Taikomosios kalbotyros institutas

2022 m. kovo – balandžio mėnesiais dvi Įvairiakalbių tyrimų centro dėstytojos buvo išvykusios dėstyti pagal Erasmus+ mainų programą. Profesorė Inesa Šeškauskienė dėstė Barselonos Autonomos universitete, o docentė Jurga Cibulskienė vieną savaitę praleido Madrido Autonomos universitete.

Pagal iš anksto suderintą programą profesorei Inesai Šeškauskienei teko dirbti tiek su bakalaurantais, tiek su magistrantais. Bakalaurantams ji skaitė paskaitą Reikšmės problema: nuo semantikos prie pragmatikos, literatūros ir kalbotyros magistrantams – paskaitą apie metaforą plačiau atskleidžiant tradicinio ir kognityvinio požiūrio jungtis ir sąsajas bei kognityvinio požiūrio inovatyvumą ir potencialą tarpdisciplininiams ir tarpkalbiniams tyrimams. Kalbotyros magistrantai klausėsi paskaitos iš teisės diskurso apie šio tipo diskurso ypatumus kitų profesinių diskursų kontekste. Tai pačiai temai buvo skirtas ir seminaras. Paskutinis užsiėmimas buvo skirtas abiejų pakopų studentams ir buvo labiau praktinio nei teorinio pobūdžio. Atliepiant paskutinio kurso studentų poreikius, užsiėmimas buvo skirtas mokslinio darbo rašymo ypatumams. Aptarta bendroji darbo struktūra bei atskirų dalių plėtojimo /argumentavimo bruožai, teksto junglumo (kohezijos ir koherencijos) priemonės ir pavojai, susiję ne tik su tų priemonių trūkumu, bet ir su negimtakalbiams būdingu dažnu pertekliumi. Buvo diskutuojama apie akademinio teksto adresatą ir jo nulemtą registrą bei kaip jį atpažinti ir kurti.

Akademiniu diskursu domisi ir į Barseloną prof. Šeškauskienę pakvietusi Barselonos Autonomos universiteto Anglų ir vokiečių filologijos katedros docentė dr. Sonia Oliver del Olmo. Ji yra kelis kartus viešėjusi Vilniaus universitete ir ketina atvykti dar kartą.

Keli kadrai iš prof. Šeškauskienės vizito Barselonos Autonomos universitete

Docentę Jurgą Cibulskienę į Madridą pakvietė jos kolegė, metaforų tyrėja profesorė dr. Laura Hidalgo Downing, kuri šį rudenį atvyks į Vilniaus universitetą ir skaitys paskaitas apie metaforos tyrimus bakalauro ir magistro studentams bei paskaitą apie vertinamosios kalbos problematiką dėstytojams ir studentams.

Jurga Cibulskienė skaitė paskaitas ir vedė seminarus paskutinių kursų bakalauro studentams. Kartu su studentais diskutavo apie medijų ypatumus, taikant kritinę metaforos analizę, pristatė savo atliekamus mokslinius tyrimus. Kituose seminaruose buvo analizuojami  žanro ir registro ypatumai, taikant funkcinės sisteminės lingvistikos prieigą. 

Doc. Jurgos Cibulskienės paskaita Madrido Autonomos universitete

Balandžio 21 d., ketvirtadienį, 15.00 val. V. Krėvės aud. kviečiame bendruomenę į prof. Loretos Vilkienės atvirą paskaitą „Tapatybės labirintai“.

Paskaitoje bus kalbama apie įvairius tapatybės aspektus, svarstoma apie lietuvių diasporos tapatybės ir kalbos santykį.

Kovo 30 d., trečiadienį, 12.00 val. (Lietuvos laiku) kviečiame į TKI dėstytojo asist. dr. Adam Mastandrea viešą paskaitą nuotoliniu būdu Working with disinformation discourses in a language classroom.

Tai dešimtaArqus aljanso veiklos linijos Daugiakalbis ir daugiakultūris universitetas paskaita iš ciklo Septyni mėnesiai, septyni universitetai.

Kviečiame stebėti paskaitą nuotoliniu būdu per Arqus YouTube kanalą.

Daugiau informacijos rasite Arqus aljanso tinklapyje čia >

The series of guest lectures 'Seven months, seven universities' launches its tenth episode: 'Working with disinformation discourses in a language classroom' by Assist. Dr Adam Mastandrea from Vilnius University. The webinar will take place online on 30th March at 11:00 am CEST and it will be broadcast live on Arqus YouTube channel.

For more information visit the Arqus  website >

2022 m. vasario pabaigoje leidykla Cambridge Scholars Publishing išleido knygą Metafora teisės diskurse (Metaphor in Legal Discourse, edited by Inesa Šeškauskienė). Pavadinimas rodo tradiciškai ne visai įprastą žodžių metafora ir teisė kaimynystę; jie dažniau papuola į skirtingas disciplinas. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje tarpdiscipliniškumas nėra toks retas. Jis randasi ne tik dėl mokslininkų įgeidžio nustebinti pasaulį, bet ir kaip veikimo dabartinio pasaulio daugelio profesijų lauke, problemų ir uždavinių sprendimo būdas.

Knygą sudaro devyni skyriai, kuriuos parengė vienuolika Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Ispanijos, Italijos, Lenkijos ir Lietuvos mokslininkų. Įdomu, kad tarp autorių yra ir kalbininkų, ir teisininkų. Vieną straipsnį parašė kalbininkė ir teisininkė drauge. Skyrių autoriai gvildena metaforų teisės diskurse problemas pasitelkdami sakytinį ir rašytinį diskursą: advokatų kalbas, policijos protokolų, teismų sprendimų, teisės paskaitų plačiajai visuomenei, ES ir nacionalinių dokumentų kalbą, žodyno apibrėžtis ir tekstynus. Yra skyrius apie vieno teisės termino raidą metaforiškėjimo kryptimi. Knygoje aprėpiami keli kultūriniai kontekstai: ES, Lietuvos, Jungtinės Karalystės ir JAV, Kinijos, Prancūzijos ir Italijos. Daugiau galite paskaityti čia >

Pirmieji 30 puslapių yra laisvai prieinami >

2022 m. rugsėjo 29-30 d. Filologijos fakultete kviečiame dalyvauti VI-ojoje tarptautinėje taikomosios kalbotyros konferencijoje KALBOS IR ŽMONĖS: PROBLEMOS IR SPRENDIMAI.

Plenarinių posėdžių pranešėjai:

   Annick De Houwer (Erfurto universitetas)
   Marcus Callies (Brėmeno universitetas)
   Victoria Guillén Nieto (Alikantės universitetas)

Konferencijos kalbos: lietuvių ir anglų.

Pranešimų trukmė – 30 minučių (20 min. pranešimas, 10 min. klausimai). Kviečiame rengti ir stendinius pranešimus. Taip pat kviečiame teikti paraiškas kolokviumams.

Kolokviumas – tai galimybė keliems pranešėjams diskutuoti viena tema. Gali būti organizuojamas:

   trumpas kolokviumas: 3 dalyviai, trukmė – 1,5 val.
   ilgas kolokviumas: 5–6 dalyviai, trukmė – 3 val.

Kolokviumo pirmininkas pats organizuoja ir registruoja grupę, rengia ir siunčia kolokviumo santrauką. Taip pat kolokviumo organizatorius savarankiškai skirsto laiką įžangai, pranešimams, diskusijoms ir pan.

Pranešimo arba kolokviumo santrauką prašome pateikti čia >

COVID-19 informacija: Konferencija planuojama gyvai, tačiau organizatoriai pasilieka galimybę, pakitus pandeminei situacijai, perkelti ją į internetinę erdvę. Jei taip įvyktų, mokestis būtų mažinamas.

Konferencijos organizatoriai: Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros institutas ir Lietuvos taikomosios kalbotyros asociacija LITAKA.

Kontaktai:

El. p.  
Kontaktinis asmuo – Lina Vaškevičienė
Konferencijos svetainė www.litaka.lt 

Kviečiame bendruomenę klausytis InfoTV kuriamos keturių serijų ciklo laidos „Kalba ir laikas“, kurioje įvairias temas komentuos Taikomosios kalbotyros instituto mokslininkai.

Ketvirtojoje ir paskutiniojoje serijos laidoje buvo svarstoma, kaip kalbos technologijos veikia lietuvių kalbą, ir pašnekovai pabendravo su kalbančiu ir šokančiu humanoidiniu robotuku Ąžuolu. Ąžuolas buvo sukurtas vykdant projektą LIEPA-2, kuris buvo skirtas įvairiais būdais perkelti lietuvių kalbą į naujausias informacines technologijas. Daugiau apie projektą >

Laidos nuoroda >

Pirmoji laida su prof. Meilute Ramoniene apie lietuvių kalbos padėtį ir likimą >

Antroji laida su prof. Vytautu Kardeliu apie mažąsias baltų kalbas >

Trečioji laida su prof. Vytautu Kardeliu ir doc. Antanu Smetoma apie tarmių padėtį >

Džiaugiamės jaunąja TKI mokslininke Egle Vaisėtaite, apgynusia disertaciją „Airijos lietuvių gimtosios kalbos atricijos požymiai žodyne“.

Nuoširdžiai sveikiname Eglę ir jos vadovę prof. dr. Loretą Vilkienę. Linkime jaunajai mokslininkei nesustoti šiame kelyje!

Kviečiame bendruomenę klausytis InfoTV kuriamos keturių serijų ciklo laidos „Kalba ir laikas“, kurioje įvairias temas komentuos Taikomosios kalbotyros instituto mokslininkai.

Trečioji serijos laida skirta tarmių padėties aptarimui. Pastaruoju metu viešajame gyvenime visur vartojame valstybinę kalbą. Tai nulėmė žiniasklaida, literatūra, valstybinė politika, demografiniai pokyčiai, pavyzdžiui, kaimo migravimas į miestą. Sykiu nyksta ir tarmės, nes nebelieka jų egzistavimo pagrindo – socialinės ir teritorinės atskirties. Ar jos tebėra, kaip mus prieš keliasdešimt metų mokė universitete, pagrindinis standartinės kalbos turtinimo šaltinis?

Apie tai diskutuoja Lietuvių kalbos katedros profesorius Vytautas Kardelis ir docentas Antanas Smetona.

Laidos nuoroda >

Pirmoji laida su prof. Meilute Ramoniene apie lietuvių kalbos padėtį ir likimą >

Antroji laida su prof. Vytautu Kardeliu apie mažąsias baltų kalbas >