Universiteto g. 5, Vilnius, LT-01513
Tel. (+370 5) 268 7232
Katedros vedėjaa – doc. dr. Eglė Kačkutė-Hagan ()
1774 m. išleista prancūzų kalbos gramatika, skirta Vilniaus Akademijos studentams. 1797 m. prancūzų kalba pradėta dėstyti jau kaip aukštosios mokyklos studijų dalykas. XIX a. Vilniaus universitete dirba daug prancūzų profesorių: medikų, skulptorių, botanikų. XX a. prancūzų kalba labai populiari tarpukario Lietuvoje. 1936 m. prancūzų kalba - pirmoji užsienio kalba Lietuvos gimnazijose, daug lietuvių studijuoja Paryžiuje ir kituose Prancūzijos universitetuose, tad ir VU prancūzų kalbai bei literatūrai skiriama daug dėmesio. Prancūzų kalbos katedra išgyveno daug įvairių savo raidos etapų, kol 1995 m. tapo Prancūzų filologijos katedra.
Prancūzų filologijos katedra buria prancūzų kalbos, prancūzų ir frankofoniškųjų literatūrų tyrėjus, dirbančius tokiose srityse: dr. Vita Valiukienė (tekstynų lingvistika), dr. Jūratė Navakauskienė (vertimo problemos), Lina Perkauskytė (prancūzų kalbos registrai), Daiva Repeikaitė-Jarmalavičienė (sakytinio teksto savitumas), prof. dr. Vytautas Bikulčius ( XX ir XXI amžių prancūzų romanas), prof. dr. Genovaitė Dručkutė ( prancūzų ir lietuvių literatūrų komparatyviniai tyrinėjimai), dr. Eglė Kačkutė (šiuolaikinė prancūzų moterų literatūra). Katedros darbuotojai dalyvauja vykdant Filologijos fakulteto tiriamojo darbo temas Germanų, romanų ir baltų kalbų tyrimai ir Germanų, romanų literatūros ir kultūros tekstai.
Prancūzų filologijos katedros tikslas – vykdyti prancūzų kalbos ir prancūzų bei frankofoniškosios literatūros bei kultūros tyrimus:
I. Prancūzų kalbos gramatinės, fonetinės, leksinės ir semantinės struktūros ypatumų analizė: empirika ir teorija:
- Sinchroniniai ir diachroniniai raiškos ir turinio tyrimai.
- Gramatiniai, fonetiniai, leksiniai, semantiniai ir pragmatiniai aspektai kalboje ir įvairiose jos atmainose bei tarpkalbinė jų specifika.
II. Prancūzų ir frankofoniškųjų literatūrų tradicijų raida ir kaita, literatūros krypčių, žanrų, tekstų sklaida:
- Tirti kūrinio poetikos problemas, literatūros, istorijos, filosofijos tarpusavio santykius, sąsajas su filosofijos, estetikos, psichologijos, sociologijos ir kt. teorijos sistemomis.
- Nagrinėti frankofonijos reiškinį literatūriniu ir kultūriniu aspektu. Tęsti prancūzų ir frankofoniškosios literatūros tiriamuosius darbus, nagrinėti lietuvių-prancūzų literatūrinius ir kultūrinius ryšius.
- Nagrinėti grožinių, kultūros, literatūros teorijos tekstų vertimo į lietuvių kalbą problemas.