Tarptautinė tarpdisciplininė studentų konferencija „Nurturing Critical Minds“
Tarptautinė tarpdisciplininė studentų konferencija „Nurturing Critical Minds“
2025 m. gruodžio 11–12 d. įvyko tarptautinė tarpdisciplininė studentų konferencija „Nurturing Critical Minds: (Inter)national Student Team Research Proposals Across Scientific Disciplines and Cultures“, subūrusi studentų komandas iš aštuonių Vilniaus universiteto fakultetų, Kauno technologijos universiteto bei užsienio partnerinių institucijų – Čilės Australijos universiteto, Nacionalinio Luiso universiteto Undergraduate College (JAV) ir Latvijos universiteto. Konferenciją organizavo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institutas.
Vilniaus universitetas, kaip mokslinius tyrimus plėtojantis universitetas, ypatingą dėmesį skiria ne tik dalykinių, bet ir bendrųjų kompetencijų ugdymui nuo pat studijų pradžios. Viena svarbiausių iš jų – kritinis mąstymas. Užsienio kalbų instituto dėstomi akademinės, profesinės ir mokslinės anglų kalbos bei tarpkultūrinės komunikacijos kursai supažindina pirmakursius bakalauro studentus su moksline veikla jų studijų srityse ir kartu padeda ugdyti bendrąsias kompetencijas, būtinas akademinėje ir profesinėje veikloje studijų metu ir ateityje.

Užsienio kalbų institutas akademinę ir mokslinę anglų kalbą dėsto beveik visuose Vilniaus universiteto fakultetuose. Ši konferencija tapo kulminaciniu Akademinės ir mokslinės anglų kalbos kurso, grindžiamo veiksminės prieigos metodologija, įvykiu. Tokia metodologija sudaro palankias pedagogines sąlygas ugdyti studentų akademinį raštingumą, skatinti tarpkultūrinę komunikaciją, stiprinti kritinį ir analitinį mąstymą, komandinio darbo metu ugdyti tarpininkavimo gebėjimus bei pabrėžti šiuolaikinių mokslinių tyrimų tarpdiscipliniškumą ir socialinį aktualumą.
Minėtų kursų metu studentai supažindinami su skirtingų disciplinų moksliniu diskursu: akademine argumentacija, disciplininėmis konvencijomis, mokslinių tekstų žanrais ir jiems būdinga kalba. Dėstytojai padeda studentams geriau suvokti pagrindinius mokslinių tyrimų principus, reflektuoti tyrimų poveikį visuomenei ir tikslingai naudoti anglų kalbą kaip pagrindinę akademinės ir mokslinės komunikacijos priemonę. Ypatingas dėmesys skiriamas akademiniam sąžiningumui, tinkamam šaltinių citavimui ir kritinio mąstymo ugdymui. Studentai mokomi analizuoti mokslinius tekstus, vertinti įrodymus, įžvelgti galimų tyrimų kryptis bei kurti ir pristatyti savų tyrimų idėjas, dirbdant 2–4 asmenų komandose.

Konferencija aiškiai atspindėjo šią edukacinę misiją. Studentų komandos savo pranešimuose dalijosi vykdomų ar jau atliktų tyrimų įžvalgomis, demonstravo gebėjimą kritiškai nagrinėti akademines problemas, vertinti socialinį mokslinių tyrimų poveikį ir formuluoti galimų tyrimų pasiūlymus.
Konferencijos programa buvo turininga ir dinamiška. Per dvi dienas pristatyta 30 komandinių mokslinių tyrimų pranešimų, dauguma jų – gyvai. Renginyje dalyvavo dvi kviestinės pranešėjos: prof. dr. Samantha Dockray (Korko universiteto koledžas, Airija) ir dr. Caroline Allen (Leipcigo universitetas) – Vilniaus universiteto partnerinių institucijų Arqus aljanse atstovės.
Džiaugiamės galėję pasveikinti dalyvius iš įvairių Vilniaus universiteto padalinių – Filologijos, Filosofijos, Chemijos ir geomokslų, Medicinos, Matematikos ir informatikos, Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetų, Gyvybės mokslų centro – taip pat studentų komandas iš Kauno technologijos universiteto ir Latvijos universiteto.
Antrąją konferencijos dieną savo darbus pristatė studentai, dalyvaujantys telekolaboraciniuose tarpkultūrinės komunikacijos projektuose. Vien vėlyvosios popietės sesijoje dalyvavo 26 studentų komandos iš tarptautinių partnerinių institucijų – Čilės Australijos universiteto, Nacionalinio Luiso universiteto Undergraduate College ir Latvijos universiteto.

Konferencija įvyko dėka nuoširdaus Organizacinio ir Mokslinio komitetų darbo, kuriems reiškiame nuoširdžią padėką. Ypatingai dėkojame kolegėms Hannah Shipman-Gricienei, Laurai Černelytei, Rasai Bačiulienei, Dianai Gornatkevičienei, Dianai Snapkauskaitei, Ingai Piščikienei, Loretai Zavadskienei bei administratorei Jūratei Bikulčienei už kruopštų ir atsakingą daugelio renginio aspektų koordinavimą.
Taip pat dėkojame dėstytojams, konsultavusiems ir įkvėpusiems studentų komandas: Dianai Gornatkevičienei, Laurai Giniūnienei, Ingai Piščikienei, Rūtai Sirvydei, Jurgitai Kašelionytei-Radet, Rasai Stalnionytei, asist. prof. dr. Adamui Mastandrea, doc. dr. Svetozarui Poštič ir doc. dr. Simonai Kontrimienei.
Ypatingą padėką reiškiame doc. dr. Evelinai Jaleniauskienei už trijų Kauno technologijos universiteto studentų komandų dalyvavimą konferencijoje bei doc. dr. Loretai Chodzkienei už atsidavimą koordinuojant telekolaboracinius projektus.
Konferencija tapo įkvepiančia, turininga ir studentus aktyviai įtraukiančia patirtimi, dar kartą pabrėžusia bendrųjų ir dalykinių kompetencijų, ypač kritinio mąstymo, svarbą studentų akademiniam augimui ir būsimai profesinei veiklai. Šią iniciatyvą planuojama tęsti ir ateityje.
2025 m. lapkričio 14 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institutas pakvietė 10–12 klasių moksleivius į antrąjį „Daugiakalbystės ir tarpkultūriškumo akademijos moksleiviams“ renginį. Kaip ir pirmą kartą, sulaukėme gausaus dalyvių būrio iš įvairių Vilniaus miesto ir kitų Lietuvos rajonų mokyklų. Tarp jų – Erudito licėjaus, Šilalės Simono Gaudėšio, Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT, Vilniaus Pilaitės, Vilniaus r. Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko, Vilniaus r. Šv. Jono Bosko gimnazijų moksleiviai.









