Sidebar

Lekt. Deimantės Valičkienės daktaro disertacijos gynimas

2019 m. liepos 5 d. 11 val. Mykolo Romerio universiteto laboratorijų pastate 102 auditorijoje Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto lekt. Deimantė Valičkienė gins disertaciją „Williamo Shakespeare'o sonetų vertimai į lietuvių kalbą: atitikmens problema“ (filologija, H 004).

 

Literatūrologiniai vertimo tyrinėjimai Lietuvoje nėra gausūs, ypač poetinio vertimo. Disertacijoje siekiama sistemingai ištirti Shakespeare’o sonetų vertimus į lietuvių kalbą, aprėpiant visus keturis egzistuojančius sonetyno vertimus, kuriuos pateikė keturi poetai – Alfonsas Tyruolis, Aleksys Churginas, Sigitas Geda ir Tautvyda Marcinkevičiūtė. Pagrindinė šiame darbe kelta problema yra atitikmuo (arba ekvivalentiškumas) Shakespeare’o sonetų vertimuose į lietuvių kalbą. Atitikmuo suprantamas kaip daugybinis analogas. Nors atitikmens kūrimui tikslinėje literatūroje tarsi suteikiama savotiška laisvė, įvairios skaitymo alternatyvos, egzistuoja tam tikros ribos, neleidžiančios svarbiausioms reikšmėms ir prasmėms išsprūsti. Lyginamoji analizė atskleidė, kad sonetų vertimuose į lietuvių kalbą nėra visiškų atitikmenų nuo makro - iki mikrolygmenų. Kai kurie vertėjai labiau susitelkia į etiškumą, kiti į poetiškumą. Bendra sonetų tematika dažniausiai perteikiama vertimuose į lietuvių kalbą, tačiau kai kurių tropų ir daugiasluoksnio teksto vertimas kelia didesnių keblumų. Atitikmuo veikiausiai buvo visų vertėjų siekiamybė, tik ne visada pavyko jį rasti ir perteikti.

 

TRANSLATIONS OF WILLIAM SHAKESPEARE’S SONNETS INTO LITHUANIAN: THE PROBLEM OF CORRESPONDENCE

Research into literary translation (especially poetry translation) is still scarce in Lithuania. The thesis aims to analyze the translations of Shakespeare’s sonnets into Lithuanian in a systematic way, encompassing all existing translations of the whole collection of Shakespeare’s sonnets provided by four poets – Alfonsas Tyruolis, Aleksys Churginas, Sigitas Geda and Tautvyda Marcinkevičiūtė. This thesis mostly focuses on the problem of correspondence (or equivalence). The correspondence is first of all understood as a multiple analogue. Although, the creation of correspondence in the target literature is given certain freedom and various alternatives of reading, certain limitations exist that restrict the loss of the most important meanings and implications. The comparative analysis has revealed that in the translations of the sonnets into Lithuanian, there are no absolute correspondents from the macro to micro levels. Some translators focused more on the criterion of ethics, others on poeticality. The general theme of a sonnet is usually rendered in the translations into Lithuanian; however, the translation of some tropes and multi-layered discourse causes more problems. Correspondence seems to be an aspiration of all the translators, but they do not always manage to achieve and render it.

Lietuvos delegacija Tarptautiniame viešosios kalbos konkurse

Gegužės 13–18 d. „The English-Speaking Union“ (ESU) būstinėje Londone vyko didžiausias pasaulyje tarptautinis viešosios kalbos konkursas. Jame rungėsi net penkiasdešimt trys kandidatai, laimėję atrankas savo reprezentuojamų šalių nacionaliniuose konkursuose. Lietuvos delegacijos vadovė, Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto dėstytoja Birutė Palovienė kartu su anglų kalbos mokytoja Neringa Požėriene didžiuojasi Greta Pangonyte, KTU gimnazijos mokine, patekusia į konkurso finalą. Greta buvo jauniausia ir vienintelė mergina tarp šešių finalininkų, atstovaujančių Ispanijai, Kinijai, Australijai ir Filipinams. Geriausiu oratoriumi buvo paskelbtas Ennio Campoli Patak iš Ispanijos. Pirmą kartą konkursas buvo organizuotas 1980 m.

„The English-Speaking Union“ yra tarptautinė ne pelno siekianti organizacija, veikianti naryste pagrįstais principais, vienijanti skirtingų kalbų ir kultūrų žmones iš daugiau kaip penkiasdešimties šalių. Pagrindinis dėmesys yra skiriamas švietimo programoms, vietinėms iniciatyvoms skatinti, tarptautiniams konkursams ir kultūriniams mainams, siekiant ugdyti jaunimą brandaus pilietiškumo dvasia. Ypač didelis dėmesys skiriamas jaunimo, gebančio argumentuotai komunikuoti, kritiškai mąstyti, suvokti politinius, kultūrinius ir religinius pasaulio piliečių aspektus, įgūdžiams formuoti. Daugiakalbystė, tarpkultūrinė ir tarpasmeninė komunikacija susijusi su visomis ESU moderuojamomis programomis.

ESU įkūrė rašytojas ir žurnalistas seras Evelynas Wrenchas 1918 metais Londone po Pirmojo pasaulinio karo patirtų baisumų. Jo įsitikinimu, jei pasaulio tautos galėtų artimiau bendrauti tarpusavyje, pasaulis taptų geresnis, šalys geriau suprastų viena kitą. Neatsitiktinai anglų kalba tapo pasaulį vienijančia jėga. Sero Evelyno Wrencho išsakyti idealai neprarado prasmės ir šiomis dienomis. „Apie ką kiti tik svajojo, jis padarė“ – žodžiai iškalti ESU būstinės Londone atminimų lentoje.

ESU yra įtraukta į Karališkąją chartiją ir jos oficiali globėja yra Jungtinės Karalystės monarchė Elžbieta II. Princesė Anna 2011 metais perėmė institucijos prezidentės postą atsistatydinus princui Filipui. Per šimtą veiklos metų organizacijos pirmininko pareigas ėjo žymiausi Jungtinės Karalystės politikos, kulūros veikėjai, tarp jų ir seras Winstonas Churhillis. 

ESU atstovybė Lietuvoje buvo įkurta 1996 metais Vilniuje ir pirmasis nacionalinis viešosios kalbos konkursas anglų kalba buvo organizuotas po metų veiklos. Verta paminėti, kad organizacijos veikloje dalyvauja ir Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto dėstytojos Ligija Kaminskienė, Aušra Janulienė, Regina Metiūnienė ir Birutė Palovienė.

IMG_0114.JPG

IMG_20190517_113729.jpg

IMG_20190517_160816.jpg

IMG_20190517_170815.jpg

ipsc7.JPG

Dr. Simonos Kontrimienės seminaras „Statistinių kriterijų taikymas kiekybiniame tyrime“

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto Dalykinių kalbų tyrimų katedra kviečia į dr. Simonos Kontrimienės seminarą „Statistinių kriterijų taikymas kiekybiniame tyrime“, kuris vyks gegužės 3 d. 15 val. VU Filologijos fakulteto 111 auditorijoje.

Seminaro tikslas – supažindinti dalyvius su IBM SPSS (angl. Statistical Package for Social Sciences) programine įranga ir jos naudojimu tiek, kad jie galėtų įvesti ir valdyti SPSS duomenis, apskaičiuoti pagrindinius duomenų aprašomosios statistikos rodiklius ir atlikti dažniausiai taikomas duomenų analizes. Seminare bus mokomasi kelti tyrimo hipotezes, suvesti tyrimo duomenis į SPSS matricą, juos atsirinkti ir atlikti analizę taikant aprašomosios ir analitinės statistikos metodus.

UKI seminaras. Andrius Ledas

UKI Užsienio kalbų didaktikos katedra kviečia į lekt. Andriaus Ledo seminarą, kuris 2019 m. kovo 28 d. 16.30 val. SHM auditorijoje (UKI). Seminaras vyks anglų kalba: „The pitfalls of interpretation: overreading in Thomas Pynchon’s “The Crying of Lot 49“

This seminar aims to introduce the notion of overreading as a possible crisis of interpretation, to examine how overreading causes the collapse of meaningful coherence of the main plotline and at the same time diverts interpretation and narrative to new and unexpected directions. Thomas Pynchon’s 1966 novel The Crying of Lot 49 will be used as a case study, and some implications of overreading for the act of interpretation as such will be suggested.

Šio seminaro tikslas – pristatyti perdėtos interpretacijos sąvoką ir su ja susijusius interpretacijos sunkumus, parodant, kaip perdėta interpretacija suardo pagrindinės siužetinės linijos vientisumą ir nukreipia interpretaciją naujomis ir netikėtomis kryptimis. Tam bus naudojamas Thomo Pynchono1966 romanas The Crying of Lot 49 („49-ojo numerio šaukimas“).

UKI seminaras: Gender and Migration in the Mainstream Media

UKI Užsienio kalbų didaktikos ir tyrimų katedra kviečia į doc. dr. Liudmilos Arcimavičienės seminarą „Gender and Migration in the Mainstream Media: critical metaphor approach“.

Seminaras vyks kovo 26 d. 16.30 val. SP1 auditorijoje (Universiteto g. 5, Vilnius). Seminaro kalba – anglų.

Šio seminaro tikslas – pristatyti kritinio diskurso analizės metodą, nustatant vyrų ir moterų žurnalistų formuojamą neigiamą nuomonę apie migrantus ir migraciją. 

This seminar aims to demonstrate how critical discourse approach can be implemented, while analysing migration issues vis-a-vis gender and metaphor in the mainstream media. By viewing gender as a performative category, it will be shown how both female and male journalists metaphorically evaluate migration by offering such perspectives of migrants as quantifiable and tradable objects, natural phenomena, criminals, enemies and terrorists.

UKI seminaras. Doc. dr. Svetozaro Poštič

UKI Užsienio kalbų didaktikos ir tyrimų katedra kviečia į doc. dr. Svetozaro Poštič seminarą The process of writing a culture-related coursebook: theoretical and practical insights, kuris vyks 2019 m. kovo 12 d. 16.30 val. Užsienio kalbų instituto SHM auditorijoje. Seminaro kalba – anglų.

Šio seminaro tikslas – pristatyti JAV kultūros istorijos vadovėlį, skirtą VU Filologijos fakulteto studentams.

This seminar aims to present a textbook about the history of US culture created specifically for the students of Vilnius University at the Faculty of Philology. It reveals the intellectual and creative process involved in composing such a learning tool, as well as all the considerations which had to be taken into account regarding different levels, and various cultural and educational background of students taking the course.

Rasos Bačiulienės projektas nominuotas „International Excellence Awards 2019“ apdovanojimui

Paskelbtas prestižinės tarptautinės Londono knygų mugės „International Excellence Awards 2019“ kandidatų sąrašas. Jame Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dėstytojos Rasos Bačiulienės projektas „Kol gyveni, tol ir mokaisi“ nominuotas kategorijoje „The Educational Learning Resources“ kartu su projektu iš JAV leidyklos „Bookful by Inception“ ir Pietų Afrikos leidyklos „Virtual Reading Gym“. 

„International Excellence Award 2019“ apdovanojimai rengiami jau šeštąjį kartą bendradarbiaujant su Jungtinės Karalystės leidėjų asociacija. Apdovanojimai teikiami septyniolikoje kategorijų, kurias atstovauja geriausi leidybos ambasadoriai, novatoriški leidiniai ir iniciatyvos. Kiekvienoje apdovanojimo kategorijoje teisėjų grupę sudarė šio sektoriaus ekspertai. Septyniolikoje kategorijų varžėsi net 26 šalys.

Rasos Bačiulienės inicijuotas projektas „Kol gyveni, tol ir mokaisi“ įvertintas už tai, kad įtraukė tautines mažumas, socialiai pažeidžiamus jaunuolius ir jaunus individus, turinčius negalią ar kitus specialiuosius poreikius, iš Lietuvos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Norvegijos.

Londono knygų mugė, vyksianti kovo 12–14 d., yra viena didžiausių ir ekspertų laikoma antra pagal svarbą pasaulyje. Šiais metais mugėje dalyvauja beveik 60 šalių iš visų kontinentų ir daugiau nei 2000 leidyklų bei spaustuvių. 

Kalbos psichologija edukacijai: užsienio kalbų mokymas (is)

Vasario 21 d. įvyko seminaras „Kalbos psichologija edukacijai: užsienio kalbų mokymas (is)“. Seminare Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto Užsienio kalbų didaktikos katedros lektorė Rūta Sirvydė apžvelgė fiziologinius ir psichologinius atminties veikimo principus, paaiškino, kaip gimtosios ir užsienio kalbos leksiniai vienetai saugomi atmintyje, atsakė klausimus.

Seminaro dalyviai atliko vizualinės ir akustinės atminties testus, išsiaiškino savo atminties ribas, susipažino su dažnai daromomis vadovėlių rengėjų ir mokytojų klaidomis, sužinojo apie mokslininkų rekomenduojamas technikas didesniam informacijos kiekiui įsiminti.

Lektorė R. Sirvydė pasidalijo psicholingvistinių tyrimų įžvalgomis ir jų taikymo galimybėmis užsienio kalbų mokymo(si)  procese, atsakė į klausimus: Ar galima užsienio kalbos išmokti per mėnesį, dvi savaites? Kiek naujos informacijos galima įsiminti? Kaip praplėsti atminties ribas? Kiek naujų žodžių galima užduoti išmokti? Kodėl painiojami kai kurie žodžiai? Kaip padaryti mokymosi procesą kuo efektyvesnį? Remiantis plintančio aktyvumo šalininkų ir konektyvistų teorijomis buvo atskleista, kokie procesai vyksta, kai mums reikia parinkti tinkamus žodžius.

Puslapis 1 iš 3
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos