Sidebar

Vokiečių filologijos katedros renginiai Berlyno sienos griūties 30-osioms metinėms pažymėti

2019 m. lapkričio mėnesį Vokiečių filologijos katedra kvietė į renginius, skirtus Berlyno sienos griuvimo 30-osiomis metinėms. Jie prasidėjo lapkričio 4 d. vakarą Bochumo universiteto profesorių Dr. Silke Flegel ir Dr. Frank Hoffmann paskaitomis apie menininkų vaidmenį 1989‑1990 m. virsmo laikotarpiu. Po paskaitų vykusiose diskusijose dalyvavo ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Lansbergis. Šį renginį kartu organizavo ir Vokietijos akademinių mainų fondas (DAAD) bei Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuras.

Visą lapkričio mėnesį Vokiečių filologijos katedros DAAD lektorius Dr. Alexander Mionskowski organizavo filmų, kuriuose vaizduojamas Vokietijos padalijimas, gyvenimas socialistinėje VDR ir bandymai iš jos pabėgti, peržiūras: „Kruso“ (2018), „Ballon“ (2018), „Good Bye Lenin“ (2003) ir „Das Leben der Anderen“ (2006).

Renginių ciklą vainikavo lapkričio 28 d. popietę oficialiai atidaryta plakatų paroda „Nuo Taikiosios revoliucijos iki vieningos Vokietijos“, kurią taip pat inicijavo Dr. Alexander Mionskowski. Paroda, kurios koncepciją sukūrė Federalinis Vokietijos vieningosios socialistų partijos (SED) diktatūros tyrimų fondas, atspindi svarbiausius prieš 30 metų įvykusius politinius įvykius ir pristato juose dalyvavusias asmenybes. Šiuo metu plakatų tekstai jau yra išversti ir į lietuvių kalbą – vertimus atliko Vokiečių filologijos pagrindinių ir gretutinių studijų I ir II kursų studentės bei studentai.

Dalinamės parodos atidarymo akimirkomis.

paroda 1

VU Filologijos fakulteto mokslininkės vykdo studentų darbų fraziškumo tyrimą

Fakulteto Lietuvių kalbos, Lituanistinių studijų ir Vokiečių filologijos katedrų mokslininkės vykdo VLKK remiamą studentų darbų fraziškumo tyrimą (plačiau žr. fraziškumas >) ir kuria interaktyvųjį frazemų sąvadą. Apie atliekamą tyrimą ir kuriamą produktą Lietuvos radijo laidoje „Ryto allegro“ (2019-11-20) pasakoja Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Vokiečių filologijos katedros docentė dr. Skaistė Volungevičienė. Fakulteto bendruomenė kviečiama klausytis pokalbio nuo 41.33 min.

LRT mediatekos įrašas > 

Doc. dr. Vytautas Rinkevičius – naujas LMA Jaunosios akademijos narys

Lapkričio 14 d. Lietuvos mokslų akademijos įkurta LMA Jaunoji akademija pasipildė naujais nariais. Humanitarinių ir socialinių mokslų srityje nariu tapo Baltistikos katedros doc. dr. Vytautas Rinkevičius.

Jaunosios akademijos nariai yra mokslininkai, pasiekę reikšmingų mokslinių tyrimų rezultatų ir aktyviai dirbantys profesinėje srityje, kuriems doktorantūros laipsnis buvo suteiktas ne anksčiau kaip prieš dešimt metų, o rinkimų dieną yra 40 metų ar jaunesni. Kiekvienais metais dešimt narių renkami ketverių metų kadencijai, todėl bendras Lietuvos mokslų akademijos Jaunųjų akademijos narių skaičius turi pasiekti 40 asmenų skaičių.

Š. m. rugsėjo 10 d. buvo paskelbti LMA Jaunosios akademijos naujų narių rinkimai. Gauta 31 paraiška, iš jų humanitarinių ir socialinių mokslų srityse – 7 paraiškos, fizinių mokslų – 3, biomedicinos mokslų – 6, žemės ūkio mokslų – 8, technikos mokslų – 7. LMA mokslų skyriuose patikrinus kandidatų pateiktus dokumentus, nutarta pritarti visų kandidatų į LMA Jaunosios akademijos narius sąrašui. Vėliau LMA mokslų skyriuose buvo išklausyti pretendentų prisistatymai, vyko kandidatų aptarimai, diskusijos ir rinkimai į LMA Jaunosios akademijos narius.

Atnaujinta Estų kalbos auditorija

Lapkričio 13 d., trečiadienį, Vilniaus universiteto Filologijos fakultete po renovacijos buvo atidaryta Estų kalbos auditorija, kuri buvo įrengta su privačių Estijos kompanijų finansine pagalba. Kaip pasakojo rektorius Artūras Žukauskas, Universitetas didžiuojasi turėdamas galimybę dėstyti estų kalbą. Jos dėstymas yra labai svarbus, nes padeda vystyti abiejų nedidelių šalių kultūrą.

Pasak Universiteto estų kalbos dėstytojos Eve Raeste, Universiteto parama mokant estų kalbą per visą nepriklausomybės laikotarpį buvo labai aukšta. Apskritai ši kalba, nors ir nėra tarp populiariausių, susilaukia stabilaus studentų dėmesio – kalbėti estiškai studentai mokosi jau 28 metus. Kiekvienais metais studentų skaičius šiek tiek skiriasi, tačiau įprastai kursą sudaro apie 15 studentų.

Universiteto rektorius taip pat išreiškė tikėjimą, kad ateityje pavyks išplėsti estų kalbos dėstymą, bei kad ne tik Lietuvos studentai, bet ir užsienio studentai, studijuojantys Vilniaus universitete, išmoks estų kalbą.

Estijos televizijos reportažas apie auditorijos atidarymą >

Universiteto Polonistikos centro dėstytojams skirti valstybiniai apdovanojimai

Lapkričio 11 d., Lenkijos nepriklausomybės dienos proga, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda keliolikai Lietuvos piliečių skyrė aukštus valstybinius apdovanojimus – Auksinius Kryžius – už nuopelnus plėtojant lenkų kalbą ir kultūrą, veiklą Lietuvos lenkų bendruomenės labui.

Tarp apdovanotųjų – ir VU Polonistikos centro dėstytojai: dr. Teresa Dalecka, doc. dr. Irena Fedorovič, doc. dr. Kinga Geben, dr. Regina Jakubėnas, doc. dr. Viktorija Ušinskienė. 

Vykusios iškilmės tapo apdovanojimų tęsiniu. Reikšmingiausias – ordinas „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Komandoro kryžius su žvaigžde – po mirties buvo skirtas vienam iš Vilniaus universiteto Polonistikos centro įkūrėjų profesoriui Algiui Kalėdai šių metų sausio mėnesį. Prieš metus aukštus valstybinius apdovanojimus gavo doc. dr. Miroslav Davlevič ir prof. dr. Kristina Rutkovska.

foto1

Žurnalas Baltistica įtrauktas į Scopus duomenų bazę

Vienos svarbiausių akademinių duomenų bazių „Scopus“ vertintojai pagal visus punktus įvertino žurnalą Baltistica ir pasiūlė įtraukti jį į bazę. Žurnalo publikacijos bus indeksuojamos pagal SJR reitingo rodiklius.

Baltistica – tarptautinis baltų kalbotyros žurnalas, įsteigtas 1965 m. daugiausia Vilniaus universiteto profesoriaus Jono Kazlausko rūpesčiu. Jį rengia VU Baltistikos katedra, leidžia VU leidykla. Redaktorius: Bonifacas Stundžia (nuo 1996). Žurnale straipsnius, recenzijas ir informacijas skelbia viso pasaulio baltistai lietuvių, latvių, anglų, vokiečių, prancūzų ir rusų kalbomis.

Žurnalas teikia pirmenybę istoriniams, lyginamiesiems ir tipologiniams baltų kalbų ir jų tarmių tyrimams, baltų ir kitų kalbų ryšių klausimams, baltų kalbotyros istoriografijai; skelbia mokslines baltistų diskusijas, naujausių baltų kalbotyros veikalų recenzijas, informaciją apie baltų kalbų tyrimus pasaulyje, tačiau spausdina ne tik grynai baltistinius, bet ir indoeuropeistinio, germanistinio, slavistinio ir bendrosios kalbotyros profilio straipsnius bei recenzijas.

Prof. Hans-Jürgen Schings (Freie universität Berlin) paskaita

Spalio 15 d., antradienį, 17.00 val. Germanistikos studijų kabinete (A9) prof. Hans-Jürgen Schings (Freie universität Berlin) skaitys paskaitą „Faust und die Schöpfung“. Paskaita vyks vokiečių kalba.

Prof. Hans-Jürgen Schings hat die Goethe-Forschung durch seine Arbeiten insbesondere zum "Faust" in den letzten Jahrzehnten mitgeprägt. Gesammelt sind viele dieser Beiträge in der Aufsatzsammlung "Zustimmung zur Welt" (2011). Bereits 2005 wurde ihm die Goldene Medaille der Goethe-Gesellschaft als Auszeichnung für besondere Leistungen verliehen. Der Deutsche Akademische Austauschdienst Litauen und der Lehrstuhl für Deutsche Philologie sowie die Gesellschaft für Deutsche Sprache freuen sich sehr, ihn in Vilnius vorstellen zu können.

Netektis. Doc. dr. Aurelija Mickūnaitė-Griškevičienė

In memoriam Aurelija Mickūnaitė-Griškevičienė (1971-11-26–2019-10-12)

Mats Söderlund

Dikt

Jag hade lovat att läsa en dikt på begravningen
hittade ingen som handlade om kärlek
inte den här kärleken
hittade ingen som handlade om saknad
inte den här saknaden
hittade ingen ens
som handlade om döden
alla dikter handlade plötsligt om döden
men inte den här döden.

Mats Söderlund

Eilėraštis

Laidotuvėms buvau pažadėjęs
paskaityti eilių
neradau tokių kad būtų apie meilę
apie šitokią meilę
neradau tokių kad būtų apie ilgesį
apie šitokį ilgesį
nė vienų neradau
kad būtų apie mirtį
visos eilės dabar kalbėjo apie mirtį
bet ne šitokią mirtį.

Šeštadienio naktį, 2019 m. spalio 12 d., šešerius metus priešinusis sunkiai ligai šį pasaulį paliko Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentė dr. Aurelija Mickūnaitė-Griškevičienė.

Aurelija buvo Skandinavistikos centro absolventė, vėliau baigusi norvegų kaip užsienio kalbos dėstymo studijas Oslo universitete. Nuo 1997 m. ji dirbo Skandinavistikos centro norvegų kalbos dėstytoja, mokė studentus lingvistikos pagrindų ir skandinavų kalbotyros, vertimo. Pati vertė grožinę vaikų literatūrą (Marit Nicolaysen Sveinas ir žiurkiukas, 2007).

Aurelija buvo be galo mylima dėstytoja ir talentinga mokslininkė, profesoriaus Alekso Girdenio mokinė. 2004 m. ji apgynė daktaro disertaciją „Aktualioji skaida lietuvių ir norvegų kalbose“. Ji buvo aukščiausio lygio leksikografė, parengusi ir vadovavusi lietuvių ir norvegų kalbos žodynų projektui. Aurelijos komandoje dirbo ne tik Vilniaus, bet ir Oslo universiteto tyrėjai. Prieš metus, 2018 m., pasirodė projekto žiedas Norvegų-lietuvių kalbų žodynas – pirmasis tokios apimties (beveik 30 000 antraštinių žodžių) lietuvių ir skandinavų kalbų veikalas. Aurelija yra publikavusi pluoštą mokslo straipsnių, išleido Norvegų kalbos gramatiką (2012) ir naują papildytą jos redakciją (2018). Kol galėjo, dalyvavo tarptautinėse konferencijose, nuolat stažavosi Oslo universitete.

Aurelija buvo nepaprastai gražus ir stiprus žmogus. Net ir sunkiai sirgdama, net žinodama apie savo ligos piktumą ir tekusią lemtį, ji niekada nekėlė savęs į centrą – pirmiausia rūpinosi kitais, greta šeimos, ir kolegomis, studentais. Be galo ilgėjosi universiteto darbų ir paskaitų. Ne vienam mūsų ji buvo artima draugė. Sužinojus apie netektį, žmonės iš viso pasaulio nuolat siuntė dešimtis pagarbos, meilės ir užuojautos žinučių. Išėjo trapus ir pažeidžiamas kūnas, bet stipri siela liko su mumis. Įraše (nuo 33 min.) galima pasiklausyti Aurelijos balso.

Atsisveikinimas vyks Vilniaus laidotuvių rūmų 1 salėje (Olandų g. 22) spalio 14 d. nuo 10.00 val. Urna išnešama 13.00 val. Laidojama Karveliškių kapinėse.

Vilniaus universiteto skandinavistai

MON 4819 Edit Copy

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos