Pavasaris Skandinavistikos centre: paskaita apie švedišką repą ir tradicinis Valborgo laužas











Nuotraukų autorės Džiugilė Misiūnaitė ir Ramunė Dambrauskaitė Muralienė
„Kai tyrinėji, tampi įdomiu žmogumi, tada tenka tuo tik pasidalinti su kitais,“ – atidarydama konferenciją sakė prof. dr. Loreta Vaicekauskienė. Balandžio 2 dieną Vilniaus universiteto Filologijos fakultete susitiko dvi studijų pakopos – pirmą kartą savo tyrimus bendroje erdvėje pristatė Skandinavistikos studijų bakalauro ir Šiaurės ir Baltijos jūros regiono kalbų ir kultūrų magistro studentai. Jungtinė studentų konferencija „The Baltic–Nordic Nexus 2026: From Sagas to Screens“ – ne tik akademinis renginys, bet ir naujos tradicijos puslapis Skandinavistikos centre.
Renginį nuo pat pradžių organizavo specialiai šiam tikslui sukurta darbo grupė iš dėstytojų, trečiakursių bakalauro ir pirmakursių magistrantūros studentų. Kartu jie suvienijo jėgas bei patirtis ir pakvietė mus iš arčiau susipažinti su abiem studijų programomis.
Organizacinės grupės jauniausieji, trečiakursiai Vilius ir Beatričė džiaugiasi galėję prisidėti ir ragino tai padaryti kitus: „Prisidėjimas prie organizavimo padėjo drąsiau jaustis kitais metais laukiančiame bakalauro pristatyme, nes paaiškėjo pats procesas, pristatymo metodai, padėjo laimėti kovoje su nerimu ir nežinomybe.“
Programa išsiskyrė ne tik turinio gausa, tačiau ir atsiradusiais naujais, neįprastais formatais. Pirmą kartą MA pirmakursiai moderavo jaunesiųjų kolegų-studentų apskritojo stalo temines diskusijas. Toks formatas labai pagyvino mokslinę diskusiją.
Konferencija neapsiėjo ir be jau tradicija tapusių pristatymo formatų. Studentai pristatė savo mokslinių tyrimų temas pranešimų sekcijose (vertimas, literatūros analizė, kalbotyra) bei MA ir BA studentų plakatų parodoje Rašytojų salėje, kurioje buvo galima išgirsti darbų pristatymus, jų istorijas iš pačių studentų lūpų.
Renginį praturtino pirmą kartą vykęs gyvas balsavimas, kuriame dalyviai bei svečiai galėjo pasidalinti savo nuomone ir išrinkti laimėtoją net trijose kategorijose: už estetiškiausias skaidres (šioje kategorijoje balsavusiųjų nuomone pirmą vietą užėmė Edilija Jankevičiūtė), už estetiškiausią plakatą (Gintarė Jonuškaitė šioje kategorijoje buvo įvertinta geriausiai) ir labiausiai įtraukiančio kalbėtojo / pranešėjo (šį titulą pelnė Agnė Zėringytė).
Atidarymą ir uždarymą vainikavo plenariniuose pranešimuose kalbėjusios Šiaurės ir Baltijos jūros regiono kalbų ir kultūrų magistrantūros studentės. Daria Tsudikova nagrinėjo kalbos stebuklą - kreipimosi lygmenis, o Ina Danilenko gilinosi į švietimo etnografiją ir autobiografiją kaip samių šeimų tapatybės, kultūros ir traumos tarpininkes. Ina dalijasi įspūdžiais: „Man buvo labai svarbu, tai buvo lyg artėjančio magistro darbo gynimo simuliacija. Džiaugiuosi, kad pasiryžau ir šiandien esu čia.“
Kaip tikrame moksliniame renginyje, visi dalyvaujantys studentai pateikė savo darbų santraukas/abstraktus lietuvių ir anglų kalbomis, buvo sukurtas specialus konferencijos anonsas.
Taip pat konferencija susilaukė būrio svečių, atvykusių iš įvairių akademinės bendruomenės kampelių. „Numeris vienas vieta, kur galima pasisemti naujų idėjų, pats galvoju apie magistrą čia kitais metais, tad saujom renku kolegų mintis,“ – džiaugiasi renginiu Rapolas. O trečiakursės Akvilė ir Silvija giria dalyvius: „studentai šaunuoliai, reikia drąsos ir ryžto perlipti save ir pristatyti savo darbus, mums kaip trečio kurso studentėms buvo puikus įkvėpimas kitiems metams.“
Konferencijos proga buvo atidaryta ir veikia MA studentų meno paroda (kuratorė – Yuliana Shagan).
„The Baltic–Nordic Nexus 2026“ leido pamatyti, kad studijų proceso dalis gali tapti tikru moksliniu renginiu – su diskusijomis, plakatais ir net apdovanojimų ceremonija. Tikimasi, kad ši konferencija taps kasmetine tradicija, jungiančia skirtingų studijų pakopų studentus bei burs motyvuotus studentus ir skatins tarpusavio dialogą apie Šiaurės ir Baltijos regiono kalbas, literatūrą bei jų kultūrą.
Autorė Emilija Miniotaitė



„Švenčiame 35-erius mūsų bendrystės metus, esame kaip niekad artimi“, – tai Šiaurės ministrų tarybos generalinės sekretorės Karen Ellemann žodžiai drauge su šiltais palinkėjimais įrašyti Skandinavistikos centro svečių knygoje.

Balandžio 8 d. ji susitiko su švedų, norvegų, danų ir suomių kalbas studijuojančiais studentais ir jų dėstytojais Erika Sausverde, Ieva Steponavičiūte-Aleksiejūniene ir Giedriumi Tamaševičiumi. Šis vizitas įvyko tarptautinės konferencijos, skirtos paminėti 35-ąsias Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje veiklos metines, išvakarėse.
Studentai papasakojo, kuo juos sudomino Skandinavija ir kalbų studijos, pasidalijo savo atliekamų tyrimų atradimais. Pokalbis vyko tiesiogiai bendraujant skandinavų kalbomis. Šiaurės ministrų tarybos vadovė išreiškė viltį dėl tolimesnio artimo Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo.
Simboliška, kad vienoje iš Skandinavistikos centro bibliotekos lentynų viešnia atpažino savo tėčio – žymaus danų politiko, ilgamečio Danijos užsienio reikalų ministro Uffe Ellemanno Jenseno (1941–2022) prisiminimų knygą. Tai vienas iš labiausiai prie Baltijos šalių nepriklausomybės pripažinimo ir jų integracijos į Vakarų pasaulį prisidėjęs skandinavų politikas.
Konferencija „Shared Values, Shared Security: The Nordic–Baltic Partnership at 35 and the Path Forward“ vyks balandžio 9 d. Vilniaus Universiteto Teatro salėje.
Daugiau informacijos ir programa: https://norden.lt/en/event/shared-values-shared-security-the-nordic-baltic-partnership-at-35-and-the-path-forward/






Kovo 20 d., penktadienį, 13.00 val. 313 aud. vėl kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą.
Pranešimą skaitys Marvin Dolhem. Jo tema "Baltų-slavų priesaga *-ina-".
Lauksime dalyvaujant!
Nuotoliniu būdu junkitės per Teams grupę >

Nuotraukų autorius Bridget Frances Moran-Nae
Kovo 10 d. Vilniaus universiteto (VU) renginyje buvo apdovanota šių metų Baltijos šalių rektorių stipendijos konkurso nugalėtoja – Bridget Frances Moran-Nae iš Tartu universiteto. Jai skirta 2000 eurų stipendija.
B. F. Moran-Nae Tartu universitete studijuoja doktorantūrą, taip pat dirba Latvijoje, Latvijos universiteto Lyvių institute. Šis institutas rūpinasi lyvių – mažos finų tautos, gyvenusios (gyvenančios) Latvijoje, paveldo apsauga, sklaida, save lyvių etninei grupei priskiriančių žmonių mokymu.
Konkurse taip pat dalyvavo VU suomių filologiją studijuojantis Laurynas Candravičius, Latvijos universiteto doktorantė Sindija Anča ir Tartu universiteto studentė Emma Aleksandra Jaanson.
Šiuo konkursu siekiama skatinti domėjimąsi estų, latvių ir lietuvių kalbomis ir kultūromis, šių kalbų mokymąsi. Konkurse gali dalyvauti Latvijos, Tartu ir Vilniaus universitetų visų studijų programų ir visų studijų pakopų studentai (taip pat ir studentai, kurie pagal mainų programas minėtuose universitetuose studijuoja visus mokslo metus, t. y. rudens ir pavasario semestre), mokantys estų, latvių arba lietuvių kalbą bent C1 lygiu, o kitas dvi kalbas – bent A1 / A2 lygiu.


D. Umbraso/LRT nuotr.
Švenčiant Valstybės atkūrimo dieną, šiandien prezidentūroje Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi apdovanotas prof. Axel Holvoet!
VU Filologijos fakulteto profesorius įvertintas už išskirtinius nuopelnus mokslo ir švietimo srityje, Lietuvos vardo garsinimą bei reikšmingą indėlį į kalbotyros plėtrą.
Nuoširdžiausi sveikinimai!

2025 m. publikuotas teminis mokslo darbų Kalbotyra 78 numeris „Tekstynų teorija ir praktika: prieinami ir patikimi metodai ir įrankiai“. Sąsiuvinis parengtas VU germanistėms ir germanistams bendradarbiaujant su Hamburgo universitetu pagal germanistinių katedrų bendradarbiavimo projektą, jį rengiant mokslo darbų Kalbotyra redakcijai talkino teminio numerio sudarytojos Heike Zinsmeister, Carla Sökefeld ir Skaistė Volungevičienė. Daugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >
Žurnale Kalbotyra 78 (2025) publikuoti straipsniai vokiečių, anglų ir lietuvių kalbomis, juose nagrinėjamas tekstynų naudojimas atliekant mokslinius tyrimus ir mokant kalbų, aptariami tekstynų raštingumo ir didaktikos klausimai. Pateikiami pavyzdžiai, iliustruojantys konkrečių tekstynų naudojimą ir skaitmeninių įrankių taikymą, mokymo scenarijai, kuriuose tekstynų metodai integruojami į mokomąją medžiagą, taip pat ir tiesiogiai įtraukiant studentus. Be to, aptariami klausimai, susiję su tekstynų sudarymu ir jų specifiniu anotavimu, tiriamas generatyvinio dirbtinio intelekto vaidmuo formuluojant paieškas tekstyne.
Mokslo darbų Kalbotyra 78 (2025) numerį finansavo Lietuvos mokslo taryba pagal Lituanistikos 2025–2030 m. programą (sutarties Nr. P-LISs-25-62) ir Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD) Vokietijos federalinės užsienio reikalų ministerijos lėšomis.
STRAIPSNIAI
Eglė Kontutytė
Marie Flüh
Digitale Literaturwissenschaft und pädagogische Praxis
Carla Sökefeld | Anastasiia Stulen
Korpusbasierte Übungsmaterialien für die Vermittlung von Korpuskompetenzen im DaF-Unterricht
Baiba Egle | Dzintra Lele-Rozentāle | Agnese Dubova | Gints Jēkabsons
Bernhard Fisseni | Deniz Sarikaya | Bernhard Schröder
How to annotate a corpus for research on frames in the language of mathematics
Skaistė Volungevičienė | Maximilian Arndt
KI als Hilfsmittel für die Formulierung von Suchanfragen in Korpora
Patrick Grommes | Anastasiia Stulen
Vom Seminar zur Praxis: Korpusgestützt lehren lernen
Veslava Čižik-Prokaševa
Daiktavardžio pyktis valentingumas Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne
RECENZIJA
Christa Dürscheid