Sidebar

Laida „Kalba ir laikas“: kaip kalbos technologijos veikia lietuvių kalbą?

Kviečiame bendruomenę klausytis InfoTV kuriamos keturių serijų ciklo laidos „Kalba ir laikas“, kurioje įvairias temas komentuos Taikomosios kalbotyros instituto mokslininkai.

Ketvirtojoje ir paskutiniojoje serijos laidoje buvo svarstoma, kaip kalbos technologijos veikia lietuvių kalbą, ir pašnekovai pabendravo su kalbančiu ir šokančiu humanoidiniu robotuku Ąžuolu. Ąžuolas buvo sukurtas vykdant projektą LIEPA-2, kuris buvo skirtas įvairiais būdais perkelti lietuvių kalbą į naujausias informacines technologijas. Daugiau apie projektą >

Laidos nuoroda >

Pirmoji laida su prof. Meilute Ramoniene apie lietuvių kalbos padėtį ir likimą >

Antroji laida su prof. Vytautu Kardeliu apie mažąsias baltų kalbas >

Trečioji laida su prof. Vytautu Kardeliu ir doc. Antanu Smetoma apie tarmių padėtį >

Eglė Vaisėtaitė apgynė daktaro disertaciją

Džiaugiamės jaunąja TKI mokslininke Egle Vaisėtaite, apgynusia disertaciją „Airijos lietuvių gimtosios kalbos atricijos požymiai žodyne“.

Nuoširdžiai sveikiname Eglę ir jos vadovę prof. dr. Loretą Vilkienę. Linkime jaunajai mokslininkei nesustoti šiame kelyje!

Laida „Kalba ir laikas“ su prof. V. Kardeliu ir doc. A. Smetona

Kviečiame bendruomenę klausytis InfoTV kuriamos keturių serijų ciklo laidos „Kalba ir laikas“, kurioje įvairias temas komentuos Taikomosios kalbotyros instituto mokslininkai.

Trečioji serijos laida skirta tarmių padėties aptarimui. Pastaruoju metu viešajame gyvenime visur vartojame valstybinę kalbą. Tai nulėmė žiniasklaida, literatūra, valstybinė politika, demografiniai pokyčiai, pavyzdžiui, kaimo migravimas į miestą. Sykiu nyksta ir tarmės, nes nebelieka jų egzistavimo pagrindo – socialinės ir teritorinės atskirties. Ar jos tebėra, kaip mus prieš keliasdešimt metų mokė universitete, pagrindinis standartinės kalbos turtinimo šaltinis?

Apie tai diskutuoja Lietuvių kalbos katedros profesorius Vytautas Kardelis ir docentas Antanas Smetona.

Laidos nuoroda >

Pirmoji laida su prof. Meilute Ramoniene apie lietuvių kalbos padėtį ir likimą >

Antroji laida su prof. Vytautu Kardeliu apie mažąsias baltų kalbas >

Padėka doc. dr. Vilmai Zubaitienei už ilgametį darbą lituanistikos srityje

Gruodžio 6 d. buvo įteikta 2021-ųjų metų Kalbos premija, įamžinanti žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės Felicijos Bortkevičienės (1873–1945) atminimą. Premija skiriama už reikšmingą, neatlygintinai atliekamą lituanistinę veiklą Lietuvos ir užsienio šalių piliečiams, organizacijoms ar institucijoms.

Džiaugiamės ir sveikiname doc. dr. Vilmą Zubaitienę, kuri renginio metu gavo Lietuvos Respublikos Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos padėką už ilgametį mokslinį ir pedagoginį darbą lituanistikos srityje, nuolatinį rūpinimąsi taisyklingu lietuvių kalbos vartojimu, aktyvų mokslinių renginių organizavimą ir lietuvių kalbos puoselėjimą. Sveikiname!

Laida „Kalba ir laikas“ su prof. Vytautu Kardeliu

unnamed.jpegKviečiame bendruomenę klausytis InfoTV kuriamos keturių serijų ciklo laidos „Kalba ir laikas“, kurioje įvairias temas komentuos Taikomosios kalbotyros instituto mokslininkai.

Antroji serijos laida skirta mažosioms baltų kalboms. Lietuviai paprastai didžiuojasi tarmių įvairove ir nuo vaikystės girdime, kad jos yra mūsų tautos turtas. Nepamirštame ir mažųjų baltų kalbų – jotvingių, sėlių, kuršių, galindų. Jas, kaip ir tarmes, suvokiame kaip mūsų kultūrinį paveldą. Tarmių lingvistinės medžiagos turime daug, o štai mažųjų baltų kalbų palikimas gana menkas – vardai, vietovardžiai, koks nedidukas žodynėlis. Ar to pakanka tvirtinti, jog tai buvusios KALBOS, o ne šiaip dialektai? TKI Lietuvių kalbos katedros profesorius Vytautas Kardelis mano, kad tai tėra romantiški mitai ir jo pasakojimas leis naujai pažvelgti į mažąsias baltų kalbas.

 

Laidos nuoroda >

Pirmoji laida su prof. Meilute Ramoniene apie lietuvių kalbos padėtį ir likimą >

Projekto „Lietuvos gyventojų kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys“ rezultatų pristatymo renginiai

Screenshot_2021-11-24_at_13.57.21.pngGruodžio mėn. kviečiame bendruomenę į projekto „Lietuvos gyventojų kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys“ (2020–2021, rėmėjas – VLKK) rezultatų pristatymo renginius. Renginiai vyks nuotoliniu būdu.

Kontaktinis asmuo: 


Lietuvos taikomosios kalbotyros asociacijos ir VU Taikomosios kalbotyros instituto mokslinis seminaras

2021 m. gruodžio 10 d. 15:00–16:30 val. 

Teams prisijungimo nuoroda >

Pranešimai:

  • Projekto „Lietuvos gyventojų kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys“ pristatymas (Inga Hilbig)
  • Eglė Gudavičienė „Kolokacija lietuvių kalba žiniasklaidoje: ką rodo tekstynų ir diskurso analizė“
  • Inga Hilbig „Lietuviai ir jų kalbos: daugiakalbystė Lietuvoje“
  • Kristina Jakaitė-Bulbukienė „Lietuvių ir anglų kalbos moksleivių gyvenime: ar gali būti lygiosios?“

Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, kalbos politikams ir praktikams skirtas renginys

2021 m. gruodžio 15 d. 16:00–17:30 val.

Teams prisijungimo nuoroda >

Pranešimai:

  • Projekto „Lietuvos gyventojų kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys“ pristatymas (Inga Hilbig)
  • Kristina Jakaitė-Bulbukienė „Nuostatos aukštaičių (pagal telšiškius) / gramatiškos (pagal pasvaliečius) / bendrinės (pagal tyrėjas) kalbos atžvilgiu“
  • Loreta Vilkienė „Lietuvos gyventojų nuostatos: konstanta ar pokyčiai?“
  • Meilutė Ramonienė „Tarmių svarba XXI amžiuje: Jos savo vaidmenį atliko?

Eglė Žurauskaitė apgynė daktaro disertaciją

Filologijos fakultete džiaugiamės jaunąja TKI mokslininke Egle Žurauskaite, panorusia gilintis į nemandagumo raišką ir apgynusia disertaciją „Kalbinis nemandagumas politiniuose TV debatuose“. Nuoširdžiai sveikiname Eglę ir jos vadovę prof. dr. Meilutę Ramonienę. Linkime jaunajai mokslininkei nesustoti šiame kelyje!

Laida „Kalba ir laikas“ su prof. Meilute Ramoniene

Meilute-Ramoniene.jpegKviečiame bendruomenę klausytis InfoTV kuriamos keturių serijų ciklo laidos „Kalba ir laikas“, kurioje įvairias temas komentuos Taikomosios kalbotyros instituto mokslininkai.

Pirmoji laidos serija „Ar tikrai lietuvių kalba grėsmės akivaizdoje?" buvo skirta aptarti lietuvių kalbos padėtį ir likimą. Pagal visus mokslo pripažintus parametrus lietuvių kalba yra labai gyvybinga, tačiau daug lietuvių gyvena emigracijoje. Intuityviai jaučiame arba žinome, kad ten, toli, gimtoji nekalba neturi tokių gerų sąlygų, kaip čia, Lietuvoje. Tačiau jausti ar numanyti yra viena, o išgirsti specialistų nuomonę – visai kas kita. Profesorė Meilutė Ramonienė dalijasi išeivijos kalbos tyrimų patirtimi: kiek įvairios emigrantų kartos rūpinosi lietuvių kalba, kiek ir kaip lietuviai išeivijoje vis dar kalba lietuviškai, ar to moko savo vaikus ir kt.

Laidos nuoroda >

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos