Sidebar

„Transcom Worldwide Vilnius“ įsteigė vardinę stipendiją Skandinavistikos studentams

Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas sulaukė dar vienų socialinių partnerių paramos perspektyviems studentams. Džiaugiamės, jog šį kartą rėmėjų gretas papildė tarptautinė klientų aptarnavimo paslaugas teikianti įmonė UAB „ Transcom Worldwide Vilnius “. 

„Transcom Worldwide Vilnius“ bendradarbiaudama su Vilniaus universitetu įsteigė vieną 500 EUR dydžio stipendiją Fakulteto studentams, studijuojantiems Skandinavistikos studijų programos 3 arba 4 kurse.

Stipendija bus suteikta tam studentui / -ei, kurio / -s einamųjų studijų metų rudens semestro studijų rezultatų vidurkis, apskaičiuotas vadovaujantis Universiteto nustatyta geriausiųjų studentų eilės sudarymo tvarka, yra aukščiausias. 

Informuoti kandidatai iki einamųjų metų kovo 10 d Universiteto Studijų informacinės sistemos (is.vu.lt) e. prašymų skiltyje turi užpildyti „Laisvos formos prašymo“ formą, nurodant, kad kandidatuoja gauti „Transcom Worldwide Vilnius“ vardinę stipendiją. 

53509346906_3270906e1f_o.jpg

Prasidėjo registracija į Báltų akademiją moksleiviams

Registracija į devintąją Báltų akademiją moksleiviams jau prasidėjo! 

Báltų akademija – tai nemokamas ir neformalus renginys, skirtas 9–12 klasių moksleiviams, kurio tikslas – suteikti informacijos apie baltų kalbas, istoriją ir kultūrą bei supažindinti su dabartine Latvija ir latvių kalba. 

Šiemet jis vyks kovo 23 d. (šeštadienį) nuo 9:40 val. iki 17 val. VU Filologijos fakultete (Universiteto g. 5).


Renginio programa:BA_2024_sviesa_2_copy.png


  • 09:40 Registracija ir arbata
  • 09:50 Organizatorių žodis
  • 10:00 Baltai ir finai: tolimi ir artimi (Jurgis Pakerys) ir ekskursija
  • 11:00 Apie latvių ir lietuvių genetinę kilmę (Alina Urnikytė)
  • 12:00 Baltų kalbos: ką apie jas žinome? (Vytautas Rinkevičius)
  • 13:00 Pietūs
  • 14:00 Šiuolaikinės lietuvių literatūros vertimai į latvių kalbą (Elīza Paula Graudiņa)
  • 14:50 Pertraukėlė
  • 15:10 Latvių kalbos užsiėmimas
  • 17:00 Uždarymas

Registracija vyksta iki kovo 11 d. Registracija >>


Visa Báltų akademijos veikla moksleiviams yra nemokama, taip pat dalyvius vaišinsime pietumis. Vykstantiems iš kitų miestų turime galimybę nupirkti kelionės autobusu ar traukiniu bilietus.

Dalyvių skaičius ribotas.

Daugiau apie Báltų akademiją >>


Daugiau apie renginį >>

Turite klausimų? Rašykite

Renginį remia Latvių kalbos agentūra.

„Teleperformance LT“ įsteigia vardines stipendijas VU Skandinavistikos studentams

Džiaugiamės, jog Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto socialinių partnerių ratas plečiasi – prie rėmėjų prisijungė tarptautinė integruoto klientų aptarnavimo paslaugas teikianti įmonė UAB „Teleperformance LT“. 

„Teleperformance LT“ bendradarbiaudama su Vilniaus universitetu steigia net 10 vardinių stipendijų VU Filologijos fakulteto pirmosios ir antrosios pakopos studentams, studijuojantiems Skandinavistikos (švedų kalbos) studijų programoje, Skandinavistikos (švedų ir suomių kalbų) studijų programoje ir Šiaurės Europos kalbų ir kultūrų: skandinavistikos (švedų) studijų programoje už geriausius rudens semestro studijų rezultatus bei motyvaciją studijuoti pasirinktoje studijų programoje. Reikalavimus atitinkantys kandidatai pretenduoja gauti vienkartinę 500 EUR stipendiją.


  • Pretenduoti į stipendiją gali studijų programų pirmosios pakopos studijų II-IV kursų studentai ir antrosios pakopos I-II kursų studentai, kurių rudens studijų semestro rezultatų vidurkis yra ne žemesnis nei 8 (aštuoni), bei neturintys skolų ir (ar) akademinių skolų.
  • Stipendijos skyrimo komisija paraiškas pateikusius kandidatus kvies į motyvacinį pokalbį, kurių metu bus vertinama motyvacija studijuoti pasirinktoje studijų programoje:
    1. pagrindžiamas studijuojamos studijų programos pasirinkimas;
    2. pokalbio metu demonstruojamas švedų kalbos mokėjimas;
    3. suprantamos karjeros perspektyvos po studijų pasirinktoje srityje.

Studijų programų studentai iki einamųjų metų kovo 1 d. turi pateikti elektroninį laisvos formos prašymą Universiteto Studijų informacinės sistemos (VUSIS) (is.vu.lt) e.prašymų skiltyje „Laisvos formos prašymas“.

 

53509777935_04e4b851dc_o_copy.jpg

IN MEMORIAM prof. Per Thomas Andersen (1954.02.08 - 2023.12.13)

In Memoriam prof. Per Thomas Andersen (1954.02.08 - 2023.12.13)

629672.jpgTikriausiai neatsiras nei vieno norvegų literatūros specialisto, kuriam nebūtų pažįstamas Per Thomo Anderseno vardas, kuris nebūtų skaitęs jo tekstų ar  girdėjęs jo paskaitų. Tai buvo nepaprastai didelis eruditas, o kartu labai empatiškas, subtilus, be galo šiltas ir kuklus žmogus. Norvegų literatūrą profesorius tyrinėjo su didele aistra ir buvo savo srityje nepralenkiamas, stebinančiai produktyvus. Kiekvieną kartą užėjusi į Oslo knygynus nustebdavai, kad literatūros mokslui skirtose lentynose apie aštuoniasdešimt procentų sudaro Per Thomo Anderseno rašytos knygos. Ne veltui Oslo universiteto Rektorius, pernai jam įteikdamas karaliaus apdovanojimą už nuopelnus Norvegijai, pavadino jį savo kartos nestoriumi.

Per Thomas gimė Osle 1954 m., ir jei ne sunki liga, šiandien, vasario 8d., jam būtų sukakę 70 metų. Po studijų Oslo universitete 1988 m. jis gavo docento vietą Trømso universitete, kur 1990 m. apgynė antrąją disertaciją (tema: „Dekandansas skandinavų literatūroje 1880–1900“). 1992 m. tapo šio universiteto profesoriumi, o nuo 1993 m. profesoriavo Oslo universitete.  

Per Thomas buvo visuomeniškas, aktyvus ir produktyvus mokslininkas, bet taip pat ir puikus pedagogas, mokslo darbų vadovas, turėjęs ypatingą  talentą perteikti savo išmanymą ir įkvėpti studentus savarankiškiems tyrimams. Jis parašė daugiau nei 40 knygų įvairiomis temomis ir apie įvairius laikotarpius, per 500 mokslinių straipsnių. Taip pat sudarė dvi grožinės literatūros antologijas ir išleido du romanus – „Laikykis“ (1985; Hold) ir „Žaizda“ (1992; Arr). Vis dėlto pagrindiniu jo gyvenimo veikalu yra monumentalioji „Norvegų literatūros istorija“ (2001; antrasis papildytas leidimas 2012; Norsk litteraturhistorie). Ja nuolat remiasi literatūrologai, studentai, mokytojai, ją žino bene visi, kas domisi norvegų literatūra. Tai unikalus kūrinys, apimantis norvegų literatūros istoriją nuo vikingų epochos iki naujausių laikų.

Daugybė prof. Per Thomo Anderseno pareigų bei apdovanojimų akademinėje bendruomenėje ir už jos ribų liudija, kad jis buvo didžiai vertinamas ir gerbiamas. Jis  aktyviai dalyvavo organizacijos „Amnesty International“ veikloje,  1984–1986 m. vadovavo jos skyriui Norvegijoje. 1995 m., būdamas vos 41-erių, buvo išrinktas Norvegijos mokslo akademijos nariu, o paskutiniais gyvenimo metais apdovanotas karaliaus medaliu už akademinius nuopelnus ir grožinę kūrybą.

Ypatingas ryšys siejo Per Thomą su Vilniumi, Vilniaus universitetu ir Skandinavistikos centru. Jis buvo vienas pirmųjų užsienio mokslininkų, atvažiuodavusių čia skaityti paskaitų apie skandinavų literatūrą. Jį galime vadinti  Skandinavistikos centro ambasadoriumi Oslo universitete ir plačiau Skandinavijoje, jo dėka Skandinavistikos centras užmezgė reikšmingų akademinių ryšių.  Iš visų pasaulio vietų Per Thomas pasirinko  būtent Vilnių kaip savo rašymo, kūrybos ir įkvėpimo miestą. Atvažiavęs mėgdavo apsistoti „Radisson“ viešbutyje, ten, kur gyveno pagrindinis norvegų rašytojo Dago Solstado romano  personažas Bjornas Hansenas. 

Saitai su Vilniumi, Skandinavistikos centro dėstytojais nenutrūko ir siaučiant pandemijai, kai viešą akademinį bendravimą keitė draugiški pašnekesiai zoom’u. Kiekvieną penktadienio vakarą su Per Thomu – jis tuo metu vis studijavo Šventąjį Augustiną – ,,susitikdavo" keletas jo buvusių studentų,  kiekvienas su savo taure  balto vyno.  Visus jį pažinojusius jis įkvėpdavo bendrystei, skatino atsiverti literatūrai, menui, muzikai, ypač džiazui. Prasidėjus karui Ukrainoje, Per Thomas iš karto susisiekė su kolegomis Lietuvoje, klausė, ar negalėtų kuo padėti.

Pažinojusieji Per Thomą su šiluma ir dėkingumu prisiminsime jo paskaitas, pokalbius su juo, jo  kolegišką paramą ir ypatingą talentą bendrauti. Kaip niekas kitas jis gebėjo kurti atmosferą, kurioje kiekvienas galėjo būti pačiu savimi, be jokios įtampos. Per Thomo tekstai ir jo atminimas liks su mumis,  bet jo mums labai trūks.

Skandinavistikos centro kolegos reiškia nuoširdžią užuojautą šviesios atminties profesoriaus Per Thomo Anderseno našlei profesorei Elisabeth Oxfeld, dukrai Sarai ir kitiems artimiesiems.

Nusišypsok jam, Viešpatie...


Jūratė Kumetaitienė
Skandinavistikos centras

Antanas Keturakis apgynė daktaro disertaciją

Žengtas labai svarbus žingsnis. Sausio 24 d. Antanas Keturakis apgynė daktaro disertaciją tema „Apibrėžtumas ir jo raiška romanų kalbose: tipologinis ir diachroninis aspektai“, mokslinis konsultantas prof. habil. dr. Axel Holvoet. Nuoširdžiai sveikiname!

Pasirodė naujas mokslinio žurnalo „Kalbotyra“ numeris

cover_issue_2259_en_US.jpgPasirodė naujas mokslinio žurnalo „Kalbotyra“ 76 (2023) numeris.Daugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >


STRAIPSNIAI


Wolfgang U. Dressler | Barbara Tumfart | Dietmar Kunisch | Vanessa Hannesschläger

Poetic and theatrical occasionalisms: Creation of new morphologically complex words by Joseph von Eichendorff, Johann Nepomuk Nestroy, Peter Handke and Arno Schmidt


Judita Giparaitė

A corpus-based analysis of light verb constructions with MAKE and DO in British English


Jan Holeš

Compétition entre poly-, pluri- et multi- dans les néologismes officiels français


Ruslan Isaev | Gulzada Esenalieva | Ermek Doszhanov

Towards Kyrgyz stop words


Nina Kapušová

Rytą or ryte? Vakarą or vakare? A corpus analysis of Lithuanian time expressions denoting parts of the day


Anna Ruskan | Greta Maslauskienė

Metadiscourse in Lithuanian linguistics research articles: A study of interactive and interactional features


Andrew Tollet

The case for weak null in English


KITA


Vaiva Žeimantienė

In memoriam Irena Marija Norkaitienė (1943–2023)


Vaiva Žeimantienė | Eglė Kontutytė

55 Jahre Lehrstuhl für Deutsche Philologie an der Universität Vilnius. Ein Blick zurück

Lenkų filologijos studentės dalyvavo tarptautiniame projekte „The feminine side of poetry, or through poetry to language”

2023 m. lapkričio 19–23 dienomis VU lenkų filologijos studentės Justyna Tankeliun, Dominyka Matuliauskaitė, Karolina Bartoško ir Beata Gulbicka kartu su doc. dr. Regina Jakubėnas dalyvavo tarptautiniame projekte „The feminine side of poetry, or through poetry to language”. Projekto I-asis etapas vyko Lenkijos mokslų akademijos atstovybėje Romoje (Accademia Polacca), La Sapienza universitete ir Lenkijos institute Romoje.

Projektą „The feminine side of poetry, or through poetry to language” įgyvendina Lenkijos mokslų akademijos atstovybė Romoje (Accademia Polacca) kartu su La Sapienza universiteto Europos, Amerikos ir tarpkultūrinių studijų institutu, Vilniaus universiteto Polonistikos centru, Voluinės nacionalinio Lesės Ukrainkos universiteto Polonistikos ir vertimo studijų katedra ir Lenkijos mokslų akademijos Literatūros tyrimų institutu.

Projekto vadovė yra Lenkijos mokslų akademijos atstovybės Romoje (Accademia Polacca) direktorė Agnieszka Stefaniak-Hrycko, studentų vadovai: prof. Monika Woźniak ir prof. Luigi Marinelli iš La Sapienza universiteto, prof. Svitlana Sukharieva iš Voluinės nacionalinio Lesės Ukrainkos universiteto, doc. Regina Jakubėnas iš Vilniaus universiteto ir Mariola Wilczak iš Lenkijos mokslų akademijos Literatūros tyrimų instituto. Daugiau apie projektą >

Roma.jpg Lenkijos_inst_Romoje.jpg

Dalia Pinkevičienė apgynė daktaro disertaciją

Dar viena mokslo šventė Fakultete. Gruodžio 8 d. doktorantė Dalia Pinkevičienė apgynė disertaciją „Mišri kalba ir jos socialinės reikšmės: keturių darbo aplinkų Vilniuje tyrimas“ (mokslinė konsultantė prof. dr. Loreta Vaicekauskienė) ir tapo daktare. Sveikiname Dalią, dėkojame komisijai už darbą!

image1_1.jpeg

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos