Užsienio kalbų institutas

Pasirodė aštuntoji dvikalbių patarlių žodynų serijos dalis „Lietuvių-lenkų patarlės, Kol gyveni, tol ir mokaisi. Człowiek uczy się przez całe życie“. Knygos autorė Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto dėstytoja Rasa Bačiulienė.

Knygą sudaro lietuvių ir lenkų patarlės, kurias iliustravo vaikai iš Lietuvos ir Lenkijos. Įdomu palyginti kaip tą pačią patarlę suvokia ir interpretuoja bendraamžiai iš skirtingų šalių. Į projektą įsitraukė moksleiviai net iš vienuolikos mokyklų.

Šis leidinys yra tarptautinio patarlių projekto „Kol gyveni, tol ir mokaisi“ tęsinys. Jau išleisti lietuvių-anglų, lietuvių-rusų, lietuvių-vokiečių, lietuvių-norvegų, lietuvių-danų, rusų-anglų, lietuvių-ukrainiečių dvikalbiai patarlių žodynai, kuriems iliustracijas kūrė mokiniai iš Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Norvegijos, Danijos, Ukrainos, Lenkijos ir Lietuvos. Leidinį „Lietuvių–vokiečių patarlės. Kol gyveni, tol ir mokaisi. Der Mensch lernt, solange er lebt“ Vokietijos nacionalinė biblioteka įtraukė į savo fondo rinkinius. Iliustruotas žodynas „Русско-английские пословицы. Век живи, век учись. Live and Learn“ yra įtrauktas į Portlando valstybinio universiteto Laisvųjų menų ir mokslų koledžo bibliotekos fondus, taip pat į Slavų ir Rytų Europos kalbų profesorių asociacijos SEELANGS katalogus. O knygą „Lietuvių-norvegų patarlės. Kol gyveni, tol ir mokaisi. En lærer så lenge en lever“ į savo fondo rinkinius įtraukė Norvegijos nacionalinė biblioteka.

Šis projektas ne tik puikus tarpkultūrinio bendradarbiavimo, bet ir socialinės įtraukties pavyzdys. Patarlių knygų serija tarptautinėje Londono knygų mugėje buvo nominuota „International Excellence Awards 2019" tarp trijų geriausių pasaulyje kategorijoje „Educational Learning Recourses“.

Balandžio 25 d., antradienį, 16.30 val. K3 aud. kviečiame į seminarą su dr. Dr. Michael Pace-Sigge. Seminaro tema – Į temą orientuotas akademinis rašymas: šabloninio tekstyno kūrimas ir naudojimas auditorijoje. 

Akademinių tekstų rašymui reikalingų įgūdžių tobulinimas universitetinėje aplinkoje kelia iššūkius tiek gimtakalbiams, tiek negimtakalbiams anglų kalbos vartotojams. Šiame seminare bus taikomas į duomenis orientuoto mokymosi (angl. Data-Driven Learning, DDL) užduotimis grindžiamas mokymo metodas.

Nepriklausomai nuo disciplinos (ar tai būtų fizika, psichologija, sociologija, ar literatūros studijos) studentai, tyrėjai ir dėstytojai rašo akademinius  tekstus, straipsnius ir t.t. anglų kalba. Tam reikalingas ne tik aukštas anglų kalbos mokėjimo lygis, bet ir akademiniams tekstams būdingų konstrukcijų pasirinkimas (t.y. rėminimo, informacijos žymėjimo, aiškinimo, pavyzdžių pateikimo) bei atitinkamas tam tikros srities specifinis žodynas.

Šio praktinio seminaro metu dalyviai galės sukurti šabloninį tekstyną pasirinkta tema, susipažins su konkordanso įrankio naudojimu (t.y. WordSmith Tools). Naudojantis šia priemone bus išskirti tipiški žodžiai ir frazės, o taip pat bus galima pamatyti kur ir kaip jie yra vartojami. Pabaigoje bus pristatyta, kaip tai gali būti pritaikoma rašant akademinį tekstą.

Dr. Michael Pace-Sigge dėsto Rytų Suomijos universitete (Suomija). Jo tyrimų sritys apima tekstynų lingvistiką, leksinio pirmumo teoriją ir sakytinę anglų kalbą. Michael Pace-Sigge yra knygų Lexical Priming in Spoken English Usage (2013) ir Spreading Activation, Lexical Priming and the Semantic Web (2018) autorius bei Lexical Priming: Advances and Applications (2017) vienas iš redaktorių. 

[EN]

On 25th April (Tuesday) at 16.30 in room K3 we invite you to a seminar Topic-targeted academic writing: creating and using a template corpus in class with Dr Michael Pace-Sigge.

Within a university setting, acquiring the skills of a proficient writer of academic texts presents a challenge for both L1 and L2 speakers of English. This workshop will take Data-Driven Learning (DDL) task-based teaching approach. 

Regardless of the subject – be it physics, psychology, sociology or, indeed, literary studies, students, researchers, and teaching staff have a need to write academic dissertations, articles, etc. in English. For this, they need to be proficient in the language itself, yet, crucially, need the wording (i.e. framing, signposting, clarification, exemplification) which is expected in academic writing as well as appropriate technical vocabulary which is fitting for the target subject.  

This workshop will be a practical, hands-on approach, where participants can create a template corpus for any topic and have an introduction to using a concordancer (i.e., WordSmith Tools). With this tool, typical words and phrases will be extracted; the tool, furthermore, allows users to see how and when these are usually occurring. In the end, it will be demonstrated how these can be used to assist in writing a suitable academic paper. 

Dr. Michael Pace-Sigge is Senior Lecturer at the University of Eastern Finland, Finland. His key areas of research are corpus linguistics, lexical priming, and Spoken English. He is the author of, among others, Lexical Priming in Spoken English Usage (2013), Spreading Activation, Lexical Priming and the Semantic Web (2018) and co-editor of Lexical Priming: Advances and Applications (2017). 

Dienos šviesą išvydo Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto dėstytojos Rasos Bačiulienės dvikalbis patarlių žodynas „Lietuvių-ukrainiečių patarlės. Kol gyveni, tol ir mokaisi. Українсько-литовські прислів’я. Вік живи - вік учись“. Leidinį iliustravo nuo karo pabėgę ukrainiečių vaikai, šiuo metu gyvenantys Vilniuje ir besimokantys mokykloje „Varnų sala“, bei moksleiviai iš Kamjanskės miesto Dniepropetrovsko srityje. Didžioji tiražo dalis ir buvo išdalinta ukrainiečių vaikams Lietuvoje ir Ukrainoje.

Ši dvikalbių patarlių žodynų serija, kurią šiuo metu sudaro jau septyni leidiniai, tarptautinėje Londono knygų mugėje 2019 m. buvo nominuota International Excellence Awards tarp trijų geriausių pasaulyje kategorijoje Educational Learning Resources.

Kaip kalbų mokymą(si) padaryti patrauklesniu suteikiant „gyvybę“ mokymo(si) turiniui ir įgalinant skaitmeninio švietimo teikiamas galimybes? Šios temos diskusijoms subūrė Lietuvos Respublikos švietimo politikos formuotojus, šalies kalbų dėstytojus ir mokytojus, taip pat studentus į 2023 m. vasario 2 d. Lietuvos Respublikos Seimo Lankytojų centre Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto organizuotą forumą „Skaitmeninis raštingumas – kalbų mokymo(si) kokybės garantija. Erasmus+ projekto “QuILL – Kalbų mokymosi kokybė“ rezultatų sklaida“. Forumo globėjas – Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata. 

Forumo svečiai, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Vilma Bačkiūtė, Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komiteto narys prof. Arūnas Augustinaitis, Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ministrės patarėja Justina Kugytė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanė prof. Inesa Šeškauskienė ir tarptautinės švietimo agentūros PIXEL prezidentė dr. Elisabetta Delle Donne, savo įžanginėse kalbose aptarė respublikos švietimo transformacijos perpektyvas, skaitmeninių technologijų, skaitmeninio raštingumo ir kalbų mokymo(si) sąsajų svarbą, lietuvių kalbos skaitmeninėje erdvėje padėtį ir Erasmus+ projekto „QuILL – Kalbų mokymosi kokybė“ veiklų bei intelektinių produktų savalaikį poveikį visai šalies kalbų pedagogų bendruomenei.

Forumo programą sudarė trys dalys: klausytojams pristatyti LR švietimo skaitmenizacijos strategijos įgyvendinimo atvejai, apžvelgti VU Filologijos fakulteto vykdomo Erasmus+ projekto „QuILL – Kalbų mokymo(si) kokybė“ intelektiniai produktai ir jų savalaikis atsakas į šalyje vykstančius pokyčius tiek švietimo politikoje, tiek kalbų pedagogikoje. Pasidalinta gerosios praktikos pavyzdžiais integruojant Erasmus+ „QuILL“ intelektinius produktus į kalbų pamokas, aptartos kalbų mokymo(si) ateities perspektyvos.

„EdTech Lithuania“ asociacijos vadovas Šarūnas Dignaitis apžvelgė švietimo skaitmenizacijos iššūkius ir galimybes, NŠA „EdTech“ centro koordinatorius Algimantas Kartočius forumo dalyvius supažindino su „EdTech“ centro galimybėmis pedagogams, o projekto „QuILL – Kalbų mokymo(si) kokybė“ institucinė koordinatorė Loreta Chodzkienė, pristatydama projekto intelektinius produktus, pabrėžė šalies kalbų pedagogų bendruomenės indėlį juos kuriant. Gerosios praktikos pavyzdžiais taikant „QuILL“ projekto intelektinius produktus dalinosi VU Filologijos fakulteto lektorė Ernesta Kazakėnaitė. Kaukazo universiteto profesorė Mariam Manjgaladze, prieš keletą metų kartvelų kalbą dėsčiusi Vilniaus universitete, apžvelgė kartvelų, kaip užsienio kalbos situaciją Sakartvelo aukštojo mokslo institucijose. Renginio dalyvius per nuotolį pasveikino "QuILL" projekto mokslinė kooridanatorė dr. Elisabete Mendes Silva (Bragansos politechnikos universitetas, Portugalija) ir apžvelgė visų projekto partnerių bendradarbiavimo rezultatus.

Klaipėdos universiteto lektorė Daiva Pagojienė atkreipė klausytojų dėmesį į lietuvių kalbos kaip negimtosios mokymo situaciją bei skaitmeninių išteklių lietuvių kalba gana ribotą pasirinkimą. Savo patirtimi, kaip mokyti kalbų inovatyviai, taikant IKT priemones, dalinosi VDU doktorantė Vigilija Žiūraitė, o VU Filosofijos fakulteto docentė Agnė Juškevičienė ir Filologijos fakulteto docentė Vitalija Kazlauskienė supažindino dalyvius su su ateities darbais skaitmenizuojant ugdymo turinį.

Dėkojame visiems, kurie prisidėjo prie projekto sėkmės: projekto asocijuotiems partneriams ir projekto dalyviams dalinantis turimais išteklius ir juos išbandant, atsakant į tyrimo klausimus, pristatant savo idėjas, moderuojant, skleidžiant informaciją, ir užduodant įdomius klausimus! "QuILL" komandos vardu Loreta Chodzkienė, Olga Medvedeva, Julija Korostenskienė, Hannah Shipman, Rita Vickienė.

Renginio transliaciją galite matyti čia >

Gruodžio 19 d., pirmadienį, 13.30 val. maloniai kviečiame į dr. Irenos Snukiškienės seminarą „Etnolingvistiniai tyrimai Lietuvoje ir pasaulyje: sąvokų kalbinio-kultūrinio vaizdo rekonstrukcija“. Seminaras vyks lietuvių kalba per MsTeams platformą.

Prisijungimo nuoroda >

Seminaro tikslas – pristatyti kultūrinės lingvistikos plėtrą pasaulyje ir Lietuvoje, didžiausią dėmesį skiriant Liublino etnolingvistikos mokyklai ir jos išplėtotiems kognityvinės definicijos kūrimo ir S-A-T metodams. Šių metodų pagalba siekiama rekonstruoti kalbinį pasaulėvaizdį, pasitelkiant visą eilę semantinių kategorijų (tokių kaip aspektas, bazinė reikšmė, profilis ir kt.), tiriamos sąvokų konceptualiosios struktūros ir jų kalbinė raiška: išskiriami konceptų semantiniai branduoliai ir profiliai, nustatomos laiko ir kultūros (-ų) nulemtos jų semantinės transformacijos. Seminare bus pristatomi Lietuvoje ir pasaulyje atliktų tyrimų pavyzdžiai, kalbama apie etnolingvistikos metodų pritaikomumą tarpdisciplininėse (lingvistikos ir antropologijos, filosofijos, aksiologijos, psichologijos) plotmėse. 

Naujausioje tinklalaidės Kalba kalba laidoje – pokalbis su Užsienio kalbų instituto Romanų kalbotyros katedros docente, vertėja Carmen Caro Dugo. Kalbėta apie tai, kas lemia vertėjo sprendimą rinktis vieną ar kitą kūrinį, kaip ir kodėl ispaniškai suskambėjo Antano Baranausko „Anykščių šilelis“ ar Kristijono Donelaičio „Metai“, kokius įspūdžius šių klasikinių lietuviškų tekstų vertimai palieka ispanakalbiams skaitytojams.

Kviečiame pamėgti tinklalaidės YouTube kanalą ir klausytis laidų visose jums prieinamose platformose – YouTube, Spotify, Google Podcasts ir t.t.

• YouTube > 
• Spotify > 
• Google Podcasts > 
• Apple Podcasts > 

Mieste Kordobos (katrą ypatingai norim šiandien paminėti) gimė ne per seniausiai vertėja, kurios pagrindinis labas – meilė kalbai, literatūrai ir platus išprusimas, o būdo puošmenos – kuklumas ir darbštumas didžiausi. Eilėraščiai ir poemos, drama beigi proza, prie katrų mažne kasvakar palinksta, darbai ir darbeliai, paskaitos ir įvairios lektūros – visa tai suryja tris ketvirčius jos laiko ištekliaus. Likutis išeina ispanų ir lietuvių literatūrų garsinimui, kultūrinei veiklai – tai jau šventinis apdaras, o šiokiomis dienomis užsiima ji žodžių raizgynių, asonansų ir aliteracijų, frazeologijos minklių išpainiojimu, ir dargi, žinia, pačiu geriausiu, tad retai kada besiilsi – gal tik akims atsišviesti palieka sekmadieniai, kai į Lietuvos ir Ispanijos kampelius žaviausius akį paganyti prisieina. Turi ji daug užaugintų studentų ir studenčių, katrie jau patys vertimus krapštinėja, bet ispanistikos namų ir lauko darbuose ji – pagrindinė plušėja, gebanti ir nepaklusnų sakinį pabalnoti, ir su keisčiausių žodžių malūnais susikovusi pergalinga išeiti. 2008 Viešpaties metais prinoko pirmieji mūsų vertėjos darbo vaisiai – ir ne kokios rūgščios laukinės slyvutės, o sultingi ir širdžiai atgaivą teikiantys obuoliai, rūpestingomis sodininkės rankomis išpuoselėti. Sakoma esant ją vardu Carmen Caro, lyg dar ir Dugo (šiuo klausimu autoriai, rašantys apie ją, regis, nesutaria), bet mes turime tvirtą pagrindą tarti, kad Carmen Caro Dugo esti pilnas jos vardas, o kiekvieną, kas taip riteriškai su knygom apsieina, laikui atėjus privalu deramai apdainuoti:

Knygelės, kur A, B, C išmokstam čiauškėt,
Carmen rankose be vargų į ispanų kalbą išvirsta:
Čia „Anykščių šilelis“, tapęs gražiausia floresta,
O kalnai kelmuoti – vaizdžiausiais montes baldíos,
Čia ir pats Donelaitis, jo „Estaciones del año“,
Kur saulelė atkopdama despierta el universo.
Ak, išties! Kalba kita, bet giesmės sudėtos
Kad daugsyk gera dūšelėms mūs pasidaro.
Taip, darbeliai su vargeliais kasdien neaplenkia:
Žinom juk, kad būna pikta pasišiaušia metafora,
Ir nenaudėlė dėl niekų kvaršina galvą.
O vei! Ten jau pūpso aliteracijų krūmai,
Kartais sintaksė užvis nenor pasiduoti,
Ir bėginėt iš akių, būna, imas eilutės,
Vienuolikaskiemenės arba negi trumpesnės,
Ar kad dargana su lytum pluk nugarą prausia,
Juk žinot, kaip yr, kad pulks bėdų pasidaro.
Bet ji nepabūgsta išgirdusi asindetoną,
Linksma, sveika ir drūta transliteruoja,
Visad skubinas vėl nusitverdama darbą,
Su darbais ir rūpesčiais vis klapsi kompiuteriu savo,
Nės be trūso Dievs mus išmaityt nežadėjo,
Štai ir dūsauna ji kad kiek vis nutvėrus žodyną!
Be ne tik Anykščių paukšteliai ispaniškai čypsėdami bruzda
Ir būras tūls jau ispaniškai moka parėkaut –
Žinom juk, kad dargi mums išversta prozos:
„Stiklo šalis“, „Lietuviai prie Laptevų jūros“,
Jos plunksnos nūnai paragavo Granauskas, Aputis,
Ir krūvon susimetę ispaniškai ulba lietuvių poetai:
Maironis ir Binkis, ir Putinas, irgi dar Sruoga,
Neoromantikai, o taip pat ir Radauskas,
Bežemius, žemininkus su pasimėgimu skaitom,
O kur dar naujieji poetai, tie irgi
ispaniškai linksmi šokinėdami spardos.

Tad jūs, viežlybi vertėjai, jūs, gaspadoriai,
Žinokit, kad Carmen yra šitiek padarius,
Kad ispanistika mūsų padangėj – ir jos darbo vaisius.
Tingėdami vis ir snausdami sviete netinkam,
Todėl Carmen, kiek tikt įmano, sėklas sėja!
Sėja lietuvių kanoną, klasikus su didele sauja;
Sėja ir šiuolaikinius, ir pridabot nepamiršta,
Ir greit prie kitų darbų jai jau pareigos šūkters.
Sveiks kūns, kurs vis šokinėdams nutveria darbus,
Yr didžiausi bei brangiausi dovana Dievo.

Nugi dabar jau skirkimės ir vapėti paliaukim!
O Dieve duok mums, kad, šventes visas nulydėję
Vėl visi padirbtum naujų publikacijų pluoštą
Irgi sulauktum knygelių bei viežlybai pasidžiaugtum.
Kožnas ir kiekvienas lai garbina Šv. Jeronimą,
Kad vertėjai dyvus linksmus lakštingalų čiauškėt nepaliautų.

Laudaciją rašė Aistė Kučinskienė ir Dovilė Kuzminskaitė

Rugsėjo 30 d., Tarptautinę vertėjų dieną, Kultūros ministerijoje Fakulteto mokslininkei doc. dr. Carmen Caro Dugo buvo įteikta šv. Jeronimo premija. Šia premija docentė įvertinta už lietuvių literatūros vertimus į užsienio kalbą – už talentingai, žodingu ir skambiu stiliumi perteiktą sudėtingą įvairių laikotarpių ir raiškų poezijos ir prozos kūrinių kalbą. Džiaugiamės ir sveikiname!

C. Caro Dugo 1986 m. Sevilijos universitete baigė anglų ir ispanų filologiją, 1987 m. Dublino universitete – humanitarinių mokslų magistrantūrą. 1992 m. Trejybės kolegijoje Dubline apsigynė humanitarinių mokslų daktarės laipsnį. 1998–1999 m. studijavo lietuvių kalbą Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedroje. Nuo 2000 m. dėsto ispanų kalbą Vilniaus universitete, šiuo metu yra jo Filologijos fakulteto Romanų kalbotyros katedros docentė. Domisi lietuvių ir ispanų kalbų gretinamąja gramatika, meniniu vertimu, vertimo teorija ir praktika.

Svarbiausi C. Caro Dugo prozos ir poezijos vertimai į ispanų kalbą: Kristijono Donelaičio „Metai“, Antano Baranausko „Anykščių šilelis“, XX a. lietuvių poezijos antologija „Sinfonía de primavera“ ir Dalios Grinkevičiūtės „Lietuviai prie Laptevų jūros“ (kartu su Margarita Sanos Cuesta). Tai fundamentalūs lietuvių literatūros kūriniai, bet fundamentalūs ir jų ispaniškieji tekstai – kokybiško, kruopštaus ir sklandaus vertimo darbo pavyzdžiai. Vertėja geba versti labai įvairios stilistikos tekstus, vertimo kalba tiksliai perteikti įvairių žanrų ir registrų kalbos subtilybes, rasti tinkamą ispanų kalbos raišką senajai ir specifinei lietuvių kalbos leksikai. Ritmingi, skambūs aprašymai K. Donelaičio ir A. Baranausko poemų vertimuose perteikti ne mažiau melodingai nei originalo tekstuose, puikiai išlaikant tekstų stilistinę vienovę. Tą patį galima pasakyti ir apie C. C. Dugo sudarytą ir išverstą XX a. lietuvių poezijos antologiją „Sinfonía de primavera“, aprėpiančią eilėraščius nuo Maironio iki Sigito Parulskio: vertėja ispanų kalba nepriekaištingai perteikia itin įvairių poetų ir poečių, stilių ir poetinių formų tekstus.

Mokslininkės vertimai – tiltas tarp lietuvių literatūros ir ispanakalbės auditorijos. Jais ispanakalbiai skaitytojai supažindinami tiek su kokybiškai išversta lietuvių literatūros klasika, tiek su šiuolaikinių rašytojų kūryba.

Premiją už užsienio literatūros vertimą į lietuvių kalbą šiemet gavo Danutė Sirijos Giraitė. Vertinimo komisiją sudarė Irena Aleksaitė, Alfonso Rascon Caballero, Birutė Jonuškaitė, Rūta Lazauskaitė, Markusas Roduneris.

Fotografė: © Gintarė Grigėnaitė / LRKM