Užsienio kalbų institutas

Džiaugiamės lektorės vertimais: prasmingos knygos lietuvių skaitytojams

Didžiuojamės Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto lektorės Rūtos Montvilienės vertimais, kurie lietuvių skaitytojams atveria svarbias, aktualias ir emociškai paveikias šiuolaikinės literatūros temas. Jos išverstos knygos liudija ne tik aukštą vertimo meistrystę, bet ir jautrų santykį su tekstu, leidžiantį autorių balsams autentiškai skambėti lietuvių kalba.

Leidykla „Vaga“ 2025 metų pabaigoje išleido FLF UKI lektorės Rūtos Montvilienės verstą skaudžią, poetišką, bet kartu stiprybės ir žmogiškumo kupiną knygą apie vėžį – Anne Boyer „Nemirštančios“ (Vaga, 2025).
Vienišos mamos, universiteto dėstytojos ir poetės Anne gyvenimas ėmė drastiškai keistis išgirdus agresyvaus krūties vėžio diagnozę. „Nemirštančios“ – tai autorės memuarai ir apmąstymai apie skaudžią ligos realybę, savaip žvelgiant į gyvenimą, mirtį, draugystę, sergančiojo ir visuomenės santykį. Ji narsto ligos realybę, pasakoja savo ir kitų žinomų žmonių istorijas, atveria ir tyrinėja tai, ko daugelis nenori arba vengia matyti.
Anne Boyer – pripažinta poetė ir eseistė, universiteto dėstytoja. Ji yra kelių poezijos rinkinių autorė, tarp jų – 2016 m. CLMP Firecracker apdovanojimą pelnęs „Drabužiai prieš moteris“ ir pasakėčių, esė, efemerų rinkinys „Nuvilto likimo vadovas“. Knyga „Nemirštančios“ 2020 metais laimėjo Pulicerio premiją negrožinės literatūros kategorijoje.

2025 m. pabaigoje „Vaga“ taip pat išleido dar vieną reikšmingą Rūtos Montvilienės vertimą – Kandi Wiens knygą „Imunitetas perdegimui. Kaip emocinis intelektas stiprina atsparumą ir gerina santykį su darbu“ (Vaga, 2025).
Knygos autorės dr. Kandi Wiens įspūdinga karjera vadybos konsultacijų srityje galiausiai nepaprastai pakenkė jos sveikatai ir emocinei gerovei. Supratusi, kad perdegimas sukėlė gyvybei pavojingą krizę, ji metė pelningą darbą, įstojo į Pensilvanijos universiteto doktorantūrą ir ėmė tyrinėti perdegimo reiškinį.
Savo tyrime K. Wiens atrado kai ką nuostabaus: nepaisant didžiulio streso darbe, kai kurie žmonės, regis, yra natūraliai atsparūs perdegimui. Ką turėjo šie žmonės, ko neturėjo ji ir milijonai kitų? Ko visi galime pasimokyti iš tų, kurie geba išsaugoti emocinę pusiausvyrą ir jaučiasi laimingi?
Knyga „Imunitetas perdegimui“ padės įvaldyti emocinio intelekto įgūdžius ir pritaikyti juos savo darbe, išvengti perdegimo ir kurti sveikesnį santykį su darbu. Autorė dr. K. Wiens sukūrė ir įgyvendino daugiau nei 2000 lyderiams skirtų ugdymo programų, o jų metu ištobulintomis strategijomis dalijasi savo knygoje.

„Socialinių tyrimų metodologinė panorama”

Klaipėdos universiteto leidykla išleido vienuolikos autorių iš kelių Lietuvos universitetų rengtą knygą „Socialinių tyrimų metodologinė panorama”. Knygą sugalvojo LETA tyrimų metodologijos tinklas, ją sudaro aštuoni skyriai, pristatantys tiek kiekybinius, tiek kokybinius tyrimų metodus: apklausą, kokybinę atvejo studiją, praktikos, hermeneutinę ir refleksyvią fenomenologiją, interpretacinę fenomenologinę analizę, gyvenimo naratyvo bei teminę analizę. Skyrių apie apklausos metodologiją parengė mūsų fakulteto Užsienio kalbų instituto doc. dr. Simona Kontrimienė.
Tikimės, kad knyga bus geras orientyras pradedantiesiems tyrėjams, besirenkantiems savo tyrimo metodologiją. Kviečiame skaityti ir naudotis!

2026 m. kovo 20 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institutas pakvietė vyresniųjų klasių moksleivius, jų mokytojus ir visus besidominčius į jau trečią „Daugiakalbystės ir tarpkultūriškumo akademijos moksleiviams“ renginį.

Renginys sudomino didelę smalsių klausytojų auditoriją. Daugiau nei 60 moksleivių ir prie jų prisijungusių mokytojų turėjo progą susipažinti su neatsiejamu kalbos ir kultūros ryšiu grožinės literatūros vertėjo darbe, pasigilinti į kalbos kaip mąstymo ir kultūros pažinimo priemonę.

Užsienio kalbų instituto dėstytojų surengtose praktinėse dirbtuvėse gimnazistai mokėsi naujų patarlių, vokiečių,  prancūzų ir ispanų kalbų kavinėse turėjo progą asmeniškai pabendrauti su bakalauro studijų „Anglų ir kitos užsienio kalbos (prancūzų, ispanų, vokiečių)“ programos studentais bei dėstytojais, išmoko ir vieną kitą frazę dar gerai nepažįstama užsienio kalba.

Didžioji jaunųjų „akademikų“ dalis – Vilniaus vyresniųjų klasių gimnazistai. Tarp klausytojų sutikome Vilniaus Juventos, Vasilijaus Kačialovo, Levo Karsavino, Simono Konarskio, šv. Jono Pauliaus II, Vilniaus Licėjaus, Užupio gimnazijų moksleivius. Džiaugiamės sulaukę svečių ir iš Vilniaus rajono Marijampolio Meilės Lukšienės,  Egliškių šv. Jono Bosko gimnazijų, Vilniaus agroekologijos mokymo centro, Vilniaus statybininkų rengimo centro ir Vilniaus "Saulėtekio" mokyklos daugiafunkcinio centro.

Visiems norintiems ir besidomintiems buvo surengta ekskursija po istorinius VU kiemelius. Kai kuriems tai buvo pirmas apsilankymas Filologijos fakultete ir Vilniaus universitete.

Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyvavusiems moksleiviams ir jų mokytojams už aktyvumą bei smalsumą, o kolegoms – už įdomius ir įtraukiančius pranešimus.

Kviečiame nepraleisti progos sudalyvauti ir kitame akademijos renginyje, kuris vyks jau 2026 m. gegužės 8 d.

Kovo 12 d. įvyko dar vienas nuotolinis Ecolingua seminaras anglų kalbos mokytojams, skirtas aplinkosaugos ir tvarumo temų integravimui į kalbų pamokas. Vilniaus universiteto, Filologijos fakulteto, Užsienio kalbų instituto lektorės Roma Valiukienė ir Lina Marčiulionytė.

Seminaras vyko įgyvendinant tarptautinį Erasmus+ projektą EcoLingua mokymo programa: skaitmeniniu būdu patobulinta pedagogika, skirta aplinkosaugos problemoms integruoti į kalbų mokymą (‘EcoLingua Curriculum: Digitally Enhanced Pedagogy for Integrating Environmental Issues into Language Teaching’) (https://www.ecolinguaeu.com/).

Seminaro metu mokytojai išbandė skaitmenines ir žaidybinimo veiklas, padedančias įtraukti mokinius į aplinkosaugos temas ir stiprinti jų veiksnumą bei savarankiškumą. Dalyviai taip pat išgirdo VU Chemijos ir geomokslų fakulteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros doc. dr. Gintauto Stankūnavičiaus įžvalgas apie aktualius klimato kaitos ir aplinkosaugos iššūkius. Savo patirtimi pasidalijo ir VšĮ „Edukaciniai projektai“ atstovė Ieva Rodė, pristačiusi projekto „Edukaciniai projektai ir gamtosauga“ veiklas bei jų taikymo galimybes mokyklose.

Džiaugiamės aktyviu mokytojų dalyvavimu ir diskusijomis apie tai, kaip prasmingai integruoti aplinkosaugos temas į anglų kalbos pamokas.

Sausio 14 d. ir 15 d. įvyko trys nuotoliniai EcoLingua seminarai mokytojams, skirti aplinkosaugos, ekologijos bei klimato kaitos temų integravimui į kalbų mokymą. Du iš jų buvo skirti Mongolijos mokytojams. Seminarus organizavo projekte dalyvaujančios Vilniaus universiteto, Filologijos fakulteto, Užsienio kalbų instituto lektorės Roma Valiukienė ir Lina Marčiulionytė.

Šie seminarai yra dalis tarptautinio Erasmus+ projekto EcoLingua mokymo programa: skaitmeniniu būdu patobulinta pedagogika, skirta aplinkosaugos problemoms integruoti į kalbų mokymą (‘EcoLingua Curriculum: Digitally Enhanced Pedagogy for Integrating Environmental Issues into Language Teaching’ )(https://www.ecolinguaeu.com/).

Seminarų metu mokytojai susitiko su aplinkosaugos ekspertais iš VU Chemijos ir geomokslų fakulteto, Hidrologijos ir klimatologijos katedros prof. dr. Arūnu Bukančiu ir doc. Justu Kadžiu, kurie pasidalino naujausia informacija bei medžiaga apie aplinkosaugos iššūkius, o Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) tvarumo skyriaus specialistas Mindaugas Danys pristatė darbotvarkę Tvari mokykla 2030. Mokytojai taip pat aptarė keletą projekto dalyvių parengtų veiklų, skirtų integruoti aplinkosaugos temas ir skaitmeninius įrankius į anglų kalbos pamokas. Vieną iš diskusijų moderavo projekto partnerių iš Ispanijos Burgoso universiteto atstovė, dr. Maria del Rosario Casas Coelho. Mongolijos mokytojams kalbą pasakė Mongolijos švietimo sąjungos direktorius Batjargal Batkhuyag.

Tarptautinė tarpdisciplininė studentų konferencija „Nurturing Critical Minds“

2025 m. gruodžio 11–12 d. įvyko tarptautinė tarpdisciplininė studentų konferencija „Nurturing Critical Minds: (Inter)national Student Team Research Proposals Across Scientific Disciplines and Cultures“, subūrusi studentų komandas iš aštuonių Vilniaus universiteto fakultetų, Kauno technologijos universiteto bei užsienio partnerinių institucijų – Čilės Australijos universiteto, Nacionalinio Luiso universiteto Undergraduate College (JAV) ir Latvijos universiteto. Konferenciją organizavo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institutas.

Vilniaus universitetas, kaip mokslinius tyrimus plėtojantis universitetas, ypatingą dėmesį skiria ne tik dalykinių, bet ir bendrųjų kompetencijų ugdymui nuo pat studijų pradžios. Viena svarbiausių iš jų – kritinis mąstymas. Užsienio kalbų instituto dėstomi akademinės, profesinės ir mokslinės anglų kalbos bei tarpkultūrinės komunikacijos kursai supažindina pirmakursius bakalauro studentus su moksline veikla jų studijų srityse ir kartu padeda ugdyti bendrąsias kompetencijas, būtinas akademinėje ir profesinėje veikloje studijų metu ir ateityje.

Užsienio kalbų institutas akademinę ir mokslinę anglų kalbą dėsto beveik visuose Vilniaus universiteto fakultetuose. Ši konferencija tapo kulminaciniu Akademinės ir mokslinės anglų kalbos kurso, grindžiamo veiksminės prieigos metodologija, įvykiu. Tokia metodologija sudaro palankias pedagogines sąlygas ugdyti studentų akademinį raštingumą, skatinti tarpkultūrinę komunikaciją, stiprinti kritinį ir analitinį mąstymą, komandinio darbo metu ugdyti tarpininkavimo gebėjimus bei pabrėžti šiuolaikinių mokslinių tyrimų tarpdiscipliniškumą ir socialinį aktualumą.

Minėtų kursų metu studentai supažindinami su skirtingų disciplinų moksliniu diskursu: akademine argumentacija, disciplininėmis konvencijomis, mokslinių tekstų žanrais ir jiems būdinga kalba. Dėstytojai padeda studentams geriau suvokti pagrindinius mokslinių tyrimų principus, reflektuoti tyrimų poveikį visuomenei ir tikslingai naudoti anglų kalbą kaip pagrindinę akademinės ir mokslinės komunikacijos priemonę. Ypatingas dėmesys skiriamas akademiniam sąžiningumui, tinkamam šaltinių citavimui ir kritinio mąstymo ugdymui. Studentai mokomi analizuoti mokslinius tekstus, vertinti įrodymus, įžvelgti galimų tyrimų kryptis bei kurti ir pristatyti savų tyrimų idėjas, dirbdant 2–4 asmenų komandose.

Konferencija aiškiai atspindėjo šią edukacinę misiją. Studentų komandos savo pranešimuose dalijosi vykdomų ar jau atliktų tyrimų įžvalgomis, demonstravo gebėjimą kritiškai nagrinėti akademines problemas, vertinti socialinį mokslinių tyrimų poveikį ir formuluoti galimų tyrimų pasiūlymus.

Konferencijos programa buvo turininga ir dinamiška. Per dvi dienas pristatyta 30 komandinių mokslinių tyrimų pranešimų, dauguma jų – gyvai. Renginyje dalyvavo dvi kviestinės pranešėjos: prof. dr. Samantha Dockray (Korko universiteto koledžas, Airija) ir dr. Caroline Allen (Leipcigo universitetas) – Vilniaus universiteto partnerinių institucijų Arqus aljanse atstovės.

Džiaugiamės galėję pasveikinti dalyvius iš įvairių Vilniaus universiteto padalinių – Filologijos, Filosofijos, Chemijos ir geomokslų, Medicinos, Matematikos ir informatikos, Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetų, Gyvybės mokslų centro – taip pat studentų komandas iš Kauno technologijos universiteto ir Latvijos universiteto.

Antrąją konferencijos dieną savo darbus pristatė studentai, dalyvaujantys telekolaboraciniuose tarpkultūrinės komunikacijos projektuose. Vien vėlyvosios popietės sesijoje dalyvavo 26 studentų komandos iš tarptautinių partnerinių institucijų – Čilės Australijos universiteto, Nacionalinio Luiso universiteto Undergraduate College ir Latvijos universiteto.

Konferencija įvyko dėka nuoširdaus Organizacinio ir Mokslinio komitetų darbo, kuriems reiškiame nuoširdžią padėką. Ypatingai dėkojame kolegėms Hannah Shipman-Gricienei, Laurai Černelytei, Rasai Bačiulienei, Dianai Gornatkevičienei, Dianai Snapkauskaitei, Ingai Piščikienei, Loretai Zavadskienei bei administratorei Jūratei Bikulčienei už kruopštų ir atsakingą daugelio renginio aspektų koordinavimą.

Taip pat dėkojame dėstytojams, konsultavusiems ir įkvėpusiems studentų komandas: Dianai Gornatkevičienei, Laurai Giniūnienei, Ingai Piščikienei, Rūtai Sirvydei, Jurgitai Kašelionytei-Radet, Rasai Stalnionytei, asist. prof. dr. Adamui Mastandrea, doc. dr. Svetozarui Poštič ir doc. dr. Simonai Kontrimienei.

Ypatingą padėką reiškiame doc. dr. Evelinai Jaleniauskienei už trijų Kauno technologijos universiteto studentų komandų dalyvavimą konferencijoje bei doc. dr. Loretai Chodzkienei už atsidavimą koordinuojant telekolaboracinius projektus.

Konferencija tapo įkvepiančia, turininga ir studentus aktyviai įtraukiančia patirtimi, dar kartą pabrėžusia bendrųjų ir dalykinių kompetencijų, ypač kritinio mąstymo, svarbą studentų akademiniam augimui ir būsimai profesinei veiklai. Šią iniciatyvą planuojama tęsti ir ateityje.

2025 m. lapkričio 14 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institutas pakvietė 10–12 klasių moksleivius į antrąjį „Daugiakalbystės ir tarpkultūriškumo akademijos moksleiviams“ renginį. Kaip ir pirmą kartą, sulaukėme gausaus dalyvių būrio iš įvairių Vilniaus miesto ir kitų Lietuvos rajonų mokyklų. Tarp jų – Erudito licėjaus, Šilalės Simono Gaudėšio, Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT, Vilniaus Pilaitės, Vilniaus r. Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko, Vilniaus r. Šv. Jono Bosko gimnazijų moksleiviai.

Iš viso akademijoje dalyvavo daugiau nei 80 moksleivių. Jie klausėsi paskaitų anglų ir lietuvių kalbomis apie dezinformaciją šiuolaikiniame pasaulyje, tarpkultūrinį bendravimą, efektyvius kalbų mokymosi būdus, dalyvavo praktinėse dirbtuvėse, prancūzų, ispanų ir vokiečių kalbų kavinėse. Taip pat susipažino su bakalauro studijų programa „Anglų ir kita užsienio (ispanų, prancūzų, vokiečių) kalba“, bendravo su programos studentais, absolventais ir dėstytojais.

Laikas „Daugiakalbystės ir tarpkultūriškumo akademijoje“ prabėgo nejučia – intensyvi ir įtrauki programa paliko moksleiviams daugybę įspūdžių bei motyvacijos toliau domėtis kalbomis ir kultūrų įvairove.

Nuoširdžiai dėkojame visiems moksleiviams ir jų mokytojams už dalyvavimą bei susidomėjimą daugiakalbystės, tarpkultūrinio bendravimo ir kalbų mokymosi temomis.

Taip pat dėkojame už įdomias, interaktyvias paskaitas ir kūrybines dirbtuves mūsų kolegoms: asist. dr. Adamui Mastandrea, lekt. Hannah Shipman-Gricienei, doc. dr. Loretai Chodzkienei, doc. dr. Daliui Jarmalavičiui, lekt. Eglei Girniuvienei ir Svetlanai Kosovai – už įtraukiančius ir įkvepiančius pranešimus.

Kviečiame nepraleisti progos dalyvauti kituose akademijos renginiuose, kurie vyks 2026 m. sausio 30 d. VU Filologijos fakultete, o 2026 m. gegužės 8 d. – žydinčiame VU Botanikos sode.

Registracija į sausio 30 d. akademiją jau vyksta!

Nuotraukų autorius Jurijus Abramov.

Studentų konferencija „Nurturing Critical Minds“
2025 m. gruodžio 11–12 d.
Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas, 118 V. Krėvės auditorija
Renginys vyks hibridiniu būdu

Šių metų gruodžio 11–12 d. kviečiame įvairių disciplinų ir studijų programų studentų komandas dalyvauti studentų konferencijoje „Nurturing Critical Minds“.

Jeigu domitės moksliniais tyrimais ir mėgstate dirbti komandose, pasinaudokite šia puikia galimybe pasidalinti savo įžvalgomis tarptautinėje akademinėje aplinkoje, pristatyti planuojamus tyrimus arba vykstančius ar jau atliktus projektus.

Konferenciją organizuoja Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institutas, kuris aktyviai bendradarbiauja su universitetais Lietuvoje, Arqus Europos universitetų aljanso narėmis bei kitomis užsienio šalių švietimo institucijomis.

Dalyvius kviečiame ne tik iš Vilniaus universiteto, bet ir iš kitų Arqus institucijų bei partnerių tinklo.

Ši konferencija yra baigiamoji dalykinės anglų kalbos kurso „English for Academic Purposes and Research“ dalis. Kurso tikslai:

• Skatinti studentų iniciatyvumą
• Ugdyti kritinį ir analitinį mąstymą
• Stiprinti tarpkultūrinę komunikaciją
• Tobulinti akademinę raštingumą
• Skatinti komandinius tyrimus
• Pabrėžti tyrimų tarpdisciplininį pobūdį ir socialinę svarbą

Nepraleiskite progos pristatyti savo idėjų, bendradarbiauti tarptautinėje aplinkoje ir ugdyti kritišką mąstymą!

Daugiau apie renginį galite rasti čia: https://www.criticalminds.flf.vu.lt/