Sidebar

Pasirodė naujas mokslinio žurnalo „Literatūra“ numeris

Pasirodė naujas mokslinio žurnalo „Literatūra“ numeris: Literatūra 62 Nr. 1 (2020). Jis laisvai prieinanamas internete >

Kviečiame susipažinti su šiame numeryje publikuotais straipsniais:

Vilniaus universiteto humanitarinių mokslų profesoriai ir doktrina Donato Saukos veiklos laikotarpiu
Ingė Lukšaitė

Tarp filosofijos ir asmeninės refleksijos
Viktorija Daujotytė-Pakerienė

Donato Saukos lyginamosios literatūros mokslo projektas: „programa maximum“
Brigita Speičytė

Žemaitės kūrybos sklaida 1905–1914 metų švietimo sistemoje
Ramunė Bleizgienė

Broniaus Krivicko kūrybos žmogus ribinėje situacijoje: literatūrinė Dievo patirtis
Dalia Čiočytė

Dalia Mankauskienė

Pokalbis su doc. dr. Liucija Černiuviene tinklalaidėje „Vertėjų kalbadieniai“

Lapkričio 11  d. Lietuvos literatūros vertėjų sajungos kuriamoje tinklalaidėje Vertėjų kalbadieniai lankėsi Vertimo studijų katedros docentė dr. Liucija Černiuvienė. Būtent vertėjai nuodugniausiai išmano kūrinių kontekstus, kultūrines ir istorines sąsajas, pastebi niuansus ir detales, tačiau jų balsas diskusijose apie literatūrą pernelyg retai girdimas. Vertėjų kalbadieniai suteikia jiems galimybę kalbėti apie autorius ir knygas, akcentuojant ne vien ryškiausius aspektus, leidžia išmėginti naujus pokalbio formatus. Kalbadieniuose atsiranda proga prisiminti anksčiau išleistus literatūros kūrinius ir juos sieti – pagal temą, laikotarpį, geografiškai ar asociatyviai, o kartu vaizdžiai atskleisti literatūrų bei kultūrų ryšius ir pasakojimų plėtojimo įvairovę. 

Doc. dr. Liucija Černiuvienė antrojoje laidoje Literatūra įvairiaspalvė – kaip kolibris kalbėjo apie būdus, kuriais „deklaruojami“ mėgstami autoriai, apie „sarmatos“ kriterijų ir leksikos eufemizavimo šaknis, apie taurų skaitytojų nepasitenkinimą Prancūzijoje ir kodėl tausotinas autoriaus ir vertėjo tandemas, apie „Sostų karų“ fenomeną, nardymo įgūdžius ir pasekmes „persivalgius“ klasikos...

Kviečiame klausyti >

Doc. dr. Dalios Čiočytės komentaras apie Joną Aistį ir Žemaitę LRT Plius laidoje „Literatūros pėdsekys“

unnamedLietuvių literatūros katedros docentė Dalia Čiočytė neseniai dalyvavo LRT plius laidose „Literatūros pėdsekys“ apie Joną Aistį ir Žemaitę. Jose diskutuojama apie lietuvių literatūros klasikos modernumą, klasikos ryšį su dabartimi ir jos aktualumą. Kviečiame pasiklausyti.

„Literatūros pėdsekys“. Žemaitės nutekėjimo laimė >

„Literatūros pėdsekys“.
Neoromantiniai Jono Aisčio poetiniai triukai >

Komentaro apie Joną Aistį ištrauka:

„Jonas Aistis – neoromantikas. Jam patinka neoromantiniai poetiniai triukai, kaukė, ironija. Pirmojo eilėraščių rinkinio prologe jis įspėja skaitytoją neapsigauti, nes čia tik teatras, o scenoje įprasta „rankas grąžyt“. Žodžiu, poetas skaitytojo prašo neieškoti psichologinio išgyvenimo tiesos jo eilėse,“ – sako literatūrologė, humanitarinių mokslų daktarė, Vilniaus universiteto docentė Dalia Čiočytė, laidoje „Literatūros pėdsekys“ pristatanti Jono Aisčio kūrybos tautinio religingumo tradiciją, ateinančią iš lietuviškosios krikščionybės.

Skaudžioje egzilinėje patirtyje Jono Aisčio poetinės interpretacijos ir jų prasmės yra šviesios, o kūryba interpretuoja skausmo patirtis. „Jonas Aistis savąją kūrybą eilėse apmąsto krikščioniškai. Literatūroje neoromantikas – tai romantizmo paradigmos poetas, o romantikams svarbu akcentuoti poeto prilygimą Dievui: kaip Dievas iš nieko kuria žodžiu, taip ir poetas žodžiu kuria pasaulius. Jonui Aisčiui tai reiškia taip interpretuoti savąsias skausmo patirtis, kad jos taptų skaitytojui katarsiu“ – sako dr. Dalia Čiočytė.

Vokiečių kalbos dienose studentai pristatė savo kurtus filmukus

Spalio 19–25 d. vyksta Vokiečių kalbos dienos, kurių tikslas – atkreipti dėmesį į vokiečių kalbos teikiamus pranašumus versle, švietime, kultūroje ir kitose gyvenimo srityse. Visoje Lietuvoje surengta per 130 įvairių renginių, kuriuos sieja pagrindinė tema – tvarumas.

Šia proga spalio 19 d. Vilniaus universiteto LKVTI Vertimo studijų katedros BA IV kurso studentai, kurių vokiečių kalba yra antroji užsienio kalba, pristatė savo pačių kurtus filmukus įvairiomis tvarumo temomis. Studentai kūrybingai pažvelgė į šią užduotį: kalbino savo bičiulius, gyvenančius Vokietijoje ir Austrijoje, domėjosi greitosios mados sukeliama žala arba vegetariškos mitybos pranašumais, gilinosi į antrinio dizaino (upcycling) galimybes ar Vokietijos Žaliųjų partijos siekius, mąstė apie tvarius keliavimo būdus.

Studenčių Aušros Noreikaitės ir Skaistės Dilkaitės filmukai apie tvarų keliavimą >

Vokiečių kalbos dienų iniciatoriai: Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada Lietuvoje, Goethe`s institutas, Centrinė užsienio švietimo sistemos valdyba (ZfA),  Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD) ir Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai (AHK).

Daugiau informacijos apie Vokiečių kalbos dienas > 

LKVTI dėsytojų pokalbiai LRT laidoje „Pirmas sakinys“

Šių metų kovo mėnesį LRT pradėjo radijo pokalbių laidą apie literatūrą „Pirmas sakinys“. Kviečiame pasiklausyti šioje laidoje kalbėjusių LKVTI A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro dėstytojų – profesoriaus Pauliaus Vaidoto Subačiaus ir profesoriaus Arūno Sverdiolo bei VU semiotikos magistrantūros programoje dėstančių Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto semiotikių dr. Dalios Satkauskytės ir dr. Loretos Mačianskaitės. Malonaus klausymosi!

Seminaras „Ant slenksčio. Lietuvos įvaizdis tarp Rytų ir Vakarų“

Kovo 13 d., penktadienį, 15.00 val. V2 aud. (priešais J. Balkevičiaus aud.) LKVTI seminare svečiuosis Dr. Andrea Griffante (Lietuvos istorijos institutas), kuris kalbės įdomia ir aktualia tema Ant slenksčio. Lietuvos įvaizdis tarp Rytų ir Vakarų.

Istorikas Dr. Andrea Griffante, Triesto universiteto (Italija) absolventas, daktaro laipsnį apsigynęs Kaune, VDU. Tyrinėja XX a. Lietuvos sociokultūrinę istoriją, yra daugelio knygų, tarp jų ir italų bei lietuvių kalba pasirodžiusios monografijos  Oriente baltico. Un secolo di sguardi italiani su Lituania, Lettonia ed Estonia (Roma: Aracne, 2018). Baltijos rytai: italų žvilgsniai į Lietuvą, Latviją ir Estiją 1918–2018 (Kaunas: VDU leidykla, 2019), autorius.    

 

Maloniai kviečiame!

A. J. Greimo knygos pristatymas

Kovo 9 d., pirmadienį, 17.00 val. Fakulteto bendruomenę maloniai kviečiame į A. J. Greimo knygos „Apie viską ir nieką: žmogus, visuomenė, kultūra“ pristatymą, kuris vyks Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje (Universiteto g. 3, IV a.). Renginyje dalyvauja: doc. dr. Darius Kuolys, prof. dr. Brigita Speičytė, prof. dr. Arūnas Sverdiolas ir sudarytoja dr. Jūratė Levina. Renginį moderuoja dr. Jurga Katkuvienė.

Knygą sudaro Algirdo Juliaus Greimo ankstyvoji, 1947–1959 m., publicistika: sociopolitinių realijų analizės, poleminiai straipsniai visuomenės ir kultūros klausimais, literatūros veikalų recenzijos, literatūros istorijai ir estetikai skirta eseistika. Parengta iš rankraščių pagal paties Greimo sudarytą planą, knyga atskleidžia savitą, daugeliu aspektų ir šiandien aktualią žmogaus ir kultūros sampratą, išdėstytą gyvu stiliumi, su Greimui būdingu subtilumu, ironija, humoru ir kritine galia.

Facebook renginys >

greimas

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos