Sidebar

Antroji tarptautinė baltistikos mokykla (2)

 

Kviečiame užsienio baltistikos centrų studentus į antrąją tarptautinę baltistikos mokyklą, kuri vyks 2024 m. lapkričio 28–30 d. VU Filologijos fakultete. 

Joje studentai turės galimybę pasiklausyti mokslininkų paskaitų apie aktualius baltistinius tyrimus. Taip pat sudalyvauti seminaruose ir užmegzti ryšius su kitų centrų studentais.

  • Būtina mokėti lietuvių kalbą A2/B1 lygiu.
  • Dalyvavimas nemokamas, taip pat pasirūpinsime iš užsienio atvykstančių dalyvių kelione, nakvyne ir pietumis.
  • Dalyvių skaičius yra labai ribotas.

Registracija iki spalio 20 d. adresu: https://forms.gle/w8CEv4UWapVFXVYk9

Jei turite klausimų, rašykite

Renginį organizuoja VU Baltistikos katedra, finansuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Daugiau informacijos katedros paskyroje „Facebook“ bei https://www.facebook.com/events/1705150723358372

Seminaras „Pasakojimai apie humanitarinių mokslų kokybę: episteminiai klausimai ir metodologiniai iššūkiai (jeigu tokių buvo)“

Visus, besidominčius kultūros sociologijos tema, kviečiame į naują seminarų ciklą „Sociokultūrinių tyrimų seminaras“. Idėja rengti po seminarą kas mėnesį gimė Baltijos kalbų ir kultūrų instituto darbuotojui doc. dr. Vukui Vukotićiui ir Lietuvių tautosakos ir literatūros instituto mokslo darbuotojai dr. Viktorijai Šeinai, kurie jautė, kad trūksta terpės susiburti žmonėms, kurie tyrinėja kultūros ir visuomenės santykius.

Seminaras skirtas tiems, kurie savo tyrimais ar akademiniu susidomėjimu siekia atsakyti į klausimus, kaip visuomenė veikia ir yra veikiama kultūros. Seminarų pranešėjai yra įvairių sričių atstovai: filosofai, menotyrininkai, sociologai, kalbotyrininkai, literatūrologai.

Pirmo seminaro „Pasakojimai apie humanitarinių mokslų kokybę: episteminiai klausimai ir metodologiniai iššūkiai (jeigu tokių buvo)“, kuris vyks spalio 16 d., pranešėjai: Aldis Gedutis (KU Socialinių pokyčių studijų centras) ir Kęstas Kirtiklis (VU Filosofijos institutas). Jie aptars mokslų kokybės vertinimą ir jos paradoksus.

Mokslo administravimo dokumentuose kokybei skiriamas padidintas dėmesys. Mokslas negali būti nekokybiškas. Tad lyg ir neturėtų kilti klausimas, kas yra humanitarinių mokslų kokybė. Vis dėlto institucinis kokybės vertinimas rodo, jog siekiantys išsiaiškinti, kas tiksliai turi būti daroma „užtikrinant ir gerinant“ kokybę, netiesiogiai siunčiami „nueiti nežinia kur ir parnešti nežinia ką“. Užuot sutelkęs dėmesį į tai, kas yra kokybė, dabartinis administracinis kokybės diskursas yra apsėstas kokybės užtikrinimo ir vertinimo, todėl „būtent kokybės užtikrinimas ir vertinimas(QAE), o ne kokybė, tapo pagrindiniu švietimo politiką apibrėžiančiu veiksniu“ (Kauko ir kt.2018: 180). Patys humanitarai kokybę suvokia, konstruoja, atpažįsta bei vertina visiškai kitaip nei reikalauja kokybės vertinimo principai bei taisyklės administraciniame lygmenyje. Tačiau šis žinojimas detaliau neeksplikuojamas. Taip susiduriame su įdomia užduotimi, kurios aptarimui ir skirtas šis seminaras, – išsiaiškinti, ne tik kaip kokybė suvokiama humanitariniuose moksluose, bet ir kaip ją atpažinti bei įvertinti.

Seminaras „Pasakojimai apie humanitarinių mokslų kokybę: episteminiai klausimai ir metodologiniai iššūkiai (jeigu tokių buvo)“, vyks spalio 16 d. 16 val., 314 A auditorijoje.

Šio semestro seminarų ciklo planą rasite čia.

Praktinių įgūdžių seminaras: vaizdinės medžiagos kūrimas kalbų mokymo(si) tikslais (2)

Tęsiame praktinių įgūdžių seminarus. Šįkart bendruomenės narius kviečiame 2024 m. spalio 15 d., antradienį, 15 val. į seminarą pavadinimu „Vaizdinės medžiagos kūrimas kalbų mokymo(si) tikslais“. Jis vyks A4 (2) auditorijoje, planuojama trukmė – viena valanda.

Šis seminaras skirtas kolegoms filologams supažindinti su keliais įrankiais, kuriais galima kurti vaizdinę medžiagą (video), skirtą naudoti, pvz., mokant(is) kalbų. Juos trumpai pristatys Virginija Masiulionytė. Seminaro metu bus apžvelgti ir pademonstruoti šie įrankiai:

Visiems įrankiams reikalinga REGISTRACIJA. 

Būtume dėkingi, jei užpildytumėte dalyvio registracijos formą šiuo adresu, tačiau į seminarą tikrai galima ateiti ir neužpildžius. Registracija yra skirta patogesnei komunikacijai paskaitos metu.

Visų labai lauksime!

Įvyko rašytojos ir kultūros istorikės Evos Mattsson paskaita: „Kotryna Jogailaitė - Cultural Transmission through Royal Alliances“

 PXL_20240923_081815686.PORTRAIT.ORIGINAL.jpg

Rugsėjo 23 d. gausus studentų ir dėstytojų būrys susirinko pasiklausyti Švedijos meno istorikės ir rašytojos Evos Mattsson paskaitos  apie Kotryną Jogailaitę. 

Kotryna Jogailaitė – Lietuvos ir Lenkijos princesė, Suomijos kunigaikštienė ir Švedijos karalienė, sujungusi trijų dinastijų galią ir iš Vilniaus ir Krokuvos į tuomet agrarinę Skandinaviją atnešusi Europos kultūrą – nuo meno ir gastronomijos iki mūrinių pilių ir rožynų. Paskaitos metu sužinojome, kad Kotrynos Jogailaitės gyvenimo istorija – tai pavyzdys, kaip karališkoji vedybų sąjunga, ypač per moteriškąją liniją (Kotryna buvo Bonos Sforcos duktė) renesanso laikais padėjo skleisti meną ir kultūrą Europoje. Kotrynos dėka Švediją, Suomiją, Lenkiją ir Lietuvą sieja ilga istorija ir turtingas abipusis kultūrinis paveldas. 

Po paskaitos prelegentė sulaukė daug klausimų, įvyko įdomi diskusija.

Vokiečių kalbotyros seminaras: Patrick'o Grommes'o pranešimas

Vokiečių filologijos katedra maloniai kviečia į Vokiečių kalbotyros seminaro ir GfdS (Gesellschaft für deutsche Sprache) organizuojamą dr. Patricko Grommeso (Hamburgo universitetas) pranešimą "Facetten des Erzählens von Konflikten in der Sprachentwicklung Jugendlicher".

Pranešimas vyks 2024 m. rugsėjo 26 dieną, trečiadienį, 15.00-16.30 val., A4 auditorijoje.

Daugiau informacijos rasite čia >>>

Prof. dr. Heikes Zinsmeister (Hamburgo universitetas) paskaitos

Pagal Germanistikos katedrų partnerystės programą (GIP, DAAD) į Vokiečių filologijos katedrą atvyksta prof. dr. Heike Zinsmeister (Hamburgo universitetas) ir vokiečių kalba skaitys tokias paskaitas:

  • 2024-09-24, antradienį, 11:00-12:30 val., 108 aud.: „Korpusgestützte Exploration von Schlüsselwörtern und Sprachmustern in der Sprache der Medien“;
  • 2024-09-24, antradienį, 15:00-16:30 val., A4 (2) aud.: „Korpusgestützte Exploration von Schlüsselwörtern und Sprachmustern in der Rechtssprache“;
  • 2024-09-25, trečiadienį, 9:00-10:30 val., A4 (2) aud.: „Korpusgestützte Exploration von Schlüsselwörtern und Sprachmustern in der Rechtssprache“;
  • 2024-09-27, penktadienį, 11:00-12:30 val., 313 aud.: „Korpusgestützte Exploration von Schlüsselwörtern und Sprachmustern in der Sprache der Politik“;
  • 2024-09-27, penktadienį, 13:00-14:30 val., A9 aud.: „Korpusgestützte Exploration von Schlüsselwörtern und Sprachmustern in der Wirtschaftssprache“.

 Kviečiame dalyvauti!

Dr. Patrick'o Grommes'o (Hamburgo universitetas) paskaitos

Pagal Germanistikos katedrų partnerystės programą (GIP, DAAD) į Vokiečių filologijos katedrą atvyksta dr. Patrick'as Grommes'as (Hamburgo universitetas) ir vokiečių kalba skaitys tokias paskaitas:

  • 2024-09-24, antradienį, 13:00-14:30 val., 128 aud.: „Konnektivität in Deutsch als Zweit- und Fremdsprache – Beispielanalysen von Korpusdaten“;
  • 2024-09-24, antradienį, 15:00-16:30 val., A4 (1) aud.: „Konnektivität in Deutsch als Zweit- und Fremdsprache – Beispielanalysen von Korpusdaten“;
  • 2024-09-25, trečiadienį, 11:00-12:30 val., K3 aud.: „Passiv – Warum es in Texten von Lernenden (nicht) vorkommt“;

Kviečiame dalyvauti!

 

Rašytojos ir kultūros istorikės Evos Mattsson paskaita: „Kotryna Jogailaitė - Cultural Transmission through Royal Alliances“

 Eva_Mattsson_picture1.jpg

2024 m. rugsėjo 23 d. Filologijos fakultete lankysis ir paskaitą anglų kalba apie Kotryną Jogailaitę „Kotryna Jogailaitė - Cultural Transmission through Royal Alliances“ skaitys Švedijos kultūros istorikė, rašytoja Eva Mattsson. Paskaita vyks 11.00 val. 92 (Z. Zinkevičiaus) auditorijoje.

Kotryna Jogailaitė – Lietuvos ir Lenkijos princesė, Švedijos karalienė, sujungusi trijų dinastijų galią ir iš Vilniaus į tuomet agrarinę Skandinavijos šalį atnešusi Europos kultūrą – nuo meno ir gastronomijos iki mūrinių pilių. Kotrynos Jogailaitės gyvenimo istorija – tai pavyzdys, kaip XVI a. karališkoji vedybų sąjunga padėjo skleisti meną ir kultūrą visoje Europoje.

Eva Mattsson yra rašytoja, meno istorikė ir kultūros prodiuserė, įgijusi meno istorijos magistro laipsnį. Ji yra populiari pasakotoja, 2018 m. išleidusi savo pirmąją knygą – karalienės Kotrynos Jogailaitės biografiją. Šiemet pasirodė ir knygos vertimas „Kotryna Jogailaitė – Rožės ir akmens karalienė“ (Obuolys, 2024). 2021 m. E. Mattsson išleido antrąją knygą apie karališkąją Vazos dinastiją.

Jos domėjimasis žmonėmis ir mokymasis įkvėpė naujų būdų, kaip atgaivinti istoriją. Ji yra suvaidinusi keturis skirtingus monologus apie karalienę Kotryną Jogailaitę Vazos pilyse Švedijoje (Vadstenoje, Upsaloje, Stokholme ir Strängnäs’e).

Renginį organizuoja VU BKKI Skandinavistikos centras.

Renginį remia Švedijos kultūros taryba ir Švedijos ambasada Vilniuje.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos