Baltijos kalbų ir kultūrų institutas

Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedra, bendradarbiaudama su Vokietijos kultūros forumu Rytų Europoje (Potsdamas), Tartu universiteto Vokiečių kalbos ir literatūros katedra bei Potsdamo universiteto Germanistikos institutu, kviečia į Ketvirtąją tarpkryptinę jaunųjų mokslininkų ir doktorantų iš Vokietijos ir Baltijos šalių konferenciją. 

Konferencija vyks spalio 17–18 d. VU Filologijos fakultete Germanistikos studijų kabinete (A9).

Konferencijos kalba: vokiečių k. 

Konferencijos organizatoriai: doc. dr. Aleksej Burov (Vokiečių filologijos katedra) ir dr. Martin Pabst (Vokietijos kultūros forumas)

Su konferencijos programa galima susipažinti ČIA.

Daugiau informacijos apie renginį vokiečių kalba: 

Die deutschbaltische Literatur ist – so begann Gero von Wilpert seine Deutschbaltische Literaturgeschichte – eine „kleine Literatur, eine Literatur der Vergangenheit und eine Literatur ohne Zukunft, eine Literatur, die im Aussterben ist und die es nur noch so lange geben wird, wie Menschen sich ihrer annehmen, sie lesen und vielleicht gar erörtern.“ Möglicherweise würde der 2009 verstorbene Germanist staunen, wie lebhaft an estnischen, lettischen und litauischen Universitäten heute noch eben diese deutschbaltische Literatur – als Teil einer baltischen Literatur in deutscher Sprache – von jungen Germanist:innenakademisch erörtert wird. Auch wenn unter den Student:innen der Geschichte an den baltischen Universitäten die Deutschkenntnisse rückläufig sind und die meisten sich primär der jüngeren Geschichte zuwenden, gibt es in auch hier – wie auch in anderen kulturwissenschaftlichen/-geschichtlichen Fächern – weiterhin Nachwuchswissenschaftler:innen, die sich mit Themen befassen, die den deutsch(baltisch)en Anteil an Geschichte und Kultur der baltischen Länder berühren. Ebenso entscheiden sich auch an deutschen Universitäten Student:innen und Doktorand:innen immer wieder dafür, „baltische Themen“ zu erforschen. An all diese Nachwuchswissenschaftler:innen richtet sich die Interdisziplinäre deutsch-baltische Nachwuchstagung (IDBN), die ihnen jährlich einen Ort – in diesem Jahr an der Universität Vilnius – bieten soll, eigene Forschungsergebnisse zu präsentieren, miteinander zu diskutieren und sich zu vernetzen.

2026 m. spalio 8–9 d. VU Filologijos fakulteto K. Donelaičio auditorijoje vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Prūsistika ir baltų istorinė kalbotyra“, skirta ilgamečio VUprofesoriaus Vytauto Mažiulio (1926–2009) gimimo šimtmečiui. Konferenciją organizuoja VU Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Baltistikos katedra.

Vytautas Mažiulis – vienas ryškiausių XX a. baltistų, prūsų kalbos etimologijos žodyno ir daugelio kitų reikšmingų mokslo darbų autorius, prūsų kalbos paminklų leidimo parengėjas.

Konferencijoje dalyvaus ir pranešimus įvairiais istorinės baltų istorinės kalbotyros klausimais pristatys 25 tyrėjai iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Čekijos, Kroatijos, Vokietijos, Austrijos, Italijos, Švedijos.

Konferencijos metu taip pat bus atidaryta paroda „Profesoriaus Vytauto Mažiulio (1926–2009) mokslinė veikla“ Vilniaus universiteto bibliotekoje.

Konferencijos programa.

Pranešimų tezės.

XXI amžiaus poezija gyvuoja įvairių estetinių, kultūrinių ir socialinių pokyčių sankirtoje. Kinta poetinės kalbos formos, žanrų ribos, santykis su tradicija ir naujosiomis medijomis, o poezija vis dažniau tampa erdve, kurioje reflektuojami asmeniniai, istoriniai ir geopolitiniai išgyvenimai. Vidurio Europos regionas, pasižymintis kultūrų, kalbų ir istorinių patirčių įvairove, suteikia išskirtinę terpę šiems procesams stebėti ir analizuoti.

Konferencijoje svarstysime, kokia yra XXI amžiaus poezija, kokiomis estetinėmis ir idėjinėmis trajektorijomis ji juda ir kaip ją veikia Vidurio Europos kultūrinis kontekstas.

 Pradžia 9 val. Donelaičio auditorijoje.

Daugiau informacijos programoje.

• Pansynchronie, Dyschronie und Anachronismus
• Komprimierung und Akzeleration der Zeit
• Vergegenwärtigung des Vergangenen
• Formen der Vorwegnahme im utopischen bzw. dystopischen Denken
• Formen der Verdinglichung der Zeit (Uhren, Kalender etc.) 

Liepos 26 – rugpjūčio 1 d.  Antalieptėje (Zarasų raj.) vyko 23-oji VU Filologijos fakulteto ir asociacijos Academia Salensis surengta tarptautinė kalbotyros vasaros mokykla Academia Grammaticorum Salensis Vigesima Tertia.

Šis dvidešimt metų Salų dvare (Rokiškio raj.) vykęs ir tradiciškai vis dar Salų vasaros mokykla vadinamas mokslinis renginys nuo 2024 m. organizuojamas „Inovatorių slėniui“ priklausančiame buvusiame Antalieptės basųjų karmelitų vienuolyne bei gretimoje laboratorijoje „Medus“. 2024 m. daugumą organizacinių darbų iš mokyklos steigėjų ir daugiamečių rengėjų dr. Ginos Kavaliūnaitės-Holvoet ir prof. Akselio Holvoeto perėmė jaunosios kartos kolegų (tuomet dar doktorantų) grupė (dr. Danguolė Kotryna Kapkan, Jūratė Žukauskaitė, Richard Udes, Ignas Rudaitis). Kiek pasikeitė mokyklos formulė: laisvai susijusių teorinių paskaitų ciklų vietą užėmė specializuoti minikursai, daugiau dėmesio skiriama kalbinių duomenų apdorojimo bei statistinės analizės metodikai. Išliko tradicinės prie mokyklų prisišliejusios kalbotyros konferencijos.

Šių metų mokyklos tema buvo diachroniniai kalbos procesai bei juos sąlygojantys vidiniai ir išoriniai (vidinių raidos tendencijų ir kalbų sąveikos nulemti) veiksniai (Language Change Inside and Out). Paskaitas skaitė (ir praktines dirbtuves vedė) trys kviestiniai dėstytojai. Helsinkio universiteto asocijuotas profesorius Max Wahlström aptarė kalbų kontaktų ir jų vaidmens atskirų kalbų raidoje įvertinimo problematiką. Diuseldorfo Heinricho Heines universiteto profesorius Stefan Hartmann pristatė pastaruoju metu intensyviai plėtojamos diachroninės konstrukcijų gramatikos įnašą į kalbos raidos tyrimus. Brėmeno universiteto profesorė Alena Witzlack-Makarevich pristatė pasirinktas kalbos tyrimams pritaikytos inferencinės statistikos problemas ir vadovavo su šiuo kursu susijusioms dirbtuvėms.

Viena diena buvo skirta tradicinei konferencijai (su stendinių pranešimų sesija), kurioje dalyviai – nuo bakalauro studentų iki profesorių – galėjo neformalioje ir draugiškoje aplinkoje pristatyti savo pirmųjų arba ir pažengusių tyrimų rezultatus.

Mokykloje šiemet dalyvavo mokslininkai iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos, Vengrijos, Danijos, Švedijos, Suomijos ir Kinijos. Pramoginę ir kultūrinę renginio dalį šiemet sudarė smuikininkės Karolinos Beinarytės-Palekauskienės ir pianistės Daivos Stulgytės-Povilaitienės koncertas, bendras sutartinių dainavimas, vedamas Miglės Bikutės, ir žygis Šavašos pažintiniu taku.

Mokyklą šiemet per Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biurą (Deutsch-Baltisches Hochschulkontor) rėmė Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD), Lietuvos mokslo taryba ir Vilniaus universitetas.

2026 m. liepos 29 d. Antalieptėje, „Inovatorių slėnyje“, vyks Academia Grammaticorum Salensis Vigesima Tertia kalbotyros vasaros mokyklos konferencija „Language Change: Inside and Out“.

Konferencija suburs jaunuosius tyrėjus, dalyvaujančius kasmet organizuojamoje kalbotyros vasaros mokykloje, ir patyrusius kalbininkus iš Lietuvos ir užsienio universitetų. Konferencijos tema atkartoja vasaros mokyklos temą – ji skirta kalbos kaitos procesams, vidinėms ir išorinėms jų priežastims: kalbų kontaktams ir gramatinių konstrukcijų raidai. Programoje numatyti žodiniai ir stendiniai pranešimai aprėpia platų lingvistikos temų spektrą – nuo istorinės kalbotyros, kalbų kontaktų, iki kalbų politikos, ženklų kalbų tyrimų, psicholingvistikos ir sakytinio diskurso tyrimų. Konferencijos kviestinis pranešėjas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto doc. dr. Vladimiras Panovas, skaitys paskaitą „Want some beer? – Want! Constructions of spoken discourse and areal patterns“, skirtą sakytinio diskurso konstrukcijoms ir jų arealiniams dėsningumams.

Academia Grammaticorum Salensis jau dvidešimt trečius metus organizuoja Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas kartu su asociacija Academia Salensis. Šiemet renginį taip pat remia Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuras per Vokietijos akademinių mainų tarnybą (DAAD) Vokietijos Federacinės Respublikos Užsienio reikalų ministerijos lėšomis. Finansavimą šių metų vasaros mokyklai ir konferencijai taip pat skiria Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-ACO-26-33. 

Renginys atviras visiems. Daugiau informacijos galima rasti vasaros mokyklos ir konferencijos svetainėje.

Birželio 29 ir 30 d. Filologijos fakultete, K. Donelaičio auditorijoje vyks tarptautinė mokslinė konferencija "KINGS, QUEENS, PRINCESSES. INTERNATIONAL CONFERENCE ON THE 500TH ANNIVERSARY OF THE BIRTH OF CATHERINE JAGIELLON", skirta Kotrynos Jogailaitės 500-osioms gimimo metinėms paminėti.

Ji buvo Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos duktė, Lenkijos ir Lietuvos karalaitė, vėliau Suomijos kunigaikštienė ir Švedijos karalienė.

Konferenciją organizuoja Vilniaus universiteto Polonistikos centras ir Opolės universiteto Ankstyvųjų naujųjų laikų tyrimų centras. 

Konferencijos pradžia: birželio 29 d. 10.00 val. 

Konferencjos kalba: anglų.

Programa.