Baltijos kalbų ir kultūrų institutas

Pasirodė naujas mokslinio žurnalo „Slavistica Vilnensis“ numeris Laisvai prieinamas žurnalas skelbia Čekijos, Italijos, Lietuvos, Ukrainos mokslininkų straipsnius ir recenzijas anglų, lenkų, lietuvių, rusų, ukrainiečių kalbomis. Daugiau apie naują žurnalo numerį 70 (1) galite sužinoti čia > https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/issue/view/2874

Turinyje:

• Марина Чистякова. К вопросу изучения рукописной традиции афонских стишных прологов (на материале списка Хил. 436) https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/38996/40624
• Ольга Максимчук. Маргіналії Лазаря Барановича: читацькі преференції та цитати https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/38274/40625
• Євген Джиджора. Біблійний мотив пастирської подорожі у “Саді божественних пісень” Григорія Сковороди https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/38873/40627
• Виктор Халипов. Гипотезы этимологии слова ‘Литва’ и их восприятие в белорусском культурном пространстве https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/35441/40637
• Veslava Čižik-Prokaševa. Rusės vaizdinys Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/38904/40639
• Nijolė Tuomienė. Baltarusių tarmės ‘po prostu’ leksiniai ir semantiniai lituanizmai Pietryčių Lietuvoje https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/38165/40641
• Jiří Muryc, Petr Drapa. Polszczyzna w krajobrazie językowym Zaolzia w Republice Czeskiej. https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/38914/40643
• Giulia Zangoli. О пространственной семантике русского глагольного префикса под- в сопоставительной перспективе (на материале русско-итальянского параллельного корпуса НКРЯ) https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/42125/40645
• Юлія Маслова. Інтертекстуальність у газетному українськомовному дискурсі воєнного періоду: когнітивно-прагматичний вимір https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/40971/40646
• Volodymyr Milchev. A “Ukrainian” Project of the Giray Dynasty: A Little-Known Chapter in the History of the Steppe Borderlands of the 17th–18th Centuries:Владислав Грибовський. Ханська Україна. Харків: Фоліо, 2024. 414 с.: іл. (Серія: Великий науковий проєкт) ISBN 978-966-03-8087-5; ISBN 978-617-551-803-8 https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/42232/40648
• Katarzyna Kuligowska. Review of the Book by Aleksandra Klimkiewicz, Żanna Sładkiewicz, and Marcin Trendowicz Titled Creating Meaning in Online Communication: Meme, Stereotype, Myth [Klimkiewicz Aleksandra, Sładkiewicz Żanna, Trendowicz Marcin.Kreowanie sensów w komunikacji internetowej: mem, stereotyp, mit]. Gdańsk: Wydawnictwo Uniwersytetu Gdańskiego, 2025, 180 pp., ISBN: 978-83-8206-705-7 https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/42229/40650

VI Academia Polonica sesija vyks 2025 m. spalio 10–11 d. Bauskės pilyje Latvijoje. Programoje numatyta diskusijų tema „Paribio kultūra – kalbos, simboliai, atmintis“, skirta lenkų, lietuvių ir latvių paribio kultūrai bei kalboms. Joje dalyvaus šią tematiką nagrinėjantys tyrėjai – M. Jankowiak, K. Rutkowska ir A. Kazjukevics. Diskusijos tikslas – priartinti jaunimui svarbius regiono istorinius ir šiuolaikinius įvykius bei skatinti gilesnį bendro kultūrinio paveldo suvokimą.

Edukacinės kelionės į Bauskę metu taip pat bus apibendrinti konkurso rezultatai „Vietos ir istorijos, kurios mus jungia. Tarp atminties ir užmaršties“, paskelbto per V Academia Polonica sesiją.

Planuojama ir aplankyti dvarų kultūrai svarbias vietas: Rundalės ir Bauskės pilis Latvijoje bei Pakruojo dvarą Lietuvoje.

Medžiaga iš diskusijų panelės, konkurso ir edukacinės kelionės taps vertingu indėliu lenkų kalbos ir lenkiškos tapatybės sklaidai lenkų–lietuvių–latvių paribio regione. Pagal šiuos renginius parengti podkastai, esė ir interviu bus skelbiami Academia Polonica svetainėje.

Vaivos Žeimantienės nuotr.

Vilniaus universitete 2026 m. vasario 2–4 d. vyks bendros Vilniaus ir Hamburgo universitetų germanistų kūrybinės dirbtuvės vokiečių kalba „Tekstynai ir jų sudarymas: skaitmeninės humanitarikos perspektyvos ir didaktika“. Kviečiame dalyvauti ir prisijungti prie diskusijos apie skaitmeninę humanitariką, tekstynus, tekstynų lingvistiką, germanistiką ir vokiečių kaip užsienio kalbos dėstymą.

Konferencijos plenariniai pranešimai:

• prof. dr. Jörg Meier (Insbruko universitetas / P. J. Šafariko universitetas) „Deutsch- und mehrsprachige Presse in Mittel- und Osteuropa im Kontext der Korpora digitaler Quellensammlungen. Aufgaben und Perspektiven für Lehre und Forschung“
• prof. dr. Cordula Meißner (Insbruko universitetas) „Möglichkeiten der Korpuspragmatik – am Beispiel der Untersuchung von Indexikalität“

Iki 2025 m. spalio 30 d. adresu laukiame pranešimų tezių vokiečių kalba apie tekstynais grįstus kalbos ir literatūros tyrimus, tekstynų (pavyzdžiui, literatūrinių ar istorinių), skirtų analizei skaitmeniniais įrankiais, sudarymą, tekstynais grįstus kalbų mokymo(si) modelius, skaitmeninės humanitarikos metodus, tekstynų didaktiką.

Visą informaciją apie konferenciją rasite čia >>

Konferencija rengiama pagal Vilniaus ir Hamburgo universitetų germanistikos katedrų bendradarbiavimo projektą „Tekstynų didaktika ir tekstynais grįsti stabiliųjų junginių tyrimai“ (projekto svetainė). Projektą finansuoja Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD) iš Vokietijos užsienio reikalų ministerijos lėšų.

Konferencija vyks vokiečių kalba.

Organizatorių vardu: Skaistė Volungevičienė (Vilnius), Vaiva Žeimantienė (Vilnius), Heike Zinsmeister (Hamburg).

Date and time: Thursday, September 25, 17:00

Venue: Room 314A + 314B, Vilnius University (hybrid format: on-site & online)

Lecture title

"Using media resources for analysis of women’s representations: RF’s “traditional values” and resistances to them"

Abstract

This lecture critically examines the evolving portrayal of traditional family values and normative femininity in Russia. Drawing on her doctoral research, Dr. Gradskova will analyse the representation of women in Soviet propaganda as reflected in historical women’s journals. She will then turn to contemporary Russian media, focusing on the “Letters to the Priests” section of the Orthodox magazine Foma, to show how traditional family values are reasserted today.

The lecture will also highlight counter-narratives, particularly from the Feminist Anti-War Resistance movement, that challenge these dominant discourses. Participants will gain a deeper understanding of how “traditional family” ideals are constructed and resisted, while also developing critical skills for analysing historical and contemporary media sources.

About the speaker

Dr. Yulia Gradskova is a Senior Researcher in the Department of Gender Studies at Södertörn University. Her academic interests include postsocialist gender history, the politics of motherhood, women’s internationalism during the Cold War, and decolonial perspectives on Soviet emancipation policies.

She currently leads the project Maternity in the Time of “Traditional Values” and Femonationalism, which explores motherhood within nationalist discourses across Lithuania, Russia, and Sweden. She is also co-editor of NORA: Nordic Journal of Feminist and Gender Research and has published widely on women’s activism, transnational networks, and gendered politics in Eastern Europe.

Link via Ms Teams

Jelenos Konickajos nuotr.

2025 m. rugpjūčio 25–30 d. Sorbonos universitete Paryžiuje (Prancūzija) vyko neeilinis XVII Tarptautinis slavistų kongresas, pirmą kartą surengtas ne slavų šalyje. Kongresas subūrė mokslininkus, tyrinėjančius slavų kalbas, literatūrą ir istoriją, iš 43 pasaulio šalių. Lietuvai atstovavo Lietuvos slavistų asociacijos, vadovaujamos  doc. dr. Viktorijos Makarovos, organizuota 16 mokslininkų delegacija. Tai buvo gausiausia Baltijos šalių delegacija: Estija delegavo 9 dalyvius, Latvija – nė vieno. VU Filologijos fakulteto atstovai skaitė pranešimus įvairiomis temomis skirtingose kongreso aikštelėse: prof. Kristina Rutkovska kalbėjo apie teologinės minties raidą Vilniaus universitete XVII a.; doc. dr. Viktorija Makarova – apie Lietuvos ir Kroatijos medijų diskursų ypatybes; doc. dr. Jelena Konickaja pristatė pranešimą apie rusų ir slovėnų biblinės frazeologijos gretinimą; doc. dr. Viktorija Ušinskienė – apie baltumo semantikos skirtumus rusų, lenkų ir lietuvių kalbose; dr. Tomas Čenys pasakojo apie pionierių stovyklos įvaizdžio evoliuciją šiuolaikinėje rusų literatūroje.

Lietuvos delegacijos nariai VU Filologijos fakulteto dėstytojai: doc. dr. V. Ušinskienė, dr. T. Čenys, doc. dr. Jelena Konickaja, doc. dr. V. Makarova / konferencijos dalyvių nuotr.

Kongreso metu buvo atnaujintos ir sukurtos naujos Tarptautinio slavistų komiteto skirtingų slavistikos mokslo sričių tarptautinės komisijos. Vilniaus universiteto mokslininkai tapo penkių komisijų nariais: prof. K. Rutkovska – keturių komisijų (sociolingvistikos, folkloro, etnolingvistikos, dialektologijos), doc. J. Konickaja – frazeologijos komisijos, doc. V. Makarova – diskurso lingvistikos komisijos ir doc. G. Miškinienė – naujai akredituotos kitabistikos komisijos sekretore ir etnolingvistikos komisijos narė.

XVII Tarptautinio slavistų kongreso Paryžiuje pradžia / Jelenos Konickajos nuotr.

Tarptautinis slavistų komitetas. Tarp jų – Lietuvos slavistų asociacijos pirmininkė doc. dr. Viktorija Makarova / konferencijos dalyvių nuotr.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto

Polonistikos centras

Balstogės universiteto Filologijos fakulteto

Filologinių tyrimų katedra „Rytai - Vakarai“

Balstogės universiteto Vilniaus filialas

Palenkės Lukašo Gurnickio bibliotekos Balstogėje

Filologinių ir bibliografinių tyrimų skyrius

2025 m. rugsėjo 23 d. organizuoja tarptautinę mokslinę konferenciją „NAUJI ESTETINIAI REIŠKINIAI, ŽANRAI IR IDĖJOS XXI A. PROZOJE. LIETUVOS, LENKIJOS IR VIDURIO EUROPOS KONTEKSTAS“

Konferencijos tikslas – atkreipti dėmesį į pastarąjį ketvirtį amžiaus Lietuvoje, Lenkijoje ir Vydurio Europoje vykusius kultūrų pokyčius, todėl norime sutelkti dėmesį į 2000-2025 m. literatūrą. Kaip apmąstymų objektas siūloma Lietuvos, Lenkijos, Vidurio ir Rytų Europos proza pasaulio kultūros, istorijos, socialinio gyvenimo, filosofinės ir estetinės minties pokyčių kontekste.

Siūloma pranešimų problematika:

• Vilniaus įvaizdis literatūroje ir mene. Tarpdisciplininiai aspektai.
• Lenkų, lietuvių ir Vidurio Europos prozos estetika 2000-2025 m.
• Žanrai: žanro hibridizacija, formalūs eksperimentai, senų žanrų atgaivinimas.
• Tarp geopoetikos ir geopolitikos: XXI a. prozos istorinės ir kultūrinės sąlygos.
• Populiarioji literatūra, žiniasklaida, publicistika ir šiuolaikinė proza.
• Filosofinės paieškos ir inspiracijos Vidurio ir Rytų Europoje: nuo ekologijos iki naujausių emancipacinių ir konservatyvių tendencijų.
• Rašytojas, leidėjas, skaitytojas kaip šiuolaikinės literatūros tema.
• Vertimų vaidmuo formuojant naujojo amžiaus įvaizdį.
• Kalbos metamorfozės naujausioje prozoje: stilius, leksika.
• Tapatybės neakivaizdumas: moters, vyro, vaiko ir senelio įvaizdis.
• Istorija, etnosas ir etosas, socialinis gyvenimas prozoje.
• Proza vaizduotės valdžioje: įsivaizduojami pasauliai XXI a. literatūroje.
• Lietuvių ir lenkų prozos sąsajos.

Konferencijos kalbos: lenkų, lietuvių, anglų.

Konferencijos mokestis nėra numatytas.

Organizatoriai užtikrina straipsnių publikaciją 2026 m. moksliniame leidinyje (įtrauktame į Scopus duomenų bazę).

Pranešimų temų laukiame iki 2025 m. liepos 31 d. Prašome juos siųsti adresu:

Jelenos Konickajos nuotr.

Birželio 16–20 dienomis BKKI Slavistikos katedros dėstytojai su „Erasmus+“ vizitu lankėsi Donja Gorica universiteto Filologijos fakultete Juodkalnijoje. Vizito tikslas – pasidalyti patirtimi, gerąja praktika, diskutuoti, gilinti žinias, užmegzti bendradarbiavimo ryšius su kolegomis filologais. Susitikimų metu buvo aptarti įvairūs klausimai: stojimo į universitetą reikalavimai, studijų programų turinys, jų struktūra, darbo su studentais metodai ir formos, studijų proceso organizavimas, bendros ir specifinės problemos bei jų sprendimo būdai, studentų įsidarbinimo galimybės po universiteto baigimo, studijų programų reklamos metodai, užsienio kalbų mokymas. Buvo labai naudinga ir įdomu susitikti su Filologijos fakulteto vadovybe, Užsienio kalbų centro vadove, aptarti mokslinių tekstų publikavimo galimybes VU leidiniuose, sužinoti apie studentų savarankiško darbo formas, jų profesinės praktikos atlikimo ir atsiskaitymo tvarką, susipažinti su Donja Gorica universiteto biblioteka bei studentų miesteliu.

Donja Gorica universitetas – privatus universitetas, įsteigtas 2007 metais. Vienas iš svarbiausių universiteto prioritetų yra studentų mokslinės veiklos ir jų verslumo ugdymas. Studijų dalykai dėstomi juodkalniečių ir anglų kalbomis. Verta paminėti, jog universitete yra įdiegta moderni įranga, puikiai organizuotas studijų procesas, dirba daug jaunų dėstytojų, kuriamas platus tarptautinių partnerysčių tinklas.

Dėmesio verta ir tai, jog įvairių fakultetų studentai vykdo bendrus projektus, kurių turinys gali būti labai įvairus – nuo F. Dostojevskio kūrybos iki Kinijos kultūros ypatumų. Tokią galimybę užtikrina puikiai įrengtas universitetinis miestelis, kuriame sudarytos geros sąlygos studentams mokytis ir sportuoti.

Viktorijos Makarovos nuotr.

Studijų programos dalis yra praktika, kurios metu studentai turi galimybę bendrauti su verslo pasaulio žmonėmis iš įvairių Balkanų regiono bei pasaulio šalių. Kiekvienas studentas turi galimybę išmokti ne tik anglų, bet ir kitas užsienio kalbas, tarp jų – ir rusų kalbą.

Didelį įspūdį mums padarė universiteto koridoriai – ant grindų parašyti glausti tekstai apie žmonijos ir Balkanų regiono istoriją, pateikiamos įžymių žmonių nuostabios, gilios mintys, o universiteto sienas puošia plakatai su garsių pasaulio bei Juodkalnijos dailininkų meno kūriniais. Tokia universiteto aplinka išties turėtų įkvėpti studentus mokytis ir tobulėti.

Turiningi susitikimai su Donja Gorica universiteto Filologijos fakulteto dekane prof. dr. Dragica Žugič ir jos kolegomis, Užsienio kalbų centro bei bibliotekos bendradarbiais suteikia viltį, kad sėkmingai užsimezgęs bendradarbiavimas su Donja Gorica universitetu tęsis ir bus abipusiai naudingas.

Pasirodė naujas mokslinio žurnalo „Slavistica Vilnensis“ numeris. Laisvai prieinamas žurnalas skelbia Čekijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos mokslininkų straipsnius, rusėniško rankraščio publikaciją, recenziją, prisiminimus anglų, lenkų, lietuvių, rusų kalbomis. Daugiau apie naują žurnalo numerį 69 (2) galite sužinoti čia. 

TURINYS

Sergejus Temčinas. Life of Chariton the Confessor (September 28) by Symeon the Metaphrast as a source for the Life of John the New of Suceava (June 2) by Gregory Tsamblak

https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/37053/36476

Надежда Морозова, Александр Паршенков. Франциск Скорина, Вроцлав и Адам Дион: книжная миграция и первый палеотип Великого княжества Литовского

https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/37046/36477

Анастасия Рыко. Письма Петра Торчакова 2-й половиныXVII века: тематика и графические особенности

https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/37198/36479

Алла Кожинова. Латинизмы в текстах литовских татар (на примере тефсира из Олиты 1723 г.)

https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/36796/36481

Inesa Kuryan. „Kunszt pisania” jako wartość w dysertacji z 1788 roku, ogłoszonej przez Jacka Idziego Przybylskiego, bibliotekarza Szkoły Głównej Koronnej w Krakowie

https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/37048/36482

Viktorija Ušinskienė. Pagrindiniai mėlynos spalvos pavadinimai lenkų ir lietuvių kalbose: prototipai ir konotacijos

https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/37535/36484

Татьяна Стойкова. Интеллектуальная составляющая русской и балтийской языковой модели человека (на материале фразеологизмов русского, латышского и литовского языков)

https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/37049/36485

Asta Balčiūnienė, Violeta Meiliūnaitė. Slavų kalbų salos šiaurės rytų aukštaičių (ŠRA) areale: kalbiniai ir kultūriniai kontekstai

https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/36744/36489

Григорий Поташенко. Впервые в Европе. Староверие в Литве (1918–1923): реэмиграция, формирование церковной структуры поморцев и официальное признание Церкви

https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/35174/36487

Сергей Темчин. Руськомовное изложение Киево-Печерского патерика в рукописной Малой Библии Григория Дмитриевича (Шаргород, 1660): публикация текста

https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/38305/36491

Mirosław Jankowiak. Nowe badania w zakresie dialektologii ukraińskiej [rec.]: Наталiя Глібчук, Оксана Костів. Українська діалектологія. Львів: ЛА «Піраміда», с. 552

https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/38306/36492

Elżbieta Smułkowa. Profesor Walery Czekman (Valerijus Čekmonas) w świetle jego ponad 25-letniej korespondencji

https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/38304/36494

Надежда Морозова. In memoriam: Генадзь Апанасавич Цыхун (30.10.1936 – 18.10.2024)

https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/38337/36496