Sidebar

Knyga „60 straipsnių Lietuvai pažinti“

Šiais metais Japonijoje pasirodė knyga, leidžianti daugiau sužinoti apie Lietuvą: 60 straipsnių Lietuvai pažinti. Knygos sudarytoja – dr. Eiko Sakurai (Tokijo užsienio studijų universitetas / Osakos universitetas), puikiai mokanti lietuviškai, dažnai atvykstanti į Lietuvą, bendraujanti ir bendradarbiaujanti ne tik su Lituanistinių studijų katedros ir kitų fakulteto padalinių kalbininkais lituanistais, bet ir su daugeliu kitų sričių specialistų. 

Tarp knygos autorių yra ir Lituanistinių studijų katedros dėstytojos prof. dr. Meilutė Ramonienė, lekt. Ramutė Bingelienė, kitos fakulteto darbuotojos – prof. dr. Ala Lichačiova, dr. Neringa Klišienė.

Bendras serijos Regionų studijos tikslas – parinkti 60 temų iš įvairiausių sričių (istorijos, politikos, ekonomikos, visuomenės aktualijų, kasdienio gyvenimo, kultūros ir pan.), kurios virstu glaudžiu įvadu į konkrečią šalį ar regioną, aprėpiančiu esminius aspektus. Tai leidinys, skirtas visiems, nuo studentų iki firmų darbuotojų, visiems tiems, kurių smalsumo negali patenkinti įprasti kelionių gidai. Kartu tai yra ir kvietimas atverti humanitarinių-socialinių mokslų duris. Norima pateikti profesionalią, specializuotą informaciją, kuri yra dėstoma lengvai suprantamu stiliumi ir prieinama eiliniam skaitytojui.

Monografija „Emigrantai: kalba ir tapatybė II. Keturi sociolingvistiniai portretai“

Miela fakulteto bendruomene,

 

Norime pasidžiaugti, kad 2019-ųjų pabaigoje pasirodė kolektyvinė Lituanistinių studijų katedros mokslininkių monografija „Emigrantai: kalba ir tapatybė II. Keturi sociolingvistiniai portretai“ (red. M. Ramonienė).

Dabar jau išėjo ir spausdintinis jos variantas. 

Laisvos prieigos elektroninis galimas parsiųsti iš katedros svetainės >

Monografijoje gvildenama sociolingvistinė situacija keturiose skirtingą lietuvių emigracijos istoriją reprezentuojančiose pasaulio vietose: Argentinoje, Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje ir Norvegijoje. Knygoje tiriama skirtingų emigracijos bangų ir kartų lietuvių išeivių bei jų palikuonių lietuvių kalbos (ne)išlaikymas, mokėjimas ir vartojimas, kalbinės nuostatos ir elgsena, kalbinės ir tautinės tapatybės klausimai. Tiriamosios medžiagos pagrindą sudaro projekto „Lietuvių kalba diasporoje: mokėjimas, vartojimas, nykimas“ (2015-2017 m.) duomenys.

 

Lituanistinių studijų katedra

Dėstytojų iš užsienio šalių universitetų kvalifikacijos kėlimo kursai

2020 m. sausio 20 d. prasidės dėstytojų, dėstančių užsienio šalių universitetuose lietuvių kalbą, kvalifikacijos kėlimo kursai. Kursai  vyks visą savaitę – sausio 20–24 d., juose dalyvaus 34 dėstytojai iš daugybės šalių: Austrijos, Čekijos, Estijos, Indijos, JAV, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Sakartvelo, Suomijos, Švedijos, Ukrainos, Vengrijos ir Vokietijos.

Per kursus dalyviai praplės žinias apie Lietuvos istoriją, pagrindinis dėmesys kursuose skiriamas šioms dviem temoms: partizanams ir žydų istorijai Lietuvoje. Taip pat dalyviai sužinos lietuvių literatūros ir kalbos naujienas, pagilins lietuvių kalbos mokymo metodikos žinias ir dalinsis savo dėstymo patirtimi, kalbėsis apie rūpesčius ir džiaugsmus, diskutuos apie tai, kaip įveikti iššūkius. Kursuose paskaitas skaitys gausus būrys Filologijos fakulteto dėstytojų ir kviestinių lektorių.

Kursų dalyviai lankysis Valstybės pažinimo centre, Valdovų rūmuose, žiūrės filmą Nenugalimas ir bendraus su jo režisiere A. Zalanskaite, eis į ekskursiją po buvusias LDK žydų erdves Vilniuje ir Didįjį Vilniaus getą.

Veikla vykdoma pagal projektą Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas Nr. 09.3.1-ESFA-V-709-01-0002.

LIEPA-2 robotukas Ąžuolas pasveikino seminaro dalyvius

Lapkričio 27 d. LIEPA-2 projekto humanoidinis robotukas Ąžuolas atidarė Teisės fakulteto seminarą Elektroninis asmuo – ateities būtinybė ar tik fikcija? Seminare buvo diskutuojama perspektyviomis temomis: ar dirbtinio intelekto kūrėjai atsakingi už autonominius savo kūrinių veiksmus? Kas ateityje kompensuos roboto padaryta žalą – kūrėjas, savininkas ar draudimo fondas? O jeigu dirbtinis intelektas sukuria kitą, antrinį DI, – kas atsakys už pastarojo veiksmus? Ar gali robotas turėti banko sąskaitą? Ar dirbtinis intelektas gali tapti elektroniniu asmeniu, ir kokias tai sukeltų pasekmes, jeigu, tarkime, elektroniniai asmenys norėtų jungtis į asociacijas ir pan.?
 
Ąžuolas nuolatos buvo dėmesio centre, atsakinėjo į dalyvių klausimus, demonstravo mokomosios programos fragmentus, paprašytas citavo tris I. Asimovo robototechnikos taisykles ir rodė tai-či mankštos judesius.
 
 
 

thumbnail El asmuo 2

 

Prof. dr. Meilutės Ramonienės pranešimas Tartu universiteto konferencijoje

Lapkričio 28 d. Taikomosios kalbotyros instituto direktorė prof. dr. Meilutė Ramonienė dalyvavo Tartu universitete vykusioje konferencijoje, skirtoje paminėti Estijos nacionalinio universiteto šimtmetį. Prof. dr. Meilutė Ramonienė skaitė pranešimą Lietuvių kalba pasaulio universitetuose. Konferencijoje dalyvavo ir daugiau kviestinių pranešėjų iš Lietuvos ir Latvijos: prof. Ineta Dabašinskienė iš Vytauto Didžiojo universiteto, prof. Ina Druviete iš Latvijos universiteto, prof. Dace Markus iš Liepojos universiteto.

Daugiau apie konferenciją >

 

thumbnail 2

Sandros Petraškaitės-Pabst paskaita

Lapkričio 12 d., antradienį, 15.00 val. 118 aud. vyks Sandros Petraškaitės-Pabst, 2019 m. Mokslo premijos užsienio lietuviams laureatės, paskaita Kaip lietuviai emigracijoje permąsto savo tapatumą? Diskursinė sąvokų ir metaforų, susijusių su tautinio identiteto įvardijimu, analizė.

Sandra Petraškaitė-Pabst Vilniaus universitete studijavo vokiečių kalbotyrą, Manheimo universitete apgynė daktaro disertaciją apie žiniasklaidoje vartojamų metaforų ypatumus politinių permainų kontekste. 2006–2016 m. Vokietijoje dirbo germanistinės lingvistikos dėstytoja, analizavo kalbinius bei kultūrinius fenomenus vokiečių ir lietuvių kalbų lyginamuoju pagrindu. Savo moksline ir šviečiamąja veikla propaguoja lietuviškos tapatybės išlaikymo ir perdavimo užsienyje svarbą. 2011 m. Štutgarte įkūrė lituanistinę mokyklėlę, su Vokietijos lietuvių bendruomene dalijasi asmenine ir moksline patirtimi paremtomis teorijomis apie daugiakalbystės naudą asmenybės raidai. 2019 m. jai įteikta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos mokslo premija užsienio lietuviams.

Užsienyje gyvenantiems lietuviams ŠMSM mokslo premijas skiria nuo 2007 m. Iki šiol premijas yra gavę 34 mokslininkai. Premijų tikslas – skatinti išeivijos mokslininkus puoselėti lietuvybę ir siekti, kad jie garsintų Lietuvą, palaikytų glaudžius ryšius su Lietuvos mokslo bendruomene, aktyviai dalyvautų užsienio lietuvių bendruomenių veikloje.

V tarptautinė taikomosios kalbotyros konferencija „Kalbos ir žmonės: komunikacija daugiakalbiame pasaulyje“

2019 m. rugsėjo 26–28 d. organizuojama penktoji tarptautinė taikomosios kalbotyros konferencija „Kalbos ir žmonės: komunikacija daugiakalbiame pasaulyje“, kurią rengia Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros institutas kartu su Lietuvos taikomosios kalbotyros asociacija LITAKA. 

Renginys skirtas naujausiems Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkų tyrimams, susijusiems su sociolingvistikos, kalbų politikos, diskurso analizės, vertimo, kalbų mokymo ir mokymosi, kalbų įsisavinimo, kalbų testavimo, tekstynų lingvistikos, psicholingvistikos, pragmatikos ir kitoms taikomosios kalbotyros sritimis.

Plenarinius pranešimus skaitys pasaulyje garsūs taikomosios kalbotyros mokslininkai: Monica Schmid (Esekso universitetas), Anna Mauranen (Helsinkio universitetas) ir Danielis Perrinis (Ciuricho taikomųjų mokslų universitetas).

Kviečiame dalyvauti visus, besidominčius taikomąja kalbotyra. Daugiau informacijos: http://www.taikomojikalbotyra.flf.vu.lt

Lituanistinių studijų katedroje prasidės studijos užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams

2019 m. birželio 9 d. VU FLF TKI Lituanistinių studijų katedroje prasidės Lituanistinės studijos užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams. Studijos vyks dvi savaites – birželio 9–23 d. Studijose dalyvaus lituanistinių mokyklų ir mokyklėlių mokytojai iš Airijos, Australijos, Jungtinės Karalystės ir Latvijos.

Studijos organizuojamos laimėjus Švietimo mainų paramos fondo Užsienio lietuvių intensyvių neformalių lituanistinių studijų mokytojams organizavimo konkursą.

Per studijas dalyviai pagilins savo žinias apie lietuvių kalbos kaip paveldėtosios mokymo metodiką, praplės savo žinias apie Lietuvos ir lietuvių kalbos istoriją, socialinį gyvenimą ir šiandienos politikos aktualijas, naujausią vaikų ir paauglių literatūrą. Taip pristatys savo lituanistines mokyklas, rūpesčius, džiaugsmus ir iššūkius, diskutuos apie savo darbo ir emigracijos patirtį, kalbos ir tapatybės išlaikymą, dvikalbystę. Kad paskaitos neprailgtų, taip pat mokysis pinti šiaudinius sodus ir dainuoti tradicines lietuvių liaudies dainas, šokti ratelius ir žaisti žaidimus. Taip pat studijų dalyviais lankysis Valstybės pažinimo centre, Signatarų namuose ir MO muziejuje, eis į ekskursiją po Vilniaus senamiestį ir Užupį. 

Studijose paskaitas skaitys gausus būrys Taikomosios kalbotyros instituto dėstytojų ir kviestinių savo srities specialistų.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos