Baltijos kalbų ir kultūrų institutas

Varšuvos universiteto nuotrauka

BKKI Polonistikos centras džiaugiasi galėdamas pranešti, kad 2025 m. lapkričio 24 d. Varšuvos universitetas įteikė doc. dr. Miroslavui Davlevičiui POLONICUM 2025 apdovanojimą.

POLONICUM (Varšuvos universiteto Lenkų kalbos ir kultūros centro užsieniečiams) apdovanojimai skiriami užsienio mokslininkams už puikius pasiekimus puoselėjant lenkų kalbą bei lenkų kultūrą ir istoriją pasaulyje. Apdovanojimo tikslas – skatinti lenkų kultūros sklaidą užsienyje kalbos, literatūros, kultūros, istorijosir meno srityse.

„Sveikinu laureatą ir visus pagerbtuosius. Šis apdovanojimas yra praeities pasiekimų pripažinimo simbolis ir kartu paskatinimas toliau stiprinti kultūrų dialogą bei plėtoti lenkų studijas“, – savo kalboje sakė Varšuvos universiteto bendradarbiavimo ir darbuotojų reikalų prorektorius prof. Samboras Grucza.

Renginyje dalyvavo akademinės bendruomenės, kultūros ir valstybės institucijų atstovai, tarp jų ​​Mokslo ir aukštojo mokslo ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas prof. Andrzejus Szeptyckis, Nacionalinės akademinių mainų agentūros direktoriaus pavaduotojai dr. Łukaszas Gołota ir dr. Damianas Syjczakas ir kt.

Nuoširdžiai sveikiname Docentą M. Davlevičių pelnius apdovanojimą ir džiaugiamės įspūdingais moksliniais bei didaktiniais pasiekimais.

Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų institutas kviečia į Černivcių nacionalinio Jurijaus Fedkovyčiaus universiteto lietuvių kalbos dėstytojos Alyonos Shybos pranešimą “The state of Baltic Studies at Chernivtsi National University and in Ukraine nowadays”. Renginys vyks pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bendradarbiavimo su Baltistikos centrais projektą.

Laukiame Jūsų gruodžio 2 d., 15.00 val., A9 auditorijoje.

Iki pasimatymo!

Lapkričio 28 d., penktadienį, 13.00 val. kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą drauge su Lina Kalnaityte.

Seminaro metu Lina Kalnaitytė pristatys savo disertaciją tema Lietuvių diasporos motyvacija mokytis lietuvių kalbos ir išlaikyti etninę tapatybę, supažindins su savo tyrimo įrankiais bei pasidalins bandomojo tyrimo rezultatais. Pranešimo santrauka:

Pranešimas „Disertacijos tyrimo įrankiai ir bandomojo tyrimo duomenys“

Kokybiniais ir kiekybiniais tyrimo įrankiais gauti duomenys gali padėti atskleisti skirtingus aspektus. Pastebiu, kad sociolingvistiniuose tyrimuose paskutiniu metu vis dažniau ir dažniau taikomi abu metodai (kokybinis ir kiekybinis) viename tyrime. Vis dėlto tinkamai paruošti tyrimo įrankius nėra jau taip paprasta, kyla įvairių klausimų, abejonių.

Šiame pristatyme apžvelgsiu savo disertacijos tyrimo įrankius: ką turiu, kur kyla dvejonių, kokie atsiranda iššūkiai. Disertacijoje tirsiu lietuvių diasporos motyvaciją mokytis lietuvių kalbos ir išlaikyti etninę tapatybę. Tyrimo įrankiai – interviu gairės (rinkti kokybiniams duomenims) ir klausimynas su sociolingvistine anketa (rinkti kiekybiniams duomenims).

Nors tyrimo įrankius pasiruošti gali būti tikras galvos skausmas (tikiuosi tai atskleisti per pristatymą). Tačiau jau surinkti duomenys džiugina širdį. Įdomiais pastebėjimais planuoju pasidalinti ir su jumis – trumpai pristatysiu interviu gairių bandomojo tyrimo rezultatus.

Visi maloniai kviečiami atvykti (seminaras vyks 314B auditorijoje) arba prisijungti per nuotolį!

Prie seminarų nuotoliniu būdu galima prisijungti per Teams grupę >

VDU Filosofijos katedra / Vitalija Kasperavičiūtė

Lapkričio 21 d. Vytauto Didžiojo universitete VU Filologijos fakulteto Skandinavistikos centro dėstytoja Rūta Šileikytė-Zukienė sėkmingai apgynė disertaciją „Neoplatoninės minties įtaka Boetijaus „Filosofijos paguodos“ vertime į senąją anglų kalbą“. Disertacijos mokslinė vadovė: prof. dr. Tatjana Aleknienė.

Nuoširdžiai sveikiname Rūtą Šileikytę-Zukienę ir linkime sėkmės tolimesniuose moksliniuose tyrimuose! 

Pasirodė naujas mokslinio žurnalo „Slavistica Vilnensis“ numeris Laisvai prieinamas žurnalas skelbia Čekijos, Italijos, Lietuvos, Ukrainos mokslininkų straipsnius ir recenzijas anglų, lenkų, lietuvių, rusų, ukrainiečių kalbomis. Daugiau apie naują žurnalo numerį 70 (1) galite sužinoti čia > https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/issue/view/2874

Turinyje:

• Марина Чистякова. К вопросу изучения рукописной традиции афонских стишных прологов (на материале списка Хил. 436) https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/38996/40624
• Ольга Максимчук. Маргіналії Лазаря Барановича: читацькі преференції та цитати https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/38274/40625
• Євген Джиджора. Біблійний мотив пастирської подорожі у “Саді божественних пісень” Григорія Сковороди https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/38873/40627
• Виктор Халипов. Гипотезы этимологии слова ‘Литва’ и их восприятие в белорусском культурном пространстве https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/35441/40637
• Veslava Čižik-Prokaševa. Rusės vaizdinys Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/38904/40639
• Nijolė Tuomienė. Baltarusių tarmės ‘po prostu’ leksiniai ir semantiniai lituanizmai Pietryčių Lietuvoje https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/38165/40641
• Jiří Muryc, Petr Drapa. Polszczyzna w krajobrazie językowym Zaolzia w Republice Czeskiej. https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/38914/40643
• Giulia Zangoli. О пространственной семантике русского глагольного префикса под- в сопоставительной перспективе (на материале русско-итальянского параллельного корпуса НКРЯ) https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/42125/40645
• Юлія Маслова. Інтертекстуальність у газетному українськомовному дискурсі воєнного періоду: когнітивно-прагматичний вимір https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/40971/40646
• Volodymyr Milchev. A “Ukrainian” Project of the Giray Dynasty: A Little-Known Chapter in the History of the Steppe Borderlands of the 17th–18th Centuries:Владислав Грибовський. Ханська Україна. Харків: Фоліо, 2024. 414 с.: іл. (Серія: Великий науковий проєкт) ISBN 978-966-03-8087-5; ISBN 978-617-551-803-8 https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/42232/40648
• Katarzyna Kuligowska. Review of the Book by Aleksandra Klimkiewicz, Żanna Sładkiewicz, and Marcin Trendowicz Titled Creating Meaning in Online Communication: Meme, Stereotype, Myth [Klimkiewicz Aleksandra, Sładkiewicz Żanna, Trendowicz Marcin.Kreowanie sensów w komunikacji internetowej: mem, stereotyp, mit]. Gdańsk: Wydawnictwo Uniwersytetu Gdańskiego, 2025, 180 pp., ISBN: 978-83-8206-705-7 https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/42229/40650

Lapkričio 10 ir 11 dienomis Skandinavistikos centre lankysis teatro kritikas ir kultūros apžvalgininkas Larsas Ringas. Jis skaitys paskaitas apie rašytojus Kristiną Lugn ir Larsą Noréną – dvi Švedijos kultūros gyvenimo asmenybes, bene ryškiausiai prisidėjusias prie pastarųjų penkių dešimtmečių švedų poezijos ir dramaturgijos lauko formavimo.

Anot Larso Ringo, Kristina Lugn (1948–2020) „turėjo išardyti kalbą, kad vėl iš naujo ją sudėliotų. Jos dėka žodžiai įgavo kitą skambesį ir kitas vertes, virsdami  nuostabą keliančiomis istorijomis apie priemiesčius, moteris, vienatvę ir gėdą. Eilėraščiai tapo teatru, poezija – tragikomedija.“

Larsas Norénas (1944–2021) yra žymiausias šių laikų Švedijos dramaturgas, tačiau taip pat priklauso labai švediškai psichologinei tradicijai, besitęsiančiai nuo Augusto Strindbergo, Ingmaro Bergmano iki šių dienų. Jo kaip dramaturgo proveržiu laikoma 1984 metų pjesė „Naktis yra dienos motina“. Larsas Ringas, sekęs Noréno kūrybą nuo pat pradžių, pasakos apie jos etapus, menines formas ir raidą – kalbos ir temų požiūriu.

Larsas Ringas baigė teatrologijos studijas Stokholmo universitete ir dirbo dramaturgu Radijo teatro skyriuje nacionaliniame Švedijos radijuje. Nuo 1984 m. yra teatro kritikas ir kultūros žurnalistas viename iš dviejų pagrindinių Švedijos dienraščių „Svenska Dagbladet". Yra daugelio straipsnių, interviu autorius, teatro antologijų bendraautorius, populiarus kultūros renginių vedėjas ir dalyvis.

Paskaitos švedų kalba vyks Skandinavistikos centro 314 auditorijoje lapkričio 10 ir 11 dienomis 13.00 val. Vizitą ir paskaitas finansuoja Švedijos institutas. 

Skandinavistikos centro informacija

VI Academia Polonica sesija vyks 2025 m. spalio 10–11 d. Bauskės pilyje Latvijoje. Programoje numatyta diskusijų tema „Paribio kultūra – kalbos, simboliai, atmintis“, skirta lenkų, lietuvių ir latvių paribio kultūrai bei kalboms. Joje dalyvaus šią tematiką nagrinėjantys tyrėjai – M. Jankowiak, K. Rutkowska ir A. Kazjukevics. Diskusijos tikslas – priartinti jaunimui svarbius regiono istorinius ir šiuolaikinius įvykius bei skatinti gilesnį bendro kultūrinio paveldo suvokimą.

Edukacinės kelionės į Bauskę metu taip pat bus apibendrinti konkurso rezultatai „Vietos ir istorijos, kurios mus jungia. Tarp atminties ir užmaršties“, paskelbto per V Academia Polonica sesiją.

Planuojama ir aplankyti dvarų kultūrai svarbias vietas: Rundalės ir Bauskės pilis Latvijoje bei Pakruojo dvarą Lietuvoje.

Medžiaga iš diskusijų panelės, konkurso ir edukacinės kelionės taps vertingu indėliu lenkų kalbos ir lenkiškos tapatybės sklaidai lenkų–lietuvių–latvių paribio regione. Pagal šiuos renginius parengti podkastai, esė ir interviu bus skelbiami Academia Polonica svetainėje.

Vaivos Žeimantienės nuotr.

Vilniaus universitete 2026 m. vasario 2–4 d. vyks bendros Vilniaus ir Hamburgo universitetų germanistų kūrybinės dirbtuvės vokiečių kalba „Tekstynai ir jų sudarymas: skaitmeninės humanitarikos perspektyvos ir didaktika“. Kviečiame dalyvauti ir prisijungti prie diskusijos apie skaitmeninę humanitariką, tekstynus, tekstynų lingvistiką, germanistiką ir vokiečių kaip užsienio kalbos dėstymą.

Konferencijos plenariniai pranešimai:

• prof. dr. Jörg Meier (Insbruko universitetas / P. J. Šafariko universitetas) „Deutsch- und mehrsprachige Presse in Mittel- und Osteuropa im Kontext der Korpora digitaler Quellensammlungen. Aufgaben und Perspektiven für Lehre und Forschung“
• prof. dr. Cordula Meißner (Insbruko universitetas) „Möglichkeiten der Korpuspragmatik – am Beispiel der Untersuchung von Indexikalität“

Iki 2025 m. spalio 30 d. adresu laukiame pranešimų tezių vokiečių kalba apie tekstynais grįstus kalbos ir literatūros tyrimus, tekstynų (pavyzdžiui, literatūrinių ar istorinių), skirtų analizei skaitmeniniais įrankiais, sudarymą, tekstynais grįstus kalbų mokymo(si) modelius, skaitmeninės humanitarikos metodus, tekstynų didaktiką.

Visą informaciją apie konferenciją rasite čia >>

Konferencija rengiama pagal Vilniaus ir Hamburgo universitetų germanistikos katedrų bendradarbiavimo projektą „Tekstynų didaktika ir tekstynais grįsti stabiliųjų junginių tyrimai“ (projekto svetainė). Projektą finansuoja Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD) iš Vokietijos užsienio reikalų ministerijos lėšų.

Konferencija vyks vokiečių kalba.

Organizatorių vardu: Skaistė Volungevičienė (Vilnius), Vaiva Žeimantienė (Vilnius), Heike Zinsmeister (Hamburg).