Sidebar

XXI amžiaus poezija gyvuoja įvairių estetinių, kultūrinių ir socialinių pokyčių sankirtoje. Kinta poetinės kalbos formos, žanrų ribos, santykis su tradicija ir naujosiomis medijomis, o poezija vis dažniau tampa erdve, kurioje reflektuojami asmeniniai, istoriniai ir geopolitiniai išgyvenimai. Vidurio Europos regionas, pasižymintis kultūrų, kalbų ir istorinių patirčių įvairove, suteikia išskirtinę terpę šiems procesams stebėti ir analizuoti.

Konferencijoje svarstysime, kokia yra XXI amžiaus poezija, kokiomis estetinėmis ir idėjinėmis trajektorijomis ji juda ir kaip ją veikia Vidurio Europos kultūrinis kontekstas.

 Pradžia 9 val. Donelaičio auditorijoje.

Daugiau informacijos programoje.

Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedra ir Austrijos Respublikos akademinių mainų tarnyba (OEAD: Austrian Agency for International Cooperation in Education and Research) kviečia į tarptautinę mokslinę konferenciją „(Un)vergänglichkeit. Einblicke in die österreichische Literatur / Tarp laikinumo ir amžinybės: įžvalgos į Austrijos literatūrą“.
 
Konferencija vyks 2026 m. rugsėjo 25-26 d., Germanistikos studijų kabinete (A9)
 
Su konferencijos programa galima susipažinti čia:
 
Daugiau informacijos apie konferenciją vokiečių kalba:
 
Zeit ist neben Raum eine der grundlegenden Kategorien der Orientierung des Menschen in der vorhandenen Wirklichkeit. Spätestens seit Boethius und Augustinus erfolgt ihre Wahrnehmung – zumindest innerhalb des europäischen Kulturraumes – im Rahmen des linear-sukzessiven Modells, das auf die jüdisch-christlichen religiösen Vorstellungen über die Endlichkeit der materiellen Welt zurückgeht. Gemäß diesen Vorstellungen stellt Zeit im Hinblick auf ihren Lauf einen homogenen und irreversiblen Prozess des Übergangs des Zukünftigen in das Vergangene dar. Die Vergänglichkeit sei demnach kein okkasionales Merkmal der Zeit (tempus), sondern ihre Quintessenz. Im Gegensatz dazu ist die Unvergänglichkeit ein Attribut des Transzendenten (aevum). Die naturwissenschaftlichen Erkenntnisse der Neuzeit (I. Kant, I. Newton, J. Locke u.a.) verdeutlichten ihrerseits den numerischen Wert der Zeit, ohne das Prinzip der Vergänglichkeit in Frage zu stellen. Während beide existierenden Konzepte – das philosophische und das physikalische – eventuelle Abweichungen vom sukzessiv-irreversiblen Verlauf der Zeit ausschließen (Ausnahme: Relativtheorie von A. Einstein), werden in der Kunst auch alternative Modelle der Zeit thematisiert. Die geplante Tagung setzt sich zum Ziel, dem Problemkreis der (Un)vergänglichkeit in der österreichischen Literatur nachzugehen. Zur Debatte werden folgende Phänomene gestellt:
 
  • Pansynchronie, Dyschronie und Anachronismus
  • Komprimierung und Akzeleration der Zeit
  • Vergegenwärtigung des Vergangenen
  • Formen der Vorwegnahme im utopischen bzw. dystopischen Denken
  • Formen der Verdinglichung der Zeit (Uhren, Kalender etc.) 
 
Konferencijos organizacinis komitetas: doc. dr. Aleksej Burov (" data-outlook-id="df9ada97-ff89-466c-b95d-a816e657acdf">); Tomas Vytautas Kotovičius (" data-outlook-id="4e78cf61-c814-408a-ab41-b939a61f5080">); Julius Barzdaitis ()

2 copy copy copy copy copy copy copy copy copy copy copy copy copy copy copy copy copy copy copy copy copy copy copy copy copy

Liepos 26 – rugpjūčio 1 d.  Antalieptėje (Zarasų raj.) vyko 23-oji VU Filologijos fakulteto ir asociacijos Academia Salensis surengta tarptautinė kalbotyros vasaros mokykla Academia Grammaticorum Salensis Vigesima Tertia.

Šis dvidešimt metų Salų dvare (Rokiškio raj.) vykęs ir tradiciškai vis dar Salų vasaros mokykla vadinamas mokslinis renginys nuo 2024 m. organizuojamas „Inovatorių slėniui“ priklausančiame buvusiame Antalieptės basųjų karmelitų vienuolyne bei gretimoje laboratorijoje „Medus“. 2024 m. daugumą organizacinių darbų iš mokyklos steigėjų ir daugiamečių rengėjų dr. Ginos Kavaliūnaitės-Holvoet ir prof. Akselio Holvoeto perėmė jaunosios kartos kolegų (tuomet dar doktorantų) grupė (dr. Danguolė Kotryna Kapkan, Jūratė Žukauskaitė, Richard Udes, Ignas Rudaitis). Kiek pasikeitė mokyklos formulė: laisvai susijusių teorinių paskaitų ciklų vietą užėmė specializuoti minikursai, daugiau dėmesio skiriama kalbinių duomenų apdorojimo bei statistinės analizės metodikai. Išliko tradicinės prie mokyklų prisišliejusios kalbotyros konferencijos.

Šių metų mokyklos tema buvo diachroniniai kalbos procesai bei juos sąlygojantys vidiniai ir išoriniai (vidinių raidos tendencijų ir kalbų sąveikos nulemti) veiksniai (Language Change Inside and Out). Paskaitas skaitė (ir praktines dirbtuves vedė) trys kviestiniai dėstytojai. Helsinkio universiteto asocijuotas profesorius Max Wahlström aptarė kalbų kontaktų ir jų vaidmens atskirų kalbų raidoje įvertinimo problematiką. Diuseldorfo Heinricho Heines universiteto profesorius Stefan Hartmann pristatė pastaruoju metu intensyviai plėtojamos diachroninės konstrukcijų gramatikos įnašą į kalbos raidos tyrimus. Brėmeno universiteto profesorė Alena Witzlack-Makarevich pristatė pasirinktas kalbos tyrimams pritaikytos inferencinės statistikos problemas ir vadovavo su šiuo kursu susijusioms dirbtuvėms.

Viena diena buvo skirta tradicinei konferencijai (su stendinių pranešimų sesija), kurioje dalyviai – nuo bakalauro studentų iki profesorių – galėjo neformalioje ir draugiškoje aplinkoje pristatyti savo pirmųjų arba ir pažengusių tyrimų rezultatus.

Mokykloje šiemet dalyvavo mokslininkai iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos, Vengrijos, Danijos, Švedijos, Suomijos ir Kinijos. Pramoginę ir kultūrinę renginio dalį šiemet sudarė smuikininkės Karolinos Beinarytės-Palekauskienės ir pianistės Daivos Stulgytės-Povilaitienės koncertas, bendras sutartinių dainavimas, vedamas Miglės Bikutės, ir žygis Šavašos pažintiniu taku.

Mokyklą šiemet per Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biurą (Deutsch-Baltisches Hochschulkontor) rėmė Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD), Lietuvos mokslo taryba ir Vilniaus universitetas.

3 copy copy copy copy copy copy copy copy copy copy copy copy copy copy copy copy copy copy copy

4 copy copy copy copy copy copy copy copy copy

5 copy copy copy copy copy copy copy copy

9 copy copy copy copy copy copy copy copy

2026 m. liepos 29 d. Antalieptėje, „Inovatorių slėnyje“, vyks Academia Grammaticorum Salensis Vigesima Tertia kalbotyros vasaros mokyklos konferencija „Language Change: Inside and Out“.

Konferencija suburs jaunuosius tyrėjus, dalyvaujančius kasmet organizuojamoje kalbotyros vasaros mokykloje, ir patyrusius kalbininkus iš Lietuvos ir užsienio universitetų. Konferencijos tema atkartoja vasaros mokyklos temą – ji skirta kalbos kaitos procesams, vidinėms ir išorinėms jų priežastims: kalbų kontaktams ir gramatinių konstrukcijų raidai. Programoje numatyti žodiniai ir stendiniai pranešimai aprėpia platų lingvistikos temų spektrą – nuo istorinės kalbotyros, kalbų kontaktų, iki kalbų politikos, ženklų kalbų tyrimų, psicholingvistikos ir sakytinio diskurso tyrimų. Konferencijos kviestinis pranešėjas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto doc. dr. Vladimiras Panovas, skaitys paskaitą „Want some beer? – Want! Constructions of spoken discourse and areal patterns“, skirtą sakytinio diskurso konstrukcijoms ir jų arealiniams dėsningumams.

Academia Grammaticorum Salensis jau dvidešimt trečius metus organizuoja Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas kartu su asociacija Academia Salensis. Šiemet renginį taip pat remia Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuras per Vokietijos akademinių mainų tarnybą (DAAD) Vokietijos Federacinės Respublikos Užsienio reikalų ministerijos lėšomis. Finansavimą šių metų vasaros mokyklai ir konferencijai taip pat skiria Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-ACO-26-33. 

Renginys atviras visiems. Daugiau informacijos galima rasti vasaros mokyklos ir konferencijos svetainėje.

Konferencijos_programa.png

657492465_1467668178645901_6453847390326431865_n.jpg

Birželio 29 ir 30 d. Filologijos fakultete, K. Donelaičio auditorijoje vyks tarptautinė mokslinė konferencija "KINGS, QUEENS, PRINCESSES. INTERNATIONAL CONFERENCE ON THE 500TH ANNIVERSARY OF THE BIRTH OF CATHERINE JAGIELLON", skirta Kotrynos Jogailaitės 500-osioms gimimo metinėms paminėti.

Ji buvo Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos duktė, Lenkijos ir Lietuvos karalaitė, vėliau Suomijos kunigaikštienė ir Švedijos karalienė.

Konferencijos temos: 
 
• moterys ir jų dinastiniai vaidmenys
• „moters karaliaus“ fenomenas Lenkijoje ir Skandinavijoje
• motina, žmona, sesuo, dukra, karalienė – tarp politikos ir privatumo
• moterų idealai XVI–XVII a.
 

Konferenciją organizuoja Vilniaus universiteto Polonistikos centras ir Opolės universiteto Ankstyvųjų naujųjų laikų tyrimų centras. 

Konferencijos pradžia: birželio 29 d. 10.00 val. 

Konferencjos kalba: anglų.

Programa.

J.G._Hilmarsson.png

Jörunduras Hilmarssonas biuletenio Linguistics Society of Iceland redakcijoje. 1992

 

Birželio 5–6 d. Vilniaus universitete (VU) vyks Filologijos fakulteto Skandinavistikos centro organizuojama konferencija „Atverti pamiršta, atrasti paslėpta: Islandija ir Lietuva“, skirta mokslininko ir vertėjo Jörunduro Garðar Hilmarssono atminimui bei Lietuvos ir Islandijos diplomatinių santykių atkūrimo 35-osioms metinėms. 

Islandų kalbininkas Jörunduras G. Hilmarssonas stipriai prisidėjo prie Islandijos ir Lietuvos kutūrinių ir politinių ryšių kūrimo. Jis inicijavo pirmąjį islandų kalbos seminarą VU ir pirmąjį lietuvių kalbos seminarą Islandijos universitete, taip pat pirmasis išvertė lietuvišką knygą į islandų kalbą ir tapo pirmuoju Lietuvos garbės konsulu Islandijoje. Šiemet jam būtų sukakę 80 metų.

Konferencijos atidarymo pranešimą „Morality and Expediency. Icelandic-Lithuanian Relations, 1918–1988“ (liet. „Moralė ir pragmatizmas. Islandijos ir Lietuvos santykiai 1918–1988 m.“) skaitys buvęs Islandijos prezidentas (2016–2024 m.), Islandijos universiteto profesorius Guðni Thorlacius Jóhannesson. 

Renginyje taip pat aštuoni kiti kviestiniai mokslininkai iš Islandijos, Lietuvos, Norvegijos ir Taivano pristatys savo tyrimus apie bendrą Lietuvos ir Islandijos kultūrinę atmintį, mažiau žinomas sąsajas tarp Lietuvos ir Islandijos, siekiančias vikingų laikus, besimezgusias netikėtais pavidalais tarpukariu ir Antrojo pasaulinio karo metais, puoselėtas per Šaltąjį karą ir suklestėjusias po 1991-ųjų. 

Konferencijos dalyviai išgirs apie islandistikos ištakas VU, islandų literatūrą lietuviškai ir lietuvišką literatūrą islandiškai, Islandijos ir Lietuvos kalbos politikos ideologijų ir praktikų paraleles ir skirtybes, islandų ir lietuvių kalbų mokymo metodikas, Jörunduro. G. Hilmarssono mokslinę veiklą ir kultūrinį palikimą. 

Renginį iškilmingai atidarys Islandijos Respublikos ambasadorius Lietuvai Harald Aspelund, VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, Islandijos garbės konsulas Dalius Radis, VU Filologijos fakuleto dekanas prof. Mindaugas Kvietkauskas, VU Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto direktorė dr. Erika Sausverde.

Konferencijos metus taip pat bus atidaryta dailininkės Þorgerður Jörundsdóttir (Jörunduro G. Hilmarssono dukters, gyvenusios su juo Lietuvoje 1971 m.) paroda „Persipynusios tikrovės“ ir  Jörunduro G. Hilmarssono atminimui skirta paroda. Konferencijos dalyviai taip pat dalyvaus festivalio „Ačiū Tau, Islandija“ atidarymo diskusijoje „Tarp Lietuvos ir Islandijos: bendros politikos, kultūros ir gyvenimų istorijos“.  

Detalią konferencijos ir lydinčių renginių programą galima rasti čia. 

Visi renginiai vyks anglų kalba.

Gegužės 29 d., penktadienį, 13.00 val. 313 aud. kviečiame į paskutinįjį šio semestro kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov. 

Siūlome perskaityti neseniai žurnale Nature Communications pasirodžiusį straipsnį apie kašalotų vokalizacijas kaip komunikacinę sistemą, savo kompleksiškumu artėjančią prie žmogaus kalbos. Padiskutuosime apie šio straipsnio idėjas iš lingvistų perspektyvos.

Susipažinti su straipsniu galite čia. 

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Microsoft Teams grupę.

Visi maloniai laukiami!

Gegužės 28 d. 18 val. Slavistikos katedra kviečia į Tomo Venclovos poezijos knygos „Peizažas su Polifemu“ (New York: Tamizdat) pristatymą. Renginys vyks VU Filologijos fakulteto 115A auditorijoje lietuvių ir rusų kalbomis.

Dalyvaus: poetas Tomas Venclova, vertėjai Anna Gluchova, Anna Galberštadt, Georgijus Jefremovas, Marina Voickaja, knygos sudarytojas ir leidėjas Jakov Klots.

Daugiau informacijos skaitykite čia. 

 

Peizazas_su_Polifemu.png