Sidebar

Polonistikos dienos 2022

Polonistikos centras maloniai kviečia į XIX tarptautinę studentų polonistų mokslinę konferenciją, kuri vyks š. m. gegužės 19 d. (ketvirtadienį) 10.40–14.30 val. A. Mickevičiaus (119) aud.

Konferencijos programa > 

Gegužės 20 d. doktorantų seminaras

Gegužės 20 d., penktadienį, 13.00 val. A7 aud. kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir dr. Vladimir Panov. 

Šiame seminare bus tęsiama diskusija apie sinchroniją ir diachroniją. Siūloma perskaityti Haspelmatho straipsnį Can cross-linguistic regularities be explained by constraints on change? Tekstas >

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę > 

Visi maloniai laukiami!

Mokslinių straipsnių rinkinio „Lietuvos ir Turkijos istorinės, kultūrinės ir literatūrinės sąsajos. Totorių ir karaimų įnašas“ pristatymas

Gegužės 11 d., trečiadienį, 18 val. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) vyks Vilniaus universiteto mokslinių straipsnių rinkinio „Lietuvos ir Turkijos istorinės, kultūrinės ir literatūrinės sąsajos. Totorių ir karaimų įnašas“ pristatymas.

Pristatymo renginyje dalyvaus rinkinio sudarytoja doc. dr. Galina Miškinienė, knygos recenzentas dr. Tomas Čelkis, Turkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. Gökhan Turan, Tarpparlamentinių ryšių su Turkijos Respublika grupės pirmininkas Kazys Starkevičius, Bažnytinio paveldo muziejaus parodos „Pro Rytų vartus: Orientas Lietuvos liturginėje tekstilėje XVI–XX amžiais“ kuratorė dr. Gabija Surdokaitė-Vitienė. Renginį moderuoja Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė.

Maloniai kviečiame! 17 val. taip pat vyks ekskursija po parodą.


Leidinys skirtas paminėti Turkijos ir Lietuvos 1930 m. rugsėjo 17 d. pasirašytos ir 1931 m. birželio 9 d. ratifikuotos Draugystės sutarties 90-ąsias metines, prisimenant Lietuvos totorių ir karaimų indėlį į istorinius santykius.

Osmanų imperiją ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (toliau – LDK) XV–XVI a. siejo ilgaamžiai diplomatiniai santykiai. 1919 m. Lietuvai, o 1923 m. Turkijai paskelbus savo šalių nepriklausomybę, buvo palaikomi draugiški ryšiai. Oficialiai Turkijos ir Lietuvos diplomatiniai santykiai buvo užmegzti 1930 m. Maskvoje pasirašius Draugystės paktą. Turkija nepripažino 1940 m. Sovietų Sąjungos paskelbtos Baltijos valstybių okupacijos. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, dviejų šalių diplomatiniai santykiai buvo atkurti 1991 m. rugsėjo 3 dieną. Šiandien šias šalis sieja ne tik diplomatiniai, bet ir turizmo, prekybos, mokslo ir švietimo ryšiai.

2006 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus oficialaus vizito Turkijos Respublikoje metu Turkijos Respublikos Prezidentas Ahmetas Necdetas Sezeras įteikė istorinę vertę turinčių, 1930 m. ir 1932 m. rašytų Turkijos ir Lietuvos draugiškų santykių ratifikavimo, Turkijos ambasadoriaus Maskvoje akreditavimo dokumentų bei Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos rašytų laiškų pirmajam, Turkijos tėvu vadinamam, Turkijos Respublikos Prezidentui Mustafai Kemaliui Atatiurkui (Mustafa Kemal Atatürk) kopijas. Tai simboliška dovana, liudijanti beveik amžių trunkančius draugiškus dvišalius santykius.

Lietuvos ir Turkijos valstybių dvišaliuose santykiuose svarbų vaidmenį suvaidino ir dvi Rytų tautos, nuo XIV a. gyvenančios LDK žemėse. Būtent totoriai ir karaimai tapo natūraliais Rytų kultūros skleidėjais. Šių etninių grupių atstovai per visus amžius neprarado ryšių su savo istorine tėvyne bei tėvynainiais Rytuose. Turima nemažai informacijos apie karaimų keliones į Krymą ir Šventąją žemę – Jeruzalę, o totorių – į Stambulą ir Meką. Mokėdami gimtąją kalbą, priklausančią tiurkų kipčiakų kalbinei grupei, totoriai ir karaimai garbingai tarnavo juos priėmusiai valstybei ir atstovavo jos interesams. Lietuvos totoriai dažnai dirbo vertėjais ir raštininkais didžiojo kunigaikščio kanceliarijoje, jų paslaugomis naudojosi pasiuntinybės į Didžiąją ordą, Osmanų imperiją ir Krymo Chanatą.

Straipsnių rinkinyje originalo kalbomis (anglų, lietuvių, rusų ir turkų) svarstoma apie Lietuvos ir Turkijos santykius ir jų pasikeitimą po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo (1795 m.), gvildenamas požiūris ir santykis su Osmanų imperija Abiejų Tautų Respublikoje XVIII a., aptariamos dviejų šalių bendravimo tendencijos tarpukariu. Atskleidžiama kultūrinė įvairovė, kuri palietė ir paliko pėdsaką tiek Europoje, tiek LDK. Leidinyje pristatomi totorių ir karaimų istorija ir kultūra, tradicijos ir raštija, kontaktai su Turkija ir jų reikšmė gyvenimui naujojoje tėvynėje, nagrinėjamas Lietuvoje ir Turkijoje gyvenančių totorių ir karaimų vaidmuo dviejų valstybių santykiuose.

Tikimasi, kad leidinys paskatins visuomenės ir mokslininkų domėjimąsi Lietuvos ir Turkijos istorinių ir kultūrinių santykių raida, taip pat Lietuvos totorių ir karaimų indėliu plėtojant tarpvalstybinius ryšius.

Leidinio rengėjai dėkoja: Užsienyje gyvenančių turkų ir giminingų bendruomenių valdybai (Yurtdışı Türkler ve Akraba Topluluklar Başkanlığı), Turkijos Respublikos ambasadai Lietuvoje, Vilniaus apskrities totorių bendruomenei.

Daugiau informacijos ir registracija į ekskursiją po parodą: el. p. , tel. +37052697800

download_2_copy.jpg

Gegužės 6 d. doktorantų seminaras

Gegužės 6 d., penktadienį, 13.00 val. A7 aud. kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir dr. Vladimir Panov. 

Praeitą penktadienį buvo aptarta Sapiro dreifo sąvoką. Ar kalbos raidą lemia vidinis kryptingumas, ar pokyčiai vyksta mechaniškai? Kito penktadienio diskusijai prašytume perskaityti Sonios Cristofaro straipsnį Towards a source-oriented approach to typological universals. Tekstas >

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę > 

Visi maloniai laukiami!

Švedų rašytojos Elisabeth Åsbrink paskaita

Screenshot 2022 05 02 at 15.47.44

[EN]

On Tuesday 3 May, at 13.00, room 92 Scandinavian author and journalisst Elisabeth Åsbrink (Stockholm/Copenhagen) will talk about literature with the roots in the history.

The lecture will be in Swedish with simultaneous translation to Lithuanian.

More information is attached below (in SE and LT). We invite you to come and take your students with you. 

If translation to Lithuanian is needed please come at least a quarter earlier to get the equipment.


 

[LT]

Gegužės 3 d., antradienį, 13.00 val. Skandinavistikos centre, 92 aud. paskaitą apie literatūrą, grįstą Europos istorijos įvykiais ir jų paliktomis žaizdomis asmeninėse biografijose, skaitys švedų rašytoja ir žurnalistė Elisabeth Åsbrink (Stokholmas/Kopenhaga). Į daugelį kalbų išverstos, svariais apdovanojimais įvertintos jos knygos peržengia žanrų ribas – susipina dalykinė proza, reportažas, kronika ir grožinis romanas, joms būdinga skaidri ir tiksli, poetinės įtampos persmelkta kalba.

Elisabeth Åsbrink knygos Och i Wienerwald står träden kvar (O Vienos miške tebeauga medžiai, 2011) ir 1947 (2016) apie įvykius Europoje ir Švedijoje Antrojo pasaulinio karo išvakarėse išverstos į daugiau kaip dvidešimtį kalbų, nominuotos ir įvertintos svarbiausiu Švedijos literatūros apdovanojimu – Augusto prizu, Karališkosios Mokslų akademijos prizu, Lenkijos Ryszardo Kapuscinskio prizu ir kitais. Dėmesio ir teigiamų įvertinimų susilaukė taip pat kritinį žvilgsnį į švediškąsias vertybes atskleidžianti knyga Orden som formade Sverige (Žodžiai, kurie kūrė Švediją, 2018) bei debiutinė knyga apie tragiškos atomazgos susilaukusį mėginimą meninėmis formomis eiti į diskusiją su nacistinių pažiūrų nusikaltėliais praėjusio tūkstantmečio pabaigos Švedijoje Smärtpunkten: Lars Norén, pjäsen Sju tre och morden i Malexander (Skausmo taškas: Larsas Norénas, pjesė Septyni Trys ir žmogžudystės Maleksanderyje, 2009).  2020 metais pasirodęs autobiografinis romanas Övergivenheten (Apleistumas) šiemet pasirodys lietuviškai.

Paskaita vyks švedų kalba su sinchroniniu vertimu į lietuvių kalbą.

Vizitą organizuoja Vilniaus universiteto Skandinavistikos centras, finansuoja Švedijos institutas, remia Švedijos ambasada Vilniuje.


[SE]

Elisabeth Åsbrink svensk författare och journalist, känd för sina djupgående historiska analyser, uttryckta i genreöverskridande litterära former, på ett språk av både glasklar exakthet och skönhet, kommer att föreläsa om litteraturen med rötter i historia på Centret för skandinavistik (Skandinavistikos centras, VU) den 3 maj, tisdag, kl. 13.00 (rum 92), på svenska (med simultantolkning till litauiska). 

Elisabeth Åsbrinks böcker – i synnerhet Och i Wienerwald står träden kvar (2011) och 1947 (2016) som tar upp händelser i Sverige och Europa kring det andra världskriget sammanflätade med den egna familjens öde – är översatta till mer än tjugo språk, nominerade och belönade med bl a det svenska Augustpriset, Kungliga Vetenskapsakademiens pris, Ryszard Kapuscinski-priset i Polen, Svensk-danska kulturfondens pris.

Uppmärksammade och uppskattade blev också Orden som formade Sverige (2018) med den historiskt kritiska blicken på svenska värderingar och debutboken Smärtpunkten: Lars Norén, pjäsen Sju tre och morden i Malexander (2009). Den självbiografiska romanen Övergivenheten (2020) kommer att ges ut på litauiska i år.

Besöket organiseras av Centret för skandinavistik, Vilnius universitet, finansieras av Svenska institutet och stöds av Svenska ambassaden i Vilnius.

Balandžio 29 d. doktorantų seminaras

Balandžio 29 d., penktadienį, 13.00 val. A7 aud. kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir dr. Vladimir Panov. 

Šis seminaras skirtas Sapiro „dreifo“ (drift) ir kalbos raidos kryptingumo idėjai aptarti. Tekstas >

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę > 

Visi maloniai laukiami!

Skandinavistikos centro studentų mokslinė konferencija

Balandžio 29 d. (penktadienį) vyks kasmetinė Skandinavistikos centro studentų bakalaurantų ir magistrantų mokslinė konferencija, kurioje bus pristatyti rašomi baigiamieji BA ir MA darbai. Konferencija vyks skandinavų kalbomis 92 ir 314 auditorijose nuo 9.00 iki 15.00. Organizuojamos trys sekcijos: lingvistikos, literatūros ir kultūros. Bus skaitomi pranešimai ir pristatomi posteriai. Maloniai kviečiame dalyvauti.

Konferencijos programa >

Prof. Dr. Lucynos Harmon (Žešuvo universitetas, Lenkija) paskaitos

Pagal Erasmus+ programą į Vokiečių filologijos katedrą atvyksta prof. dr. Lucyna Harmon (Žešuvo universitetas, Lenkija) ir skaitys tokias paskaitas:

Ketvirtadienis, 2022-04-28

11:00-12:30 val., V2 aud. (anglų kalba): „Krzysztof Hejwowski’s commonsense translation theory and selected issues in translation“

Penktadienis, 2022-04-29

09:00-10:30 val., A9 aud. (vokiečių kalba): „Polen und Litauen im europäischen Kontext“

Kviečiame dalyvauti!

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos