Sidebar

Germanistinis išsilavinimas – kelias į beveik 150 profesijų: pristatome naują knygą

2020-07-15

Vis labiau augant vokiečių kalbos specialistų poreikiui Lietuvos ir kitose Baltijos šalyse, Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedra nutarė pažvelgti į šį aktualų reiškinį iš mokslininkų perspektyvos. Bendradarbiaudama su kolegomis iš Vokietijos išleido straipsnių rinkinį apie germanistiką ir šį išsilavinimą įgijusių studentų profesines galimybes.
Vokietijoje pasirodžiusioje knygoje „Germanistika ir profesija“ („Germanistik für den Beruf“, Peter Lang Verlag, 2020, 342 psl.) publikuojami straipsniai apie tradicines ir naujas germanistų profesinės veiklos galimybes, germanistikos studijų reikšmę ir turinį bei germanistikos studijų programų rengimą atsižvelgiant į vokiečių kalbos specialistų poreikį ir perspektyvas darbo rinkoje. Knygos pradžioje taip pat apžvelgiama aktuali germanistikos situacija Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, be to, istoriškai pažvelgiama į vokiečių kalbos vaidmenį ir vokiečių kultūros įtaką Baltijos šalyse. Šios temos gvildenamos 15-oje straipsnių vokiečių kalba, kuriuos parengė Baltijos šalių, Suomijos ir Vokietijos germanistai.

Atsiveriančios galimybės

Į germanistikos studijas ir jų poreikį straipsnių autoriai žvelgia per darbo rinkos prizmę. Aprašomos germanistų galimos profesijos, analizuojama rinkos poreikių ir siūlomų universitetinių studijų programų atitiktis, tiriama, kokios dalykinės ir tarpdalykinės kompetencijos svarbios būsimiems germanistams, kad jie su kaupu galėtų atitikti ne tik Vokietijos, bet visų pirma Lietuvos ir kitų Baltijos šalių darbo rinkos keliamus reikalavimus.
Germanistų rengimo ir įsidarbinimo situacijos Lietuvoje analizę pristato Diana Šileikaitė-Kaishauri ir Virginija Masiulionytė (Vilniaus universitetas). Autorės knygoje apibendrina tyrimą apie germanistų profesines galimybes, pabaigus vokiečių filologijos studijas VU. Ištyrus, kuo dirba 2002–2018 metais vokiečių kalbą Vilniaus universitete studijavę absolventai ir absolventės, nustatyta, kad specialistams, mokantiems vokiečių kalbą, Lietuvoje atsiveria įvairios profesinės galimybės, taip vadinamos, tipinės ir netipinės specialybės: darbas švietimo ir mokslo srityje, paslaugų ir administravimo sektoriuje, vadybos, pardavimų, prekybos, finansų, logistikos sferoje, turizmo ir kitose srityse.

Beveik 150 kelių

D. Šileikaitė-Kaishauri ir V. Masiulionytė, įvertinusios 186 germanistų ir germanisčių, VU studijavusių vokiečių kalbą, apklausos rezultatus nustatė, kad atsakydami į klausimą, kuo jie dirba, vokiečių filologijos BA absolventai ir absolventės nurodė 143 skirtingų profesijų pavadinimus. Pavyzdžiui, reklamos ir rinkodaros specialistai, verslo paslaugų srities ir administracijos vadovai, klientų informavimo tarnautojai, politikos ir administravimo specialistai, vadybos ir organizavimo analitikai, informacinių technologijų ir ryšių paslaugų pardavimo specialistai, administravimo ir vykdomieji sekretoriai, bankų kasininkai ir giminiškų profesijų tarnautojai, finansų analitikai, išnešiojamosios prekybos pardavėjai, vertėjai, kalbininkai ir t. t.
Tai rodo, kokios plačios galimybės atsiveria baigus studijas su vokiečių kalba. Iš pristatomos studijos matyti, kad be vokiečių kalbos reikalingos ir kitos kompetencijos: darbas grupėje, gebėjimas naudotis skaitmeninėmis technologijomis, darbo planavimo įgūdžiai, konfliktų sprendimas ir pan. Kituose knygos straipsniuose pristatoma, kaip šiuos poreikius atliepia Lietuvos, Latvijos ir Estijos universitetuose vykdomos studijos su vokiečių kalba, o apie naujas mokslinių tyrimų ir studijų galimybes, siejant jas su būsima profesija, rašo Duisburgo-Eseno universiteto mokslininkai: Ulrikė Haß įvardija perspektyvas, kurias germanistikai atveria skaitmenizacija, o Patrickas Voßkampas pristato pokalbių tyrimų taikymo galimybes darbe. Sociolingvistikos reikšmę praktiniame kalbininko darbe parodo Maris Saagpakk (Talino universitetas) ir Heiko F. Martenas (Vokietijos akademinių mainų tarnybos (DAAD) informacijos centras Rygoje).

Universitetų bendradarbiavimas

Aprašydamas germanistų profesinius profilius Aleksej Burov (VU) analizuoja turizmo sritį. Agnese Dubova ir Egita Proveja iš Ventspilio aukštosios mokyklos tiria vertėjo profesiją ir nustato, kokios kompetencijos ir asmeninės bei tarpasmeninės savybės yra būtinos vertėjams žodžiu ir raštu, kaip jos atsispindi studijų programose ir yra ugdomos studijuojant. Merle Jung (Talino universitetas) apžvelgia vokiečių kalbos mokytojo profesijos rengimo Talino universitete svarbą, istoriją ir naujoves. Dzintra Lele-Rozentāle (Ventspilio aukštoji mokykla) parodo galimybes darbo rinkoje, turint istorinės kalbotyros žinių. O kaip tokios žinios gali būti praktiškai pritaikomos atsižvelgiant į miesto ir visuomenės poreikius, parodoma pristatant virtualų vokiškojo Tartu miesto žemėlapį (Reet Bender (Tartu universitetas) ir kt.) ar Kauno Šančių vokiškąjį paveldą (Rūta Eidukevičienė, Sidona Žvaliauskienė, VDU). Apie integruotą vokiečių literatūros, kultūros ir kalbos dalyko modelį, įgyjant darbo rinkai reikalingų kompetencijų, knygoje rašo Alexanderis Mionskowskis ir Justina Daunorienė (VU).
Knygą leidybai parengė VU Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Vokiečių filologijos katedros docentės dr. Vaiva Žeimantienė ir dr. Eglė Kontutytė kartu su Duisburgo-Eseno universiteto profesore dr. Ulrike Haß. Leidinys pasirodė Vokietijos taikomosios kalbotyros asociacijos leidžiamoje mokslo darbų serijoje „Forum Angewandte Linguistik“ (F. A. L). Ši publikacija – tai Vilniaus universiteto ir Duisburgo-Eseno universiteto germanistikos katedrų partnerystės darbo vaisius. Abiejų universitetų bendradarbiavimą 2011–2019 m. finansavo Vokietijos akademinių mainų tarnyba (Deutscher Akademischer Austauschdienst, DAAD).

Germanistik fuer den Beruf 1

DAAD stipendijos studijoms ir tyrimams Vokietijoje

2020-10-14
 
Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD) kviečia į informacinius renginius apie galimybes gauti DAAD stipendiją studijoms ar moksliniams tyrimams Vokietijoje. Virtualūs susitikimai su dr. Heiko Marten (DAAD informacijos centras Rygoje) ir dr. Alexander Mionskowski (VU) vyks pirmadienį, spalio 19 d. 17:00 val. (skirta studentams), ir antradienį, spalio 20 d. 09:00 val. (skirta doktorantams, tyrėjams ir dėstytojams).
 
Prisijungimo adresus rasite čia: http://www.daad.lv/index.php/de/start#info2020

Naujas projektas "Lietuvių kalbos skaitmeniniai ištekliai: elektroninis lietuvių-vokiečių-lietuvių kalbų žodynas ("LiVoLi")"

2020-10-23

2020 m. liepos mėnesį Vokiečių filologijos katedra, bendradarbiaudama su Frankfurto universiteto Empirinės kalbotyros institutu ir VU TKI LIetuvių kalbos katedra pradėjo vykdyti elektroninės leksikografijos projektą "Lietuvių kalbos skaitmeniniai ištekliai: elektroninis lietuvių-vokiečių-lietuvių kalbų žodynas ("LiVoLi"). Projekto siekis yra stiprinti lietuvių kalbos reprezentaciją elektroninėje erdvėje bei pateikti viešai prieinamą profesionaliai parengtą skaitmeninį dvikalbį lietuvių-vokiečių kalbų žodyną ir taip užpildyti spragą dvikalbės elektroninės leksikografijos su lietuvių kalba srityje. Projekte dirba Frankfurto prie Maino universiteto Empirinės kalbotyros instituto profesorė dr. Jolanta Gelumbeckaitė ir baltistikos studentė Anita Obenaus, VU Vokiečių filologijos katedros docentė dr. Lina Plaušinaitytė (projekto vadovė), doc. dr. Skaistė Volungevičienė bei Lietuvių kalbos katedros docentė dr. Vilma Zubaitienė ir šios katedros doktorantė Agnė Lisauskaitė. Numatoma projekto trukmė – treji metai. Projektą finansuoja VU Mokslo skatinimo fondas.

Netekome buvusios Vokiečių filologijos katedros dėstytojos Marijos Čiurlienės (1933-2020)

2020-06-04

Marija Čiurlienė Vilniaus universitete pradėjo dirbti 1958 m. Tuometinio Vilniaus V. Kapsuko universiteto Užsienio kalbų katedroje, vėliau VU Vokiečių filologijos katedroje ji dirbo daugiau nei 30 metų ir germanistams bei kitų specialybių studentams dėstė vokiečių kalbą. Ji buvo autoritetinga užsienio kalbos dėstymo metodikos specialistė, vadovavo studentų germanistų pedagoginei praktikai ir studentų kursiniams darbams. Buvę studentai ir kolegos prisimena Mariją Čiurlienę kaip patyrusią, nuoširdžią ir betarpišką dėstytoją bei kolegę.

Su Marija Čiurliene atsisveikinti bus galima penktadienį, birželio 5 d., šv. Jonų bažnyčioje nuo 11 val. iki 20 val.

16 val. bus aukojamos šv. Mišios.

Su liūdesiu ir užuojauta - Vokiečių filologijos katedra

Marija Čiurlienė

Karlottos Klein straipsnis apie Vilnių ir Erasmus+ praktiką Vokiečių filologijos katedroje

2020-04-30

Nuo 2020 m. kovo 1 d. iki balandžio 30 d. Vokiečių filologijos katedroje Erasmus+ praktiką atliko Miunsterio Vestfalijos Vilhelmo universiteto studentė Karlotta Klein.

Apie įspūdžius, išskirtinėmis aplinkybėmis gyvenant ir dirbant Vilniuje, kviečiame skaityti jos straipsnyje, išspausdintame žurnale „The Larger Picture“.

Nuoroda į straipsnį

  nl april 2020 page 001nl april 2020 page 003

Karlottos Klein Erasmus+ praktika Vokiečių filologijos katedroje

2020-03-06

Nuo 2020 m. kovo 1 d. iki balandžio 30 d. Vokiečių filologijos katedroje Erasmus+ praktiką atlieka Miunsterio Vestfalijos Vilhelmo universiteto studentė Karlotta Klein. Praktikos metu studentė iš Vokietijos stebės paskaitas germanistams, savarankiškai rengs užduotis seminarams, vadovaus pratyboms.

Erasmus+ bendradarbiavimo sutartį su Miunsterio universiteto Germanistikos institutu, pagal kurią atliekama ši praktika, Filologijos fakultetas pasirašė 2019 m. kovo mėn.

Stipendijos norintiems dalyvauti vasaros mokykloje "Baltikum: Distanz als Chance" 2020 m. rugsėjo 7-12 d. Greifsvalde

2020-03-02

Paraiškos priimamos iki 2020-05-15.

Registracijos forma ir skelbimas 

vasaros kursai Greifsvalde page 001

Diskusija „Vertėjo tapsmas autoriumi: Rimantas Kmita vs. Markus Roduner apie savo vaidmenis“

2020-02-12

Vilniaus knygų mugė 2020

2020 m. vasario 21 d., penktadienį, 16:00 val. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO (Laisvės pr. 5, Vilnius)

Vertėjo darbas dažnai lieka nematomas plačiajai publikai. Versdamas literatūrinį tekstą ir spręsdamas kalbinius galvosūkius, vertėjas dažnai patiria metamorfozę ir pats pavirsta į autorių. O kartais verčiamas kūrinys inspiruoja naujos knygos atsiradimą.

Ilgus metus kartu dirbantys Rimantas Kmita ir Markus Roduner pažvelgs į plačiajai publikai dažnai nematomą literatūros vertėjo darbą, iššūkius, su kuriais jis susiduria, svarstys, kaip užsienio kalba kartais modeliuoja, ugdo ir drausmina gimtąją kalbą.

Šis renginys – tai dialogas tarp dviejų vertėjų, tačiau tuo pačiu ir tarp vertėjo ir autoriaus, arba dviejų autorių.

Daugiau informacijos:
https://www.goethe.de/ins/lt/lt/ver.cfm?fuseaction=events.detail&event_id=21754088 
www.goethe.de/lietuva/knygumuge2020 

Diskusiją rengia: Goethe‘s institutas
Renginio partneriai: Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, VU Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Vokiečių filologijos katedra

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos