Baltijos kalbų ir kultūrų institutas

Jörunduras Hilmarssonas biuletenio Linguistics Society of Iceland redakcijoje. 1992

Birželio 5–6 d. Vilniaus universitete (VU) vyks Filologijos fakulteto Skandinavistikos centro organizuojama konferencija „Atverti pamiršta, atrasti paslėpta: Islandija ir Lietuva“, skirta mokslininko ir vertėjo Jörunduro Garðar Hilmarssono atminimui bei Lietuvos ir Islandijos diplomatinių santykių atkūrimo 35-osioms metinėms. 

Islandų kalbininkas Jörunduras G. Hilmarssonas stipriai prisidėjo prie Islandijos ir Lietuvos kutūrinių ir politinių ryšių kūrimo. Jis inicijavo pirmąjį islandų kalbos seminarą VU ir pirmąjį lietuvių kalbos seminarą Islandijos universitete, taip pat pirmasis išvertė lietuvišką knygą į islandų kalbą ir tapo pirmuoju Lietuvos garbės konsulu Islandijoje. Šiemet jam būtų sukakę 80 metų.

Konferencijos atidarymo pranešimą „Morality and Expediency. Icelandic-Lithuanian Relations, 1918–1988“ (liet. „Moralė ir pragmatizmas. Islandijos ir Lietuvos santykiai 1918–1988 m.“) skaitys buvęs Islandijos prezidentas (2016–2024 m.), Islandijos universiteto profesorius Guðni Thorlacius Jóhannesson. 

Renginyje taip pat aštuoni kiti kviestiniai mokslininkai iš Islandijos, Lietuvos, Norvegijos ir Taivano pristatys savo tyrimus apie bendrą Lietuvos ir Islandijos kultūrinę atmintį, mažiau žinomas sąsajas tarp Lietuvos ir Islandijos, siekiančias vikingų laikus, besimezgusias netikėtais pavidalais tarpukariu ir Antrojo pasaulinio karo metais, puoselėtas per Šaltąjį karą ir suklestėjusias po 1991-ųjų. 

Konferencijos dalyviai išgirs apie islandistikos ištakas VU, islandų literatūrą lietuviškai ir lietuvišką literatūrą islandiškai, Islandijos ir Lietuvos kalbos politikos ideologijų ir praktikų paraleles ir skirtybes, islandų ir lietuvių kalbų mokymo metodikas, Jörunduro. G. Hilmarssono mokslinę veiklą ir kultūrinį palikimą. 

Renginį iškilmingai atidarys Islandijos Respublikos ambasadorius Lietuvai Harald Aspelund, VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, Islandijos garbės konsulas Dalius Radis, VU Filologijos fakuleto dekanas prof. Mindaugas Kvietkauskas, VU Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto direktorė dr. Erika Sausverde.

Konferencijos metus taip pat bus atidaryta dailininkės Þorgerður Jörundsdóttir (Jörunduro G. Hilmarssono dukters, gyvenusios su juo Lietuvoje 1971 m.) paroda „Persipynusios tikrovės“ ir  Jörunduro G. Hilmarssono atminimui skirta paroda. Konferencijos dalyviai taip pat dalyvaus festivalio „Ačiū Tau, Islandija“ atidarymo diskusijoje „Tarp Lietuvos ir Islandijos: bendros politikos, kultūros ir gyvenimų istorijos“.  

Detalią konferencijos ir lydinčių renginių programą galima rasti čia. 

Visi renginiai vyks anglų kalba.

Gegužės 29 d., penktadienį, 13.00 val. 313 aud. kviečiame į paskutinįjį šio semestro kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov. 

Siūlome perskaityti neseniai žurnale Nature Communications pasirodžiusį straipsnį apie kašalotų vokalizacijas kaip komunikacinę sistemą, savo kompleksiškumu artėjančią prie žmogaus kalbos. Padiskutuosime apie šio straipsnio idėjas iš lingvistų perspektyvos.

Susipažinti su straipsniu galite čia. 

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Microsoft Teams grupę.

Visi maloniai laukiami!

Gegužės 28 d. 18 val. Slavistikos katedra kviečia į Tomo Venclovos poezijos knygos „Peizažas su Polifemu“ (New York: Tamizdat) pristatymą. Renginys vyks VU Filologijos fakulteto 115A auditorijoje lietuvių ir rusų kalbomis.

Dalyvaus: poetas Tomas Venclova, vertėjai Anna Gluchova, Anna Galberštadt, Georgijus Jefremovas, Marina Voickaja, knygos sudarytojas ir leidėjas Jakov Klots.

Daugiau informacijos skaitykite čia. 

Gegužės 21 d.  (ketvirtadienis)

 10.00 Iškilmingas atidarymas

Tarptautinė studentų konferencija „Filologiniai skaitiniai” („Lektury filologiczne”)

 K. Donelaičio auditorija

10.15–14.15.

 Moderuoja: Daniel Daukševič, Ewa Zakrzewska (II kurso studentai)

1. Filip Bukowski (doktorantas, Torunės M. Koperniko universitetas), Cmentarny cień – pod powierzchnią znaczeń. Symbolizm w jednoaktówce „Sen Krysty. Misterium zaduszne” Stefana Grabińskiego.

2. Agata Czapiewska (doktorantė, Torunės M. Koperniko universitetas), Na szlakach ezoteryki wileńskiej. Wilno jako miasto-medium w eseistyce Stanisława Przybyszewskiego

3. Gabriela Grzelak (magistrantė, II kursas, Varšuvos universitetas), Do końca naszego życia pamiętać – kategoria pamięci w „Lalku” Zbigniewa Herberta

4. Daniel Daukševič (lenkų filologija, II kursas, VU), W jakim języku Polacy na Litwie korzystają z AI (na podstawie badań ankietowych) 

5. Ewa Zakrzewska (lenkų filologija, II kursas, VU), Słownictwo motoryzacyjne w języku młodzieży z Wileńszczyzny

6. Justyna Ida Candravičienė (lenkų filologija, IV kursas, VU), Kognitywny obraz drzew w podaniach Mieczysława Dowojny-Sylwestrowicza 

7. Malgožata Raicevičiūtė (lenkų filologija, III kursas, VU), Bajka jako pomost między kulturami, czyli o tym, jak opowieści łączą ludzi z różnych stron granicy

11.45 – 12.00 Kavos pertrauka (15 min.)

8. Milda Statkutė (prancuzų filologija, II kursas, gretutinės polonistikos studijos, VU), Frazeologizmai su daiktavardžiu “akis” ir veiksmažodžiais “matyti”, “žiūrėti” lenkų, prancūzų ir lietuvių kalbose. Semantinė analizė ir ekvivalentai/

Frazeologizmy z rzeczownikiem „oko” oraz czasownikami „widzieć”, „patrzeć” w języku polskim, francuskim i litewskim. Analiza semantyczna i ekwiwalenty

9. Violeta Salvinska (polonistika, I kursas, VU), Felietony z dziennika „Kurier Wileński” w 2026 roku 

10. Marta Sadovska (polonistika, I kursas, VU), Analiza typów tytułów na pierwszych stronach „Kuriera Wileńskiego” 

11. Juzef Jakšta (lenkų filologija, III kursas, VU), „Grażyna” Adama Mickiewicza. Cechy „poematu archeologicznego”

12. Juliana Amelia Mickevič (lenkų filologija, III kursas, VU), Poetka Karolina Proniewska – muza Antanasa Baranauskasa

13. Kamilė Barškutytė (lenkų filologija, III kursas, VU), Portrety kobiet w wybranych utworach Emmy Jeleńskiej-Dmochowskiej 

14. Beata Zenkevič (lenkų filologija, III kursas, VU), Apoteoza Francji w powieściach Antoniego Libery „Madame” i Andreïa Makine’a „Testement francuski”(„Le testament français”). Analiza komparatystyczna

15. Karolina Kežun (lenkų filologija, III kursas, VU), Wilno wielonarodowościowe w powieści Tadeusza Konwickiego „Kronika wypadków miłosnych”

16. Nazar Magier-Šman (lenkų filologija, III kursas, VU), Polacy - bohaterowie gier komputerowych

17. Margarita Anuškevič (Istorijos fakultetas, III kursas, VU) „Podania i legendy wileńskie” po litewsku: różnice między zbiorem Władysława Zahorskiego a wolnym przekładem P. Vingisa

14. 20  Konferencjjos uždarymas 

Kiti renginiai:

Gegužės 20 d. (trečiadienis), 15.15 – ekskursija į Markučių dvarą (Subačiaus g. 124). Po ekskursijos - paskaita habil. dr. Magdalenos  Woźniewskos-Działak (Varšuva) „Promethidion” Cypriana Norwida jako wstęp do refleksji o sztuce współczesnej (z wątkiem litewskim w tle).

Gegužės 22 d. (penktadienis) –  ekskursija į Druskininkus.

Renginių rėmėjai: VU Filologijos fakultetas ir Lenkijos Respublikos Ambasada Vilniuje

Gegužės 22–23 d. Vilniaus universiteto Slavistikos katedra rengia studentų konferenciją „Tretieji studentų skaitymai“. Konferencija vyks VU Filologijos fakulteto (Universiteto g. 5, Vilnius) А8 ir А9 auditorijose.

Konferencijoje dalyvauja 28 studentai iš Austrijos, Estijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Sakartvelo, Slovakijos ir Vengrijos.

Konferencijos metu bus aptariami socialinių tinklų reiškiniai, politinis diskursas, fotografijos vaidmuo visuomenėje bei japonizmo fenomenas interneto kultūroje. Didelis dėmesys bus skiriamas literatūros interpretacijoms – nuo F. Dostojevskio ir N. Gogolio kūrinių iki šiuolaikinės fantastikos ir distopijos. Taip pat bus aptariami folkloro motyvai kine, diktatūros vaizdavimas dramaturgijoje, kalbų interferencija, politinė retorika ir kalbos pokyčiai skaitmeninės komunikacijos kontekste.

Ši konferencija – tai kūrybinga akademinė erdvė, suteikianti galimybę studentams pristatyti savo tyrimus, dalintis idėjomis ir įsitraukti į prasmingą mokslinį dialogą. Linkime visiems dalyviams sėkmingų pranešimų, įkvepiančių diskusijų ir vertingų akademinių patirčių.

Konferencijos programa čia.

Studentų skaitymų organizacinio komiteto el. paštas: 

Gegužės 8 d., penktadienį, 13.00 val. 313 aud. vėl kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov. 

Šį kartą siūlome perskaityti Johno R. Tayloro straipsnį "Metaphors of Linguistic Knowledge". Jame nagrinėjamos dvi pagrindinės metaforos, kuriomis remiantis konceptualizuojamos kalbinės žinios (the knowledge of language). Tai bus įdomi medžiaga diskusijoms.

Susipažinti su straipsniu galite čia

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Microsoft Teams grupę.

Visi maloniai laukiami!

Minėdami Henriko Ibseno 120-ąsias mirties metines, visus skandinavistus ir ne tik kviečiame į vertėjo, Oslo universiteto lektoriaus Eriko Skuggeviko paskaitą „The Ups and Downs of Translating Ibsen” (anglų k.) ir literatūros vertimo seminarą „Om å oversette fra norsk“ (norvegų / anglų k.). 

Laikas: balandžio 24 d., 11.00–12.30 val. (paskaita) ir 13.00–14.30 val. (seminaras) 

Vieta: Skandinavistikos centras, 314 aud.  

Erik Skuggevik is a literary translator and a lecturer of Norwegian at the University of Oslo. His translations include The Plays of Henrik Ibsen for Penguin Classics, and modern Norwegian writers like Ketil Bjørnstad, Johan Harstad, Lars Ramslie and Levi Henriksen. He has also translated non-fiction biographies and newspaper cartoons. Erik has taught Translation and Communication Theory at various universities in the UK, including University of Surrey, University of Westminster and UCL.