Sidebar

Švedų rašytojos Elisabeth Åsbrink paskaita

Screenshot 2022 05 02 at 15.47.44

[EN]

On Tuesday 3 May, at 13.00, room 92 Scandinavian author and journalisst Elisabeth Åsbrink (Stockholm/Copenhagen) will talk about literature with the roots in the history.

The lecture will be in Swedish with simultaneous translation to Lithuanian.

More information is attached below (in SE and LT). We invite you to come and take your students with you. 

If translation to Lithuanian is needed please come at least a quarter earlier to get the equipment.


 

[LT]

Gegužės 3 d., antradienį, 13.00 val. Skandinavistikos centre, 92 aud. paskaitą apie literatūrą, grįstą Europos istorijos įvykiais ir jų paliktomis žaizdomis asmeninėse biografijose, skaitys švedų rašytoja ir žurnalistė Elisabeth Åsbrink (Stokholmas/Kopenhaga). Į daugelį kalbų išverstos, svariais apdovanojimais įvertintos jos knygos peržengia žanrų ribas – susipina dalykinė proza, reportažas, kronika ir grožinis romanas, joms būdinga skaidri ir tiksli, poetinės įtampos persmelkta kalba.

Elisabeth Åsbrink knygos Och i Wienerwald står träden kvar (O Vienos miške tebeauga medžiai, 2011) ir 1947 (2016) apie įvykius Europoje ir Švedijoje Antrojo pasaulinio karo išvakarėse išverstos į daugiau kaip dvidešimtį kalbų, nominuotos ir įvertintos svarbiausiu Švedijos literatūros apdovanojimu – Augusto prizu, Karališkosios Mokslų akademijos prizu, Lenkijos Ryszardo Kapuscinskio prizu ir kitais. Dėmesio ir teigiamų įvertinimų susilaukė taip pat kritinį žvilgsnį į švediškąsias vertybes atskleidžianti knyga Orden som formade Sverige (Žodžiai, kurie kūrė Švediją, 2018) bei debiutinė knyga apie tragiškos atomazgos susilaukusį mėginimą meninėmis formomis eiti į diskusiją su nacistinių pažiūrų nusikaltėliais praėjusio tūkstantmečio pabaigos Švedijoje Smärtpunkten: Lars Norén, pjäsen Sju tre och morden i Malexander (Skausmo taškas: Larsas Norénas, pjesė Septyni Trys ir žmogžudystės Maleksanderyje, 2009).  2020 metais pasirodęs autobiografinis romanas Övergivenheten (Apleistumas) šiemet pasirodys lietuviškai.

Paskaita vyks švedų kalba su sinchroniniu vertimu į lietuvių kalbą.

Vizitą organizuoja Vilniaus universiteto Skandinavistikos centras, finansuoja Švedijos institutas, remia Švedijos ambasada Vilniuje.


[SE]

Elisabeth Åsbrink svensk författare och journalist, känd för sina djupgående historiska analyser, uttryckta i genreöverskridande litterära former, på ett språk av både glasklar exakthet och skönhet, kommer att föreläsa om litteraturen med rötter i historia på Centret för skandinavistik (Skandinavistikos centras, VU) den 3 maj, tisdag, kl. 13.00 (rum 92), på svenska (med simultantolkning till litauiska). 

Elisabeth Åsbrinks böcker – i synnerhet Och i Wienerwald står träden kvar (2011) och 1947 (2016) som tar upp händelser i Sverige och Europa kring det andra världskriget sammanflätade med den egna familjens öde – är översatta till mer än tjugo språk, nominerade och belönade med bl a det svenska Augustpriset, Kungliga Vetenskapsakademiens pris, Ryszard Kapuscinski-priset i Polen, Svensk-danska kulturfondens pris.

Uppmärksammade och uppskattade blev också Orden som formade Sverige (2018) med den historiskt kritiska blicken på svenska värderingar och debutboken Smärtpunkten: Lars Norén, pjäsen Sju tre och morden i Malexander (2009). Den självbiografiska romanen Övergivenheten (2020) kommer att ges ut på litauiska i år.

Besöket organiseras av Centret för skandinavistik, Vilnius universitet, finansieras av Svenska institutet och stöds av Svenska ambassaden i Vilnius.

Balandžio 29 d. doktorantų seminaras

Balandžio 29 d., penktadienį, 13.00 val. A7 aud. kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir dr. Vladimir Panov. 

Šis seminaras skirtas Sapiro „dreifo“ (drift) ir kalbos raidos kryptingumo idėjai aptarti. Tekstas >

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę > 

Visi maloniai laukiami!

Skandinavistikos centro studentų mokslinė konferencija

Balandžio 29 d. (penktadienį) vyks kasmetinė Skandinavistikos centro studentų bakalaurantų ir magistrantų mokslinė konferencija, kurioje bus pristatyti rašomi baigiamieji BA ir MA darbai. Konferencija vyks skandinavų kalbomis 92 ir 314 auditorijose nuo 9.00 iki 15.00. Organizuojamos trys sekcijos: lingvistikos, literatūros ir kultūros. Bus skaitomi pranešimai ir pristatomi posteriai. Maloniai kviečiame dalyvauti.

Konferencijos programa >

Prof. Dr. Lucynos Harmon (Žešuvo universitetas, Lenkija) paskaitos

Pagal Erasmus+ programą į Vokiečių filologijos katedrą atvyksta prof. dr. Lucyna Harmon (Žešuvo universitetas, Lenkija) ir skaitys tokias paskaitas:

Ketvirtadienis, 2022-04-28

11:00-12:30 val., V2 aud. (anglų kalba): „Krzysztof Hejwowski’s commonsense translation theory and selected issues in translation“

Penktadienis, 2022-04-29

09:00-10:30 val., A9 aud. (vokiečių kalba): „Polen und Litauen im europäischen Kontext“

Kviečiame dalyvauti!

Arqus Workshop "Methodology questions in Experimental linguistics"

We invite you to Arqus Workshop "Methodology questions in Experimental linguistics"

Location: Seminarų kambarys B3

 

Tuesday, April 26

13:30 - 13:45: Introduction

13:45 - 14:30: Alexandre Cremers, Lea Fricke, Edgar Onea: "The importance of being earnest: How truth and evidence affect statement acceptability"

14:45 - 15:30: Maya Cortez-Espinoza, Lea Fricke "Testing German einige: How tense and cardinality affect a scalar term"

Coffee break

16:30 - 17:15: Lea Fricke, Edgar Onea, "The pragmatics of exhaustivity in embedded questions: A crosslinguistic comparison of German and English"

17:15 - 17:30: Open discussion and closing remarks

 

Thursday, April 28

10:00 - 10:15: Introduction

10:15 - 11:45: Alexandre Cremers: "Why statistical models should be informed by theoretical considerations when analysing semantic/pragmatic data".

Lunch break

13:30: "Bring your own dataset" interactive session (language: R).

18:00: end of workshop, social gathering

 

Abstracts


Alexandre Cremers, Lea Fricke, Edgar Onea: "The importance of being earnest: How truth and evidence affect statement acceptability"
Truth-value judgments are one of the most common measures in experimental semantics and pragmatics, yet there is no standardized way to elicit such judgments. Despite anecdotal remarks on how proper choice of prompts or response options could help disentangle pragmatic from semantic effects, little is known regarding the relation between parameters of the task and what it actually measures. We tested a range of prompts and two response options for their sensitivity to truth of the target sentence, prior evidence, and the interaction between these two factors. Our results confirm that prompts vary wildly in their sensitivity to pragmatic factors, and should allow researchers to make an informed choice depending on what they want to test. Response options were shown not to have much effect, with a Likert scale being systematically preferable to binary choice. To conclude, we discuss some theoretical consequences of our results for pragmatics, philosophy of language, and social psychology.

Maya Cortez-Espinoza, Lea Fricke
Testing German einige: How tense and cardinality affect a scalar term
When interpreting a scalar term like the German quantifier einige ‘some’, listeners will take a number of factors into consideration. We present an experiment that tested two of these factors. The first factor we investigated is the size of the set einige N refers to. Previous experiments on English some (van Tiel & Geurts 2013, Degen & Tanenhaus 2015) suggest that higher cardinalities are regarded as more typical representatives of a phrase like some N than smaller cardinalities (≤ 3). Our experimental results suggest that this is the case for German einige, too. The second factor is tense. We hypothesized that for a past-tense sentence like Some participants danced the scalar implicature some, but not all is more frequently drawn than when the sentence is in future tense (see Chierchia et al. 2000 who found a similar effect regarding the exclusivity inference of or). Our results support this hypothesis: SI-violations are more strongly penalized in past tense than in future tense. We argue that this is due to a difference in the immediate question under discussion (Roberts, 2012) between past and future tense.

Lea Fricke, Edgar Onea (joint work with Emilie Destruel & Malte Zimmermann)
The pragmatics of exhaustivity in embedded questions: A crosslinguistic comparison of German and English
We present a cross-linguistic experimental study investigating the exhaustivity properties of questions embedded under wissen/to know and vorhersagen/to predict in German and English. For the longest time, a very influential position in the theoretical literature was that such embedded questions should only come with a strongly exhaustive (SE) interpretation. Recent experimental research has shown, however, that the intermediate exhaustive (IE) reading is the dominant interpretation. We explore the puzzle of this discrepancy between introspection and experimental findings by investigating the pragmatic likelihood of the different readings. For wissen/to know, we found SE readings to have the highest probability in both languages, in line with the judgements in the early theoretical literature; IE readings were attested too, but we did not replicate the results of previous experiments. For German vorhersagen, the IE-reading clearly had the highest probability, whereas for English to predict the preference for IE over SE was only slight. This cross-linguistic difference correlates with independent evidence from corpus data which indicate that German vorhersagen and English to predict are not fully equivalent in lexical meaning.

Studentų germanistų mokslinė konferencija: Kalba ir literatūra 2022

Balandžio 22 d., penktadienį, vyks studentų germanistų mokslinė konferencija Wissenschaftliche Tagung der Germanistikstudierenden 2022: Sprache und Literatur, kurią BKKI Vokiečių filologijos katedra organizuoja jau aštuonioliktą kartą. Hibridiniu būdu vyksiančioje konferencijoje įvairių studijų pakopų studentai iš Lietuvos, Lenkijos, Slovėnijos, Slovakijos, Čekijos ir Vokietijos skaitys pranešimus vokiečių kalba aktualiais literatūros, kultūros ir kalbotyros klausimais. 

Dalyvauti galima gyvai VU Filologijos fakulteto (Vilnius, Universiteto g. 5) auditorijose A7, A8 ir A9 arba nuotoliniu būdu per Zoom platformą. Prisijungimo nuoroda >

Konferencijos programa skelbiama VU Vokiečių filologijos katedros svetainėje >

Kviečiame dalyvauti!

Povelykinės savaitės doktorantų seminarai

Kitą savaitę, balandžio 19 ir 22 dienomis, kviečiame į du vyksiančius doktorantų seminarus kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir dr. Vladimir Panov:

  • Balandžio 19 d., antradienį, 13.00 val. 115B aud. vyks seminaras su Ignu Rudaičiu. Iki seminaro patariama perskaityti Iljos A. Seržanto ir George Morozo straipsnį „Universal attractors in language evolution provide evidence for the kinds of efficiency pressures involved“. Nuoroda internete >
  • Balandžio 22 d., penktadienį, 13.00 val., 109 aud. vyks sinchronijos ir diachronijos klausimams skirtas seminaras. Anna Daugavet kalbės apie „sąmokslus“ fonetinių pokyčių procesuose. Prašome perskaityti fragmentą iš Sapiro knygos Language apie "dreifo" (drift) sąvoką. Tekstas >

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę > 

Visi maloniai laukiami!

Šios savaitės doktorantų seminarai (kviečiami visi doktorantai)

Šią savaitę kviečiame į du vyksiančius doktorantų seminarus kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir dr. Vladimir Panov:

  • Balandžio 5 d., antradienį, 13.00 val. 115B aud. neseniai daktaro disertaciją apgynusi dr. Ringailė Trakymaitė kalbės visiems rūpima ir įdomia tema Kaip užbaigti disertaciją?
  • Balandžio 8 d., penktadienį, 13 val. 109 aud. apie savo tyrimus papasakos Danguolė Straižytė ir Angelica Peccini. 

Pranešimų temos:

Danguolė Straižytė: 'Word-formation patterns in the German and the Lithuanian nomina loci from the Dictionary of the Seven Languages' (vok. 'Siebensprachen-Wörterbuch'). Šiam tyrimui pasitelktas 1918 m. išleistas žodynas vokiečių kalba, kuriame pateikiami vokiečių kalbos terminų atitikmenys septyniomis kalbomis.

Angelica Peccini: 'Language attitudes: main concepts, suggested methodologies, and an overview of their role in the Lithuanian world'.

Prie seminaro galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę > 

Visi maloniai laukiami!

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos