Sidebar

Konferencija „Kalbų mokymo(si) teorija ir praktika 2020: Integruotas kompetencijų ugdymas“

Spalio 23 d. TKI ir Lietuvos užsienio kalbų (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) pedagogų asociacijos kviečia į nacionalinę konferenciją Kalbų mokymo(si) teorija ir praktika 2020: Integruotas kompetencijų ugdymas.

Konferencijos tikslai – skatinti užsienio kalbų mokytojų ir mokslininkų bendradarbiavimą; pasidalinti mokslinių tyrimų įžvalgomis ir praktine patirtimi integruoto kompetencijų ugdymo tema; aptarti Bendrųjų ugdymo programų atnaujinimo ir užsienio kalbų mokymosi kokybės gerinimo klausimus.

Konferencija vyks Zoom platformoje. Nuoroda prisijungimui prie konferencijos bus siunčiama užsiregistravusiems dalyviams dieną prieš konferenciją.

KONFERENCIJOS PROGRAMA >

REGISTRACIJA: 

KONFERENCIJOS MOKESTIS:

  • Asociacijų nariams (2020 m.) – 5 EUR / ne nariams – 10 EUR.
  • Bakalauro ir magistro užsienio kalbų studijų programų studentams – 5 EUR.
  • Sąskaita SEB banke LT977044060004578304. Mokėjimo paskirtis - nacionalinė konferencija.
  • Į mokestį įeina konferencijos pranešimai, medžiaga ir pažymėjimas.

Adresas pasiteirauti:  

Fakulteto dėstytojoms skirtas apdovanojimas už skaitomiausią 2019-ųjų metų studijų knygą

visi su apdovan

Rugsėjo 22 dieną, per pirmąjį šių mokslo metų Vilniaus universiteto Senato posėdį, kuris šįkart vyko nuotoliniu būdu, įvyko jau tradiciniais tapę skaitomiausiųjų Vilniaus universiteto leidyklos knygų apdovanojimai. Apdovanojimą pelnė ir Fakulteto TKI lektorės Virginija Stumbrienė ir Aurelija Kaškelevičienė – jų knyga „Nė dienos be lietuvių kalbos“ tapo skaitomiausia 2019-ųjų metų Vilniaus universiteto leidyklos išleista studijų knyga. Sveikiname!

 Apdovanojimas už skaitomiausiąją 2019-ųjų metų Vilniaus universiteto leidyklos monografiją „Posthumanistinis ugdymas. Dekoduoti“ skirtas VU filosofijos fakulteto prof. dr. Lilijai Duoblienei.

 Apdovanojimas už skaitomiausiąjį 2019-ųjų metų Vilniaus universiteto leidyklos mokslo periodikos žurnalą „Ekonomika“ skirtas VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto prof. dr. Algirdui Miškiniui.

 Apdovanojimas už 2019-ųjų metų mokslo populiarinimo leidinį „Europos mitinių būtybių žemėlapis“ skirtas Chemijos ir geomokslų fakulteto prof. dr. Giedrei Beconytei.

„Skaitomiausios Vilniaus universiteto leidyklos knygos“ ir „Skaitomiausio Vilniaus universiteto leidyklos mokslo periodikos žurnalo“ apdovanojimai buvo įsteigti Vilniaus universiteto leidyklos iniciatyva 2019-aisiais metais, jų tikslas – didinti Vilniaus universiteto ir Vilniaus universiteto leidyklos autorių žinomumą, skatinti mokslo, mokomųjų ir mokslo populiarinamųjų leidinių leidybą ir sklaidą. Apdovanojimai teikiami kiekvienais metais už praėjusių kalendorinių metų knygų pardavimų rezultatus. Plačiau apie apdovanojimų taisykles leidyklos svetainėje (https://www.vu.lt/leidyba/apie-mus/apdovanojimai).

Knyga „60 straipsnių Lietuvai pažinti“

Šiais metais Japonijoje pasirodė knyga, leidžianti daugiau sužinoti apie Lietuvą: 60 straipsnių Lietuvai pažinti. Knygos sudarytoja – dr. Eiko Sakurai (Tokijo užsienio studijų universitetas / Osakos universitetas), puikiai mokanti lietuviškai, dažnai atvykstanti į Lietuvą, bendraujanti ir bendradarbiaujanti ne tik su Lituanistinių studijų katedros ir kitų fakulteto padalinių kalbininkais lituanistais, bet ir su daugeliu kitų sričių specialistų. 

Tarp knygos autorių yra ir Lituanistinių studijų katedros dėstytojos prof. dr. Meilutė Ramonienė, lekt. Ramutė Bingelienė, kitos fakulteto darbuotojos – prof. dr. Ala Lichačiova, dr. Neringa Klišienė.

Bendras serijos Regionų studijos tikslas – parinkti 60 temų iš įvairiausių sričių (istorijos, politikos, ekonomikos, visuomenės aktualijų, kasdienio gyvenimo, kultūros ir pan.), kurios virstu glaudžiu įvadu į konkrečią šalį ar regioną, aprėpiančiu esminius aspektus. Tai leidinys, skirtas visiems, nuo studentų iki firmų darbuotojų, visiems tiems, kurių smalsumo negali patenkinti įprasti kelionių gidai. Kartu tai yra ir kvietimas atverti humanitarinių-socialinių mokslų duris. Norima pateikti profesionalią, specializuotą informaciją, kuri yra dėstoma lengvai suprantamu stiliumi ir prieinama eiliniam skaitytojui.

Monografija „Emigrantai: kalba ir tapatybė II. Keturi sociolingvistiniai portretai“

Miela fakulteto bendruomene,

 

Norime pasidžiaugti, kad 2019-ųjų pabaigoje pasirodė kolektyvinė Lituanistinių studijų katedros mokslininkių monografija „Emigrantai: kalba ir tapatybė II. Keturi sociolingvistiniai portretai“ (red. M. Ramonienė).

Dabar jau išėjo ir spausdintinis jos variantas. 

Laisvos prieigos elektroninis galimas parsiųsti iš katedros svetainės >

Monografijoje gvildenama sociolingvistinė situacija keturiose skirtingą lietuvių emigracijos istoriją reprezentuojančiose pasaulio vietose: Argentinoje, Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje ir Norvegijoje. Knygoje tiriama skirtingų emigracijos bangų ir kartų lietuvių išeivių bei jų palikuonių lietuvių kalbos (ne)išlaikymas, mokėjimas ir vartojimas, kalbinės nuostatos ir elgsena, kalbinės ir tautinės tapatybės klausimai. Tiriamosios medžiagos pagrindą sudaro projekto „Lietuvių kalba diasporoje: mokėjimas, vartojimas, nykimas“ (2015-2017 m.) duomenys.

 

Lituanistinių studijų katedra

Dėstytojų iš užsienio šalių universitetų kvalifikacijos kėlimo kursai

2020 m. sausio 20 d. prasidės dėstytojų, dėstančių užsienio šalių universitetuose lietuvių kalbą, kvalifikacijos kėlimo kursai. Kursai  vyks visą savaitę – sausio 20–24 d., juose dalyvaus 34 dėstytojai iš daugybės šalių: Austrijos, Čekijos, Estijos, Indijos, JAV, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Sakartvelo, Suomijos, Švedijos, Ukrainos, Vengrijos ir Vokietijos.

Per kursus dalyviai praplės žinias apie Lietuvos istoriją, pagrindinis dėmesys kursuose skiriamas šioms dviem temoms: partizanams ir žydų istorijai Lietuvoje. Taip pat dalyviai sužinos lietuvių literatūros ir kalbos naujienas, pagilins lietuvių kalbos mokymo metodikos žinias ir dalinsis savo dėstymo patirtimi, kalbėsis apie rūpesčius ir džiaugsmus, diskutuos apie tai, kaip įveikti iššūkius. Kursuose paskaitas skaitys gausus būrys Filologijos fakulteto dėstytojų ir kviestinių lektorių.

Kursų dalyviai lankysis Valstybės pažinimo centre, Valdovų rūmuose, žiūrės filmą Nenugalimas ir bendraus su jo režisiere A. Zalanskaite, eis į ekskursiją po buvusias LDK žydų erdves Vilniuje ir Didįjį Vilniaus getą.

Veikla vykdoma pagal projektą Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas Nr. 09.3.1-ESFA-V-709-01-0002.

LIEPA-2 robotukas Ąžuolas pasveikino seminaro dalyvius

Lapkričio 27 d. LIEPA-2 projekto humanoidinis robotukas Ąžuolas atidarė Teisės fakulteto seminarą Elektroninis asmuo – ateities būtinybė ar tik fikcija? Seminare buvo diskutuojama perspektyviomis temomis: ar dirbtinio intelekto kūrėjai atsakingi už autonominius savo kūrinių veiksmus? Kas ateityje kompensuos roboto padaryta žalą – kūrėjas, savininkas ar draudimo fondas? O jeigu dirbtinis intelektas sukuria kitą, antrinį DI, – kas atsakys už pastarojo veiksmus? Ar gali robotas turėti banko sąskaitą? Ar dirbtinis intelektas gali tapti elektroniniu asmeniu, ir kokias tai sukeltų pasekmes, jeigu, tarkime, elektroniniai asmenys norėtų jungtis į asociacijas ir pan.?
 
Ąžuolas nuolatos buvo dėmesio centre, atsakinėjo į dalyvių klausimus, demonstravo mokomosios programos fragmentus, paprašytas citavo tris I. Asimovo robototechnikos taisykles ir rodė tai-či mankštos judesius.
 
 
 

thumbnail El asmuo 2

 

Prof. dr. Meilutės Ramonienės pranešimas Tartu universiteto konferencijoje

Lapkričio 28 d. Taikomosios kalbotyros instituto direktorė prof. dr. Meilutė Ramonienė dalyvavo Tartu universitete vykusioje konferencijoje, skirtoje paminėti Estijos nacionalinio universiteto šimtmetį. Prof. dr. Meilutė Ramonienė skaitė pranešimą Lietuvių kalba pasaulio universitetuose. Konferencijoje dalyvavo ir daugiau kviestinių pranešėjų iš Lietuvos ir Latvijos: prof. Ineta Dabašinskienė iš Vytauto Didžiojo universiteto, prof. Ina Druviete iš Latvijos universiteto, prof. Dace Markus iš Liepojos universiteto.

Daugiau apie konferenciją >

 

thumbnail 2

Sandros Petraškaitės-Pabst paskaita

Lapkričio 12 d., antradienį, 15.00 val. 118 aud. vyks Sandros Petraškaitės-Pabst, 2019 m. Mokslo premijos užsienio lietuviams laureatės, paskaita Kaip lietuviai emigracijoje permąsto savo tapatumą? Diskursinė sąvokų ir metaforų, susijusių su tautinio identiteto įvardijimu, analizė.

Sandra Petraškaitė-Pabst Vilniaus universitete studijavo vokiečių kalbotyrą, Manheimo universitete apgynė daktaro disertaciją apie žiniasklaidoje vartojamų metaforų ypatumus politinių permainų kontekste. 2006–2016 m. Vokietijoje dirbo germanistinės lingvistikos dėstytoja, analizavo kalbinius bei kultūrinius fenomenus vokiečių ir lietuvių kalbų lyginamuoju pagrindu. Savo moksline ir šviečiamąja veikla propaguoja lietuviškos tapatybės išlaikymo ir perdavimo užsienyje svarbą. 2011 m. Štutgarte įkūrė lituanistinę mokyklėlę, su Vokietijos lietuvių bendruomene dalijasi asmenine ir moksline patirtimi paremtomis teorijomis apie daugiakalbystės naudą asmenybės raidai. 2019 m. jai įteikta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos mokslo premija užsienio lietuviams.

Užsienyje gyvenantiems lietuviams ŠMSM mokslo premijas skiria nuo 2007 m. Iki šiol premijas yra gavę 34 mokslininkai. Premijų tikslas – skatinti išeivijos mokslininkus puoselėti lietuvybę ir siekti, kad jie garsintų Lietuvą, palaikytų glaudžius ryšius su Lietuvos mokslo bendruomene, aktyviai dalyvautų užsienio lietuvių bendruomenių veikloje.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos