Baltijos kalbų ir kultūrų institutas

Gegužės 21 d., minint Tautinių bendrijų dieną, Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apdovanojo Slavistikos katedros docentą Pavel Lavrinec I laipsnio Didžiuoju garbės ženklu „Už nuopelnus“. Apdovanojimas įteiktas už pilietinės visuomenės vertybių puoselėjimą, įvairių tautinių bendrijų kultūrų dialogo skatinimą ir ilgametį profesionalų visuomeninį darbą nepriklausomos Lietuvos įtvirtinimo laikotarpiu.

Nuoširdžiai sveikiname!

Gegužės 14 dieną Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijoje lankėsi Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro lektorė Jūratė Kumetaitienė, kuri III–IV gimnazijos klasių mokiniams skaitė dvi paskaitas apie norvegų dramaturgo Henriko Ibseno kūrybą. Šį susitikimą organizavo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Jolanta Zagurskienė ir Vijolė Petrošienė.

Paskaitose „H. Ibseno dramų pasaulis: teatro teatre motyvas dramoje „Lėlių namai“ dalyvavo daugiau nei 120 vienuoliktų ir dvyliktų klasių mokinių. Susitikimo metu aptarti svarbiausi dramaturgo biografijos aspektai, jo kūrybos reikšmė Norvegijos kultūros istorijai ir moderniojo Europos teatro raidai, pristatytos H. Ibseno kultūrinės atminties formos šiuolaikinėje Norvegijoje.

Antroje paskaitoje buvo nagrinėjamos įvairios dramos „Lėlių namai“ interpretacijos ir šiuolaikiniai jos pastatymai. Mokiniai stebėjo spektaklių ištraukas, diskutavo apie režisūrinius sprendimus, analizavo pagrindinės veikėjos Noros paveikslą ir jos pasirinkimo aktualumą šiandienos visuomenėje. Didelio susidomėjimo sulaukė ir interaktyvi veikla – mokiniai patys skaitė pjesės ištraukas vaidmenimis, praktiškai išbandydami dramaturginio teksto interpretavimo galimybes.

Mokiniai aktyviai įsitraukė į diskusijas ir aptarė klasikinės dramaturgijos aktualumą šiuolaikiniam skaitytojui. III C klasės mokinė Amelija Kaikarytė po paskaitos pasakė, kad lektorės įžvalgos paskatino naujai pažvelgti į kūrinį ir atskleidė, jog prieš beveik pusantro šimtmečio parašyta drama išlieka aktuali šiandienos visuomenėje.

Susitikimas su Vilniaus universiteto lektore tapo prasminga literatūrine ir kultūrine patirtimi, įkvepiančia domėtis klasikine dramaturgija, gilintis į Skandinavijos kultūrą, literatūrą, užsienio kalbų studijas bei tarptautines galimybes, kurias suteikia studijos Vilniaus universitete.

Gegužės 21-22 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete jau 23 kartą įvyko tradicinė šventė – Polonistikos dienos. Kasmet šių renginių cikle aktyviai dalyvauja studentai, magistrantai ir doktorantai tiek iš Lietuvos, tiek iš Lenkijos.

Polonistikos dienų programa tradiciškai prasidėjo  tarptautine studentų konferencija„Filologiniai skaitiniai“. Konferencijos atidaryme dalyvavo Filologijos fakulteto profesoriusdr. Mindaugas Kvietkauskas ir Lenkijos Respublikos konsulas Zbigniew Ciosek. Pranešimusskaitė Torunės M. Koperniko universiteto doktorantai mgr. Filip Bukowski ir mgr. Agata Czapiewska, Varšuvos universiteto magistrantė Gabriela Grzelak bei Vilniaus universiteto 1-4 kursų polonistikos studentai, kurių šiais metai buvo rekordiniai daug – net 12. Džiugu, kad konferencijoje dalyvavo ir Istorijos fakulteto studentė Margarita Anuškevič, kuriai artima lenkų kalba, literatūra ir kalba, ji yra buvusi Lietuvos mokinių lenkų kalbos olimpiados laureatė. 

Konferencijos, kaip ir apskritai polonistikos studijų, programa aprėpia plačią mūsųregiono problematiką - ne tik filologijos mokslo, bet ir kultūros, istorijos, tautosakos, medijųpažinimo bei dirbtinio intelekto ir kompiuterinių žaidimų taikymo aspektus. Iš viso buvoperskaityta 16 pranešimų, kurių temos atskleidė įvairius mūsų studentų bei doktorantų ir magistrantų iš Lenkijos mokslinius ir kūrybinius interesus. Daugelis konferencijos dalyvių yra dalyvavę tarptautiniuose mokslo ar kultūros projektuose, todėl konferencija jiems suteikėgalimybę pasidalyti ne tik savo tyrimų rezultatais, bet ir įspūdžiais apie gyvenimądaugiakultūrėje aplinkoje. Konferencijos kalba buvo lenkų, tačiau vienas pranešimas perskaitytas lietuvių kalba. Antro kurso prancūzų filologijos studentė Milda Statkutė, pasirinkusi polonistikos studijas kaip gretutines, pristatė pranešimą „Frazeologizmai su daiktavardžiu „akis“ ir veiksmažodžiais „matyti“, „žiūrėti“ lenkų, prancūzų ir lietuvių kalbose. Semantinė analizė ir ekvivalentai“. Jos tyrimas parodė, kaip lenkų kalbos žinias galima pritaikyti lyginamajai kelių kalbų analizei.

  Tradiciškai per Polonistikos dienas organizuojamos edukacinės ekskursijos. Šias metais jų buvo surengtos net trys. Pirmoji ekskursija įvyko gegužės 20 d. Polonistikos, dėstytojai ir studentai, svečiai iš Lenkijos bei įvairių specialybių studentai, Filologijos fakultete besimokantys lenkų kalbos A2 lygiu,  aplankė Vilniaus Markučių dvaro muziejų (Subačiaus g. 124). Džiugu, kad ekskursiją lenkų kalba vedė muziejaus rinkinių kuratorė Marija Konickaja, mūsų lenkų filologijos studijų absolventė. Po įdomios ekskursijos vienoje iš muziejaus salių vyko paskaita. Habilituota dr. Magdalena  Woźniewska-Działak iš kardinolo Stefano Wyszynskio universiteto Varšuvoje skaitė paskaitą apie romantizmo epochos poetą Cyprianą K. Norwidą, jo poemą  „Promethidion” ir autoriaus sąsajas su Lietuva.  

  Gegužės 22 d. Polonistikos dienos dalyviai vyko į ekskursiją į Druskininkus. Čia jie aplankė Druskininkų miesto muziejų ir žymaus skulptoriaus Žako Lipšico (Jacques Lipchitz) muziejų.  Taip pat netoliese esančiose Ratnyčios kapinėse jie aplankė romantizmo epochos poeto, Adomo Mickevičiaus bičiulio ir filomato Jano Čečioto (Jan Czeczott, 1796-1847) kapą. 

Polonistikos dienų renginių rėmė VU Filologijos fakultetas ir Lenkijos Respublikos Ambasada Vilniuje. Nuoširdžiai jiems dėkojame!

            Doc. dr. Irena Fedorovič

          Polonistikos centro vedėja ir Polonistikos dienų organizatorė

Sveikiname ir didžiuojamės Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto ilgamete dėstytoja Karina Karčiauskiene, kuri gegužės 14 d. Prezidentūroje vykusios iškilmingos valstybinės vakarienės metu buvo įvertinta prestižiniu Suomijos Prezidento teikiamu valstybiniu apdovanojimu – Liūto ordino I laipsnio riterio kryžiumi! 

Šis garbingas apdovanojimas – reikšmingas įvertinimas už ilgametį ir atsakingą darbą, suomių kalbos ir kultūros puoselėjimą, akademinę veiklą bei svarų indėlį stiprinant Lietuvos ir Suomijos ryšius. 

„Suomių kalbą Lietuvoje dėstau nuo 1989 metų. Esu labai sujaudinta, kad Suomijos valstybė pastebėjo ir įvertino mano pastangas perteikti studentams meilę suomių kalbai, literatūrai ir kultūrai“, – sako apdovanojimą iš Suomijos Prezidento Alexanderio Stubbo gavusi K. Karčiauskienė.

Taip pat džiaugiamės, kad į Lietuvą valstybinio vizito atvykusi Suomijos pirmoji ponia Suzanne Innes-Stubb apsilankė Vilniaus universitete. Kartu su Lietuvos pirmąja ponia Diana Nausėdiene ji susitiko su Vilniaus universiteto bibliotekos generaline direktore Irena Kriviene ir apžiūrėjo retus rankraščius, kartografijos kolekcijas bei su Suomija susijusius dokumentus. Vizito metu S. Innes-Stubb ir D. Nausėdienė taip pat bendravo su Skandinavistikos centro studentais ir alumnais, su kuriais aptarė jų pasirinkimą domėtis ir studijuoti suomių kalbą.

Šie reikšmingi įvykiai dar kartą pabrėžia universiteto bendruomenės vaidmenį stiprinant tarptautinius ryšius ir bendrystę. 

nuotr. Ugnius Bagdonavičius | Vilniaus universitetas

Nuotraukų autorės Džiugilė Misiūnaitė ir Ramunė Dambrauskaitė Muralienė

„Kai tyrinėji, tampi įdomiu žmogumi, tada tenka tuo tik pasidalinti su kitais,“ – atidarydama konferenciją sakė prof. dr. Loreta Vaicekauskienė. Balandžio 2 dieną Vilniaus universiteto Filologijos fakultete susitiko dvi studijų pakopos – pirmą kartą savo tyrimus bendroje erdvėje pristatė Skandinavistikos studijų bakalauro ir Šiaurės ir Baltijos jūros regiono kalbų ir kultūrų magistro studentai. Jungtinė studentų konferencija „The Baltic–Nordic Nexus 2026: From Sagas to Screens“ – ne tik akademinis renginys, bet ir naujos tradicijos puslapis Skandinavistikos centre.

Renginį nuo pat pradžių organizavo specialiai šiam tikslui sukurta darbo grupė iš dėstytojų, trečiakursių bakalauro ir pirmakursių magistrantūros studentų. Kartu jie suvienijo jėgas bei patirtis ir pakvietė mus iš arčiau susipažinti su abiem studijų programomis.

Organizacinės grupės jauniausieji, trečiakursiai Vilius ir Beatričė džiaugiasi galėję prisidėti ir ragino tai padaryti kitus: „Prisidėjimas prie organizavimo padėjo drąsiau jaustis kitais metais laukiančiame bakalauro pristatyme, nes paaiškėjo pats procesas, pristatymo metodai, padėjo laimėti kovoje su nerimu ir nežinomybe.“

Programa išsiskyrė ne tik turinio gausa, tačiau ir atsiradusiais naujais, neįprastais formatais. Pirmą kartą MA pirmakursiai moderavo jaunesiųjų kolegų-studentų apskritojo stalo temines diskusijas. Toks formatas labai pagyvino mokslinę diskusiją.

Konferencija neapsiėjo ir be jau tradicija tapusių pristatymo formatų. Studentai pristatė savo mokslinių tyrimų temas pranešimų sekcijose (vertimas, literatūros analizė, kalbotyra) bei MA ir BA studentų plakatų parodoje Rašytojų salėje, kurioje buvo galima išgirsti darbų pristatymus, jų istorijas iš pačių studentų lūpų.

Renginį praturtino pirmą kartą vykęs gyvas balsavimas, kuriame dalyviai bei svečiai galėjo pasidalinti savo nuomone ir išrinkti laimėtoją net trijose kategorijose: už estetiškiausias skaidres  (šioje kategorijoje balsavusiųjų nuomone pirmą vietą užėmė Edilija Jankevičiūtė), už estetiškiausią  plakatą (Gintarė Jonuškaitė šioje kategorijoje buvo įvertinta geriausiai) ir labiausiai įtraukiančio kalbėtojo / pranešėjo (šį titulą pelnė Agnė Zėringytė).

Atidarymą ir uždarymą vainikavo plenariniuose pranešimuose kalbėjusios Šiaurės ir Baltijos jūros regiono kalbų ir kultūrų magistrantūros studentės. Daria Tsudikova nagrinėjo kalbos stebuklą -  kreipimosi lygmenis, o Ina Danilenko gilinosi į švietimo etnografiją ir autobiografiją kaip samių šeimų tapatybės, kultūros ir traumos tarpininkes. Ina dalijasi įspūdžiais: „Man buvo labai svarbu, tai buvo lyg artėjančio magistro darbo gynimo simuliacija. Džiaugiuosi, kad pasiryžau ir šiandien esu čia.“

Kaip tikrame moksliniame renginyje, visi dalyvaujantys studentai pateikė savo darbų santraukas/abstraktus lietuvių ir anglų kalbomis, buvo sukurtas specialus konferencijos anonsas.

Taip pat konferencija susilaukė būrio svečių, atvykusių iš įvairių akademinės bendruomenės kampelių. „Numeris vienas vieta, kur galima pasisemti naujų idėjų, pats galvoju apie magistrą čia kitais metais, tad saujom renku kolegų mintis,“ – džiaugiasi renginiu Rapolas. O trečiakursės Akvilė ir Silvija giria dalyvius: „studentai šaunuoliai, reikia drąsos ir ryžto perlipti save ir pristatyti savo darbus, mums kaip trečio kurso studentėms buvo puikus įkvėpimas kitiems metams.“

Konferencijos proga buvo atidaryta ir veikia MA studentų meno paroda (kuratorė – Yuliana Shagan).

„The Baltic–Nordic Nexus 2026“ leido pamatyti, kad studijų proceso dalis gali tapti tikru moksliniu renginiu – su diskusijomis, plakatais ir net apdovanojimų ceremonija. Tikimasi, kad ši konferencija taps kasmetine tradicija, jungiančia skirtingų studijų pakopų studentus bei burs motyvuotus studentus ir skatins tarpusavio dialogą apie Šiaurės ir Baltijos regiono kalbas, literatūrą bei jų kultūrą.

Autorė Emilija Miniotaitė

„Švenčiame 35-erius mūsų bendrystės metus, esame kaip niekad artimi“, –  tai Šiaurės ministrų tarybos generalinės sekretorės Karen Ellemann žodžiai drauge su šiltais palinkėjimais įrašyti Skandinavistikos centro svečių knygoje.

Balandžio 8 d. ji susitiko su švedų, norvegų, danų ir suomių kalbas studijuojančiais studentais ir jų dėstytojais Erika Sausverde, Ieva Steponavičiūte-Aleksiejūniene ir Giedriumi Tamaševičiumi. Šis vizitas įvyko tarptautinės konferencijos, skirtos paminėti 35-ąsias Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje veiklos metines, išvakarėse.

Studentai papasakojo, kuo juos sudomino Skandinavija ir kalbų studijos, pasidalijo savo atliekamų tyrimų atradimais. Pokalbis vyko tiesiogiai bendraujant skandinavų kalbomis. Šiaurės ministrų tarybos vadovė išreiškė viltį dėl tolimesnio artimo Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo.

Simboliška, kad vienoje iš Skandinavistikos centro bibliotekos lentynų viešnia atpažino savo tėčio – žymaus danų politiko,  ilgamečio Danijos užsienio reikalų ministro Uffe Ellemanno Jenseno (1941–2022) prisiminimų knygą. Tai vienas iš labiausiai prie Baltijos šalių nepriklausomybės pripažinimo ir jų integracijos į Vakarų pasaulį prisidėjęs skandinavų politikas.

Konferencija „Shared Values, Shared Security: The Nordic–Baltic Partnership at 35 and the Path Forward“ vyks balandžio 9 d. Vilniaus Universiteto Teatro salėje.

Daugiau informacijos ir programa: https://norden.lt/en/event/shared-values-shared-security-the-nordic-baltic-partnership-at-35-and-the-path-forward/