauro studijų programos atnaujinimus kalbame su Vokiečių filologijos studijų programos komiteto pirmininke, VU Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Vokiečių filologijos katedros docente dr. Virginija Masiulionyte.

Kas paskatino Vokiečių filologijos studijų programos komitetą dalyvauti studijų programos tarptautinimo projekte? 

Jau nuo 2021 m. Vokiečių filologijos programa yra atverta ir studentėms iš užsienio, todėl visi studijuojantieji nuo pat pradžių turi galimybę mokytis ir dirbti tarptautinėse grupėse. Šiuo metu vokiečių filologiją studijuoja JAV, Kanados, Ukrainos, Baltarusijos, Uzbekistano, Lenkijos ir, žinoma, Lietuvos piliečiai. Mokydamiesi kartu, jie natūraliai ugdo gebėjimą bendradarbiauti su įvairių kultūrų atstovais. Tačiau jautėme, kad ir pačiame programos turinyje turėtume kitaip sudėlioti tam tikrus akcentus, visų pirma sustiprinti tarpkultūrinės kompetencijos ugdymą. Šiuolaikiniame vis labiau globalėjančiame pasaulyje tai yra viena iš kertinių kompetencijų. 

Ką konkrečiai pakeitėte studijų programoje, siekdami sustiprinti tarpkultūrinės kompetencijos ugdymą? 

Nuo naujųjų 2023–2024 mokslo metų buvusį pasirenkamąjį dalyką „Tarpkultūrinė komunikacija“ perkėlėme į privalomųjų dalykų bloką. Be to, kaip naują temą įtraukėme kultūrinių konfliktų valdymą. Siūlome įvairius privalomuosius ir pasirenkamuosius dalykus, skirtus vokiečių kalbos ir kultūros paveldui, vaidmeniui ir reikšmei Baltijos regione – apie tai mūsų programoje kalbėdavome ir anksčiau, tačiau nuo šiol šį turinį iškelsime į mažiausiai du atskirus dalykus, taigi skirsime jam daugiau dėmesio. 

Ar (ir kaip) prie studijų programos tobulinimo prisideda bendradarbiavimas su socialiniais partneriais? 

Jau kurį laiką svarbus mūsų partneris yra Goethe’s institutas Lietuvoje – jo kalbos skyriaus vadovė Nijolia Buinovskaja priklauso mūsų studijų programos komitetui, dalyvauja bakalauro baigiamųjų darbų gynimuose, teikia siūlymus dėl programos turinio.  

Nuo 2022 m. aktyviai bendradarbiaujame su kolegomis iš Hamburgo universiteto pagal germanistikos centrų partnerystės programą, šį bendradarbiavimą ketiname ir toliau plėtoti numatydami VU ir Hamburgo universiteto dėstytojų kartu dėstomus naujus dalykus, mobilumo langus studentams. 

Kalbant apie verslą, galima paminėti, kad ketiname aktyviau į studijų procesus įtraukti tarptautinius socialinius partnerius (šiuo metu užmegzti artimesni ryšiai su UAB „Reiz Tech“), taip dar labiau priartinsime Vokiečių filologijos programą prie darbo rinkos realijų. 

Kokios naujovės laukia jūsų studentų ateinančiais mokslo metais? 

Nuo 2023–2024 mokslo metų visiems VU studentams atsiveria individualiųjų studijų galimybė – visiškai laisvai pasirenkama studijų dalis. Tai reiškia, kad ir studijuojantieji vokiečių filologiją galės 25 proc. studijų formuoti patys: gilinti savo specializaciją rinkdamiesi daugiau germanistinių dalykų, plėsti bendrąjį išsilavinimą studijuodami bendrus universitetinius ar tarpkryptinius dalykus, mokydamiesi užsienio kalbų arba įgyti papildomų kompetencijų per kitų studijų programų dalykus savo ar kituose fakultetuose. 

Ko tikitės iš esamųjų ir būsimų studentų? 

Tikimės, kad mūsų absolventai bus ne tik puikūs vokiečių kalbos ir kultūros ekspertai, bet ir aktyvūs ir atviri pasaulio piliečiai. 

Semestro pabaigoje skandinavistikos studentai su kolegomis iš Beowulfo kurso, keliais dėstytojais bei kolegomis iš kalbų centro Intellectus leidosi į ekstremalų žvalgybinį žygį baidarėmis Vilnios upe.

Kelionės tikslas buvo išbandyti plaukimo maršrutą, kuris galėtų tapti trasa planuojamoms šventinėms baidarių lenktynėms ateinantį pavasarį. Buvo pasirinkta didžiausius iššūkius kelianti atkarpa Vilnelės žemupyje, kur dėl didelio nuolydžio upė virsta tikru kalnų upokšniu, smagiai garmančiu per akmenis, seklumas ir slenksčius. 

Sumanymas rengti baidarių žygį kilo išgirdus apie tradicines Uppsalos universiteto studentų lenktynes savadarbiais plaustais, kurias jie kasmet balandžio pabaigoje, Valborgos šventės dieną, rengia Fyriso upėje. Švedijoje tai vienas didžiausių studentiškų renginių, pritraukiantis šimtus dalyvių ir dešimtis tūkstančių žiūrovų. Visą savaitę studentų komandos gaminasi sau plaustus, tada persirengia linksmais vikingų, nykštukų, dinozaurų, dešrainių ir pan. kostiumais ir leidžiasi pasroviui, stengdamiesi išsilaikyti ant vandens ir neapvirtę įveikti visus upės slenksčius.

Mūsų žygio metu baidarės, deja, vertėsi, ir ne vieną kartą. Tačiau tai buvo svarbi patirtis, leidusi geriau pažinti ne tik upę, bet ir savo draugus, drąsiai neriant kartu į visus nuotykius. 

Studentų įspūdžiai

Det var otroligt att paddla kajak på Vilnelė och Neris! Vädret var perfekt för paddling. Det var varmt och soligt. Fastän jag har paddlat några gånger tidigare i Dzūkija var det en helt ny upplevelse. Att paddla på Vilnelė var mer äventyrlig och spännande. Man behöver komma förbi olika hinder (stenar, träd, små vattenfall) men det var inte farligt. Det var roligt att samarbeta och fatta beslut tillsammans. Det finns en skillnad mellan paddling på Vilnelė och Neris därför att du kan paddla i lugn och ro på Neris. Då har du en chans att koppla av till slut. Vår paddlingsväg gick genom de vackraste platser i Vilnius: Užupis och Gamla stan. Vi fick möjlighet att se gamla kyrkor och Gediminas slottstorn. Vilka härliga bilder vi tog! Men det var ännu bättre att njuta av naturen. Denna upplevelse kommer jag inte att glömma länge. Det är värt att prova även om du är nybörjare. Du kommer också att bli väldigt imponerad! Det kan jag säga helt ärligt. – Andrius, Skandinavistika (švedų)

Puikus oras, įdomi trasa ir graži gamta, tad išvyka su baidarėmis buvo tikras malonumas. Nors, tiesą pasakius, pasiplaukiojimas nebuvo iš lengviausių... :) Nuo pat pirmo apsivertimo, praleidus baidarėje tik penkias minutes, iki antro apsivertimo jau trasos pabaigoje visą kelią plaukėme su vieninteliu nepamestu irklu vienoje srauniausių ir vingiuojančių upių! Bet nepaisant sušlapusių drabužių, pamestos kepurės ir pavargusių raumenų, juokas nesustojo, o veiduose spindėjo šypsenos. Tereikia ryžto įveikti sunkumus, geros nuotaikos ir bent vieno irklo bet kurią išvyką su baidarėmis paversti nuostabia. – Smiltė, Skandinavistika (danų)

Ja, het was superleuk natuurlijk! Ergens was het ook heel bijzonder om zo door de natuur te kayaken, zo dichtbij het stadcentrum. Dat zou thuis nooit kunnen. – Julius, Nyderlandai

Kayaking down the Vilnia and into the Neris was a fantastic opportunity! The beautiful scenery and the wonderful company was unforgettable. From the tame and wild Vilnia waters, to the bustle and strong-current steam of the Neris, it is an adventure more than worth taking! I couldn’t recommend it more, and in the company of such an adventurous and scholarly few, I’ll be boasting about it for many years to come! – Ian, JAV

Het kanoën permitteerde ons het prachte Litouwse natuur te ontdekken. We waren in staat, door het kanoën, om de stad zelf op een speelse maar ook sportieve manier te herontdekken.  Ik kijk met veel plezier terug naar deze dag! – Hugo, Nyderlandai

De kajak, ijverig door het Beowolf-collectief bevaard met dubbelzijdige peddels en onaflatende energiereserves, heeft ons doen onderdompelen in de wereld van het water. Al mocht het in vergane tijden een 'walvisweg' heten, ook op een doodgewone (maar wel puike) 'rivier' waanden we ons avonturiers en ontdekkers. Omgevallen bomen zullen ook op Beowolfs pad gekomen zijn; witte bruggen niet. Toch zijn wij avonturiers. – Jesper, Nyderlandai

Nuoširdžiai dėkojame savo rėmėjams – kalbų centrui „Intellectus“ ir turizmo įmonei „Pipiro baidarės“, be kurių geranoriškumo, kantrybės ir finansinės paramos šį žygį būtų buvę daug sunkiau suorganizuoti. Labai smagu, kad du „Intellectus“ mentoriai Gediminas ir Benas jau šiemet plaukė kartu su mumis. Kelionės metu jie ne tik stiprino komandą, kantriai rinko pasroviui plaukiančius studentų pamestus irklus, bet ir po plaukimo mielai dalijosi kalbų mokymo patirtimi su mūsų studentais ir dėstytojais. Rudens semestre, bendradarbiaujant su „Intellectus“, planuojami dar du renginiai visai Filologijos fakulteto bendruomenei apie efektyviausius kalbų mokymo metodus ir dirbtinio intelekto taikymą mokantis užsienio kalbų.