Sidebar

Studentų germanistų mokslinė konferencija: Kalba ir literatūra 2021

2021-02-04

Kiekvienais metais Vokiečių filologijos katedros rengiama studentų germanistų mokslinė konferencija „Wissenschaftliche Tagung der Germanistikstudierenden: Sprache und Literatur“ šiemet vyks 2021 m. balandžio 16 dieną „MS Teams“ platformoje.

Registracijos anketas ir pranešimų santraukas siųskite adresu:

Jeigu turite klausimų, rašykite šiuo adresu: 

Naujoje monografijoje - apie stabiliuosius junginius studentų rašto darbuose

2021-02-03

Džiaugiamės galėdami pristatyti naują autorių kolektyvo parengtą monografiją "Studentų darbų fraziškumas". Tarp knygos bendraautorių yra ir dvi Vokiečių filologijos katedros docentės Lina Plaušinaitytė ir Skaistė Volungevičienė. Monografijoje pristatomas studentų darbų fraziškumo ir akademinio žodyno vartojimo studentų darbuose tyrimas bei šio tyrimo pagrindu parengtas akademinių frazių sąvadas (www.frazynas.flf.vu.lt). Tyrimas buvo atliktas naudojantis šiam tikslui specialiai sukurtu bakalauro pakopos studentų darbų tekstynu. Knygoje daugiausia nagrinėjamos automatiniu būdu išgaunamos keturnarės sekos, jų vartosena, gramatinė sandara, variantiškumas ir jų funkcijos bei vartojimo specifika skirtingų mokslo sričių tekstuose. Nemažai dėmesio skiriama ir akademinės kalbos žodžiams, kurie sudaro daugelio besikartojančių sekų pagrindą. Monografija gali sudominti tyrėjus, nagrinėjančius kalbos fraziškumo apraiškas ir visus, kurie domisi akademinės kalbos formomis.

Knygą elektroniniu formatu galite rasti čia>>

 

20210203 120316 

LMT studentų mokslinės praktikos stipendijos - net dviems Vokiečių filologijos katedros studentėms

2021-02-02

Šiemet LMT skelbtame konkurse studentų moksliniams tyrimams laisvu nuo studijų laiku skatinti (Programa 09.3.3-LMT-K-712 Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą) stipendijas gavo net dvi Vokiečių filologijos katedros studentės - Irma Jakutytė (BA Skandinavistika (švedų) ir GrSt Vokiečių kalba ir kultūra) bei Kamilė Pavydytė (BA Vokiečių filologija).
Irma Jakutytė vykdo projektą "Lietuvių-švedų-vokiečių kalbų akademinių frazių sąvadas". Šio projekto tikslas - neseniai parengto lietuviško akademinių frazių sąvado pagrindu sukurti patobulintą daugiakalbį frazių sąvadą. Projektui vadovauja doc. dr. Skaistė Volungevičienė.
Kamilės Pavydytės vykdomas projektas skirtas elektroninės leksikografijos ištekliams su vokiečių kalba tirti ir vadinasi „Dvikalbė elektroninė leksikografija su lietuvių kalba: lietuvių-vokiečių kalbų žodynų makrostruktūros ir mikrostruktūros analizė ir vertinimas“. Projektui vadovauja doc. dr. Lina Plaušinaitytė.

„Kalbotyros“ teminis numeris Stabiliųjų junginių tyrimai: frazeologizmai, kolokacijos ir kita“, skirtas germanistui Sauliui Lapinskui atminti

2021-02-01

Pasirodė mokslo darbų „Kalbotyra“ teminis numeris Stabiliųjų junginių tyrimai: frazeologizmai, kolokacijos ir kita“, skirtas germanistui Sauliui Lapinskui (1954–2014) atminti.

2020 m. metų „Kalbotyros“ 73 numeryje skelbiami straipsniai, parengti pagal tarptautinės konferencijos „Stabiliųjų junginių tyrimai ir mokymas(is): frazeologizmai, kolokacijos ir kita. Saulių Lapinską (1954–2014) prisimenant“ pranešimus. Kviečiame skaityti!

Kalbotyra, T. 73 (2020)


Straipsniai:

Marios Chrissou
Der Stellenwert von Aufgabenorientierung und Formfokussierung in der phraseologiebezogenen Wortschatzarbeit

Csaba Földes
Figuratives in der auslandsdeutschen Pressesprache

Lea Hoffmann
Überprüfung eines phraseologischen Grundwortschatzes – eine explorative Datenanalyse

Marcelina Kałasznik
Zur Synonymie bei personenbezeichnenden Einwortidiomen – Eine Analyse am Beispiel von Angsthase und seinen Synonymen

Barbara Kovačević | Barbara Štebih Golub
Verschiedene sprichwörtliche Redensarten – das erste kroatische phraseologische Wörterbuch

Virginija Masiulionytė
Formeln, Wortspiele, Verse und mehr: Wo Humorforschung Phraseologie trifft

Inesa Šeškauskienė
Emotion or Reason? Heart as a Container in English and Lithuanian

Irene Simonsen
Kollokationen der deutschen und der dänischen Wissenschaftssprache

Mariann Skog-Södersved | Anita Malmqvist
Kollokationen in Leserbriefen der Wochenzeitschrift Die Zeit

Christian Thienel
Phraseologische Strukturen in Hermann Kinders autobiografischer Krankheitserzählung „Der Weg allen Fleisches“ (2014)


Recenzijos


Marcelina Kałasznik
Deutsche Phraseologie und Parömiologie im Kontakt und im Kontrast I. Anna Gondek, Alina Jurasz, Przemysław Staniewski, Joanna Szczęk, Hrsg. Kovač Verlag, Hamburg (2020). 482 S., ISBN 978-3-339-11484-6 (Print), ISBN 978-3-339-11485-3 (eBook).

Aurelija Leonavičienė
Melnikienė, Danguolė. Dictionnaire lituanien–français / Lietuvių–prancūzų kalbų žodynas. Paris: Hermann Éditeur, 2020, pp. 1151, ISBN 9791037003232.

 

Germanistinis išsilavinimas – kelias į beveik 150 profesijų: pristatome naują knygą

2020-07-15

Vis labiau augant vokiečių kalbos specialistų poreikiui Lietuvos ir kitose Baltijos šalyse, Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedra nutarė pažvelgti į šį aktualų reiškinį iš mokslininkų perspektyvos. Bendradarbiaudama su kolegomis iš Vokietijos išleido straipsnių rinkinį apie germanistiką ir šį išsilavinimą įgijusių studentų profesines galimybes.
Vokietijoje pasirodžiusioje knygoje „Germanistika ir profesija“ („Germanistik für den Beruf“, Peter Lang Verlag, 2020, 342 psl.) publikuojami straipsniai apie tradicines ir naujas germanistų profesinės veiklos galimybes, germanistikos studijų reikšmę ir turinį bei germanistikos studijų programų rengimą atsižvelgiant į vokiečių kalbos specialistų poreikį ir perspektyvas darbo rinkoje. Knygos pradžioje taip pat apžvelgiama aktuali germanistikos situacija Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, be to, istoriškai pažvelgiama į vokiečių kalbos vaidmenį ir vokiečių kultūros įtaką Baltijos šalyse. Šios temos gvildenamos 15-oje straipsnių vokiečių kalba, kuriuos parengė Baltijos šalių, Suomijos ir Vokietijos germanistai.

Atsiveriančios galimybės

Į germanistikos studijas ir jų poreikį straipsnių autoriai žvelgia per darbo rinkos prizmę. Aprašomos germanistų galimos profesijos, analizuojama rinkos poreikių ir siūlomų universitetinių studijų programų atitiktis, tiriama, kokios dalykinės ir tarpdalykinės kompetencijos svarbios būsimiems germanistams, kad jie su kaupu galėtų atitikti ne tik Vokietijos, bet visų pirma Lietuvos ir kitų Baltijos šalių darbo rinkos keliamus reikalavimus.
Germanistų rengimo ir įsidarbinimo situacijos Lietuvoje analizę pristato Diana Šileikaitė-Kaishauri ir Virginija Masiulionytė (Vilniaus universitetas). Autorės knygoje apibendrina tyrimą apie germanistų profesines galimybes, pabaigus vokiečių filologijos studijas VU. Ištyrus, kuo dirba 2002–2018 metais vokiečių kalbą Vilniaus universitete studijavę absolventai ir absolventės, nustatyta, kad specialistams, mokantiems vokiečių kalbą, Lietuvoje atsiveria įvairios profesinės galimybės, taip vadinamos, tipinės ir netipinės specialybės: darbas švietimo ir mokslo srityje, paslaugų ir administravimo sektoriuje, vadybos, pardavimų, prekybos, finansų, logistikos sferoje, turizmo ir kitose srityse.

Beveik 150 kelių

D. Šileikaitė-Kaishauri ir V. Masiulionytė, įvertinusios 186 germanistų ir germanisčių, VU studijavusių vokiečių kalbą, apklausos rezultatus nustatė, kad atsakydami į klausimą, kuo jie dirba, vokiečių filologijos BA absolventai ir absolventės nurodė 143 skirtingų profesijų pavadinimus. Pavyzdžiui, reklamos ir rinkodaros specialistai, verslo paslaugų srities ir administracijos vadovai, klientų informavimo tarnautojai, politikos ir administravimo specialistai, vadybos ir organizavimo analitikai, informacinių technologijų ir ryšių paslaugų pardavimo specialistai, administravimo ir vykdomieji sekretoriai, bankų kasininkai ir giminiškų profesijų tarnautojai, finansų analitikai, išnešiojamosios prekybos pardavėjai, vertėjai, kalbininkai ir t. t.
Tai rodo, kokios plačios galimybės atsiveria baigus studijas su vokiečių kalba. Iš pristatomos studijos matyti, kad be vokiečių kalbos reikalingos ir kitos kompetencijos: darbas grupėje, gebėjimas naudotis skaitmeninėmis technologijomis, darbo planavimo įgūdžiai, konfliktų sprendimas ir pan. Kituose knygos straipsniuose pristatoma, kaip šiuos poreikius atliepia Lietuvos, Latvijos ir Estijos universitetuose vykdomos studijos su vokiečių kalba, o apie naujas mokslinių tyrimų ir studijų galimybes, siejant jas su būsima profesija, rašo Duisburgo-Eseno universiteto mokslininkai: Ulrikė Haß įvardija perspektyvas, kurias germanistikai atveria skaitmenizacija, o Patrickas Voßkampas pristato pokalbių tyrimų taikymo galimybes darbe. Sociolingvistikos reikšmę praktiniame kalbininko darbe parodo Maris Saagpakk (Talino universitetas) ir Heiko F. Martenas (Vokietijos akademinių mainų tarnybos (DAAD) informacijos centras Rygoje).

Universitetų bendradarbiavimas

Aprašydamas germanistų profesinius profilius Aleksej Burov (VU) analizuoja turizmo sritį. Agnese Dubova ir Egita Proveja iš Ventspilio aukštosios mokyklos tiria vertėjo profesiją ir nustato, kokios kompetencijos ir asmeninės bei tarpasmeninės savybės yra būtinos vertėjams žodžiu ir raštu, kaip jos atsispindi studijų programose ir yra ugdomos studijuojant. Merle Jung (Talino universitetas) apžvelgia vokiečių kalbos mokytojo profesijos rengimo Talino universitete svarbą, istoriją ir naujoves. Dzintra Lele-Rozentāle (Ventspilio aukštoji mokykla) parodo galimybes darbo rinkoje, turint istorinės kalbotyros žinių. O kaip tokios žinios gali būti praktiškai pritaikomos atsižvelgiant į miesto ir visuomenės poreikius, parodoma pristatant virtualų vokiškojo Tartu miesto žemėlapį (Reet Bender (Tartu universitetas) ir kt.) ar Kauno Šančių vokiškąjį paveldą (Rūta Eidukevičienė, Sidona Žvaliauskienė, VDU). Apie integruotą vokiečių literatūros, kultūros ir kalbos dalyko modelį, įgyjant darbo rinkai reikalingų kompetencijų, knygoje rašo Alexanderis Mionskowskis ir Justina Daunorienė (VU).
Knygą leidybai parengė VU Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Vokiečių filologijos katedros docentės dr. Vaiva Žeimantienė ir dr. Eglė Kontutytė kartu su Duisburgo-Eseno universiteto profesore dr. Ulrike Haß. Leidinys pasirodė Vokietijos taikomosios kalbotyros asociacijos leidžiamoje mokslo darbų serijoje „Forum Angewandte Linguistik“ (F. A. L). Ši publikacija – tai Vilniaus universiteto ir Duisburgo-Eseno universiteto germanistikos katedrų partnerystės darbo vaisius. Abiejų universitetų bendradarbiavimą 2011–2019 m. finansavo Vokietijos akademinių mainų tarnyba (Deutscher Akademischer Austauschdienst, DAAD).

Germanistik fuer den Beruf 1

DAAD stipendijos studijoms ir tyrimams Vokietijoje

2020-10-14
 
Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD) kviečia į informacinius renginius apie galimybes gauti DAAD stipendiją studijoms ar moksliniams tyrimams Vokietijoje. Virtualūs susitikimai su dr. Heiko Marten (DAAD informacijos centras Rygoje) ir dr. Alexander Mionskowski (VU) vyks pirmadienį, spalio 19 d. 17:00 val. (skirta studentams), ir antradienį, spalio 20 d. 09:00 val. (skirta doktorantams, tyrėjams ir dėstytojams).
 
Prisijungimo adresus rasite čia: http://www.daad.lv/index.php/de/start#info2020

Naujas projektas "Lietuvių kalbos skaitmeniniai ištekliai: elektroninis lietuvių-vokiečių-lietuvių kalbų žodynas ("LiVoLi")"

2020-10-23

2020 m. liepos mėnesį Vokiečių filologijos katedra, bendradarbiaudama su Frankfurto universiteto Empirinės kalbotyros institutu ir VU TKI LIetuvių kalbos katedra pradėjo vykdyti elektroninės leksikografijos projektą "Lietuvių kalbos skaitmeniniai ištekliai: elektroninis lietuvių-vokiečių-lietuvių kalbų žodynas ("LiVoLi"). Projekto siekis yra stiprinti lietuvių kalbos reprezentaciją elektroninėje erdvėje bei pateikti viešai prieinamą profesionaliai parengtą skaitmeninį dvikalbį lietuvių-vokiečių kalbų žodyną ir taip užpildyti spragą dvikalbės elektroninės leksikografijos su lietuvių kalba srityje. Projekte dirba Frankfurto prie Maino universiteto Empirinės kalbotyros instituto profesorė dr. Jolanta Gelumbeckaitė ir baltistikos studentė Anita Obenaus, VU Vokiečių filologijos katedros docentė dr. Lina Plaušinaitytė (projekto vadovė), doc. dr. Skaistė Volungevičienė bei Lietuvių kalbos katedros docentė dr. Vilma Zubaitienė ir šios katedros doktorantė Agnė Lisauskaitė. Numatoma projekto trukmė – treji metai. Projektą finansuoja VU Mokslo skatinimo fondas.

Vokiečių filologijos katedra stiprina užsienio kalbos didaktikos sritį

2020-11-30

 

Prie Vokiečių filologijos katedros prisijungė doc. dr. Virginija Jūratė Pukevičiūtė, užsienio kalbų didaktikos specialistė. Sveikiname!

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos