Sidebar

Kvietimas skaityti pranešimą moksliniame seminare, skirtame G. Elgerio parengto giesmyno 400 metų sukakčiai

download copy copyPrieš 400 metų pasirodė vieno aktyviausių latvių XVII a. raštijos veikėjų Georgo Elgerio parengta knyga – giesmynas Geistliche Catholische Gesänge (1621), kurio vienintelis šiuo metu žinomas egzempliorius saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje. Tai pirmasis latvių katalikiškas giesmynas, užimantis labai svarbią vietą raštijos latvių kalba istorijoje – jame pirmą kartą giesmės buvo verčiamos rimuotai bei vartojami tokie latviški refrenai kaip žūžu žūžu ar līgo līgo. Pažymėdami šią progą, birželio 4 dieną Baltistikos katedroje organizuojame mokslinį seminarą, kurį palydės ir Elgerio darbų bei kitų latviškų leidinių paroda. Visus besidominčius Elgeriu ir jo darbais kviečiame dalyvauti ir skaityti pranešimą (30 min.). 

Trumpą pranešimo anotaciją (500–1000 sp. ž.) prašome atsiųsti iki gegužės 1 d. adresu

Seminaro kalbos: lietuvių, latvių ir anglų.

Priklausomai nuo galimybių, seminaras vyks mišriu arba nuotoliniu būdu.

Plačiau apie Elgerį ir jo knygą Vilniaus universiteto bibliotekoje > 

Ištraukos iš giesmyno > 


LV

Pirms 400 gadiem nāca klajā Georga Elgera dziesmu grāmata Geistliche Catholische Gesänge (1621), kuras vienīgais pašlaik zināmais eksemplārs tiek glabāts Viļņas Universitātes bibliotēkā. Atzīmējot jubileju, šī gada 4. jūnijā VU Baltistikas katedrā tiks rīkots neliels zinātniskais seminārs, ko papildinās Elgera kā arī citu latviski izdotu grāmatu izstāde. Visi, kuri interesējas par Elgeru un viņa darbiem, tiek aicināti piedalīties ar referātu (30 min.).

Lūdzam atsūtīt īsu referāta anotāciju (500-1000 zīmju) līdz 1. maijam uz

Semināra valoda: lietuviešu, latviešu un angļu.

Atkarībā no situācijas, seminārs notiks jauktā vai tikai attālinātā veidā.

Tarptautinė konferencija „Tiurkologijos užgimimas Rytų Europoje ir jos reikšmė čia gyvenančioms tiurkų tautoms. Minint 80-ąsias Leono Kričinskio ir 50-ąsias Anajašo Zajončkovskio mirties metines“

22019 m. lapkričio mėn. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Baltų kalbų ir kultūrų institutas kartu su Torunės M. Koperniko universiteto Kitabistinių tyrimų centru ir Poznanės A. Mickevičiaus universiteto Orientalistikos institutu nutarė organizuoti tarptautinę konferenciją „Tiurkologijos užgimimas Rytų Europoje ir jos reikšmė čia gyvenančioms tiurkų tautoms. Minint 80-ąsias Leono Kričinskio ir 50-ąsias Ananjašo Zajončkovskio mirties metines“. Vienas pagrindinių konferencijos tikslų – įamžinti ir pristatyti šių iškilių tyrėjų mokslo pasiekimus turkologijos, iranistikos ir arabistikos studijų srityse, įskaitant totorių ir karaimų kultūros paveldą, ir nurodyti svarbiausias dabartinių mokslinių tyrimų kryptis Lietuvoje, Lenkijoje ir kitose šalyse. Būtent todėl tarptautinis susitikimas turėjo būti tiesiogiai susijęs su tiurkų mažumų Lenkijoje, Lietuvoje, Baltarusijoje, Ukrainoje ir Rusijoje istorija ir kultūra. Bendradarbiavimo rėmuose konferencija turėjo vykti 2020 m. balandžio 2-3 d. Torunės universitete, tačiau dėl COVID-19 pandemijos kelis kartus atidėta numatyta tarptautinė konferencija vyko nuotoliniu būdu š. m. vasario 16–17 d.  Konferencijos Globėjais buvo VU Rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas, Torunės M. Koperniko universiteto Rektorius prof. habil. dr. Andrzej Sokala ir Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto Rektorė prof. habil. dr. Bogumiła Kaniewska.

Konferencijos organizatoriai išskyrė tris pagrindines mokslo temas – karaimų, totorių ir Rytų (tiurkologijos, iranistikos ir arabistikos) studijas. Pranešėjai daug dėmesio skyrė totorių ir karaimų kultūros paveldui Lietuvoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje bei Rusijos Federacijoje. Dvi dienas trijose auditorijose dirbę mokslininkai galėjo išklausyti 45 pranešimus. Mokslininkai iš 20-ies mokslinių centrų atstovavo 7 šalis – Lenkiją, Lietuvą, Baltarusiją, Rusijos Federaciją (Tatarstaną), Ukrainą, Turkiją ir Vokietiją. Konferencijoje bendrai dalyvavo 120 žmonių.

Konferencijoje buvo kalbama apie naujus atradimus, tyrimų eigą, naujus projektus ir jų įgyvendinimo perspektyvas. Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. paskelbė Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais, o 2022 m. – Lietuvos karaimų istorijos ir kultūros metais. Taigi, mokslininkai artimiausiu metu turės galimybę pristatyti naujas temas ir pratęsti įdomias mokslines diskusijas kitose tarptautinėse konferencijose, o jau 2021 m. rugsėjo mėn. VU vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Totoriai Lietuvos istorijoje ir kultūroje XIV-XXI a.: naujausi tyrimai (Tatars in the History and Culture of Lithuania from 14th to 21st Centuries: the Latest Researches).

Konferencijos antrą dieną dvi sesijos buvo skirtos projektinei veiklai. Grupė mokslininkų iš Baltarusijos, Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos ir Turkijos, kuriuos apjungė Torunės M. Koperniko universiteto Kitabistinių tyrimų centras, jau šešerius metus įgyvendina labai svarbų tarptautinį mokslinių tyrimų projektą „Tefsir – projekt filologiczno-historycznego opracowania oraz krytycznego wydania tzw. tefsiru Tatarów Wielkiego Księstwa Litewskiego z 2. połowy XVI w. (pierwszego przekładu Koranu na język polski) (II-oji dalis). Projektas finansuojamas iš Humanitarinių mokslų plėtros programos (Program Razwoju Humanistyki ). Pradėto 2013 m. projekto tikslas išleisti kritinį tefsiro leidimą. Rankraštiniai Lietuvos totorių tefsirai – tai Koranas su tarpeilinių atpasakojimu, komentaru lenkų kalba, ir jie padeda suprasti Šv. Rašto turinį. Šios knygos yra unikalios – jų išliko vos apie 20 vienetų, o Lietuvos totoriai vieni iš pirmųjų Rytų Europoje išvertė Koraną su komentarais į lenkų kalbą. Prie projekto dirba ne tik slavistai, bet arabistai, tiurkologai ir koranistai. Leidinio laukiama jau kitais metais. Su projekto eiga ir jo tarpiniais rezultatais galima susipažinti internetiniame puslapyje > 

Konferencijoje pranešimą skaitė ir Filologijos fakulteto dėstytoja doc. dr. Galina Miškinienė, tema apie „Lietuvos totorių muziejaus (1929–1944) rankraštinės kolekcijos likimą“. Artimiausiu metu atrinkti pranešimai bus paskelbti išleistame straipsnių rinkinyje.

XXXII Lietuvos mokinių lenkų kalbos olimpiada

2021 m. kovo 2-3 d. (nuotoliniu būdu) vyks XXXII Lietuvos mokinių lenkų kalbos olimpiada, skirta Lietuvos ir Lenkijos bendros Gegužės 3-iosios Konstitucijos 230-osioms metinėms paminėti. Olimpiadą rengia VU Filologijos fakulteto BKKI Polonistikos centras ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Olimpiados tikslas – skatinti gabius mokinius domėtis lenkų kalba ir literatūra, lenkų kultūros raida, lenkų ir lietuvių kultūriniais ryšiais. Taip pat siekiama populiarinti humanitarinius mokslus ir motyvuoti moksleivius jais domėtis. Olimpiadoje gali dalyvauti bendrojo lavinimo mokyklų 11-12 klasių mokiniai. XXXII Lietuvos mokinių lenkų kalbos olimpiadoje žinias ir gebėjimus demonstruos apie 30 mokinių iš Vilniaus miesto bei Vilniaus, Trakų, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų mokyklų. 

Screenshot_2021-02-24_at_14.04.37.png

Mirė garsi Vokietijos baltistė Gertrūda Benzė

Su liūdesiu pranešame, kad 2021 m. vasario 10 d. Halėje, sulaukusi 87-erių, mirė garsi Vokietijos baltistė prof. dr. Gertrūda Benzė (Gertrud Bense).

1933 m. Mažojoje Lietuvoje, Pilkalnyje (dab. Dobrovolskas, Kaliningrado sritis) gimusi Gertrūda Benzė po Antrojo pasaulinio karto atsidūrė Lietuvoje, kur priglausta ūkininkų išmoko lietuvių kalbos. Vėliau atsidūrusi Vokietijoje baigė Halės-Vitenbergo Martyno Liuterio universitetą. 1961 m. G. Benzė apgynė daktaro disertaciją apie baltų kalbų būtojo laiko padalyvio kilmę ir Halės-Vitenbergo universitete dėstė iki 1993 m., taip pat ir lietuvių kalbą, kurios kursui parengė mokomąją lietuvių kalbos gramatiką (išleisti trys leidimai).

Daugelis G. Benzės publikacijų skirta Mažosios Lietuvos raštijos istorijai. Pradėjusi nuo studijos apie XVIII a. Mažosios Lietuvos lietuviškų dokumentų kalbą mokslininkė gilinosi į įvairius šio krašto kultūros istorijos aspektus: atskleidė Karaliaučiaus universiteto svarbą lietuvių raštijai ir kultūrai, lietuvių nuopelnus Karaliaučiaus universitetui, analizavo Rytų Prūsijos vokiečių ir lietuvių filologų veiklą XVIII–XIX a., parengė vieno Prūsų Lietuvos teksto, unikumo, virtualią skaitmeninę publikaciją. Kalbininkę ypač domino Mažosios Lietuvos giesmynai – ištyrusi atskirų giesmių tekstų evoliuciją, giesmynų rengimo tradiciją nuo Martyno Mažvydo katekizmo iki 1936 m. Pagerintų giesmių knygų bei 1997 m. Giesmių ir maldų knygelės parengė monografiją apie XVIII a. Prūsų Lietuvos giesmių istoriją, koncentruodamasi į Halėje saugomą Fabiano U. Glazerio giesmyną.

G. Benzė taip pat tyrė Halės universiteto Lietuvių kalbos seminaro istoriją, domėjosi Augusto Frydricho Poto veikla, jo idėjomis bei palikimo sklaida, jai artima buvo Kristijono Donelaičio problematika. Baltistė tęsė ir gramatinės lietuvių kalbos  sistemos tyrimus – pirmoji lietuvių kalbotyroje tyrė klausiamuosius sakinius nedialoginėje kalboje, taip pat buvo daugelio lituanistikos veikalų recenzijų autorė.

Pasak G. Benzės mokinės prof. dr. Christianės Šiler (Christiane Schiller), netekome ne tik produktyvios mokslininkės, bet ir atsidavusios mentorės bei nuoširdaus žmogaus. Dirbdama Halės-Vitenbergo Martyno Liuterio universitete ir vėliau ji nuolat rūpinosi baltistikos reikalais. Vokietijos Baltų studijų draugijos surengtose konferencijose Halėje 2017 m. ir Volfenbiutelyje 2018 m. buvo pagerbti G. Benzės nuopelnai baltistikai. 

Išsamus Gertrūdos Benzės gyvenimo aprašymas ir jos publikacijų sąrašas paskelbtas prof. dr. Ch. Šiler straipsnyje „Zum 80. Geburtstag von Gertrud Bense“ žurnale Archivum Lithuanicum 15 (2013), 555–570 >

 

Baltistikos katedra

Pokalbis su Galina Miškiniene: „Istorijos vadovėliuose totoriams skirta vos viena kita pastraipa“

2021-uosius Seimas yra paskelbęs Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais. Lietuvos totorių bendruomenė reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo atkūrimo, istorijos ir kultūros, savo gyvenimą susiejo su Lietuva ir yra jos istorijos dalis. Apie šiandieninę Lietuvos totorių kalbos ir kultūros situaciją – rašytojo Mindaugo Peleckio pokalbis su orientaliste, turkologe, vertėja, totorių paveldo tyrinėtoja ir mūsų Fakulteto dėstytoja doc. dr. Galina Miškiniene.

Visą pokalbį skaitykite skaitykite kulturpolis.lt >

„Kalbotyros“ teminis numeris „Stabiliųjų junginių tyrimai: frazeologizmai, kolokacijos ir kita“, skirtas germanistui Sauliui Lapinskui atminti

Pasirodė mokslo darbų „Kalbotyra“ teminis numeris „Stabiliųjų junginių tyrimai: frazeologizmai, kolokacijos ir kita“, skirtas germanistui Sauliui Lapinskui (1954–2014) atminti.

2020 m. metų „Kalbotyros“ 73 numeryje skelbiami straipsniai, parengti pagal tarptautinės konferencijos „Stabiliųjų junginių tyrimai ir mokymas(is): frazeologizmai, kolokacijos ir kita. Saulių Lapinską (1954–2014) prisimenant“ pranešimus. Kviečiame skaityti! Numerio prieiga internete >


Straipsniai


Marios Chrissou
Der Stellenwert von Aufgabenorientierung und Formfokussierung in der phraseologiebezogenen Wortschatzarbeit

Csaba Földes
Figuratives in der auslandsdeutschen Pressesprache

Lea Hoffmann
Überprüfung eines phraseologischen Grundwortschatzes – eine explorative Datenanalyse

Marcelina Kałasznik
Zur Synonymie bei personenbezeichnenden Einwortidiomen – Eine Analyse am Beispiel von Angsthase und seinen Synonymen

Barbara Kovačević | Barbara Štebih Golub
Verschiedene sprichwörtliche Redensarten – das erste kroatische phraseologische Wörterbuch

Virginija Masiulionytė
Formeln, Wortspiele, Verse und mehr: Wo Humorforschung Phraseologie trifft

Inesa Šeškauskienė
Emotion or Reason? Heart as a Container in English and Lithuanian

Irene Simonsen
Kollokationen der deutschen und der dänischen Wissenschaftssprache

Mariann Skog-Södersved | Anita Malmqvist
Kollokationen in Leserbriefen der Wochenzeitschrift Die Zeit

Christian Thienel
Phraseologische Strukturen in Hermann Kinders autobiografischer Krankheitserzählung „Der Weg allen Fleisches“ (2014)


Recenzijos


Marcelina Kałasznik
Deutsche Phraseologie und Parömiologie im Kontakt und im Kontrast I. Anna Gondek, Alina Jurasz, Przemysław Staniewski, Joanna Szczęk, Hrsg. Kovač Verlag, Hamburg (2020). 482 S., ISBN 978-3-339-11484-6 (Print), ISBN 978-3-339-11485-3 (eBook)

Aurelija Leonavičienė
Melnikienė, Danguolė. Dictionnaire lituanien–français / Lietuvių–prancūzų kalbų žodynas. Paris: Hermann Éditeur, 2020, pp. 1151, ISBN 9791037003232

In memoriam: prof. William Riegel Schmalstieg (1929-10-03—2021-01-22)

Pasaulio baltistai socialiniuose tinkluose dalijasi skaudžia žinia – sausio 22 d. eidamas 92-uosius metus mirė amerikiečių baltistas, slavistas ir indoeuropeistas, plačių horizontų mokslininkas, poliglotas, Vilniaus universiteto garbės daktaras ir LMA užsienio narys profesorius Williamas Riegelis Schmalstiegas.

Žymiausias JAV baltistas, Pensilvanijos universitete pamilęs lietuvių kalbą klausydamas emigrantų profesorių Antano Salio ir Vinco-Krėvės Mickevičiaus paskaitų, o savo mokslinę karjerą pradėjęs daktaro disertacija „Slavų kalbų įtaka lietuvių kalbai“ (1956), vėliau didelį dėmesį skyrė baltų kalbų istorinei sintaksei, veiksmažodžio istorinei morfologijai (dvi monografijos, 1988 ir 2000) ir ypač prūsų kalbai. Parašyta šios kalbos gramatika (1974), skaitinių knyga (1965), dviejų tomų kritinė prūsistikos literatūros apžvalga (1976; 2015; 2-ąjį tomą Lietuvoje išleido P. U. Dinis) ir pluoštas reikšmingų straipsnių. Mokslininkas reiškėsi ir kaip slavistas bei indoeuropeistas.

Puikiai mokėdamas lietuvių kalbą Schmalstiegas per vertimus ir recenzijas supažindino mokslo pasaulį su daugeliu lituanistikos ir baltistikos veikalų. Jis nesikratė ir praktinių darbų – redagavo angliškus „Lietuvių kalbos gramatikos“ ir Zigmo Zinkevičiaus „Lietuvių kalbos istorijos“ vertimus, drauge su bendraautoriais parengė „Dabartinės lietuvių kalbos įvadą“, sulaukusį bene šešių leidimų ir ilgokai vartotą kaip vadovėlį.

Profesorius buvo aktyvus baltistų kongresų dalyvis, žurnalo „Baltistica“ autorius ir redaktorių kolegijos narys, didelis ir nuoširdus lietuvių draugas. Tikra bičiulystė jį siejo su Jonu Kazlausku, Algirdu Sabaliausku, Vytautu Ambrazu, Vytautu Mažiuliu, Zigmu Zinkevičiumi ir kitais Lietuvos baltistais. 

Visus, kuriems teko laimė bent akimirką pabendrauti su Profesoriumi Bilu, iki gyvenimo pabaigos šildys jo šypsena, atviras mėlynų akių žvilgsnis, išskirtinis geranoriškumas ir paslaugumas. Jis buvo tikras džentelmenas, iš šio pasaulio iškeliavęs apsuptas mylinčios šeimos.

 

Baltistikos katedra

„Greito gyvenimo lėti pokalbiai“: pokalbis su prof. dr. Axel Holvoet

Kviečiame klausytis podkasto „Greito gyvenimo lėti pokalbiai“ epizodo, kuriame kalbinamas BKKI profesorius Axel Holvoet.

Pokalbyje su kalbotyrininku pažvelgiama į kalbą kaip į retai reflektuojamą įrankį, bemaž nepastebimai veikiantį tarpasmeniuose dialoguose, tautinės ir individualios tapatybės formavimosi procesuose bei santykyje su daugybėje kasdienybės ritualų įsisukinėjančiu dirbtiniu intelektu.

Nuoroda į pokalbį >

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos