Sidebar

Skandinavistikos centras

In memoriam Aurelija Mickūnaitė-Griškevičienė (1971-11-26–2019-10-12)

Mats Söderlund

Dikt

Jag hade lovat att läsa en dikt på begravningen
hittade ingen som handlade om kärlek
inte den här kärleken
hittade ingen som handlade om saknad
inte den här saknaden
hittade ingen ens
som handlade om döden
alla dikter handlade plötsligt om döden
men inte den här döden.

Mats Söderlund

Eilėraštis

Laidotuvėms buvau pažadėjęs
paskaityti eilių
neradau tokių kad būtų apie meilę
apie šitokią meilę
neradau tokių kad būtų apie ilgesį
apie šitokį ilgesį
nė vienų neradau
kad būtų apie mirtį
visos eilės dabar kalbėjo apie mirtį
bet ne šitokią mirtį.

Šeštadienio naktį, 2019 m. spalio 12 d., šešerius metus priešinusis sunkiai ligai šį pasaulį paliko Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentė dr. Aurelija Mickūnaitė-Griškevičienė.

Aurelija buvo Skandinavistikos centro absolventė, vėliau baigusi norvegų kaip užsienio kalbos dėstymo studijas Oslo universitete. Nuo 1997 m. ji dirbo Skandinavistikos centro norvegų kalbos dėstytoja, mokė studentus lingvistikos pagrindų ir skandinavų kalbotyros, vertimo. Pati vertė grožinę vaikų literatūrą (Marit Nicolaysen Sveinas ir žiurkiukas, 2007).

Aurelija buvo be galo mylima dėstytoja ir talentinga mokslininkė, profesoriaus Alekso Girdenio mokinė. 2004 m. ji apgynė daktaro disertaciją „Aktualioji skaida lietuvių ir norvegų kalbose“. Ji buvo aukščiausio lygio leksikografė, parengusi ir vadovavusi lietuvių ir norvegų kalbos žodynų projektui. Aurelijos komandoje dirbo ne tik Vilniaus, bet ir Oslo universiteto tyrėjai. Prieš metus, 2018 m., pasirodė projekto žiedas Norvegų-lietuvių kalbų žodynas – pirmasis tokios apimties (beveik 30 000 antraštinių žodžių) lietuvių ir skandinavų kalbų veikalas. Aurelija yra publikavusi pluoštą mokslo straipsnių, išleido Norvegų kalbos gramatiką (2012) ir naują papildytą jos redakciją (2018). Kol galėjo, dalyvavo tarptautinėse konferencijose, nuolat stažavosi Oslo universitete.

Aurelija buvo nepaprastai gražus ir stiprus žmogus. Net ir sunkiai sirgdama, net žinodama apie savo ligos piktumą ir tekusią lemtį, ji niekada nekėlė savęs į centrą – pirmiausia rūpinosi kitais, greta šeimos, ir kolegomis, studentais. Be galo ilgėjosi universiteto darbų ir paskaitų. Ne vienam mūsų ji buvo artima draugė. Sužinojus apie netektį, žmonės iš viso pasaulio nuolat siuntė dešimtis pagarbos, meilės ir užuojautos žinučių. Išėjo trapus ir pažeidžiamas kūnas, bet stipri siela liko su mumis. Įraše (nuo 33 min.) galima pasiklausyti Aurelijos balso.

Atsisveikinimas vyks Vilniaus laidotuvių rūmų 1 salėje (Olandų g. 22) spalio 14 d. nuo 10.00 val. Urna išnešama 13.00 val. Laidojama Karveliškių kapinėse.

Vilniaus universiteto skandinavistai

MON 4819 Edit Copy

 

 

Universiteto g. 5, Vilnius, LT-01513. Tel. (+370 5) 268 7235

Centro vedėja – doc. dr. Ieva Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė

Centro administratorė – Liana Šimanskienė

Biblioteka – , tel. nr. (+370 5) 268 7234

 

Skandinavistikos centras susikūrė tais pačiais metais, kai buvo atkurtas Lietuvos valstybingumas ir jau pačiu savo atsiradimu jis įreikšmino naują epochą Lietuvos humanistikoje. Nuo pat pradžių Centras egzistavo kaip gyvas atviras darinys, bendradarbiaujantis su geriausiais Skandinavijos ir kitų šalių universitetais. Jis veikė kaip tarpininkas tarp Lietuvos ir Skandinavijos visuomenių ir kultūrų, nešė į VU naujas idėjas ir kitokias nei įprasta sovietmečiu akademinio bendravimo praktikas.  

Skandinavistai skaitlingai dalyvauja fakultete vykdomoje mokslo temoje Visuomenės, kalbos ir kultūros tyrimai Šiaurės ir Vidurio Europoje dalyvių, koordinuoja bendrą Vilniaus ir Oslo universitetų leksikografų projektą „Norvegų-lietuvių kalbų žodynas“, Centre pagal Valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programą vykdomas projektas Lietuvos išeivis Islandijoje: Teodoro Bieliackino (1907-1947) kūrybinio palikimo tyrimai“.

Centre reguliariai organizuojami mokslo seminarai, kurių metu pranešimus skaito Centro ir į Centrą atvykstantys mokslininkai. Nors jų sritys yra skirtingos: kalbų kontaktai, leksikografija, literatūrologija, kinematografija, idėjų istorija ir kita, juos jungia ir inspiruoja bendras regiono, jo kalbų, kultūrų, istorinių ir visuomeninių procesų išmanymas. Mokslinis tarpdisciplininis skandinavistų bendradarbiavimas yra gilias tradicijas turinti pasaulinė praktika.

Aktyvaus tarptautinio skandinavistų bendradarbiavimo atspindys – Skandinavistikos centro leidžiamoje akademinių leidinių serijoje Scandinavistica Vilnensis publikuoti mokslo straipsnių rinkiniai, kuriuose kartu dalyvauja įvairių sričių Centro ir užsienio skandinavistai. Centre rengiami tarptautiniai skandinavistų simpoziumai ir konferencijos.  

Skandinavistikos centro egzistavimas taip pat yra svarbus politinis instituto, Fakulteto ir Universiteto interesas. Centro veikla aktyviai domisi Skandinavijos vyriausybinės, mokslo ir kultūros įstaigos, Lietuvoje bendrą veiklą su Skandinavijos šalimis plėtojančios verslo įmonės. Šis dėmesys prisideda prie Vilniaus universiteto tarptautinio matomumo ir prestižo.

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos