Filologijos fakultete 2026 m. vasario 2–4 d. vyksta bendros Vilniaus ir Hamburgo universitetų germanistų kūrybinės dirbtuvės „Tekstynai ir jų sudarymas: skaitmeninės humanitarikos perspektyvos ir didaktika“. Pirmosios dienos pranešimai skirti tekstynų didaktikos, tekstynų sudarymo ir naudojimo, jų taikymo mokant ir mokantis užsienio kalbos. Kviestinį pranešimą tekstynų pragmatikos tema skaitys prof. dr. Cordula Meißner iš Insbruko universiteto.

Antrosios konferencijos dienos pranešimų temos – tekstynais grįstų tyrimų pristatymas, istorinės spaudos tekstų ir tekstynų, taip pat Lietuvoje tarpukario metu leistos vokiškos spaudos apžvalga, istorinių tekstynų sudarymo klausimai. Prof. dr. Jörgas Meieris iš Insbruko universiteto / P. J. Šafariko universiteto plenarinio pranešimo metu apžvelgs Vidurio ir Rytų Europos įvairiakalbę ir vokišką spaudą ir esamus skaitmeninus šaltinius.

Konferencijos trečiąją dieną bus aptariamas tolesnis Vilniaus ir Hamburgo universitetų germanistikos katedrų bendradarbiavimas pagal Vokietijos akademinių mainų tarnybos (DAAD) finansuojamą projektą „Tekstynų didaktika ir tekstynais grįsti stabiliųjų junginių tyrimai“, pavyzdžiui, dėstytojų ir studentų mainai, studijų ir mokslinių tyrimų planai, Hamburgo ir Vilniaus universitetų bakalauro studijų programos „Germanistika“ dvigubo diplomo programos vykdymas.

2025 metų vokiečių kalbos mokytoja tapo Jurgita Valentukonienė iš Kauno Jono Jablonskio gimnazijos, o Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada Vilniuje specialų savo prizą skiria mokytojai Beatai Nikrevič iš Vilniaus Žemynos gimnazijos. Tai paaiškėjo po 2026 m. sausio 20 d. vykusio iniciatyvos „Vokiečių kalbos mokytojas/-a 2025“ komisijos posėdžio.

Vokiečių kalbos metų mokytojos Jurgitos Valentukonienės apdovanojimas vyks 2026 m. vasario 5 d., ketvirtadienį, 10:20 val., Kauno Jono Jablonskio gimnazijoje.

VU Vokiečių filologijos katedra nuoširdžiai sveikina laureates, dėkoja joms už iniciatyvas, energiją, meilę vokiečių kalbai ir savo mokiniams bei linki visokeriopos sėkmės!

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto apdovanojimas vokiečių kalbos mokytojai ar mokytojui įsteigtas 2021 metais. Juo siekiama įvertinti vokiečių kalbos mokytojų indėlį puoselėjant vokiečių kalbos mokymąsi Lietuvos mokyklose, skatinti moksleivių susidomėjimą vokiečių kalba bei stiprinti vokiečių kalbos pozicijas Lietuvoje.

Apdovanojimo partneriai: Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada Vilniuje, Goethe‘s institutas Lietuvoje, LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacija, Lietuvos DAAD klubas, Vokietijos-Baltijos šalių ateities fondas.

Rėmėjai: UAB Stevila, UAB Rehau Lietuva, UAB Gobis keramika, Indrė Aukštikalnienė, Vokietijos-Baltijos šalių ateities fondas.

2025 m. publikuotas teminis mokslo darbų Kalbotyra 78 numeris „Tekstynų teorija ir praktika: prieinami ir patikimi metodai ir įrankiai“. Sąsiuvinis parengtas VU germanistėms ir germanistams bendradarbiaujant su Hamburgo universitetu pagal germanistinių katedrų bendradarbiavimo projektą, jį rengiant mokslo darbų Kalbotyra redakcijai talkino teminio numerio sudarytojos Heike Zinsmeister, Carla Sökefeld ir Skaistė Volungevičienė. Daugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >

Žurnale Kalbotyra 78 (2025) publikuoti straipsniai vokiečių, anglų ir lietuvių kalbomis, juose nagrinėjamas tekstynų naudojimas atliekant mokslinius tyrimus ir mokant kalbų, aptariami tekstynų raštingumo ir didaktikos klausimai. Pateikiami pavyzdžiai, iliustruojantys konkrečių tekstynų naudojimą ir skaitmeninių įrankių taikymą, mokymo scenarijai, kuriuose tekstynų metodai integruojami į mokomąją medžiagą, taip pat ir tiesiogiai įtraukiant studentus. Be to, aptariami klausimai, susiję su tekstynų sudarymu ir jų specifiniu anotavimu, tiriamas generatyvinio dirbtinio intelekto vaidmuo formuluojant paieškas tekstyne.

Mokslo darbų Kalbotyra 78 (2025) numerį finansavo Lietuvos mokslo taryba pagal Lituanistikos 2025–2030 m. programą (sutarties Nr. P-LISs-25-62) ir Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD) Vokietijos federalinės užsienio reikalų ministerijos lėšomis.

STRAIPSNIAI

Eglė Kontutytė

Was können Korpora besser als andere digitale Hilfsmittel? Korpusarbeit im fachbezogenen DaF-Unterricht am Beispiel der Rechtssprache

Marie Flüh

Digitale Literaturwissenschaft und pädagogische Praxis

Carla Sökefeld | Anastasiia Stulen

Korpusbasierte Übungsmaterialien für die Vermittlung von Korpuskompetenzen im DaF-Unterricht

Baiba Egle | Dzintra Lele-Rozentāle | Agnese Dubova | Gints Jēkabsons

Building and annotating a bachelor paper abstract corpus: First findings about Latvian student abstracts

Bernhard Fisseni | Deniz Sarikaya | Bernhard Schröder

How to annotate a corpus for research on frames in the language of mathematics

Skaistė Volungevičienė | Maximilian Arndt

KI als Hilfsmittel für die Formulierung von Suchanfragen in Korpora

Patrick Grommes | Anastasiia Stulen

Vom Seminar zur Praxis: Korpusgestützt lehren lernen

Veslava Čižik-Prokaševa

Daiktavardžio pyktis valentingumas Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne

RECENZIJA

Christa Dürscheid

Melanie Andresen. Computerlinguistische Methoden für die Digital Humanities: Eine Einführung für Geisteswissenschaftler:innen

2025 m. lapkričio 25 d. Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedros ir Vokietijos-Baltijos šalių ateities fondo Lietuvos biuro iniciatyvos „Deutsch verbindet: Von der Schule in die Welt“ organizatoriai apsilankė jau 10-toje Lietuvos mokykloje – Plungės „Saulės“ gimnazijoje.

Gimnazijos I ir II klasių moksleiviams, besimokantiems vokiečių kaip antrosios kalbos, Daumantas Katinas papasakojo apie Germanistikos studijas Vilniaus universiteto Filologijos fakultete, studijų ir karjeros galimybes su vokiečių kalba, Vokiečių filologijos katedros iniciatyvas; Indrė Aukštikalnienė susitikimo dalyvius supažindino su Vokietijos-Baltijos šalių ateities fondu, jo misija, vertybėmis, aktualiais projektais, seminarais ir kitomis iniciatyvomis jaunimui. Vėliau moksleiviai kartu su iniciatyvos organizatoriais ir vokiečių kalbos mokytoja Rita Skroblyte dėliojo domino su vokiškais prekių ženklais ir informacija apie Lietuvos ir Vokietijos santykius.

Antroje renginio dalyje pagrindinė pranešėja, Lietuvos ir Vokietijos diplomatijos ir verslo santykių ekspertė Laurita Markevičiūtė-Zakarevičė, gimnazistams pasakojo apie Lietuvos ir Vokietijos diplomatinių santykių pradžią, svarbiausias vokiškas institucijas Lietuvoje bei apie glaudų dvišalį ekonominį bendradarbiavimą.

Nuoširdžiai dėkojame Plungės „Saulės“ gimnazijos vokiečių kalbos mokytojai Ritai Skroblytei, gimnazijos direktorei Daliai Uščinienei, gimnazijos administracijai, moksleiviams ir tikimės tolesnio bendradarbiavimo.

Daugiau informacijos apie iniciatyvą rasite čia >>>

2025 m. lapkričio 12 d. VU germanistikos, vertimo ir gretutinių studijų studentai lankėsi Goethe's institute. Susitikimo metu instituto Kalbos skyriaus vedėja Nijolia Buinovskaja studentams pristatė instituto veiklas, o antroje dalyje studentai atliko interaktyvias užduotis stotelių principu ir taip praturtino savo vokiečių kalbos žodyną.

Labai dėkojame Nijoliai Buinovskajai už šiltą priėmimą ir tikimės bendradarbiauti bei bendrauti ir ateityje!

2025 m. lapkričio 17 d. Vilniaus universitete vokiečių kalbos besimokantys studentai lankėsi LR Seime vykusioje Lietuvos-Vokietijos forumo metinėje konferencijoje "Metas lyderiauti ir kalbėti viena kalba", kurioje buvo minimas Forumo 20 metų jubiliejus. Aukšto rango svečiai - LR Seimo, LR Vyriausybės, Vokietijos Bundestago, kiti politikos, diplomatijos ir verslo atstovai - diskutavo apie Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje, Europos saugumo stiprinimą, atsparumą.

Nuoširdžiai dėkojame Lietuvos-Vokietijos forumui už galimybę renginyje dalyvauti Vilniaus universiteto studentams, kuriems tai buvo nekasdienė patirtis iš arti pamatyti aukščiausio rango Lietuvos ir Vokietijos politikus, verslo, visuomenės atstovus ir daugiau sužinoti apie dvišalius santykius.

VU Vokiečių filologijos katedra daugiakalbystės forume pristatė bakalauro studijų programos „Germanistika“ dvigubo laipsnio diplomą su Hamburgo universitetu. Studijuojant Vilniaus universitete germanistiką nuo šių metų yra galimybė išvykti į Hamburgo universitetą, sėkmingai baigti ten bent vieną vokiečių kalbos ir literatūros studijų semestrą ir baigus studijas gauti du diplomus: Vilniaus universiteto ir Hamburgo universiteto. Doc. dr. Skaistė Volungevičienė, koordinuojanti dvigubo laipsnio su Hamburgo universitetu iniciatyvą, priminė, kad dalyvauti šioje programoje galima nepriklausomai nuo to, ar studijuoti vokiečių kalbą pradedama jau turint vokiečių kalbos žinių, ar pradedant jos mokytis universitete nuo nulio.

Daugiakalbystės forumas „Daugiau nei viena užsienio kalba: ugdymas, saugumas, kultūra – ATEITIS“ vyko 2025 m. lapkričio 14 d. VDU Švietimo akademijoje, jį iiniciavo Lietuvos anglų kalbos mokytojų asociacija, Lietuvos ispanų kalbos mokytojų ir dėstytojų asociacija, Lietuvos prancūzų kalbos mokytojų ir dėstytojų asociacija bei Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacija.

Forumo metu vyko viešos diskusijos aktualiais daugiakalbystės ir kalbų mokymo(si) klausimais. Vienoje iš diskusijų tema „Mokymosi motyvacijos stiprinimas: kaip sėkmingai išlaikyti užsienio kalbas mokykloje“, kurią moderavo Ona Marija Vyšniauskė (Britų taryba Lietuvoje), kartu su Kristina Urboniene, Lina Šapkauskiene ir Laurita Markevičiūte-Zakareviče diskutavo ir Vokiečių filologijos katedros docentas dr. Daumantas Katinas. Diskusijoje Daumantas Katinas sakė, kad mokytojo darbas – labai svarbus ir vertingas, kad mokytis užsienio kalbų vaikai turėtų pradėti kuo anksčiau ir kad jaunimui tam turėtų būti siūloma kuo daugiau galimybių ir iniciatyvų. „Kiek kalbų moki, tiek kartų esi žmogus“ – tai vienas iš mėgiamiausių Lauritos Markevičiūtės-Zakarevičės, germanistės, VU alumnės, šūkis apie kalbas. Kartu su VU BA programos „Vokiečių filologija“ studentu Ahmedu Salemu Daumantas Katinas taip pat pristatė Vokietijos ir Baltijos šalių ateities fondo veiklą.

Tikiu forumo šūkiu, kad daugiau nei viena užsienio kalba yra ateitis – taip forumo atidarymo metu sakė Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadorius dr. Cornelius Zimmermann, kviesdamas mokytis kalbų ir kurti tiltus. „Kalbų mokėjimas – tai mūsų laisvė ir saugumas.“

2025 m. balandžio 15 d. doc. dr. Lina Plaušinaitytė skaitė nuotolinę paskaitą Hamburgo universiteto germanistikos studentams, kurioje pristatė vokiečių kalba leistus spaudos leidinius tarpukario Lietuvoje, turimą vokiečių spaudos tekstyną, jo atnaujinimo projektus bei tyrimų galimybes šioje srityje. Paskaita vyko įgyvendinant VU BKKI Vokiečių filologijos katedros ir Hamburgo universiteto Germanistikos instituto partnerystės, finansuojamos Vokietijos Akademinio mainų fondo, programą. 

VU Vokiečių filologijos katedroje nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. dirba Vokietijos akademinių mainų tarnybos (DAAD) asistentė Carolin Schmitz. DAAD stipendija dėstymui užsienio universitete skiriama vieneriems metams ir suteikia galimybę pasimatuoti dėstytojo profesiją, išbandyti naujus dėstymo metodus ir įgyti vokiečių kaip svetimos kalbos mokymo patirties.

Carolin Schmitz Kelno universitete studijavo anglistiką, istoriją ir edukologijos mokslus (B.A., M.Ed.), taip pat dirbo mokslo darbuotoja Kelno universiteto Istorijos institute. Vilniaus universitete germanistikos ir vokiečių kalbą besimokantiems studentams ir studentėms Carolin Schmitz dėsto „Tarpkultūrinę komunikaciją“ ir „Šiuolaikinę vokiečių kalbą“.

Į Vokiečių filologijos katedrą pagal Vilniaus ir Hamburgo universitetų germanistinių katedrų partnerystės (Germanistische Institustspartnerschaft, GIP DAAD) programą 2025 m. spalio 27–30 d. atvyksta prof. dr. Julia Nantke ir dr. Marie Flüh (Hamburgo universitetas) ir vokiečių kalba skaitys tokias paskaitas:

antradienį, 2025-10-28, 13:00-14:30 val., 128 aud.

„Genderrollen automatisiert annotieren“

Bitte bringen Sie einen Laptop mit und laden Sie sich vorab den Classifier für Genderrollen herunter und sichern Sie ihn auf Ihrem Computer auf dem Desktop ab. Bitte laden Sie sich ebenfalls vorab das StanfordNER-Tool herunter und legen Sie es auf Ihrem Desktop ab. Bitte lesen Sie zur Einführung den kurzen Text von forTEXT: https://fortext.net/routinen/methoden/named-entity-recognition-ner

Bitte laden Sie sich die beiden Texte Marie v. Ebener-Eschenbach: Lotti, die Uhrmacherin und Arthur Schnitzler: Lieutenant Gustl von Moodle herunter. Alle Links zu den verwendeten Tools und Classifiern finden Sie ebenfalls auf Moodle.

trečiadienį, 2025-10-29, 11:00–14:30 val., J. Balkevičiaus aud.

„Emotionsanalyse von Drehbüchern, Seminar Kino/Regiebücher“

Bitte bringen Sie einen Laptop mit, der im dem lokalen WLAN verbunden ist (Tablet reicht nicht aus, Tastatur und Maus werden benötigt). Bitte legen Sie sich vor dem Seminar unter https://catma.de/ einen CATMA-Account an oder loggen Sie sich bei CATMA mit Ihrem Google-Accout ein.

Kviečiame dalyvauti!

Šiais metais Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD) skiria stipendijas doktorantams ir podoktorantūros studentams iš Baltijos šalių.

Atvykite arba prisijunkite ir sužinokite daugiau apie DAAD stipendijų programas studijų ir tyrimo vizitams į Vokietijos universitetus ir neuniversitetinius tyrimų institutus.

2025 m. spalio 24 d., 15.00-16.30 val., Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Kazimiero Būgos aud. arba

MS Teams: Microsoft Teams (Meeting-ID: 393 419 410 622 7, Code: SJ2vb9SV)

Vokiečių filologijos katedra kviečia į paskaitas vokiečių kalba, kurias pagal Erasmus+ programą 2026 m. spalio 13–17 d. skaitys dr. Klausas Geyeris iš Pietų Danijos universiteto Odensėje.

2025-10-13, pirmadienį

15:00-16:30 val., Germanistikos studijų kabinete (A9)

Kalbotyros koliokviumo „Kolloquium Deutsche Sprachwissenschaft“ pranešimas „Linguizismus – ein Thema für den akademischen Unterricht?“

2025-10-14, antradienį

13:00-14:30 val., Germanistikos studijų kabinete (A9)

„Gesprochener Standard (Deutsch) aus der Perspektive der Konstruktionsgrammatik“

2025-10-15, trečiadienį

17:00-18:30 val., 129 aud.

„Interkomprehension im Fachsprachenunterricht“

Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedra jau 10-tą kartą dalyvauja
nuo 2016 metų Lietuvoje rengiamose Vokiečių kalbos dienose.

Kviečiame studentes ir studentus germanistus (BA ir MA) teikti prašymus vieno semestro (5 mėn., 2026 m. balandis – 2026 m. rugpjūtis) studijoms Hamburgo universitete. Išvykus vienam semestrui, mainai vyksta ir studijų rezultatai įskaitomi panašiai kaip pagal ERASMUS+ programą.

Šios studijos finansuojamos pagal Vokietijos akademinių mainų tarnybos (DAAD) germanistų partnerystės programą (GIP – Germanistische Institutspartnerschaft).

Stipendijos dydis: 992 EUR/mėn. + 400 EUR kelionei.

Studijų laikotarpis: 2026 m. balandis – 2026 m. rugpjūtis.

Motyvacinius laiškus vokiečių kalba ir išrašą apie paskutinio semestro pažymių vidurkį prašome siųsti iki 2025 m. spalio 15 d. adresu:

Jei turite klausimų, kreipkitės į doc. dr. Skaistę Volungevičienę (el. paštu, per MS Teams arba užėję į Vokiečių filologijos katedrą).

Kviečiame į kūrybines dirbtuves „Tekstynai ir jų sudarymas: skaitmeninės humanitarikos perspektyvos ir didaktika“ („Korpora und Editionen: Ansätze der Digital Humanities und didaktische Perspektiven“).

Vilniaus universitete 2026 m. vasario 2–4 d. vyks bendros Vilniaus ir Hamburgo universitetų germanistų kūrybinės dirbtuvės vokiečių kalba „Tekstynai ir jų sudarymas: skaitmeninės humanitarikos perspektyvos ir didaktika“. Kviečiame dalyvauti ir prisijungti prie diskusijos apie skaitmeninę humanitariką, tekstynus, tekstynų lingvistiką, germanistiką ir vokiečių kaip užsienio kalbos dėstymą. Konferencija vyks vokiečių kalba.

Konferencijos plenariniai pranešimai:

• prof. dr. Jörg Meier (Insbruko universitetas / P. J. Šafariko universitetas) „Deutsch- und mehrsprachige Presse in Mittel- und Osteuropa im Kontext der Korpora digitaler Quellensammlungen. Aufgaben und Perspektiven für Lehre und Forschung“
• prof. dr. Cordula Meißner (Insbruko universitetas) „Möglichkeiten der Korpuspragmatik – am Beispiel der Untersuchung von Indexikalität“

Iki 2025 m. spalio 30 d. adresu laukiame pranešimų tezių vokiečių kalba apie tekstynais grįstus kalbos ir literatūros tyrimus, tekstynų (pavyzdžiui, literatūrinių ar istorinių), skirtų analizei skaitmeniniais įrankiais, sudarymą, tekstynais grįstus kalbų mokymo(si) modelius, skaitmeninės humanitarikos metodus, tekstynų didaktiką.

Visą informaciją apie konferenciją rasite adresu: https://www.korpuslab.uni-hamburg.de/kodi-fs/aktivitaeten/workshop-2026.html 

Konferencija rengiama pagal Vilniaus ir Hamburgo universitetų germanistikos katedrų bendradarbiavimo projektą „Tekstynų didaktika ir tekstynais grįsti stabiliųjų junginių tyrimai“ (projekto svetainė: https://www.korpuslab.uni-hamburg.de/kodi-fs.html). Projektą finansuoja Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD) iš Vokietijos užsienio reikalų ministerijos lėšų.

Organizatorių vardu: Skaistė Volungevičienė (Vilnius), Vaiva Žeimantienė (Vilnius), Heike Zinsmeister (Hamburg).

Pagal Vilniaus ir Hamburgo universitetų germanistikos katedrų partnerystės programą Hamburgo universiteto studentė Rike Ranzenbacher nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki spalio 10 d. VU Vokiečių filologijos katedroje atlieka šešių savaičių mokymo(si) praktiką ir intensyviai įsitraukia į universiteto veiklą.

Praktikos metu Rike Ranzenbacher domisi, kaip vokiečių kalba kaip užsienio kalba dėstoma universitete, taip pat ir pati aktyviai dalyvauja mokymo procese. Ji rengia užduotis ir medžiagą seminarams, taip plečia savo profesines žinias, tobulina didaktinius įgūdžius ir įgyja naujų žinių apie germanistiką užsienyje bei vokiečių kalbą kaip užsienio kalbą. Kaip sako Rike, jai ypač svarbūs įvairiapusiai ryšiai su dėstytojais ir studentais, kurie skatina profesinį bendradarbiavimą ir tarpkultūrinį supratimą.

Rike Ranzenbacher Hamburgo universitete studijuoja vokiečių kalbos literatūros magistrantūroje, specializuojasi teatro ir žiniasklaidos srityje. Vizitas vyksta pagal Hamburgo ir Vilniaus universitetų germanistikos katedrų partnerystės (Germanistische Institutspartnerschaft, GIP) projektą „Tekstynų didaktika ir tekstynais grįsti stabiliųjų junginių tyrimai“, kurį finansuoja Vokietijos akademinių mainų tarnyba (Deutscher Akademischer Austauschdienst, DAAD).

2025 m. rugsėjo 20 d. – spalio 1 d. Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedroje vieši ir vokiečių kalbos besimokantiems studentams paskaitas skaito profesorė emeritė Christa Dürscheid (Ciuricho universitetas, Šveicarija).

Profesorė Dürscheid – tarptautiniu mastu pripažinta germanistė, 2002–2025 m. Ciuricho universiteto (Šveicarija) Filosofijos fakulteto profesorė. Jos moksliniai interesai apima vokiečių kalbos gramatiką, variacinę lingvistiką, grafolingvistiką ir kompiuterinę komunikaciją. Už nuopelnus vokiečių kalbos tyrimams 2020 m. prof. em. dr. Christa Dürscheid apdovanota prestižine Konrado Dudeno premija (žr. Duden | Preisträgerinnen und Preisträger), o 2022 m. tapo Vokiečių kalbos ir literatūros akademijos (žr. Deutsche Akademie für Sprache und Dichtung) nare.

Kviečiame fakulteto studentus ir dėstytojus pasinaudoti šia išskirtine proga susitikti su profesore em. dr. Christa Dürscheid bei dalyvauti jos paskaitose ir diskusijose (paskaitos ir užsiėmimai vyksta vokiečių kalba):

• rugsėjo 23 d., 9:00–10:30 val., A9 aud.
  „Variation im Deutschen – Variation als Thema im DaF-Unterricht?“
• rugsėjo 23 d., 11:00–12:30 val., 108 aud.
  „Deutsche Syntax; Deutsche Satzstruktur und Satzglieder. Teil I“
• rugsėjo 23 d., 13:00–14:30 val., J. Balkevičiaus aud.
  „Deutsche Syntax; Deutsche Satzstruktur und Satzglieder. Teil I“
• rugsėjo 24 d., 9:00–10:30 val., A9 aud.
  „Deutsche Syntax; Deutsche Satzstruktur und Satzglieder. Teil II“
• rugsėjo 25 d., 11:00–12:30 val., 121 aud.
  „Deutsche Syntax; Deutsche Satzstruktur und Satzglieder. Teil II“
• rugsėjo 26 d., 11:00–12:30 val., A9 aud.
  „Emojis, Memes und ChatGPT. Das neue Schreiben“
• rugsėjo 30 d., 11:00–12:30 val., 108 aud.
  „Deutsche Syntax; Deutsche Satzstruktur und Satzglieder. Teil III“
• rugsėjo 30 d., 13:00–14:30 val., J. Balkevičiaus aud.
  „Deutsche Syntax; Deutsche Satzstruktur und Satzglieder. Teil III“

Vizitas finansuojamas VU Studijų tarptautinimo iniciatyvų fondo lėšomis.

Nuotraukos autorius: Lorenz Brandtner

Rugsėjo 25 d. nuo 13.00 iki 14.30 maloniai kviečiame į susitikimą su rašytoja Christine Koschmieder.

Prozininkė, literatūros agentė, vertėja Christine Koschmieder (Heidelbergas, g. 1972 m.) šį rugsėjį lankosi Lietuvos rašytojų sąjungoje Vilniuje.

Renginys vokiečių kalba vyks Vilniaus universitete (Universiteto g. 5), Filologijos fakultete, Germanistikos studijų kabinete (A9).

Organizatoriai:

Vilniaus Universiteto Filologijos fakulteto
Vokiečių filologijos katedra
Lietuvos rašytojų sąjunga

Rašytojos viešnagę Vilniuje remia 

Heseno literatūros taryba ir Lietuvos kultūros taryba

Renginio plakatas >>>

Foto: Grit Hartung

VU Vokiečių filologijos katedros docentas dr. Daumantas Katinas konferencijoje „Užsienio kalbų svarba ugdymo procese“ Lietuvos Respublikos Seimo Spaudos konferencijų salėje skaitė pranešimą apie daugiakalbystę, jos naudas, užsienio kalbų situaciją Europos Sąjungoje ir Lietuvoje, išryškino kelių kultūrų patirties turėjimo, užsienio kalbų mokėjimo svarbą.

„Daugiakalbystė kuria patrauklų valstybės įvaizdį“, sakė Daumantas Katinas, jis atkreipė dėmesį į vokiečių kalbos mokymo ir mokymosi aktualius klausimus, taip pat pristatė iniciatyvą mokykloms „Vokiečių kalba sujungia“, kurios tikslas – išryškinti, kodėl verta mokytis vokiečių kalbos. Ir ne tik mokykloje – taip pat ir universitete galima studijuoti užsienio kalbas, pradedant jas mokytis nuo nulio – ar tai būtų vokiečių, prancūzų, ispanų, ar kita užsienio kalba.

Konferenciją, kuri vyko 2025 m. rugsėjo 17 d., iniciavo LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Vaida Aleknavičienė, ją moderavo Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacijos prezidentas Edvinas Šimulynas. Konferencijos idėja – atkreipti dėmesį į užsienio kalbas ir kurti palankias sąlygas jų mokymuisi. Pasak Edvino Šimulyno, nėra sudėtingos kalbos, jei yra motyvacija mokytis užsienio kalbų.

Nuoroda į konferencijos „Užsienio kalbų svarba ugdymo procese“ transliaciją:

2025 m. liepos 14–18 d. Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedra, bendradarbiaudama su Vaikų ir jaunimo klubu „Šatrija“ bei su Vokietijos-Baltijos šalių ateities fondo Lietuvos biuru, organizavo 14-18 metų jaunimui skirtą vokiečių kalbos stovyklą.

Stovyklos tikslas buvo paskatinti Lietuvos jaunimą labiau domėtis Vokietija, vokiečių kalba ir kultūra, taip pat aktyviais dvišaliais Lietuvos ir Vokietijos ryšiais – ypač ekonomikos, saugumo, gynybos ir inovacijų srityse. Kiekvieną rytą dalyviai lankėsi trumpose paskaitose Vilniaus universitete, o po pietų jų laukė teminės išvykos.

Pirmąją dieną stovyklos dalyvius „Šatrijos“ klube pasveikino šio klubo vadovė Nadežda Doronina Koltan, o Vilniaus universitete iškilmingai priėmė Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas. Jis pabrėžė vokiečių kalbos bei kultūros svarbą Lietuvai ir priminė istorinius abiejų šalių ryšius. Vėliau dalyviai susipažino su seniausio Lietuvos universiteto istoriniu pastatų kompleksu. Antroje dienos pusėje jie lankėsi Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, kur susitiko su buvusiu ambasadoriumi Vokietijoje Ramūnu Misiuliu. Diskusijoje jaunuoliai sužinojo apie aktyvius dvišalius ryšius, planuojamus kultūros metus Vokietijoje ir kitas aktualijas.

Antrąją dieną dr. Justina Daunorienė ir dr. Daumantas Katinas supažindino dalyvius su istoriniais ir dabartiniais Lietuvos–Vokietijos santykiais, vokiečių pėdsakais Vilniaus senamiestyje ir lietuvių kasdienybėje. Po pietų stovyklautojai lankėsi Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmuose, kur klausėsi įdomios Neringos Sedelskės paskaitos apie dvišalius ekonominius ryšius.
Trečiąją dieną vyko kūrybinės veiklos: dr. Skaistė Volungevičienė pristatė vaizdo įrašų subtitravimo galimybes, o doktorantė Violeta Birbilaitė kvietė pasinerti į literatūrinį monstrų pasaulį. Vėliau jaunuoliai lankėsi MO muziejuje, kur kartu su Goethe’s instituto Lietuvoje vadove Anna-Maria Strauß dalyvavo interaktyvioje parodoje apie vaizdo žaidimus. Dalyviai ne tik daugiau sužinojo apie instituto veiklą, bet ir patys išbandė žaidimus žmogaus teisių, demokratijos, socialinių temų bei saugumo klausimais.

Ketvirtoji diena prasidėjo dr. Virginijos Masiulionytės vedamu seminaru „Dirbtinis intelektas ir kūrybiškumas“. Po to dr. Virginija-Jūratė Pukevičiūtė ir dr. Dalius Jarmalavičius pristatė vokiečių kalbos mokymosi galimybes su dainomis. Per pietus jaunuolių laukė maloni staigmena – diskusija su Vokietijos brigados atstovais, tarnaujančiais Lietuvoje. Vėliau stovyklautojai lankėsi Friedricho Naumanno fonde, kur susitiko su Baltijos regiono vadovu Juliumi Freytag von Loringhovenu bei projektų koordinatore Laura Tatarėlyte. Susitikimo metu dalyviai susipažino su fondo veikla Baltijos šalyse ir aplankė dronų parodą.

Paskutinę dieną dalyviai pristatė savo subtitruotus vaizdo įrašus ir lankėsi bendrovėje LITIT, kur daugiau sužinojo apie Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą IT srityje, vokiečių kalbos svarbą technologijų sektoriuje bei tarpkultūrinius mainus.

Stovyklos uždarymas vyko „Šatrijos“ jaunimo klube – čia dalyviai aptarė stovyklą, gavo dalyvavimo pažymėjimus, ragavo vokiškų patiekalų, dainavo vokiškas dainas ir dalijosi kontaktais.
VU Vokiečių filologijos katedra džiaugiasi pirmąja vokiečių kalbos stovykla ir ketina tęsti bendradarbiavimą su jaunimo klubu „Šatrija“, Vokietijos-Baltijos šalių ateities fondu ir inicijuoti naujas jaunimui skirtas veiklas.