Sidebar

Skandinavistikos centro studentų konferencija

Gegužės 14-15 d. vyks Skandinavistikos centro studentų konferencija, tradiciškai rengiama kiekvieną pavasarį.

BA studentai skandinavų kalbomis (šiemet pirmą kartą ne tik norvegiškai, daniškai ir švediškai, bet ir suomiškai) pristatys savo rašomus bakalauro darbus dviejose sekcijose – Lingvistikos bei Literatūros ir kino. Pirmą kartą – nuotoliniu būdu, MS Teams platformoje.

Programa > 

Studentų germanistų mokslinė konferencija „Wissenschaftliche Tagung der Germanistikstudierenden 2020: Sprache und Literatur“

Kiekvienias metais Vokiečių filologijos katedros rengiama studentų germanistų mokslinė konferencija šiemet vyks, kaip ir numatyta, balandžio 17 dieną „MS Teams“ platformoje.

Numatoma pradžia 10.45 val. Prisijungti bus galima nuo 10.30 val. Išsamiau apie tai informuosime artimiausiu metu.

Jei turėtumėte klausimų, rašykite adresu 

Seminaras „Pas skandinavus“

Kovo 6 d., penktadienį, 15.00 val, 402 aud. tęsis seminaras Pas skandinavus, vadovas Axel Holvoet.

Tema: Sangrąža, metonimija ir argumentų struktūra.

A. Holvoet apie seminarą: „Literatūroje dažnai randame supraprastintą sangrąžos sampratą, kai ši sąvoka apibrėžiama remiantis S ir O (A ir P) koreferentiškumu. Savo pranešime pasiūlysiu ne koreferentiškumu, o koinstanciacija grindžiamą sangrąžos sampratą, kuri deramai atsižvelgia į fundamentinę metonimijos reikšmę sangrąžai. Ši patikslinta sangrąžos samprata leidžia geriau paaiškinti diachroninį sangrąžos sensu stricto santykį su kitomis kategorijomis (antipasyvais ir antikauzatyvais) ir tiksliau nustatyti minėtų kategorijų ribas.

Seminaras „Akademinių frazių sąvadas ir studentų darbų fraziškumo tyrimai“

Kovo 6 d., penktadienį, 14.00 val. K. Būgos aud. vyks Taikomosios kalbotyros instituto (Lietuvių kalbos katedros, Lituanistinių studijų katedros) ir Baltijos kalbų ir kultūrų instituto (Vokiečių filologijos katedros) organizuojamas seminaras Akademinių frazių sąvadas ir studentų darbų fraziškumo tyrimai

Seminarą ves Lietuvių kalbos katedros docentė Vilma Zubaitienė. 

2017–2019 m. Vilniaus universitete vykdytas mokslinis projektas Studentų darbų fraziškumo tyrimai ir interaktyvusis frazemų sąvadas (http://www.fraziskumas.flf.vu.lt/). Jo tikslas buvo ištirti, kaip studentų rašto darbuose vartojamos akademinės frazės. Šiam tikslui pasiekti naudotasi specialiai sukurtu penkių pagrindinių mokslo sričių (humanitarinių, socialinių, biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų) pirmosios pakopos studentų darbų tekstynu. Atlikto tyrimo rezultatai pristatomi kolektyvinėje monografijoje.

Kitas projekto tikslas – iš tekstyno atrinktos medžiagos pagrindu ir remiantis atliktais tyrimais parengti interaktyvųjį atviros prieigos akademinės kalbos frazių (pastoviųjų žodžių junginių ir didesnių frazių) sąvadą. Interaktyvusis akademinių frazių sąvadas pasiekiamas internete adresu http://www.frazynas.flf.vu.lt/. Iš viso jame pateikta apie 3,5 tūkst. studentų baigiamiesiems darbams tinkamų frazių. 

Paskaita „Uralic studies: current state of research and education“

Kovo 6 d., penktadienį, 13.00 val. 115A aud. BKKI kviečia Fakulteto bendruomenę į dr. Susannos Virtanen (Helsinkio universitetas) paskaitą Uralic studies: current state of research and education.

Susanna Virtanen atlieka podoktorantūros stažuotę Helsinkio universitete. 2015 m. ji apsigynė disertaciją, kurioje nagrinėjo rytų mansių kalbos tranzityvumą. 

Savo paskaitoje Susanna kalbės apie uraliečių kalbų tarpusavio giminystės ryšius, naujausius tyrimus, išnykstančias kalbas ir uralistikos (finougristikos) studijų perspektyvas.

Paskaita vyks anglų kalba. 

Seminaras „Pas skandinavus“

Rytoj, vasario 14 d., 15.00 val., 402 aud. vyks BKC seminaras, tradiciškai vadinamas Seminaru pas skandinavus.

Pranešėjas: Axel Holvoet

Tema: Irealio semantikos problemos

Abstraktas: Irealio sąvoka kalbų tipologijoje ir kalbos teorijoje yra kontroversiška. Kai kurie tyrėjai pripažįsta nerealumo prototipu grindžiamos kategorijos deskriptyvinį ir tipologinį validumą, bet vis dažniau manoma, kad kiekvienos kalbos irealis tėra atskirų gramatikalizacijos istorijų suma. Savo pranešime pasiūlysiu kompromisinį sprendimą, įrodinėdamas, kad irealis negali būti redukuojamas iki atskirų gramatikalizacijos atvejų, o siekiant paaiškinti labai plačia vartojimo sritimi pasižyminčio irealio atsiradimą būtina operuoti skirtingais žemesnio lygmens apibendrinimais, kurių išskirsiu du tipus: nefaktyvumą ir unanchoring.

Akselis

Dr. Ramunės Čičirkaitės paskaita

Gruodžio 13 d., penktadienį, 15.00-16.00 val. 402 aud. Fakulteto bendruomenė kviečiama į sociolingvistikos būrelio narės dr. Ramunės Čičirkaitės paskaitą ir diskusiją Žurnalistų tarties neformalėjimas: nuo vadovėlinio standarto link Vilniaus kalbos.

Jau keletą dešimtmečių Europoje stebimi viešosios erdvės privatėjimo ir viešosios kalbos neformalėjimo procesai. Žiniasklaidos tyrimai rodo, kad konservatyvių tarties formų TV ir radijo eteryje mažėja, o viešajai kalbai tinkamiausios kalbos statusą įgauna didmiesčių, pirmiausia – sostinės, kalbos formos. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų bendruomenių, sakytinės žiniasklaidos kalba laikoma geriausia atmaina. Tačiau iki šiol praktiškai nebuvo tirta, ar joje vyksta panašūs pokyčiai kaip kitur.  Paskaitoje bus pristatytas diachroninis Lietuvos TV ir radijo tarties raidos tyrimas nuo 1960 m. iki šių dienų. Tyrimas atliktas detaliai analizuojant vieną tarties ypatybę – vadinamąjį balsių trumpinimą, kai rašto kalbos nekirčiuoti ilgieji balsiai tariami trumpiau, pavyzdžiui, įdomus, mokyklų tariama kaip idomus, mokyklu. Kodėl ši ypatybė? Teigiama ir mano pačios tyrimai rodo, kad ji būdinga vilniečiams. Taigi sužinosite, kaip keičiasi žurnalistų kalba, ar jie laikosi normintojų nustatyto tarties idealo  ir kam – norminei ar Vilniaus kalbai – artimesnė žurnalistų tartis. Tyrimas yra dalis tarptautinio projekto Standard language ideology in contemporary Europe, vadovaujamo Kopenhagos universiteto prof. Tore Kristiansen.

Dr. Ramunė Čičirkaitė dirba Lietuvių kalbos instituto Sociolingvistikos centre. Prieš keletą mėnesių ji apgynė daktaro disertaciją apie Vilniaus kalbą ir jos santykį su žiniasklaidos kalba. 

Seminaras „Senųjų lietuviškų tekstų rengimas mokslo tyrimams“

Lapkričio 28–29 d. Fakulteto bendruomenė kviečiama į tarptautinį mokslinį seminarą „Senųjų lietuviškų tekstų rengimas mokslo tyrimams“, subursiantį ne tik senųjų lietuviškų tekstų rengėjus ir tyrėjus, bet ir visus besidominčius tekstų skaitmeninimu.

Mokslinį seminarą sudarys dvi dalys:

           9.00–12.40  Moksliniai pranešimai (107 auditorija)  

           14.00–17.30  Kūrybinės dirbtuvės  (A4 auditorija)

Smulkesnė programa > 

Renginio tezės >

 

Mokslinius pranešimus skaitys ir tekstų skaitmeninimo patirtimi dalinsis pranešėjai iš Lietuvos, Vokietijos, Latvijos, Rusijos ir Lenkijos, o kūrybines dirbtuves ves programuotojas dr. Wolf-Dieter Syring, turintis ilgametę Šventojo Rašto tekstų skaitmeninimo patirtį, ir informacinių technologijų bakalauras Ignas Rudaitis, besidomintis kompiuterinės lingvistikos tyrimais. 

Renginys atviras visiems, tačiau norintiems dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse BŪTINA registracija adresu  (nurodant vardą, pavardę ir ar reikalingas kompiuteris (galima turėti savo)).

Renginio plakatas >

Kūrybinių dirbtuvių plakatas >

Kūrybinių dirbtuvių aprašas >

Renginio kalbos: lietuvių, anglų ir vokiečių

Renginį organizuoja: Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas

Renginį remia: Valstybinė lietuvių kalbos komisija

 

3 plakatas galutinis

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos