Vieša nuotolinė prof. Dainoros Pociūtės paskaita „Senosios literatūros seminare“
2024 m. kovo 18 d.
2024 m. kovo 18 d.
2024 m. kovo 14 d.
We cordially invite you to the Faculty’s Literature Seminar, which will be held in English, and will take place on Tuesday, 19 March, at 5 p.m. in Kazimieras Būga Auditorium. This time our speaker will be the post-doctoral fellow of the Institute for Literary, Cultural and Translation Studies Dr Daria Semenova.
“This beautiful Crimea, this tragic Crimea”: the peninsula on the mental map of “sites of memory” in contemporary Ukrainian literature for children and young adults
Abstract: In the early 2000s, Ukrainian authors turned to entertaining and attention-grabbing potential of children’s detective stories and adventure fiction to familiarize their young readers with topics from Ukrainian history. This presentation will characterize the peculiar genre conglomerate in which detective plots gravitated around historic artefacts and places where notable historic events took place – thus promoting a mental map of the national space and a narrative of collective memory. The Crimean Peninsula was given a very peripheral place on this mental map, if any, before the occupation in 2014. The second part of the presentation shows how, paradoxically, Crimea and its indigenous inhabitants, Crimean Tatars, get centered in stories for children and young adults about national memory more often since the late 2010s. The final part will analyze how contemporary historic fiction for children inscribes events from the history of Crimean Tatars into the kaleidoscope of multi-cultural stories that took place on the territory of present-day Ukraine.
Daria Semenova is primarily interested in the potential of genre fiction to shape the readers’ understanding of the world and themselves. She obtained her PhD in Slavic Languages and Literatures from the University of Illinois at Urbana-Champaign in 2023, with a dissertation entitled “At Home and Away: Community Belonging in Polish, Russian, and Ukrainian Adventure Fiction, 1918-1960.” The current presentation is part of her new research project dedicated to space and memory in Ukrainian fiction for children and young adults since independence, on which she is working as a post-doctoral fellow at Vilnius University.
2024 m. vasario 27 d.
Kovo 5 d., antradienį, 17.00 val. K. Būgos aud. kviečiame bendruomenę į trečiąjį literatūros seminarą, kuriame dr. Aistė Kiltinavičiūtė skaitys pranešimą tema Botičelio Dantė: sapnai ir vizijos Botičelio „Dieviškosios komedijos“ piešinių cikle
Pranešimo anotacija. Šiame seminare nagrinėsiu sapnų ir vizijų vaizdavimą Botičelio piešiniuose, skirtuose Dantės „Skaistyklai“, išplėtodama tris pagrindinius teiginius. Pirma, nors Botičelio piešiniai primena iliuminacijas viduramžių rankraščiuose kompozicijos ir sapnų ikonografijos elementų požiūriu, menininkui „Skaistykla“ – tai savotiška eksperimentinė terpė, siekiant sukurti naują, modernesnę, vaizdinę kalbą, skirtą atvaizduoti dieviškai įkvėptus regėjimus ir tikrovės formas, tolimas kasdienybei. Antra, Botičelis yra itin atidus Dantės skaitytojas, kuris vizualiai susieja skirtingus sapnų epizodus, traktuodamas sapnus ir vizijas kaip savotišką kontinuumą, išsiskiriantį iš likusio „Skaistyklos“ pasakojimo. Galiausiai, nors Botičelio piešiniai, skirti „Rojui“, daug plačiau aptariami kaip ypač unikali intervencija į nusistovėjusią „Komedijos“ ikonografiją, jau „Skaistykla“, kur vizijos neretai nėra pavaizduotos, o tik netiesiogiai nurodytos išraiškingais veikėjų gestais, nuostabos kupinomis reakcijomis ir plazdančiomis draperijomis, reikalauja aktyvaus skaitytojų-žiūrovų įsitraukimo, piešiniams tarpininkaujant tarp Dantės teksto ir skaitytojų vaizduotės.
Dr. Aistė Kiltinavičiūtė – LKVTI jaunoji mokslininkė tyrėja. Mokėsi Kembridžo universitete, kur baigė anglų literatūros bakalauro, lyginamosios literatūros magistro ir senosios italų literatūros doktorantūros studijas. Moksliniai interesai: viduramžių sapnų ir vizijų literatūra; Dantės „Komedijos“ iliuminacijos ir iliustracijos; anglų ir italų literatūros tradicijų sąsajos.
2024 m. vasario 22 d.
2024 m. vasario 20-21 dienomis Druskininkų „Ryto“ gimnazijoje įvyko Lietuvos ir užsienio lituanistinių mokyklų Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiada. Olimpiados vertinimo komisijos pirmininkė prof. Dainora Pociūtė ir komisijos nariai, fakulteto dėstytojai (doc. Vilma Zubaitienė, doc. Regimantas Tamošaitis, doc. Vytautas Rinkevičius, Dr. Neringa Klišienė, Dr. Ernesta Kazakėnaitė, Dr. Erika Jasionytė-Mikučionienė) bei studentės (Viltė Stukaitė, Gaja Klišytė, Laura Sakalauskaitė) sykiu su mokytojais vertino atliktas užduotis (kalbos ir literatūros testus bei esė) ir paskelbė olimpiados laimėtojus. Ne vieną olimpiados dalyvį, kaip ir į komisijos darbą įsijungusią II kurso lituanistę Laurą Sakalauskaitę, jau XIV kartą vykstanti olimpiada paskatino rinktis studijas VU Filologijos fakultete.
2024 m. vasario 14 d.
Šiandien, vasario 14 d., ministrų kabinetas pritarė Kultūros ir meno premijų komisijos siūlymui vyriausybines premijas skirti 12 menininkų, tarp jų – poetui ir VU Filologijos fakulteto partnerystės docentui dr. Rimantui Kmitai. Sveikiname!
Premijos taip pat atiteko dailėtyrininkei Aleksandrai Aleksandravičiūtei, menininkui Žygimantui Augustinui, renginių režisierei, choreografei Leokadijai Dabužinskaitei, teatro ir kino aktoriui, režisieriui Arvydui Dapšiui, prozininkui, dramaturgui, prozininkui, dramaturgui, eseistui Herkui Kunčiui, styginių kvartetui „Chordos“, vargonininkei Renatai Marcinkutei-Lesieur, aktorei Eglei Eutropijai Mikulionytei, muziejininkei Aldonai Snitkuvienei, menininkui Julijonui Urbonui ir kompozitoriui Antanui Laimučiui Vilkončiui.
Nuo 1997 metų šios premijos skiriamos Lietuvos, taip pat pasaulio lietuvių kultūros ir meno kūrėjams ir veikėjams už svarų indėlį į kultūrą ir meną ir ypatingus šios srities nuopelnus.
2024 m. sausio 31 d.
Vasario 6 d., antradienį, 17:00 val. K. Būgos aud. kviečiame į LKVTI organizuojamą literatūros seminarą su prof. dr. Pauliumi V. Subačiumi. Pranešimo tema - „Filologo šaltalankiai: teksto gyvatvorės spygliai ir uogos“
Anotacija: Vilniaus merija prieš kelerius metus nusprendė nešienauti miesto žalumynų, idant padidėtų biologinė įvairovė. Tai sukėlė aršią diskusiją: pievelių kultūra versus antropoceno drama. Analogiškai tekstologų pastangos išgryninti tekstą ar bent jau apkarpyti nelygumus visuomenės ilgus metus buvo vertinamos kaip prasmingos. Tačiau vis dažniau moksliniai redaktoriai linkę elgtis kaip botanikai – tik aprašo ir klasifikuoja variantus, siūlydami skaitytojams patirti brovimąsi per dažnai dygius teksto krūmynus. Ekologinio diskurso dominavimas, sąvokų arsenalo perėmimas iš biomokslų lemia, kad požiūriai į gamtos reiškinius ir tekstus interferuoja. Ką žada ši postredakcinė era? Kaip ši tendencija veikia akademinį kūrėjo tapatybės nusavinimą ar, priešingai, atvėrimą? Tokie klausimai slypės už vieno eilėraščio autografų genetinės vivisekcijos ir biografinės interpretacijos.
Kviečiame dalyvauti ir diskutuoti!
2024 m. sausio 31 d.
Lyginamųjų literatūros studijų centro rengiamo studentų simpoziumo „Puikių naujų tyrimų beieškant“ tikslas – suburti studijų dar nebaigusius arba bakalauro darbą neseniai (per pastaruosius trejus metus) apgynusius studentus pasidalinti idėjomis ir įžvalgomis apie įvairius literatūros ir kultūros objektus bei drauge aptarti kultūros lauko aktualijas.
2024 m. sausio 30 d.
Sausio 27 d. įvykusiuose Knygos apdovanojimuose K.A.2.0.2.4. Kęstučio Keblio vardo premija įteikta literatūros kritikei, VU Filologijos fakulteto dėstytojai dr. Jurgitai Žanai Raškevičiūtėi-Andriukonienei už argumentuotą, tiesią kritiką ir klasikinio recenzijos žanro tvirtumą. Filologijos fakultete Jurgita Žana dėsto kursą Literatūros kritika ir sklaida, ugdantį ir būsimus literatūros kritikus/-es.
Kęstučio Keblio vardo premiją literatūros kritikui, -ei įsteigė Kęstučio Keblio šeima. Premijos tikslas – pagerbti literatūros kritikus, -es, įvertinant jų nuopelnus literatūros kūrinio kelyje pas skaitytojus. Kęstutis Keblys (1933–2019) – lietuvių literatūrologas, bendradarbiavęs žurnaluose „Aidai“, „Ateitis“, laikraštyje „Draugas“. Parašė straipsnių, recenzijų apie Kazimiero Barėno, Kazio Bradūno, Antano Škėmos ir kitų kūrybą.
Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) surengti jau antrieji Knygos apdovanojimai K.A.2.0.2.4. skirti knygų leidybos industrijoje dirbantiems žmonėms. Apdovanojimų tikslas – parodyti knygos leidimo proceso įvairialypiškumą, įvertinti kiekvieną prie šio proceso prisidedantį žmogų