Sidebar

Lietuvių kalbos katedra

 

Katedros vedėja – doc. dr. Vilma Zubaitienė

Administratorė – Rūta Valantinaitė

Universiteto g. 5, LT-01513 Vilnius; tel. (+370 5) 268 7212

Katedros mokslo tiriamųjų darbų tematika apima kelias kalbotyros sritis: lietuvių kalbos leksikos, stilistikos, gramatinės sandaros bei kalbos dėstymo.

 

  • Lietuvių leksikografijai per pastaruosius dešimtį metų yra nusipelnę šie katedros darbuotojai: dr. A. Smetona parengė lietuvių kalbos „Karybos terminų žodyną“, „Edukologijos terminų žodynėlį" (2014), prof. E. Jakaitienė kartu su norvegų kalbininkais – „Lietuvių–norvegų kalbų žodyną“, monografiją „Leksikografija“ (2005) bei „Žodynų istorijos apybraižą“ (2006). 
  • Senosios leksikografijos (Mažosios Lietuvos) paveldo tvarkymo darbus spausdintų žodynų srityje tęsia jauna mokslininkė doc. dr. Vilma Zubaitienė. Ji parengė leidinį – Frydricho Wilhelmo Hako lietuvių ir vokiečių kalbų žodyno Vocabularium Litthvanico-Germanicvm et GermanicoLitthvanicvm. Su žodynu pateikia gramatikos Kurzgefasste Litauische Grammatik (dr. Lina Plaušinaitytė gramatikos vertimo autorė) kritinį leidimą. Originalių šios knygos egzempliorių tėra išlikę vos keletas, ir tyrinėtojams jie buvo sunkiai prieinami. Kita – Pilypo Ruigio Littauisch-Deutsches und Deutsch-Littauisches Lexicon (1747) : šaltiniai ir leksikografinis metodas. Knygoje tiriamas Pilypo Ruigio lietuvių-vokiečių, vokiečių-lietuvių kalbos žodynas, išspausdintas 1747 m. Mažojoje Lietuvoje (RŽ). Anot  autorės, Lietuvių-vokiečių RŽ dalyje randama vertingos fonetinės, gramatinės ir semantinės lietuviškų žodžių informacijos. Ruigiui rūpėjo pateikti taisyklingą ne tik antraštinio žodžio, bet ir jo pagrindinių formų tarimą.
  • Stilistikos studijų tikslas – sukurti mokslą apie sakytinės kalbos stilių, jos kultūrą ir retorines priemones, akcentuoti oratorinio meno svarbą, viešųjų kalbų įtaigumą ir kultūrą:  monografijos: „Juridinė retorika“, R. Koženiauskienė (2005), „Juridinės retorikos pagrindai", R. Koženiauskienė (2009); „Retorinė ir stilistinė publicistinių tekstų analizė", R. Koženiauskienė (2013)) ir prof. dr. Irenos Smetonienės monografija „Reklama... Reklama! Reklama?" (2009). Didelio populiarumo sulaukė bendrauniversitetinis laisvasis dalykas „Retorika" (prof. dr. Irena Smetonienė, dr. Audrius Valotka).
  • Svarbūs katedros ryšiai su bendrojo lavinimo mokyklomis. Jie palaikomi per lietuvių kalbos dėstymo metodikos specialistą lekt. Kęstutį Bredelį, kuris dalyvauja sudarant ir Švietimo ir mokslo ministerijoje svarstant brandos egzaminų projektus bei įvairių klasių lietuvių kalbos mokymo planus, programas, vadovėlius. Šiame darbe dalyvauja ir vadovėlių autorius doc. A. Smetona, vadovėlių ekspertė doc. N. Linkevičienė. Vadovėlių ar pagalbinių mokymo priemonių mokyklai autoriai: R. Koženiauskienė (virš 20 kartu su B. Dobrovolskiu, D. Mikulėniene), doc. A. Smetona (apie 10 su bendraautore prof. V. Saliene). 
  • Smalsius ir aktyvius studentus bei doktorantus aplink save buria jaunas katedros profesorius, aukštaičių šnektų tyrinėtojas ir dialektologinių ekspedicijų vadovas, kalbos istorikas Vytautas Kardelis (monografija „Šiaurės vakarų aukštaičiai vilniškiai: ribos ir diferencija" (2009)).
  • Katedros dėstytojai bei jiems talkinantys dėstytojai skaito pagrindinius dabartinės lietuvių kalbos kursus bakalauro pakopos studentams: fonetiką – prof. V. Kardelis; dr. Evaldas Švageris, lituanistikos studijų įvadą – doc. dr. Vilma Zubaitienė su Lietuvių literatūros katedros dėstytoja, morfologiją ir žodžių darybą – doc. Antanas Smetona, sintaksę – asist. dr. Erika Mikučionienė, lietuvių kalbos istoriją ir dialektologiją – prof. dr. Vytautas Kardelis ir doc. dr. Birutė Kabašinskaitė, Baltistikos katedra, BKK institutas), bendrinės kalbos nuostatas ir vartoseną (prof. dr. Irena Smetonienė, doc. dr. Nijolė Linkevičienė ir doc. dr. Vilma Zubaitienė), stilistiką (prof. Irena Smetonienė, teksto lingvistiką – doc. Nijolė Linkevičienė, lietuvių kalbos normos teoriją ir praktiką – prof. Irena Smetonienė, retoriką – prof. Irena Smetonienė ir asist. dr. Audrius Valotka, specialybės kalbą – asist. dr. Gintarė Judžentytė, lekt. Kęstutis Bredelis, lekt. Laimutis Laužikas, asist. dr. Evaldas Švageris, lietuvių kalbos metodiką, didaktiką – lekt. Kęstutis Bredelis. Teorinius lingvistikos dalykus magistrantams – kalbų tipologiją, šiuolaikinės kalbotyros kryptis ir metodus, bendrąją sintaksę, gramatikos teoriją – prof. Axel Holvoet, Baltijos kalbų ir kultūrų institutas, bendrąją fonologiją – prof. Vytautas Kardelis, bendrąją morfologiją – doc. dr. Antanas Smetona ir (arba) doc. dr. Jurgis Pakerys, Baltistikos katedra, BKK institutas), terminologiją – doc. Antanas Smetona.

Katedra leidžia VU elektroninį dabartinės „Lietuvių kalbos" mokslo žurnalą – vyr. redaktorė prof. dr. Irena Smetonienė.

 

2014 092014 m. rugsėjo 1 d.

Katedros istorija

Įsteigti Lietuvių kalbos katedrą Vilniaus universitete buvo pasiūlyta 1822 m. Tokios katedros steigimo projektą universiteto vadovybei buvo pateikęs universiteto adjunktas K. Kontrimas, tačiau jo sumanymas nebuvo įgyvendintas. Lietuvių kalbos katedra universitete buvo įkurta tik 1939 m., kai Vilnius ir Vilniaus kraštas buvo grąžintas Lietuvai ir kai iš Kauno į Vilnių buvo perkeltas Istorijos–filologijos fakultetas. Lietuvių kalbos kursus tada čia skaitė profesoriai P. Skardžius, A. Salys, J. Otrembskis ir kiti.

Antrojo pasaulinio karo metu, kai 1943 m. vokiečių valdžia Vilniaus universitetą uždarė, katedros darbas buvo nutrūkęs. Po karo Lietuvių kalbos katedra, kaip ir visas atkurtas universitetas, savo veiklą tęsė toliau. Iš pradžių čia buvo viena Lietuvių kalbos ir literatūros katedra. 1944–1946 m. katedroje buvo dėstomi tokie kalbos kursai: bendrinė lietuvių kalba (prof. J. Balčikonis), lyginamoji lietuvių ir latvių kalbų gramatika, prūsų kalba (prof. J. Otrembskis), lietuvių kalbos istorija (doc. J. Kruopas), lietuvių dialektologija, istorinė gramatika (vyr. dėst. J. Senkus), lenkų kalba ir elementarusis lietuvių kalbos kursas (vyr. dėst. E. Samaniūtė). Dėstytojų stigo, studentų buvo nedaug. Visi lituanistai – dėstytojai ir studentai – buvo nuolat tikrinami ir persekiojami sovietinių ideologų. Iš katedros buvo išvaryti teorines disciplinas pajėgūs skaityti J. Kruopas (Katedros vedėjas1950–1951 m.), J. Senkus, norėta susidoroti su prof. J. Balčikoniu (vedėju paskirtas po Kruopo). Tačiau lituanistai išgyveno tyliai ir atkakliai dirbdami savo darbą. Įkūrus atskiras Lietuvių literatūros ir Lietuvių kalbos katedras, buvo pakviesta naujų dėstytojų. Lietuvių kalbos katedroje pradėjo dirbti J. Dovydaitis, J. Kabelka, E. Orvydienė, J. Palionis, K. Ulvydas, Z. Zinkevičius, J. Žukauskaitė ir kiti.

Aspirantūra prie katedros įkurta 1948 m. Pirmasis aspirantas buvo J. Palionis, vėliau į aspirantūrą įstojo ir ją baigė V. Grinaveckis, A. Laigonaitė, J. Kazlauskas, J. Pikčilingis, V. Urbutis. Nuo 1950 m. pagyvėjo katedros mokslinis darbas, buvo pradėtos leisti mokslinės knygos ir vadovėliai. Pirmąją filologijos mokslų kandidato disertaciją 1952 m. apgynė doc. J. Kruopas, vėliau ir kiti katedros nariai: J. Palionis (1953 m.), Z. Zinkevičius (1955 m.), A. Laigonaitė, J. Pikčilingis, V. Urbutis (1956 m.), J. Kazlauskas (1958 m.). Dauguma apgintų disertacijų buvo iš istorinės kalbotyros srities. Septintajame dešimtmetyje katedroje pradėjo dirbti nauja kalbininkų karta (A. Girdenis, E. Jakaitienė, A. Paulauskienė, A. Pupkis ir kiti), pagausėjo katedros aspirantų būrys: kelerius metus iš eilės buvo priimama po 3–4 būsimuosius mokslininkus, kurie iki šiol produktyviai dirba įvairiuose Lietuvos universitetuose. Tuo metu aktyviau buvo pradėtos tirti sinchroninės kalbotyros problemos, parašyta mokslinių darbų, remiantis naujesniais struktūriniais kalbos sistemos tyrimo metodais, toliau buvo vaisingai tęsiami tarmių ir kalbos istorijos tyrimai. Katedros veikla įsibėgėjo. Vedėjais tuo laikotarpiu buvo J. Palionis (1953–1959), J. Pikčilingis (1959–1968), V. Mažiulis (1968–1973).

Nuo 1967 m. katedroje pradėtos ginti filologijos mokslų daktaro (dabar habilituoto daktaro) disertacijos. 1967 m. daktaro disertacijas apgynė net trys kalbininkai: J. Palionis, J. Kazlauskas ir Z. Zinkevičius, po metų – V. Mažiulis, o 1971 m. – V. Urbutis. Vėliau tokias disertacijas apgynė A. Paulauskienė (1981 m.), A. Girdenis (1983 m.), A. Piročkinas (1987  m.), E. Jakaitienė (1988 m.), V. Labutis (1994 m.). Už sėkmingą mokslinį darbą keli katedros nariai buvo apdovanoti Lietuvos valstybinėmis premijomis: Z. Zinkevičius (1968 m. už darbą „Lietuvių dialektologija“ ir 1995 m. už kapitalinį veikalą „Lietuvių kalbos istorija“), J. Kazlauskas (1971 m. už knygą „Lietuvių kalbos istorinė gramatika“ – po mirties), A. Piročkinas (1979 m. už knygas „Prie bendrinės kalbos ištakų“,  „J. Jablonskis – bendrinės kalbos puoselėtojas"), A. Girdenis (1980 m. už lietuvių kalbos vadovėlius mokyklai kartu su kitais autoriais), A. Paulauskienė (1997 m. už lietuvių kalbos morfologijos tyrinėjimus).

1973 m. išaugusi ir sustiprėjusi Lietuvių kalbos katedra buvo padalinta į dvi: Lietuvių kalbos ir Baltų filologijos. Nuo 1988 m. šių katedrų darbas buvo griežčiau profiliuotas: dabartinės kalbos disciplinas ėmėsi kuruoti Lietuvių kalbos, o istorinės kalbotyros dalykus – Baltų filologijos katedra. 1990 m. Lietuvių kalbos katedra buvo padalinta dar kartą: įsikūrė nauja Praktinės lietuvių kalbos (vėliau pavadinta Lituanistinių studijų) katedra, kuriai buvo pavesta rūpintis lietuvių kaip negimtosios kalbos mokymu.

Nuo 1973 iki 1988 m. vadovavo prof. Zigmas Zinkevičius, 1988–1991 ir 1994–1996 m. jos vedėja buvo prof. Evalda-Marija Jakaitienė, 1991–1993 m. – prof. Aldona Paulauskienė, nuo 1996–2006 m. rudens – prof. hab. dr. Regina Koženiauskienė, nuo 2006 m. kovo mėn. – doc. dr. Antanas Smetona, kuriam tapus dekanu, 2007 m. rudenį vedėju paskirtas doc. dr. Artūras Judžentis, nuo 2009 m. rudens iki 2012 m. rudens – doc. dr. Nijolė Linkevičienė, nuo 2012 m. iki 2017 m. – prof. Vytautas Kardelis.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos