Sidebar

Daugpilio universiteto Lituanistikos centro vizitas

Lapkričio 30 dieną TKI Lituanistinių studijų katedroje lankėsi Daugpilio universiteto Lituanistikos centro vedėja prof. dr. Vilma Šaudina ir centro dėstytojos. Susitikimo metu kolegės iš Latvijos susipažino su Lituanistinių studijų katedros parengtais leidiniais, aptartė aktualius lietuvių kalbos mokymo metodikos klausimus, lankėsi VU bibliotekoje.

47281222 527578554388708 7787487942074695680 n 

 

Palgrave Macmillan išleido straipsnių rinkinį „Multilingualism in the Baltic States. Societal Discourses and Contact Phenomena“

Tarptautinė leidykla Palgrave Macmillan išleido naują straipsnių rinkinį „Multilingualism in the Baltic States. Societal Discourses and Contact Phenomena“, kuriame publikuojami du Fakulteto tyrėjų straipsniai: TKI profesorės dr. Meilutės Ramonienės „Regional Dialects in the Lithuanian Urban Space: Skills, Practices and Attitudes“ ir BKKI docentės dr. Loretos Vaicekauskienės bei ARKSI lekorės. Ingos Vyšniauskienės straipsnis „Russian and English as Socially Meaningful Resources for Mixed Speech Styles of Lithuanians“.

Šiame Palgrave Macmillan apžvelgiami lingvistinės įvairovė, visuomenininiai diskursai ir tautinių mažumų bei daugumų santykiai Baltijos valstybėse. Tyrėjai šias temas analizuoja naudodami liaudies kalbotyros, diskurso bei naratyvo analizės, etnografinių stebėjimų ir kitus metodus. Knygos skyriuose analizuojama skirtingų vietovių kalbinė įvairovė ir tautinių mažumų kalbos (latgalių, võro, lenkų kalba Lietuvoje, miestų dialektai Lietuvoje).

Daugiau apie leidinį >

 

Naujas lietuvių kalbos vadovėlis užsieniečiams su garso įrašais

Vilniaus universiteto leidykla išleido TKI LSK lektorių V. Stumbrienės ir A. Kaškelevičienės parengtą lietuvių kalbos vadovėlį užsieniečiams. Vadovėlis skiriamas įvairaus amžiaus, skirtingų profesijų, interesų ir išsilavinimo žmonėms, pradedantiems mokytis lietuvių kalbos. Vadovėlyje mokoma svarbiausių komunikacinių intencijų raiškos, žodyno. Jame paprastai, aiškiai ir nuosekliai pateikiami lietuvių kalbos gramatikos pagrindai. 

Vadovėlio autorės daug dėmesio skyrė sociokultūrinei kompetencijai ugdyti, kad mokiniai įgytų bendravimo patirties lengvai nuspėjamose kasdienio gyvenimo situacijose, susipažintų su lietuvių gyvenimo būdu, elgesio normomis, gebėtų lengviau suvokti lietuvių ir savo kultūros skirtumus.

Mokydamiesi pagal šį vadovėlį mokiniai siektų Pusiaukelės (A2) lygio ir gautų tvirtus pagrindus toliau mokytis lietuvių kalbos. Pradedantiesiems rekomenduojama mokytis su mokytoju, šiek tiek kalbantys lietuviškai galėtų mokytis ir savarankiškai.

Vadovėlio leidybą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Pokalbis su autorėmis LRT radijuje >

Visus vadovėlio garso įrašus nemokamai galima parsisiųsti čia >

 

Nauja prof. dr. Kardelio knyga

Vilniaus universiteto leidykla išleido naują TKI LKK prof. dr. Vytauto Kardelio monografiją „Arealinis tipologinis lietuvių tarmių kompleksiškumas. Aukštaičiai“.

Ši monografija yra tik labai nedidelė lietuvių kalbos arealinio tipologinio kompleksiškumo analizės dalis. Profesoriaus monografiją galime traktuoti kaip bene pirmąjį mėginimą tirti arealinį tipologinį lietuvių kalbos tarmių kompleksiškumą. Tiksliau – to kompleksiškumo dalį. Knyga taip pat nėra visiškai vienalytė: joje derinami bendresnio pobūdžio teoriniai ir metodologiniai principai su konkrečiais tyrimo mechanizmais: tipofiliniu mąstymu, požiūriu į kalbą kaip į komunikacinę sistemą ir struktūralizmo paradigma grindžiama fonologine analize. 

Prof. Kardelis perspėja, kad tekste bus galima rasti schemų ir lentelių, tačiau nebus, kaip dialektologijos darbuose įprasta, kitokių vizualizacijos dalykų, pavyzdžiui, žemėlapių. Iš pirmo žvilgsnio atrodys, kad tai monografijos trūkumas, bet ar taip yra iš tikrųjų, skaitytojas galės įsitikinti perskaitęs Epilogą. Tyrėjas teigia, kad žemėlapių ir kitų vizualizacijos priemonių atsisako visiškai sąmoningai, net ir suprasdamas, kad skaitytojui keliu tam tikrų nepatogumų.

Nemokamai knygą EPUB formatu galima parsisiųsti čia >

flf knyga kardelis 851

TKI seminaras

Kviečiame į Taikomosios kalbotyros instituto seminarą, kuris vyks gruodžio 6 d. 15.00 val.  Filologijos fakulteto 119 auditorijoje. Seminare bus pristatomas TKI darbuotojų doc. dr. Loretos Vilkienės, dr. Lauros Vilkaitės-Lozdienės ir dokt. Justinos Bružaitės-Liseckienės tyrimas „Kalbinių nuostatų ir mokymosi motyvacijos įtaka lietuvių kalbos mokėjimui“. 

Šis tyrimas atliktas vykdant Valstybinės lietuvių kalbos komisijos finansuojamą projektą. Tyrime lyginama lietuviškų, lenkiškų ir rusiškų gimnazijų trečių klasių moksleivių kalbos mokėjimo kokybė, jų kalbinės nuostatos lietuvių kalbos atžvilgiu ir motyvacija mokytis šios kalbos. Taip pat tiriama, ar kalbinės nuostatos ir mokymosi motyvacija daro įtaką tikslinių tyrimo grupių kalbos mokėjimo kokybei. Seminare bus pristatoma kiekybinė tyrimo dalis, kurioje aprašomosios ir sprendžiamosios statistikos metodais analizuojami specialiai šiam tyrimui parengtų kalbinių nuostatų ir kalbos mokymosi motyvacijos klausimyno, žodyno dydžio testo ir C testo, duomenys.

 

Tarptautinė konferencija „Multilingual awareness and multilingual practices“

Lapkričio 22–23 d. Taikomosios kalbotyros instituto Lituanistinių studijų katedros doc. dr. Loreta Vilkienė ir asist. dr. Inga Hilbig dalyvavo pirmojoje tarptautinėje konferencijoje „Multilingual awareness and multilingual practices“, vykusioje Talino universitete. Konferencijos organizatorius – viena iš dvikalbystės ir daugiakalbystės tyrėjus jungiančių asociacijų „MultiLingNet“. L. Vilkienė (savo ir asist. Justinos Bružaitės-Liseckienės bei asist. dr. Lauros Vilkaitės-Lozdienės vardu) skaitė pranešimą How closely can L2 competence approach L1 competence? I. Hilbig pranešimo tema – Passive bilingual from the early days and a break-through: a case study of a German-Lithuanian child

Oficialus konferencijos puslapis >

IMG 4146

Profesorė I. Smetonienė skaitė pranešimą konferencijoje Seime

Lapkričio 19 d. Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija surengė konferenciją „Atkurtam valstybinės lietuvių kalbos statusui – 30“. Joje pranešimą skaitė TKI profesorė dr. Irena Smetonienė, vadovavusi Valstybinei lietuvių kalbos komisijai 2002–2012 m. 

Prieš 30 metų, 1988 m. lapkričio 18 d., Sąjūdžio ir visuomenės spaudžiama LSSR Aukščiausioji Taryba pripažino lietuvių kalbą valstybine – tuometinės sovietinės Lietuvos Konstitucija buvo papildyta straipsniu, įteisinančiu lietuvių kalbos vartojimą viešojo gyvenimo srityse.

Vaizdo įrašas >

 

TKI seminaras-diskusija

Taikomosios kalbotyros instituto Įvairiakalbių tyrimų centras kviečia į seminarą-diskusiją „Gimtosios kalbos požymiai svetimojoje kalboje: tyrimų keliai ir klystkeliai“. Seminaras sumanytas kaip vieno parinkto mokslinio straipsnio aptarimas. Toks mokslinio renginio formatas mūsų fakultete dar gana naujas, kai kam iš mūsų galbūt pažįstamas iš vizitų užsienio universitetuose kaip skaitymo grupė (ang. a reading group).

Savo pirmajam susitikimui TKI ĮTC parinko dažnai mokslinėje literatūroje, skirtoje svetimųjų kalbų kompetencijų tyrimams, cituojamą Scott Jarvis (2000) straipsnį „Methodological rigour in the study of transfer: Identifying L1 influence in the interlanguage lexicon“ (Language Learning 50: 2, pp. 245-309). Seminaro dalyvių prašome iš anksto perskaityti straipsnį ir, jei pavyks, atsinešti klausimų, abejonių, pastebėjimų ir t. t. Seminaras vyks lietuvių kalba.

Santrauką rasite skelbimo apačioje, o susidomėjusiems atsiųsime ir visą tekstą (rašykite Ritai Juknevičienei). 

Seminaras vyks gruodžio 4 d. (antradienį) 16.30–18.00 val. TKI Įvairiakalbių tyrimų centro patalpose (pirmos durys kairėje koridoriuje link Kalbų laboratorijos).

Straipsnio santrauka: 

Numerous conflicting claims exist concerning the nature of L1 influence. This article argues that much of the confusion could be eliminated if a unified framework were established for this area of inquiry. Such a framework would minimally require transfer studies to consider at least 3 potential effects of L1 influence: (a) intra-L1-group similarities, (b) inter-L1-group differences, and (c) L1-IL performance similarities. This study examines all three types of evidence in the English lexical reference of Finnish- speaking and Swedish-speaking Finns at multiple levels of age and L2 exposure in three different but related elicitation tasks. The results suggest a subtle yet demonstrable presence for L1 influence in this area of interlanguage performance.

 

Puslapis 3 iš 15
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos