Nuo 2026 m. lapkričio 2 d. iki 6 d. VU Vokiečių filologijos katedroje vokiečių kalbos dėstymo patirties semiasi Hamburgo universiteto Vokiečių kalbotyros magistro studijų studentė Caroline Weber. Vienos savaitės trukmės praktikos metu ji stebi paskaitas ir seminarus įvairiose vokiečių kalbą studijuojančių studentų grupėse. Tarp aplankytų paskaitų – „Vokiečių kalbos šalutiniai sakiniai“, „Politikos vokiečių kalba“, „Šalityra“, „Šiuolaikinė vokiečių kalba“, „Vokiečių kalbos gramatika“, „Techninių tekstų vertimas“, „Istorinė vokiečių kalbos raida“. Vizito metu Caroline Weber taip pat turėjo progą apsilankyti Lietuvos Goetheʼs instituto inicijuotame „Vokiečių kalbos mokytojų festivalyje“ Kaune, kuris vyko Vytauto Didžiojo universitete.

Ši praktika – tai Vilniaus ir Hamburgo germanistinių katedrų bendradarbiavimo projekto „Tekstynų didaktika ir tekstynais grįsti stabiliųjų junginių tyrimai“ (Korpusdidaktik für formelhafte Sprache) dalis. Projektą finansuoja Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD).

2026 m. balandžio 26 d. – gegužės 1 d. šešios Vilniaus universitete Vokiečių kalbą ir kultūrą arba Germanistiką studijuojančios studentės dalyvavo studijų kelionėje į Strasbūrą. Kelionę organizavo VU Vokiečių filologijos katedros docentas dr. Daumantas Katinas, bendradarbiaudamas su Vokietijos ir Baltijos šalių ateities fondu (DBJW) ir su Europos Parlamento narės Rasos Juknevičienės biuru ir Europos Parlamento biuru Lietuvoje.

Svarbiausias kelionės akcentas buvo apsilankymas Europos Parlamente Strasbūre. Studentės susipažino su Europos institucijų veikla ir turėjo galimybę asmeniškai susitikti su europarlamentare Rasa Juknevičiene. Pokalbio metu ji papasakojo apie savo darbą Europos Parlamente, aktualius Europos politinius iššūkius ir jaunų žmonių įsitraukimo svarbą Europos Sąjungos ateičiai. Dalyvėms šis susitikimas suteikė vertingą galimybę iš arti susipažinti su Europos politika.

Be politinės programos studentės taip pat susipažino su įvairiais Vokietijos regionais. Kelionės metu jos aplankė Bambergą, Rotenburgą prie Tauberio, Veimarą ir Drezdeną. Šie istoriniai miestai suteikė daug įspūdžių apie Vokietijos istoriją, kultūrą ir architektūrą bei prasmingai papildė politinę programą kultūriniu aspektu.

Studijų kelionė sujungė politinį švietimą ir tarpkultūrinę patirtį, suteikdama dalyvėms galimybę geriau pažinti Europą tiek kaip politinę, tiek kaip kultūrinę erdvę. Į Lietuvą studentės grįžo kupinos naujų įspūdžių ir žinių.

Gruodžio 18 d. Vilniaus universiteto Germanistikos studijų kabinete vyko adventinis renginys, subūręs germanistikos studentus, vokiečių kalbos besimokančiuosius, moksleivius ir visus, besidominčius vokiečių kalba, iš įvairių Lietuvos vietovių.

Renginio metu keturios komandos dalyvavo įvairiose žaidimų stotelėse, atliko užduotis, dainavo kalėdines dainas ir jaukioje, šventinėje atmosferoje bendravo. Antrojoje vakaro dalyje buvo apdovanotos vokiečių kalbos memų konkurso nugalėtojos, kurioms įteikti piniginiai prizai. Konkursą organizavo VU Vokiečių filologijos katedros darbuotojai (Justina Daunorienė, Virginija Masiulionytė, Carolin Schmitz, Daumantas Katinas) bei Vokietijos ir Baltijos šalių ateities fondo (DBJW) Lietuvos biuras, o prizus įsteigė Vokietijos ir Baltijos šalių ateities fondas.

Nuoširdžiai dėkojame visiems už pagalbą organizuojant šį renginį ir už dalyvavimą jame.

2025 m. spalio 14 d. VU Vokiečių filologijos katedros studentai ir dėstytojai lankėsi Vokietijos 45-osios šarvuotosios brigados štabe Vilniuje. Vizitas vyko Vokiečių kalbos dienų metu.

Susitikimo pradžioje Bundesvero atstovai papasakojo apie sprendimą dislokuoti Vokietijos brigadą Lietuvoje, šio proceso istoriją, dabartinę situaciją ir Vokietijos karių veiklos Lietuvoje ateities planus.

Vėliau vyko aktyvi jaunimo ir Bundesvero atstovų diskusija. Dalyviai ypač domėjosi Vokietijos karių gyvenimo sąlygomis Lietuvoje, laisvalaikiu, socialinėmis iniciatyvomis, šeimos gyvenimu, taip pat Vokietijos mokyklomis ir Vokietija apskritai.

VU Vokiečių filologijos katedra trumpai pristatė savo veiklą ir pasiūlė 2026 m. pavasarį surengti vienos dienos seminarą, skirtą Bundesvero karių ir jų šeimų integracijai Lietuvoje.

Nuoširdžiai dėkojame Vokietijos 45-ajai šarvuotajai brigadai už šiltą priėmimą, įdomią diskusiją ir pasirengimą toliau glaudžiai bendradarbiauti ateityje.

Susitikimą organizavo Daumantas Katinas.

2026 m. gegužės 20 d. VU Vokiečių filologijos katedros docentai dr. Justina Daunorienė ir dr. Daumantas Katinas dalyvavo kartu su Gargždų „Kranto“ progimnazija ir Vokietijos ir Baltijos šalių ateities fondo (DBJW) Lietuvos biuru organizuotame Klaipėdos regiono mokykloms skirtame konkurse „Vokiečių kalba vienija“ („Deutsch verbindet“). Renginyje dalyvavo devynios Vakarų Lietuvos mokyklos. Konkursas tapo gyvu forumu, skatinančiu vokiečių kalbos ir kultūros puoselėjimą regione.

Pirmojoje renginio dalyje doc. dr. Justina Daunorienė tarė sveikinimo žodį renginio dalyviams, o mokyklų komandos, kurias sudarė nuo trijų iki penkių mokinių, pristatė kūrybinius pasirodymus vokiečių kalba. Tai buvo vokiškos dainos, šokiai ir trumpos prezentacijos apie žymias asmenybes, vokiečių kalbą bei vokiškai kalbančias šalis.

Antrojoje renginio dalyje dr. Daumantas Katinas (Vilniaus universitetas ir DBJW) bei Laurita Markevičiūtė-Zakarevičė (KOMON ir DBJW) papasakojo apie Lietuvos ir Vokietijos ryšius diplomatijos, politikos, ekonomikos ir kultūros srityse.

Vėliau visi dalyviai dalyvavo internetinėje viktorinoje apie Lietuvos ir Vokietijos santykius. Renginio pabaigoje konkurso nugalėtojai buvo apdovanoti diplomais ir prizais.

Vertinimo komisiją sudarė Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedros dėstytojai dr. Justina Daunorienė (komisijos pirmininkė) ir dr. Daumantas Katinas, Laurita Markevičiūtė-Zakarevičė, taip pat Sendvario „Saulės“ mokyklos vokiečių kalbos mokytoja metodininkė Gitana Beleckienė ir Kretingalės pagrindinės mokyklos atstovė.

Konkursas suteikė mokiniams galimybę kūrybiškai gilintis į vokiečių kalbą, tobulinti savo kalbinius įgūdžius ir daugiau sužinoti apie Vokietiją, vokiškai kalbančias šalis bei mokymosi, studijų ir profesines galimybes.

Dėkojame Gargždų „Kranto“ progimnazijai ir jos vokiečių kalbos mokytojai, VU Vokiečių filologijos katedros absolventei Eglei Lingienei, už idėją, organizavimą ir už sėkmingą bendradarbiavimą. Tikimės, kad konkursas „Vokiečių kalba vienija“ taps gražia ir ilgalaike Lietuvos ir Vokietijos santykių puoselėjimo tradicija.

Vokiečių filologijos katedra, bendradarbiaudama su Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus biblioteka, 2026 m. rugsėjo 25 d. surengė viešą diskusiją tema „Austrų kultūra ir ekonomika Lietuvoje“. Renginio metu OEAD Franco Werfelio programos alumnai iš Lietuvos, Nyderlandų, Lenkijos, Kroatijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Bulgarijos, Italijos ir Vengrijos turėjo progą susipažinti su Lietuvoje veikiančiomis institucijomis, aktyviai prisidedančiomis prie dvišalio bendradarbiavimo. Austrų literatūros skaityklos (Österreich-Bibliothek in Vilnius) vyriausioji bibliotekininkė Karmela Rudaitienė kartu su skaityklos moksline vadove dr. Inga Bartkuviene pristatė skaityklos veiklą, apžvelgė bibliotekos fondus bei pristatė austrų grožinės literatūros vertimus į lietuvių kalbą. Renginyje dalyvavę Lietuvos ir Austrijos draugijos valdybos pirmininkas Linas Janulevičius bei valdybos narė Dalia Friedt pristatė nuo 1994 m. bibliotekos patalpose veikiančios draugijos veiklą. Apie Lietuvos ir Austrijos ekonominį bendradarbiavimą išsamiai papasakojo Austrijos Respublikos garbės konsulas dr. Tomas Sudavičius. Susitikimo metu Franco Werfelio programos alumnai turėjo galimybę užduoti juos dominančius klausimus, pasidalinti patirtimi apie jų šalių kultūrinį bendradarbiavimą su Austrijos Respublika.

Renginį organizavo ir moderavo VU Vokiečių filologijos katedros docentas dr. Aleksej Burov.

Renginį rėmė: Austrų akademinių mainų tarnyba (OEAD)

2025 m. gruodžio 13 d. Vokiečių filologijos studentai vyko į pažintinę kelionę „Ryga – Hanzos miestas“. Ekskursijos metu studentai susipažino su skirtingais senamiesčio raidos etapais, architektūriniu paveldu bei Hanzos miestui būdingais Kalėdų papročiais. Išvyka buvo siekiama ugdyti miesto pažinimo kompetencijas, taikant universiteto auditorijoje įgytas žinias apie viduramžių epochą. Šiam tikslui pasiekti buvo pritaikytas eksperimentinio pobūdžio metodas – Vokiečių filologijos katedros docento dr. A. Burovo vedama ekskursija buvo praplečiama studentų pasakojimais apie Rygos kaip Hanzos miestui svarbias institucijas, pvz. magistratą, gildijas, kapitulą ir kt. Programos pabaigoje išvykos dalyviai pasinėrė į Kalėdinio turgelio prie Rygos katedros atmosferą.

Nuoširdžiai dėkojame Vokietijos akademinių mainų tarnybai (DAAD) ir jos atstovėms Lietuvoje dr. Iris Bäcker ir Carolin Schmitz už finansinę paramą organizuojant šią pažintinę kelionę.

Kelionę organizavo VU Vokiečių filologijos katedros docentas dr. Aleksej Burov.

Nuo 2026 m. spalio 19 d. iki 23 d. VU Vokiečių filologijos katedroje kalbotyros ir vokiečių kaip svetimos kalbos dėstymo savaitės praktiką atlieka Anastasiia Stulen iš Hamburgo universiteto. Stebėdama darbą vokiečių kalbą studijuojančių pradedančių ir pažengusių studentų grupėse ji semiasi praktinės vokiečių kalbos dėstymo patirties. Šios praktikos metu Vokiečių kalbotyros magistro laipsnį turinti Anastasiia Stulen taip pat išbando dėstytojos darbą vokiečių kalbos sintaksės, politinės vokiečių kalbos ir mokslinio darbo seminaruose.

Ši praktika – tai Vilniaus ir Hamburgo germanistinių katedrų bendradarbiavimo projekto „Tekstynų didaktika ir tekstynais grįsti stabiliųjų junginių tyrimai“ (Korpusdidaktik für formelhafte Sprache) dalis. Projektą finansuoja Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD).

VU Vokiečių filologijos katedra ir šiais metais aktyviai dalyvauja Vokiečių kalbos dienų renginiuose.

2026-10-12

2026-10-13

2026-10-15

2026-10-16

Į Vokiečių filologijos katedrą pagal Vilniaus ir Hamburgo universitetų germanistinių katedrų partnerystės (Germanistische Institustspartnerschaft, GIP DAAD) programą 2026 m. rugsėjo 28 d. – spalio 2 d. atvyksta dr. Patrick'as Grommes'as (Hamburgo universitetas) ir vokiečių kalba skaitys šias paskaitas:

• 2026-09-29, antradienį, 13:00–14:30 val., A9 aud.: „Linguistische Analyse literarischer Übersetzungen I“;
• 2026-09-30, trečiadienį, 9:00–10:30 val., A9 aud.: „Linguistische Analyse literarischer Übersetzungen II“;
• 2026-10-02, penktadienį, 13:00–14:30 val., 111 aud.: „Satzstrukturen in literarischen Texten“;

Kviečiame dalyvauti!

Nuo 2026 m. rugsėjo mėn. Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedroje dirba DAAD asistentė Jasmine Gerber. Šią praktiką finansuoja Vokietijos akademinių mainų tarnybos (DAAD) dėstytojų asistentų programa „Deutschlehren.International“. Jasmine Gerber prisistato:

„Aš esu Jasmine Gerber, ir nuo 2026 m. rugsėjo mėn. pagal DAAD programą dirbu asistente Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedroje. Baigusi slavistikos bakalauro studijas Drezdeno technikos universitete, Regensburgo universitete pasirinkau Rytų Europos studijų magistrantūros programą bei vokiečių kalbos kaip užsienio filologijos papildomąsias studijas.
Vilniaus universitete dėstau „Šiuolaikinę vokiečių kalbą“ ir padedu dėstyti savo kolegėms bei kolegoms. Labai džiaugiuosi galimybe toliau gilinti dalykines ir didaktines žinias užsienio kalbų filologijos srityje ir susipažinti su Lietuvos akademine kultūra. Šiltas kolegų ir studentų priėmimas padėjo prisijungti ir įsijungti į katedros darbus ir veiklas. Todėl dar labiau džiaugiuosi artimiausiais dešimčia mėnesių, bendravimu ir įvairiomis patirtimis katedroje.

Rugsėjo 17 d. nuo 13.00 iki 14.30 maloniai kviečiame į susitikimą su rašytoja Susan Schädlich iš Berlyno.

2003 m. baigusi veterinarijos studijas Susan Schädlich pasirinko literatūrinį kelią – šiuo metu rašo romaną apie paskutinius buvusios Rytų Vokietijos metus. Autorę domina bendra mūsų  šalių patirtis, kaip šis laikotarpis išliko lietuvių atmintyje, kaip jį traktuoja literatūra ir kokį ryšį rašytojai nubrėžia tarp to laikotarpio ir šiandienos.

Renginys vokiečių kalba vyks Vilniaus universitete (Universiteto g. 5), Filologijos fakultete, Germanistikos studijų kabinete (A9).

Organizatoriai:

Vilniaus Universiteto Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedra,
Lietuvos rašytojų sąjunga.

Rašytojos viešnagę Vilniuje remia Heseno literatūros taryba ir Lietuvos kultūros taryba.

Renginio plakatas >>>

Nuotrauka Diana Djeddi.

VU Vokiečių filologijos katedra kviečia į paskaitas ir seminarus vokiečių kalba, kurias 2026 m. rugsėjo 21-24 dienomis skaitys prof. dr. Heike Roll iš Duisburgo-Eseno universiteto (Vokietija).

2026-09-21, pirmadienį, 15.00-16.30 val., buvusiame knygyne „Littera“:

Vokiečių kalbotyros koliokviumo ir GfdS pranešimų ciklo pranešimas

Heraus mit der Sprache! – Sprachlich-ästhetisches Lernen im musealen Raum am Beispiel des Kunsthistorischen Museums Wien

Die Auseinandersetzung mit Werken der bildenden Kunst regt eine ganzheitliche, multimodale Form der sprachlichen Bildung an, die auf dem Wechselspiel von sinnlicher Wahrnehmung, sprachlichem Ausdruck und kooperativem Lernen beruht. Die Verbindung von Bildern und kreativen Lernformen bietet Ansätze, um die Vielschichtigkeit und Mehrdeutigkeit von Sprache(n) zu erschließen. Der Vortrag stellt exemplarisch Konzepte, Szenarien und Lehr-Lernmaterialien vor, die im Rahmen eines kollaborativen Entwicklungsdesigns (museale Kunstvermittlung im Kunsthistorischen Museum, Wien, universitäre Sprachdidaktik und schulische Lehrkräfte) entwickelt wurden und sprachlich-künstlerische Lernprozesse im Museum anregen.

2026-09-22, antradienį, 9.00-10.30 val., 111 auditorijoje:

Seminaras „Mutterland Wort“ – zu poetischen Verfahren in den Gedichten von Rose Ausländer

2026-09-24, ketvirtadienį, 9.00-12.30 val., A8 auditorijoje:

Seminaras Heraus mit der Sprache! – Kreatives Schreiben zu Werken der Bildenden Kunst

Maloniai kviečiame!

Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedra ir Vokiečių kalbos draugijos (GfdS) Vilniaus padalinys visus susidomėjusius kviečia į susitikimą su Benjamin Baumann tema "Widerstand, Kunst & Literatur - Wie schreibt es sich in einer Welt aus den Fugen?".

Susitikimas vyks 2026 m. rugsėjo 17 d., 15 val., Germanistikos studijų kabinete (A9). Renginį moderuos doc. dr. Aleksej Burov.

Daugiau informacijos vokiečių kalba:

Literatur macht das Fremde als etwas Eigenes erfahrbar, das Eigene als etwas Fremdes. Birgt diese grundlegende Irritation einen kunst-ethischen Anspruch, der in seiner Humanität radikal und universalistisch sein sollte?
Ist der literarische Entwurf desMöglichen widerständig gegenüber der zwingenden Not desWirklichen? Und ist das Wirkliche gegenwärtig wirklich aus den Fugen?
Gerade in der ironischen Selbstüberwindung wird Literatur zum utopischen Ort universeller Menschlichkeit. Wie aber verwirklicht sie das konkret?
Wir brauchen eine aktualisierte Vorstellung davon, was Kunst gegenwärtig sein soll, so Baumann.
Der Kunstbegriff müsse vor denen geschützt werden, die ihn für Interessen missbrauchen, die dem Wesen der Kunst als kritischem Medium gerade widersprechen. Nur dann würde ihr demokratisierendes Potential wieder erkennbarer, ihr Image und ihre gesellschaftliche Bedeutung wachsen.
Benjamin Baumann fragt in Lesungen politischer Lyrik und im Austausch mit dem Publikum nach den Regeln der Kunst und ihrem Verhältnis zur Macht, nach der Möglichkeit, radikal zu schreiben, ohne Komplexität aufzugeben und letztlich nach dem eigenen literarischen Standpunkt und einem Leben im Widerstand – wogegen eigentlich?
Es werden Thesen zur Kunst und deutschsprachige Lyrik gelesen und der Austausch mit dem Publikum gesucht.

Benjamin Baumann
studierte Philosophie, Soziologie, Germanistik und Angewandte Ethik in Dresden und Jena. Er publiziert seit 2013 vorwiegend politische Lyrik und und Essays in verschiedenen Medien.
Er war als Poetry Slammer auf mehr als 200 Bühnen deutschlandweit aktiv, stammt aus der Arbeiterklasse und arbeitete selbst in verschiedenen Brotjobs, etwa im Supermarkt, als Pokerspieler, Nachhilfelehrer oder als Fellow der NGO "Teach First" an einer Oberschule in Leipzig, um sozial-ökonomisch benachteiligte Schüler zu unterstützen.
2024 erschien im Leipziger Literaturverlag sein Debüt >Kollateralschädel<. Er erhielt dafür den Meißner Literaturpreis und wurde von der Akademie für Sprache und Dichtung in die Liste der Lyrikempfehlungen 2025 aufgenommen.
Ende 2026 erscheint sein Langgedicht "Lehrkraftzersetzung" bei sisifo in Leipzig.
Baumann lebt in Leipzig, bereist aber seit März 2026 mit seiner Partnerin Ost-Europa, um herauszufinden, was diesen Kontinent auszeichnet, begrenzt und wohin er steuert.

Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedra, bendradarbiaudama su Vokietijos-Baltijos šalių ateities fondo Lietuvos biuru ir Lietuvos DAAD klubu, kviečia 14-17 metų moksleivius ir moksleives į stovyklą su vokiečių kalba.

Data: 2026 m. liepos 7-10 d.

Vieta: Vilniaus universitetas ir Vilniaus miestas

Kalbos lygis: pageidautina turėti bent A2 vokiečių kalbos lygį

Programoje: interaktyvūs seminarai su VU Vokiečių filologijos katedros dėstytojais, ekskursijos, išvykos, susitikimai su politikos, verslo, akademinės bendruomenės atstovais

Dalyvių skaičius: 20

Kaina: 100 EUR (į kainą įskaičiuotos akademinės veiklos, kavos ir pietų pertraukos, ekskursijos, dalomoji medžiaga)

Daugiau informacijos: https://www.flf.vu.lt/institutai/bkki/struktura/vfk/renginiai/vasaros-stovykla-su-vokieciu-kalba

Nuo 2026 m. vasario 2 d. iki kovo 6 d. VU Vokiečių filologijos katedroje vokiečių kaip svetimos kalbos dėstymo penkių savaičių praktiką atliko Hamburgo universiteto magistrantūros studentė Caroline Weber. Tai jau antrasis Carolinės Weber praktikos vizitas Vilniaus universitete. Praktinės vokiečių kalbos dėstymo patirties ji sėmėsi stebėdama darbą vokiečių kalbą studijuojančių pradedančiųjų ir pažengusių studentų grupėse, dalyvaudama tarpkultūrinės komunikacijos seminaruose bei užsiėmimuose apie tekstynų taikymą atliekant įvairių laikotarpių rašytinių šaltinių tyrimus. Pasitardama su katedros dėstytojomis ir dėstytojais ji rengė vokiečių kalbos užduotis ir išbandė jas dirbdama įvairiose studentų grupėse.

Praktikantė Caroline Weber, bendraudama su Vokiečių filologijos katedros dėstytojomis ir dėstytojais bei studentėmis ir studentais, įgijo naujų tarpkultūrinių ir kultūrų ribas peržengiančių kompetencijų. Ji taip pat dalyvavo ekskursijose po istorines vietas ir išvykose į su vokiečių kalba susijusias įmones ir įstaigas ir taip pagilino savo žinias apie Vokietijos ir Lietuvos (kalbinius) ryšius.

Caroline Weber Hamburgo universitete studijuoja vokiečių kalbotyros magistrantūroje, pagrindinė jos studijų tema yra vokiečių kalba kaip svetimoji ir kaip antroji kaip kalba. Ši praktika – tai Vilniaus ir Hamburgo germanistinių katedrų bendradarbiavimo projekto „Tekstynų didaktika ir tekstynais grįsti stabiliųjų junginių tyrimai“ (Korpusdidaktik für formelhafte Sprache) dalis. Projektą finansuoja Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD).

Ką tik pasibaigusioje 22-ojoje Vokiečių filologijos katedros organizuojamoje Germanistikos studentų konferencijoje šiemet dalyvavo 26 jaunieji germanistai ir jaunosios germanistės iš 8 šalių: iš Lietuvos, Austrijos, Čekijos, Rumunijos, Slovėnijos, Ukrainos, Vengrijos bei Vokietijos.

Konferenciją atidarė ir sveikinimo žodį tarė Filologijos fakulteto dekanas, prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, pasidžiaugęs gyvybinga konferencijos tradicija ir paminėjęs vokiečių kalbos svarbą Lietuvai. Atidarymo renginyje žodį tarė ir Vokietijos ambasados Vilniuje atstovas, ambasadoriaus pavaduotojas Rüdigeris Zettelis, kalboje ne tik pabrėžęs tokių renginių svarbą, bet ir prisiminęs ir savo studijų laikus.

Renginio dalyvius taip pat pasveikino Anna Maria Strauß, Goethes instituto Vilniuje vadovė, ir pasidžiaugė, kad germanistikos studentai yra smalsūs ir tiria įdomius bei visuomenei aktualius klausimus. Paskutinė konferencijos plenarinio posėdžio dalyvius sveikino Hamburgo universiteto germanistikos profesorė dr. Heike Zinsmeister ir atkreipė dėmesį į VU Vokiečių filologijos katedros ir Hamburgo universiteto Germanistikos instituto bendradarbiavimą, pasidžiaugė Vilniaus ir Hamburgo universitetų bendra germanistikos programa ir vykdomais tyrimais.

Plenarinėje sesijoje buvo perskaityti du pranešimai – tyrimas apie Lietuvos mokytojų emocinę savijautą (Anastasia Korsakaitė, VU) ir tyrimas apie Vilniaus prisiminimus Ilma Rakusa kūrinyje Daugiau jūros (Nora Radics, Budapešto universitetas, Vengrija). Toliau vykusiose darbo grupėse bakalauro, magistro programų studentai bei doktorantai pristatė savo tyrimus vokiečių kalbos, literatūros, kultūros ir didaktikos temomis. 

Filologijos fakultete 2026 m. vasario 2–4 d. vyksta bendros Vilniaus ir Hamburgo universitetų germanistų kūrybinės dirbtuvės „Tekstynai ir jų sudarymas: skaitmeninės humanitarikos perspektyvos ir didaktika“. Pirmosios dienos pranešimai skirti tekstynų didaktikos, tekstynų sudarymo ir naudojimo, jų taikymo mokant ir mokantis užsienio kalbos. Kviestinį pranešimą tekstynų pragmatikos tema skaitys prof. dr. Cordula Meißner iš Insbruko universiteto.

Antrosios konferencijos dienos pranešimų temos – tekstynais grįstų tyrimų pristatymas, istorinės spaudos tekstų ir tekstynų, taip pat Lietuvoje tarpukario metu leistos vokiškos spaudos apžvalga, istorinių tekstynų sudarymo klausimai. Prof. dr. Jörgas Meieris iš Insbruko universiteto / P. J. Šafariko universiteto plenarinio pranešimo metu apžvelgs Vidurio ir Rytų Europos įvairiakalbę ir vokišką spaudą ir esamus skaitmeninus šaltinius.

Konferencijos trečiąją dieną bus aptariamas tolesnis Vilniaus ir Hamburgo universitetų germanistikos katedrų bendradarbiavimas pagal Vokietijos akademinių mainų tarnybos (DAAD) finansuojamą projektą „Tekstynų didaktika ir tekstynais grįsti stabiliųjų junginių tyrimai“, pavyzdžiui, dėstytojų ir studentų mainai, studijų ir mokslinių tyrimų planai, Hamburgo ir Vilniaus universitetų bakalauro studijų programos „Germanistika“ dvigubo diplomo programos vykdymas.

2025 metų vokiečių kalbos mokytoja tapo Jurgita Valentukonienė iš Kauno Jono Jablonskio gimnazijos, o Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada Vilniuje specialų savo prizą skiria mokytojai Beatai Nikrevič iš Vilniaus Žemynos gimnazijos. Tai paaiškėjo po 2026 m. sausio 20 d. vykusio iniciatyvos „Vokiečių kalbos mokytojas/-a 2025“ komisijos posėdžio.

Vokiečių kalbos metų mokytojos Jurgitos Valentukonienės apdovanojimas vyks 2026 m. vasario 5 d., ketvirtadienį, 10:20 val., Kauno Jono Jablonskio gimnazijoje.

VU Vokiečių filologijos katedra nuoširdžiai sveikina laureates, dėkoja joms už iniciatyvas, energiją, meilę vokiečių kalbai ir savo mokiniams bei linki visokeriopos sėkmės!

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto apdovanojimas vokiečių kalbos mokytojai ar mokytojui įsteigtas 2021 metais. Juo siekiama įvertinti vokiečių kalbos mokytojų indėlį puoselėjant vokiečių kalbos mokymąsi Lietuvos mokyklose, skatinti moksleivių susidomėjimą vokiečių kalba bei stiprinti vokiečių kalbos pozicijas Lietuvoje.

Apdovanojimo partneriai: Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada Vilniuje, Goethe‘s institutas Lietuvoje, LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacija, Lietuvos DAAD klubas, Vokietijos-Baltijos šalių ateities fondas.

Rėmėjai: UAB Stevila, UAB Rehau Lietuva, UAB Gobis keramika, Indrė Aukštikalnienė, Vokietijos-Baltijos šalių ateities fondas.

2025 m. publikuotas teminis mokslo darbų Kalbotyra 78 numeris „Tekstynų teorija ir praktika: prieinami ir patikimi metodai ir įrankiai“. Sąsiuvinis parengtas VU germanistėms ir germanistams bendradarbiaujant su Hamburgo universitetu pagal germanistinių katedrų bendradarbiavimo projektą, jį rengiant mokslo darbų Kalbotyra redakcijai talkino teminio numerio sudarytojos Heike Zinsmeister, Carla Sökefeld ir Skaistė Volungevičienė. Daugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >

Žurnale Kalbotyra 78 (2025) publikuoti straipsniai vokiečių, anglų ir lietuvių kalbomis, juose nagrinėjamas tekstynų naudojimas atliekant mokslinius tyrimus ir mokant kalbų, aptariami tekstynų raštingumo ir didaktikos klausimai. Pateikiami pavyzdžiai, iliustruojantys konkrečių tekstynų naudojimą ir skaitmeninių įrankių taikymą, mokymo scenarijai, kuriuose tekstynų metodai integruojami į mokomąją medžiagą, taip pat ir tiesiogiai įtraukiant studentus. Be to, aptariami klausimai, susiję su tekstynų sudarymu ir jų specifiniu anotavimu, tiriamas generatyvinio dirbtinio intelekto vaidmuo formuluojant paieškas tekstyne.

Mokslo darbų Kalbotyra 78 (2025) numerį finansavo Lietuvos mokslo taryba pagal Lituanistikos 2025–2030 m. programą (sutarties Nr. P-LISs-25-62) ir Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD) Vokietijos federalinės užsienio reikalų ministerijos lėšomis.

STRAIPSNIAI

Eglė Kontutytė

Was können Korpora besser als andere digitale Hilfsmittel? Korpusarbeit im fachbezogenen DaF-Unterricht am Beispiel der Rechtssprache

Marie Flüh

Digitale Literaturwissenschaft und pädagogische Praxis

Carla Sökefeld | Anastasiia Stulen

Korpusbasierte Übungsmaterialien für die Vermittlung von Korpuskompetenzen im DaF-Unterricht

Baiba Egle | Dzintra Lele-Rozentāle | Agnese Dubova | Gints Jēkabsons

Building and annotating a bachelor paper abstract corpus: First findings about Latvian student abstracts

Bernhard Fisseni | Deniz Sarikaya | Bernhard Schröder

How to annotate a corpus for research on frames in the language of mathematics

Skaistė Volungevičienė | Maximilian Arndt

KI als Hilfsmittel für die Formulierung von Suchanfragen in Korpora

Patrick Grommes | Anastasiia Stulen

Vom Seminar zur Praxis: Korpusgestützt lehren lernen

Veslava Čižik-Prokaševa

Daiktavardžio pyktis valentingumas Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne

RECENZIJA

Christa Dürscheid

Melanie Andresen. Computerlinguistische Methoden für die Digital Humanities: Eine Einführung für Geisteswissenschaftler:innen