Sidebar

Tinklalaidė „Kalba kalba“: Apie vertėjų dosnumą

Naujausioje tinklalaidės Kalba kalba laidoje – pokalbis su Užsienio kalbų instituto Romanų kalbotyros katedros docente, vertėja Carmen Caro Dugo. Kalbėta apie tai, kas lemia vertėjo sprendimą rinktis vieną ar kitą kūrinį, kaip ir kodėl ispaniškai suskambėjo Antano Baranausko „Anykščių šilelis“ ar Kristijono Donelaičio „Metai“, kokius įspūdžius šių klasikinių lietuviškų tekstų vertimai palieka ispanakalbiams skaitytojams.

Kviečiame pamėgti tinklalaidės YouTube kanalą ir klausytis laidų visose jums prieinamose platformose – YouTube, Spotify, Google Podcasts ir t.t.

KalbaKalba23.jpg

I (ir vienintelis) perskyrimas, kur pasakojama apie garsiosios vertėjos Carmen Caro Dugo būdą ir įpročius

Mieste Kordobos (katrą ypatingai norim šiandien paminėti) gimė ne per seniausiai vertėja, kurios pagrindinis labas – meilė kalbai, literatūrai ir platus išprusimas, o būdo puošmenos – kuklumas ir darbštumas didžiausi. Eilėraščiai ir poemos, drama beigi proza, prie katrų mažne kasvakar palinksta, darbai ir darbeliai, paskaitos ir įvairios lektūros – visa tai suryja tris ketvirčius jos laiko ištekliaus. Likutis išeina ispanų ir lietuvių literatūrų garsinimui, kultūrinei veiklai – tai jau šventinis apdaras, o šiokiomis dienomis užsiima ji žodžių raizgynių, asonansų ir aliteracijų, frazeologijos minklių išpainiojimu, ir dargi, žinia, pačiu geriausiu, tad retai kada besiilsi – gal tik akims atsišviesti palieka sekmadieniai, kai į Lietuvos ir Ispanijos kampelius žaviausius akį paganyti prisieina. Turi ji daug užaugintų studentų ir studenčių, katrie jau patys vertimus krapštinėja, bet ispanistikos namų ir lauko darbuose ji – pagrindinė plušėja, gebanti ir nepaklusnų sakinį pabalnoti, ir su keisčiausių žodžių malūnais susikovusi pergalinga išeiti. 2008 Viešpaties metais prinoko pirmieji mūsų vertėjos darbo vaisiai – ir ne kokios rūgščios laukinės slyvutės, o sultingi ir širdžiai atgaivą teikiantys obuoliai, rūpestingomis sodininkės rankomis išpuoselėti. Sakoma esant ją vardu Carmen Caro, lyg dar ir Dugo (šiuo klausimu autoriai, rašantys apie ją, regis, nesutaria), bet mes turime tvirtą pagrindą tarti, kad Carmen Caro Dugo esti pilnas jos vardas, o kiekvieną, kas taip riteriškai su knygom apsieina, laikui atėjus privalu deramai apdainuoti:

 

Knygelės, kur A, B, C išmokstam čiauškėt,
Carmen rankose be vargų į ispanų kalbą išvirsta:
Čia „Anykščių šilelis“, tapęs gražiausia floresta,
O kalnai kelmuoti – vaizdžiausiais montes baldíos,
Čia ir pats Donelaitis, jo „Estaciones del año“,
Kur saulelė atkopdama despierta el universo.
Ak, išties! Kalba kita, bet giesmės sudėtos
Kad daugsyk gera dūšelėms mūs pasidaro.
Taip, darbeliai su vargeliais kasdien neaplenkia:
Žinom juk, kad būna pikta pasišiaušia metafora,
Ir nenaudėlė dėl niekų kvaršina galvą.
O vei! Ten jau pūpso aliteracijų krūmai,
Kartais sintaksė užvis nenor pasiduoti,
Ir bėginėt iš akių, būna, imas eilutės,
Vienuolikaskiemenės arba negi trumpesnės,
Ar kad dargana su lytum pluk nugarą prausia,
Juk žinot, kaip yr, kad pulks bėdų pasidaro.
Bet ji nepabūgsta išgirdusi asindetoną,
Linksma, sveika ir drūta transliteruoja,
Visad skubinas vėl nusitverdama darbą,
Su darbais ir rūpesčiais vis klapsi kompiuteriu savo,
Nės be trūso Dievs mus išmaityt nežadėjo,
Štai ir dūsauna ji kad kiek vis nutvėrus žodyną!
Be ne tik Anykščių paukšteliai ispaniškai čypsėdami bruzda
Ir būras tūls jau ispaniškai moka parėkaut –
Žinom juk, kad dargi mums išversta prozos:
„Stiklo šalis“, „Lietuviai prie Laptevų jūros“,
Jos plunksnos nūnai paragavo Granauskas, Aputis,
Ir krūvon susimetę ispaniškai ulba lietuvių poetai:
Maironis ir Binkis, ir Putinas, irgi dar Sruoga,
Neoromantikai, o taip pat ir Radauskas,
Bežemius, žemininkus su pasimėgimu skaitom,
O kur dar naujieji poetai, tie irgi
ispaniškai linksmi šokinėdami spardos.

 

Tad jūs, viežlybi vertėjai, jūs, gaspadoriai,
Žinokit, kad Carmen yra šitiek padarius,
Kad ispanistika mūsų padangėj – ir jos darbo vaisius.
Tingėdami vis ir snausdami sviete netinkam,
Todėl Carmen, kiek tikt įmano, sėklas sėja!
Sėja lietuvių kanoną, klasikus su didele sauja;
Sėja ir šiuolaikinius, ir pridabot nepamiršta,
Ir greit prie kitų darbų jai jau pareigos šūkters.
Sveiks kūns, kurs vis šokinėdams nutveria darbus,
Yr didžiausi bei brangiausi dovana Dievo.

 

Nugi dabar jau skirkimės ir vapėti paliaukim!
O Dieve duok mums, kad, šventes visas nulydėję
Vėl visi padirbtum naujų publikacijų pluoštą
Irgi sulauktum knygelių bei viežlybai pasidžiaugtum.
Kožnas ir kiekvienas lai garbina Šv. Jeronimą,
Kad vertėjai dyvus linksmus lakštingalų čiauškėt nepaliautų.

 

Laudaciją rašė Aistė Kučinskienė ir Dovilė Kuzminskaitė

Carmen.jpg


Rugsėjo 30 d., Tarptautinę vertėjų dieną, Kultūros ministerijoje Fakulteto mokslininkei doc. dr. Carmen Caro Dugo buvo įteikta šv. Jeronimo premija. Šia premija docentė įvertinta už lietuvių literatūros vertimus į užsienio kalbą – už talentingai, žodingu ir skambiu stiliumi perteiktą sudėtingą įvairių laikotarpių ir raiškų poezijos ir prozos kūrinių kalbą. Džiaugiamės ir sveikiname!

C. Caro Dugo 1986 m. Sevilijos universitete baigė anglų ir ispanų filologiją, 1987 m. Dublino universitete – humanitarinių mokslų magistrantūrą. 1992 m. Trejybės kolegijoje Dubline apsigynė humanitarinių mokslų daktarės laipsnį. 1998–1999 m. studijavo lietuvių kalbą Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedroje. Nuo 2000 m. dėsto ispanų kalbą Vilniaus universitete, šiuo metu yra jo Filologijos fakulteto Romanų kalbotyros katedros docentė. Domisi lietuvių ir ispanų kalbų gretinamąja gramatika, meniniu vertimu, vertimo teorija ir praktika.

Svarbiausi C. Caro Dugo prozos ir poezijos vertimai į ispanų kalbą: Kristijono Donelaičio „Metai“, Antano Baranausko „Anykščių šilelis“, XX a. lietuvių poezijos antologija „Sinfonía de primavera“ ir Dalios Grinkevičiūtės „Lietuviai prie Laptevų jūros“ (kartu su Margarita Sanos Cuesta). Tai fundamentalūs lietuvių literatūros kūriniai, bet fundamentalūs ir jų ispaniškieji tekstai – kokybiško, kruopštaus ir sklandaus vertimo darbo pavyzdžiai. Vertėja geba versti labai įvairios stilistikos tekstus, vertimo kalba tiksliai perteikti įvairių žanrų ir registrų kalbos subtilybes, rasti tinkamą ispanų kalbos raišką senajai ir specifinei lietuvių kalbos leksikai. Ritmingi, skambūs aprašymai K. Donelaičio ir A. Baranausko poemų vertimuose perteikti ne mažiau melodingai nei originalo tekstuose, puikiai išlaikant tekstų stilistinę vienovę. Tą patį galima pasakyti ir apie C. C. Dugo sudarytą ir išverstą XX a. lietuvių poezijos antologiją „Sinfonía de primavera“, aprėpiančią eilėraščius nuo Maironio iki Sigito Parulskio: vertėja ispanų kalba nepriekaištingai perteikia itin įvairių poetų ir poečių, stilių ir poetinių formų tekstus.

Mokslininkės vertimai – tiltas tarp lietuvių literatūros ir ispanakalbės auditorijos. Jais ispanakalbiai skaitytojai supažindinami tiek su kokybiškai išversta lietuvių literatūros klasika, tiek su šiuolaikinių rašytojų kūryba.

Premiją už užsienio literatūros vertimą į lietuvių kalbą šiemet gavo Danutė Sirijos Giraitė. Vertinimo komisiją sudarė Irena Aleksaitė, Alfonso Rascon Caballero, Birutė Jonuškaitė, Rūta Lazauskaitė, Markusas Roduneris.

Dovilė.jpg

Fotografė: © Gintarė Grigėnaitė / LRKM

Irena Snukiškienė apgynė daktaro disertaciją

Sveikiname Užsienio kalbų instituto kolegę Ireną Snukiškienę vakar sėkmingai apgynus disertaciją „Moralinių vertybių esmė ir transformacijos. TIESA ir MELAS iš kognityvinės kultūrinės perspektyvos (lietuvių ir anglų kalbų pagrindu).

Nuoširdžiai dėkojame darbo vadovei prof. dr. Kristinai Rutkovskai už profesionalią pagalbą rengiant disertaciją.

Džiaugiamės Irenos pasiekimu ir linkime jai ir jos darbo vadovei prof. K. Rutkovskai sėkmės tolimesniuose moksliniuose tyrinėjimuose!

download_2_copy_copy.jpg

Paskaita „The Development of Critical Thinking Skills in the Foreign Language Teaching and Learning Process at the University Level”

Gegužės 16 d. 15.00 val. SP1 aud. kviečiame į viešą paskaitą The Development of Critical Thinking Skills in the Foreign Language Teaching and Learning Process at the University Level, kurią skaitys UKI dėstytojai: asist. dr. Ovidiu Ivancu, prof. dr. Roma Kriaučiūnienė ir doc. dr. Svetozaras Poštič.

Pranešimo metu bus pristatomi Erasmus + projekto Kritinis mąstymas sėkmingam darbui / Critical Thinking for Successful Jobs / Think4Jobs įgyvendinimo metu atliktų tyrimų apie kritinio mąstymo ugdymo galimybes užsienio kalbų mokymo(si) procese rezultatai.

Daugiau informacijos apie paskaitą:

Kritinio mąstymo ugdymas įtrauktas į visas universitetų programas kaip svarbus mokymosi rezultatas, tačiau lieka neaišku, ar besimokančiųjų kritinio mąstymo įgūdžiai yra efektyviai ugdomi mokymo(si) proceso metu. Pranešimo tikslas – atskleisti, ar studentų kritinis mąstymas užsienio kalbų mokymo(si) procese universitete yra ugdomas tiesiogiai ar netiesiogiai bei pateikti įžvalgų, kaip šį procesą būtų galima patobulinti.

Paskaitą bus galima stebėti ir per MS Teams kanalą >


We kindly invite everyone to attend a public lecture on The Development of Critical Thinking Skills in the Foreign Language Teaching and Learning Process at the University Level, which is going to be delivered by colleagues from the Institute of Foreign Languages of the Faculty of Philology of Vilnius University – Assist. Prof. Dr. Ovidiu Ivancu, Prof. Dr. Roma Kriaučiūnienė, and Assoc. Prof. Dr. Svetozaras Poštič.

The lecture will take place on 16 May at 15.00 in the SP1 auditorium.

The presentation will provide the results of the research conducted during the implementation of the Erasmus + project Critical Thinking for Successful Jobs / Think4Jobs on the possibilities of developing students’ critical thinking in foreign language teaching and learning process.

More information about the lecture:

Critical thinking development is included in all university curricula as an important learning outcome, however, it remains unclear if learners’ critical thinking skills are fostered effectively in the teaching and learning process at universities. The aim of the presentation is to elucidate if critical thinking is being developed in an implicit or an explicit way in the foreign language teaching and learning process at the university level and to provide insights into how this process could be improved.

The lecture could also be viewed via MS Teams Channel >

Seminaras 'On perception and production of fricatives in Lithuanian students’ English'

Balandžio 29 d., penktadienį, 13.00 val. bendruomenę maloniai kviečiame į doc. dr. Linos Bikelienės ir prof. dr. Julijos Korostenskienės seminarą tema: On perception and production of fricatives in Lithuanian students’ English / Anglų kalbos besimokančiųjų pučiamųjų priebalsių percepcijos ir produkavimo ypatumai.

Seminaras vyks nuotoliniu būdu MS Teams kanale >

Anotacija. Despite the abundance of English textbooks developed for learners with common native languages like Spanish or Chinese, learner needs of representatives of smaller nations are underexplored. Drawing our data from perception and production tasks completed by Vilnius University students, we examine one of the phenomena Lithuanian learners of English (LLE) consistently find problematic, viz. /v/-/w/ distinction (the other two being aspiration and schwa). Given that Lithuanian consonantal inventory has no phonemic equivalent of /w/, treatment of the letter <v> varies from a labial fricative, labiodental to a bilabial approximant. The LLE production of /v/ as /w/ is regularly identified for remediation and necessitates further analysis.

In this lecture, we look into the roots of the issue, share the findings of our study and suggest possible remedial measures.

Fakultete svečiavosi profesorė Mariam Manjgaladze

Šių metų lapkričio 17 d. VU Filologijos fakultete svečiavosi vyr. mokslinė bendradarbė, profesorė Mariam Manjgaladze iš Sakartvelo Tbilisio Ivane Javakhishvili valstybinio ir Kaukazo (Caucasus) universitetų. Profesorė susitiko su dekane prof. Inesa Šeškauskiene ir Užsienio kalbų instituto direktore prof. Roma Kriaučiūniene, su kuriomis aptarė tolimesnio tarpuniversitetinio bendradarbiavimo plėtros galimybes.

2015 – 2016 m. m. prof. M. Manjgaladze, atvykusi į Vilniaus universitetą kaip vizituojanti dėstytoja Užsienio kalbų institute, dėstė kartvelų kalbą VU studentams, skaitė viešas paskaitas apie gruzinų kalbą ir kultūrą.

MicrosoftTeams image copy copy

Nuotraukoje (iš kairės į dešinę): prof. Inesa Šeškauskienė, prof. Mariam Manigaladze ir prof. Roma Kriaučiūnienė

8-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Lingvistiniai, edukologiniai ir tarpkultūriniai tyrimai" (LEIC Research 2021) 

[English below]

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institutas kartu su Leipcigo universitetu (Vokietija) ir Arqus Europos universitetų aljansu 2021 m. spalio 21–22 d. organizuoja  aštuntą tarptautinę mokslinę konferenciją „Lingvistiniai, edukologiniai ir tarpkultūriniai tyrimai 2021“ (LEIC Research 2021).

Konferencija vyks nuotoliniu būdu, programą galima rasti konferencijos tinklapyje >

Pristatymai  vyks anglų kalba. Trys sekcijos vyks kitomis kalbomis: prancūzų, vokiečių ir italų.

Antrąją konferencijos dieną, spalio 22 d. vyks Interaktyvios kalbų kavinės skirtingomis kalbomis: anglų, prancūzų, vokiečių, italų, lietuvių, norvegų, rusų, ispanų (atskiri virtualūs kambariai kiekvienai kalbai). Su informacija apie Interaktyvių kalbų kavinių diskusijų tematiką, moderatorius ir diskusijų svečius galima susipažinti konferencijos tinklapyje >

Kviečiame visus besidominčius registruotis ir dalyvauti diskusijose Interaktyviose kalbų kavinėse, pasinerti į virtualią daugiakalbę erdvę. Registruokitės elektroniniu paštu: agne.vaidakaviciute@flf.vu.lt iki spalio 21dienos.


The Institute of Foreign Languages of the Faculty of Philology of Vilnius University and is in collaboration with Leipzig University (Germany) and the Arqus European University Alliance is organising the 8th international scientific conference Linguistic, Educational, and Intercultural Research 2021 (LEIC Research 2021)  to be held online  on  21-22 October 2021. The conference is hosted by Vilnius University.

The final programme of the conference is on the conference website >

Presentations are in English with three Panel Sessions in other languages: French, German, and Italian. 

On the second day of the conference on 22 October 2021the Interactive Language Cafés are organized in different languages: English, French, German, Italian, Lithuanian, Norwegian, Russian, Spanish (separate rooms for each language) — rooms with moderators for participants to discuss issues related to language, or conference presentations, and to socialize in an informal setting. Colleagues from the Arqus European University Alliance are especially invited to participate in their local languages in discussions in the Interactive Language Cafés.

We invite all who are interested to participate in the discussions during the Interactive Language Cafés, and immerse yourself in a virtual multi-lingual space.

We encourage you to invite your students to listen to conference presentations and/ or participate in Interactive Language Cafés. We kindly ask you to make the list of students with their email addresses and send them to Agnė Vaidakavičiūtė by MS Teams or email agne.vaidakaviciute@flf.vu.lt by 21 October.

You can find information about moderators of the Interactive Language Cafés and the invited guests here >

Išleistas dvikalbis patarlių žodynas „Vilko ašara“

Neseniai dienos šviesą išvydo naujas VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto dėstytojos Rasos Bačiulienės dvikalbis patarlių žodynas „Vilko ašara“. Leidinį sudaro lietuvių ir anglų patarlės, priežodžiai bei palyginimai, kurių pagrindinis veikėjas yra vilkas. Tai gana gudrus gyvūnas, tad ir patarlėmis dažnai perteikiamas gudrumas, suktumas, apgaulė, veidmainystė. Vilko įvaizdis pasirenkamas kalbant apie nepasotinamą alkį, ėdrumą, godumą, taip pat įsisenėjusius blogus įpročius, piktumą ir tinginystę. Kiekvienos patarlės reikšmė paaiškinta, patarlės papildytos variantais, pateikti tiesioginiai ir netiesioginiai atitikmenys anglų kalba. Pabaigoje skaitytojas ras temų rodyklę ir lietuvių bei anglų patarlių rodykles. Ši knyga puikiai tinka tiek lietuvaičiams, norintiems gražiai kalbėti gimtąja kalba ir geidaujantiems turtinti anglų kalbos žinias, tiek kitataučiams, trokštantiems šnekėti vaizdinga lietuvių kalba, taip pat mokytojams, ieškantiems papildomų ugdymo priemonių ar vertėjams, ieškantiems šmaikštaus, taiklaus ar sąmojingo posakio ir atitikmens. 

Dvikalbį žodyną puošia jaunosios menininkės Emilijos Čypaitės iliustracijos, kurios taikliai atskleidžia vilko charakterį smulkiosios tautosakos kūriniuose.

Projektą remia Lietuvos kultūros taryba

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos