Sidebar

Seminaras mokytojams apie integruotą dalyko ir kalbų mokymą

Šių metų vasario 15 dieną Filologijos fakultete lankėsi mokytojai iš Molėtų ir Lenkijos Veiherovo Karaliaus Jono III gimnazijų. Vizitas vyko pagal šių mokyklų vykdomą programos „Erasmus+“ bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo projektą „Inovatyvūs ugdymo metodai – mokinio ir mokytojo sėkmei“. Seminarą tema „Integruotas dalyko ir kalbų mokymas: Lietuvos mokytojų požiūris“ vedė Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto direktorė prof. dr. Roma Kriaučiūnienė.

Mokytojams buvo pristatyti Lietuvos mokytojų požiūrio į integruotą dalyko ir kalbos mokymą kokybinio ir kiekybinio tyrimo rezultatai. Seminaro dalyviai, įvairių dalykų (istorijos, fizikos, muzikos, matematikos, anglų ir lenkų kalbų) mokytojai diskutavo apie integruoto dalyko ir kalbos mokymo (IDKM) metodo privalumus ir trūkumus, jo taikymo galimybes mokyklose, dalijosi asmenine patirtimi. 

 

Lektoriaus Jefferey La Roux dėstymo patirtis, metodai ir patarimai

Vasario 13 d. VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto Užsienio kalbų didaktikos katedra pakvietė Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos (LKPA) narius ir Instituto dėstytojus į lektoriaus Jefferey La Roux seminarą „Engaging Students in the Classroom“.

Seminare VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto lektorius J. La Roux dalijosi ilgamete savo darbo patirtimi, pasakojo, kaip ir kokiais būdais bei metodais sudominti studentus ir įtraukti juos į mokymo(si) procesą dalykinės anglų kalbos paskaitose, pateikė daug vertingų patarimų, pasidžiaugė sėkmingais savo darbo rezultatais su Žurnalistikos studijų programos studentais. Lektorius paatviravo, kad žurnalistikos studentams puikų įspūdį paliko ir didžiulio jų susidomėjimo sulaukė į paskaitą pakviesta radijo žurnalistė Rūta Kupetytė. Jos žinios, nuostabūs patarimai, entuziazmas, aistra ir meilė savo darbui įkvėpė ir sužavėjo pirmakursius. Jų mintis apie susitikimą anglų kalba skaitykite čia: pirmas straipsnis, antras straipsnis, trečias straipsnis.

Seminaro dalyviams buvo pristatyti ir studentų sukurti asmeniniai tinklapiai, kuriuose jie talpina visus savo parengtus straipsnius anglų kalba.

La Roux Institute dirba jau antrus metus. Jis anglų kalbą dėstė VU Gyvybės mokslų centre ir Komunikacijos fakultete, o šiuo metu dėsto Chemijos ir geomokslų, Matematikos ir informatikos bei Filologijos fakultetuose.  

student audience 01

UKI seminaras

Užsienio kalbų instituto Užsienio kalbų didaktikos katedra 2019 m. vasario 19 d. 16.30 val. kviečia į dr. O. Ivancu seminarą: „Integrating Literary Theory Analysis into ESP: practical insights“. Seminaras vyks anglų kalba VU Filologijos fakulteto 115 aud. (Universiteto g. 5, Vilnius).

Šio seminaro tikslas – pristatyti metodologiją, kuri padeda dr. O. Ivancu integruoti kritinės literatūros analizės teoriją dalykinės anglų kalbos paskaitose VU Matematikos ir informatikos fakulteto Informatikos studijų programos studentams. Seminare bus remiamasi pranešėjo įžvalgomis, paskelbtomis jo publikacijoje „The Chronicle of a War Foretold: Science vs Humanities“ (Ovidiu Ivancu, In Romanian Life, 2017).    

Anotacija:

Despite the wide usage of transdisciplinarity, the language of science and the language of humanities still struggle for common ground. For many ESP teachers and science students, transitioning from humanities to science is one of the most problematic challenges. Specialists of two different fields have to meet half-way, in an attempt of using the tools of one field to enrich or give a different perspective on the other one. Since the vastness of both humanities and science is a growing impediment, more often than not, students and teachers might work with the presupposition that no meaningful outcome could arise from bringing them together. These are the main concerns the present seminar tries to address. The seminar is based on the essay “The Chronicle of a War Foretold: Science vs Humanities” (Ovidiu Ivancu, In Romanian Life, 2017).

Debatų taurė jau pasiekė nugalėtojų fakultetą

Gruodžio 14 d. Vinco Kėvės auditorijoje pirmą kartą vyko tarpfakultetiniai taikomieji debatai anglų kalba. Juos laimėjo VU Matematikos ir informatikos fakulteto studentų komanda. 

Renginyje studentai, atstovaujantys skirtingiems universiteto fakultetams (Filologijos, Fizikos, Matematikos ir Informatikos, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų), diskutavo įvairiomis temomis, aistringai demonstravo anglų kalbos žinias, kritinį mąstymą ir kitokios nuomonės toleranciją. Debatai yra rengiami Europos šalių ir JAV universitetuose, tai – ilgalaikė akademinė tradicija, sulaukianti daug akademinės bendruomenės ir plačiosios visuomenės susidomėjimo. Tikimės, kad šis debatų turnyras taps gražia tradicija ir mūsų universitete. 

Komandų narių gebėjimą atskleisti turinį, kritiškai vertinti argumentus bei juos pagrįsti vertino penkių teisėjų komisija: Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė, atstovaujanti kalbotyros ir komunikacijos sričiai, VU Verslo mokyklos direktorė dr. Birutė Miškinienė, atstovaujanti verslo ir lyderystės sričiai, Jungtinės Karalystės ambasados Lietuvoje atstovas Simon Beglin, atsakingas už vidinės rinkos ir prekybos politiką, JAV ambasados Lietuvoje atstovas Ted Massey, atsakingas už Europos saugumo politiką, ir Lietuvos seimo narys bei diplomatas Žygimantas Pavilionis.  

Debatuose susitiko dešimt tarpfakultetinių komandų, atstovaujančių keturis Vilniaus universiteto fakultetus: 

  1. Vytas Kereišis, Kotryna Jankūnaitė (VU TSPMI)
  2. Kęstutis Grumodas, Dominykas Jovaiša (VU MIF)
  3. Žygimantas Logminas, Justas Paldavičius (VU FF)
  4. Andrius Jokubauskas, Kasparas Bražėnas (VU MIF)
  5. Matas Čenys, Žygimantas Augūnas (VU MIF)
  6. Ugnė Misevičiūtė, Paulius Perminas (VU TSPMI)
  7. Aistė Būtaitė, Ieva Gedraitytė (VU FLF)
  8. Valentas Buivydas, Žygimantas Šilobritas (VU TSPMI)
  9. Evelina Žemeikytė, Daniel Bogdevič (VU FLF)
  10. Edvinas Ragėnas, Sergey Biserov (VU FLF)

Šie komandų atstovai parengė kalbas penkiomis skirtingomis temomis (masinės kultūros reikšmę ir visuomenės vartotojiškumą, feminizmo ideologiją, evoliucinę biologiją, aukštojo mokslo įtaką asmenybės ugdymui ir kt.) anglų kalba. Debatai vyko laikantis Britų parlamentinio debatų modelio. Šiuo atveju buvo laikomasi supaprastinto modelio, nes kiekvieną komandą (t. y. Vyriausybės ir opozicijos) sudarė du, o ne keturi nariai. Tokį sprendimą lėmė šių debatų tikslas – suburti daugiau studentų komandų iš skirtingų fakultetų. 

Daugiausia vertinimo taškų surinko TSPMI ir MIF komandos. TSPMI komandos atstovai Ugnė Misevičiūtė ir Paulius Perminas bei MIF komandos atstovai Andrius Jokubauskas ir Kasparas Bražėnassusitiko finale ir diskutavo be pasiruošimo (tema THB that it is better to be on the naughty-list than on the nice-list). Debatus laimėjo Andrius Jokubauskas ir Kasparas Bražėnas (MIF).

Debatus moderavo VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto doc. dr. Liudmila Arcimavičienė. 

Nuotraukoje debatų turnyro nugalėtojai Andrius Jokubauskas ir Kasparas Bražėnasperduoda debatų trofėjų MIF dekanui  Prof. dr. Pauliui Drungilai.  

Taurės perdavimas UKI debatai

Fakulteto dėstytojos knyga pasiekė JAV

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto Dalykinių kalbų tyrimų katedros dėstytojos Rasos Bačiulienės patarlių žodynas „Русско-английские пословицы. Век живи, век учись. Russian-English proverbs. Live and Learn“ įtrauktas į Portlando valstybinio universiteto Laisvųjų menų ir mokslų koledžo bibliotekos fondus. Leidinys įtrauktas ir į Slavų ir Rytų Europos kalbų profesorių asociacijos SEELANGS katalogus, JAV, o JAV rezencuojamas akademinis žurnalas „Slavic and Eastern European Journal“ (SEEJ) ruošia leidinio apžvalgą.

Portlando valstybinis universitetas pripažintas vienu iš inovatyviausių JAV universitetų ketverius metus iš eilės. Jame studijuoja per 27 600 studentų. PSU gavo pripažinimą už investicijas į prieinamumą, bendradarbiavimą su verslo, pilietinėmis ir mokslinių tyrimų institucijomis bei tradiciją skatinti studentus savanoriauti ir dirbti bendruomenės labui.

„Slavic and Eastern European Journal“ (SEEJ) yra pagrindinis recenzuojamas akademinis žurnalas, leidžiantis originalius tyrimus ir apžvelgiantis darbus slavų ir rytų Europos kalbų, literatūros, kultūros, lingvistikos, metodikos ir pedagogikos srityse, taip pat spausdina šiose srityse paskelbtų knygų apžvalgą. SEEJ yra vienas seniausių Amerikos slavistų akademinių žurnalų, įkurtas 1945 m. Žurnalo redakcinė komisija keičiasi kas penkerius metus. Šiuo metu pagrindinė redakcijos būstinė yra įsikūrusi Ohajo valstybinio universiteto Slavų ir Rytų Europos kalbų ir kultūrų katedroje.

R. Bačiulienės knyga yra tarptautinio patarlių projekto „Kol gyveni, tol ir mokaisi“, kurį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, tęsinys. Knygą sudaro rusų ir anglų patarlės, kurias iliustravo moksleiviai iš Lietuvos ir Didžiosios Britanijos. Projekto rėmuose išleistos knygos „Lietuvių-anglų patarlės. Kol gyveni, tol ir mokaisi. Live and Learn“ 2017 m. atstovavo Lietuvai tarptautinėje Londono knygų mugėje, „Lietuvių–rusų patarlės. Kol gyveni, tol ir mokaisi. Век живи, век учись“ tais pačiais metais atstovavo Lietuvai tarptautinėje Frankfurto knygų mugėje, o „Lietuvių-vokiečių patarlės. Kol gyveni, tol ir mokaisi. Der Mensch lernt, solange er lebt“ įtraukta į Vokietijos nacionalinės bibliotekos fondus.

Refleksijos metodų taikymas dėstymo ir mokymosi procese

Sausio 11 dieną Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto jaunesnioji asistentė Loreta Zavadskienė ir Šiaulių Salduvės progimnazijos direktorė Natalija Kaunickienė vedė Vilniaus universiteto Užsienio kalbų instituto ir Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos mokymus „Refleksija kaip asmeninio profesinio tobulėjimo galimybė“.

Mokymuose dalyvavę pedagogai gilinosi į refleksijos sampratą, apibrėžė reflektavimo svarbą asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui, aiškinosi refleksijos metodus, aptarė žodinių ir rašytinių refleksijos formų savitumus, susipažino su Šiaulių Salduvės progimnazijos atveju (mokytojų asmeninio profesinio tobulėjimo sistema APT, pagrįsta nuolatiniu veiklos reflektavimu). Pedagogai dalijosi patirtimi organizuojant ugdytinių reflektavimą, domėjosi aktualijomis, susijusiomis su jaunos kartos ugdymu. Aktyvaus mokymosi veiklos sudarė sąlygas pedagogams tobulinti profesines kompetencijas.

„Dėkojame kolegėms už įdomius ir išsamius mokymus. Asmeninės patirties analizė, užduotys mažose ir didelėse grupėse, diskusijos įkvėpė, įtikino ir padėjo suvokti refleksijos metodų taikymo dėstymo ir mokymosi procese svarbą ir būtinybę“, – teigė mokymų dalyvė, lektorė Chordana Gonsales Krus.  

 

Registracija į Kalbų mokyklos kursus

Skelbiame registraciją į VU FLF UKI Kalbų mokyklos kursus. Registraciją į 2019 m. pavasario semestro kursus vyksta iki 2019 m. sausio 31 d. Paskaitos prasidės vasario 11 d. (informacija apie konkrečios grupės darbo laiką, bus pateikiama kiekvienam klausytojui atskirai).

Daugiau informacijos galite rasti ČIA >

Į visų kalbų kursus registruojamasi užpildžius anketą internete >

N.B. Norintieji lankyti anglų kalbos kursus ne nuo pradinio lygio kviečiami pasitikrinti anglų kalbos žinias pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 16 val. iki 18.30 val. (nuo 2019.01.09 iki 2019.01.31)

Daugiau informacijos telefonu (8 5) 268 7264 arba el. paštu 

UKI mokymai „Refleksija kaip asmeninio profesinio tobulėjimo galimybė“

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institutas ir Lietuvos kalbų pedagogų asociacija 2019 m. sausio 11 d. (penktadienį) 10.00–15.00 val. kviečia į 6 ak. val. mokymus tema „Refleksija kaip asmeninio profesinio tobulėjimo galimybė“.

Mokymų tikslas –  suteikti dalyviams teorinių ir praktinių žinių apie refleksija grįstos veiklos privalumus asmeninėje bei profesinėje srityje. Mokymų forma – interaktyvios kūrybinės dirbtuvės, sujungiančios teorines žinias apie refleksiją ir jos praktinį taikymą asmeninėje ir profesinėje veikloje. Dalyviams bus išduodami dalyvavimą patvirtinantys pažymėjimai.

Mokymai vyks VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto (Universiteto g. 5, Vilnius) SP 01 auditorijoje. Į mokymus prašome registruotis iki 2019 m. sausio 7 d. (dalyvių skaičius ribotas) el. paštu 

Išklausę mokymus dalyviai gebės:

  • apibūdinti reflektavimo procesą;
  • paaiškinti refleksijos taikymo vertę profesinėje ir asmeninėje srityje;
  • apibūdinti įvairius reflektavimo metodus ir refleksijos taikymo mokymo(si) praktikoje būdus;
  • taikyti refleksijos metodus mokymo ir mokymosi procese.

 

Numatomos veiklos:

  • teorinės medžiagos pristatymas, asmeninės patirties analizė, užduotys mažose ir didelėse grupėse, diskusijos grupėse, atvejo analizė;
  • mokymų programoje gausu praktinių užduočių, kurios leis dalyviams geriau įsisąmoninti išgirstą teoriją ir susieti ją su savo asmenine patirtimi bei pritaikyti įgytus įgūdžius įvairiose situacijose darbe.

 

Lektorės:

  • Loreta Zavadskienė – Šiaulių universiteto Edukologijos mokslų krypties doktorantė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto anglų kalbos dėstytoja.Tyrimų sritis – reflektyviosios praktikos kaip edukacinio fenomeno turinys ir raiška pedagogų rengimo kontekste. 
  • Natalija Kaunickienė – Šiaulių universiteto Edukologijos mokslų krypties doktorantė, Šiaulių Salduvės progimnazijos direktorė, mokyklų veiklos tobulinimo konsultantė; tyrimų sritis – mokytojų reflektavimo praktika siekiant asmeninio profesinio tobulėjimo.

 

Puslapis 1 iš 2
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos