Baltijos kalbų ir kultūrų institutas

Balandžio 4 d., penktadienį, 13.00 val. 313 aud. vėl kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu, doc. dr. Vladimir Panov ir Ignu Rudaičiu.

Matteo Notari skaitys pranešimą "Discourse markers in Italian: Translation and comprehension issues for Lithuanian learners". Seminaras vyks anglų kalba. Susipažinti su pranešimo problematika galite pateiktoje santraukoje.

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >

Visi maloniai laukiami!

[LT]

2025 m. spalio 17–18 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyks Tretieji studentų skaitymai.

Slavistikos katedra kviečia dalyvauti tarptautiniuose moksliniuose studentų skaitymuose jaunuosius mokslininkus – studentus, magistrantus, aspirantus, doktorantus.

Skaitymų pranešimų kalbos – rusų, lietuvių, anglų.

Pristatymo trukmė – 15 minučių (pranešimas – 10 minučių, aptarimas – 5 minutės).

Skaitymuose galima dalyvauti ir tiesioginiu, ir nuotoliniu būdu (Teams platformoje).

Paraiškas ir pranešimų anotacijas (600 sp. ženklų) siųsti el. paštu  iki 2025 m. rugsėjo 10 d.  2025 m. rugsėjo 20 d. bus skelbiami atrinktų paraiškų rezultatai.

[EN]

The Department of Slavic Studies at Vilnius University is delighted to invite young researchers – undergraduate students, Master's Degree students, and postgraduate students – to participate in The International Student Readings. 

The Readings will take place at the Faculty of Philology of Vilnius University on October 17-18, 2025. The working languages of the Readings are Russian, Lithuanian, and English.

The presentations are limited to 15 minutes (10 minutes for the talk and 5 minutes for the subsequent discussion).

The participation in the Readings is possible both in offline and online mode (via MS Teams).

Applications for the participation in the Readings and brief abstracts (600 characters) are accepted until September 10, 2025 by email at . The results of the call for applications will be announced on September 20, 2025.

Kovo 28 d., 13.00 val., 313 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu, doc. dr. Vladimir Panov ir Ignu Rudaičiu.

Axel Holvoet skaitys pranešimą "Lietuvių kalbos pseudolūžio (pseudocleft) konstrukcijos". Maloniai kviečiame seminare dalyvauti gyvai arba prisijungti per nuotolį.

Nuotolinio prisijungimo nuorodą Ms Teams platformoje galite rasti čia

Visi maloniai kviečiami!

Šiandien, kovo 20 d., 11 val. Filologijos fakultete įvyko išskirtinė paskaita, kurią skaitė žinomas Švedijos slavistas, rašytojas ir vertėjas Bengt'as Jangfeldt'as. Paskaitoje „The Nobel family: Not only Alfred but one of Europe's biggest industrial dynasties“ buvo atskleista intriguojanti Nobelių šeimos istorija.

Nors dauguma Alfredą Nobelį žino kaip iškilų mokslininką ir dinamito išradėją, mažiau kam žinoma, kad jis priklausė vienai didžiausių Europos pramonės dinastijų. Bengt'as Jangfeldt'as savo pranešime pristatė unikalią Nobelių šeimos istoriją, atskleisdamas jų įtaką mokslo, pramonės ir visuomenės raidai.

Profesoriaus pasakojimas apie Immanuelio Nobelio ir jo šeimos istoriją trumpam pravėrė duris į tolimą, tačiau iki šiol mums įtakos turintį XIX amžių ir XX amžiaus pradžią. Sužinojome, kaip Immanuelio sūnūs Alfredas ir Ludvigas savo unikaliais išradimais ir įgyvendintomis grandiozinėmis verslo idėjomis lėmė ne tik Švedijos, Rusijos, bet nemaža dalimi ir visos Europos raidą. Klausytojus turėjo įkvėpti ir šios šeimos filantropinė veikla bei Nobelio fondo įsteigimo istorija. Profesorius Bengtas Jangfeldtas puikiai perpranta ir didžiąsias mūsų laikų istorijos dramas, todėl neatsitiktinai savo pokalbį su gausia auditorija jis užbaigė šiandien svarbiausiais žodžiais: „Slava Ukraini“!

Džiaugiamės galėję suteikti galimybę plačiajai auditorijai iš arčiau susipažinti su šiuo išskirtiniu autoriumi ir jo tyrinėjimais. Dėkojame visiems dalyvavusiems ir kviečiame sekti mūsų renginius ateityje!

Kovo 21 d., penktadienį, 13.00 val. 313 aud. vėl kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu, doc. dr. Vladimir Panov ir Ignu Rudaičiu.

Elina Sidorovič skaitys pranešimą „Tematinės pragmatemų grupės“. Susipažinti su pranešimo problematika galite pateiktoje santraukoje.

Šio seminaro formatas – laisva diskusija.

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >

Visi maloniai laukiami!

Kovo 14 d., penktadienį, 13.00 val. 313 aud. vėl kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu, doc. dr. Vladimir Panov ir Ignu Rudaičiu.

Ignas Rudaitis pasakos apie komputacinio natūraliųjų kalbų modeliavimo problemas ir aiškinsis, kodėl komputaciniame sintaksės modeliavime gali praversti apsiriboti sintaksės fragmentais.

Seminare bus siekiama pažadinti gyvesnį susidomėjimą komputacine prieiga prie natūraliųjų kalbų tyrimų ir gauti iš lingvistų daugiau klausimų ir paskatų, galinčių padėti tyrimų krypčių ir prioritetų formulavime.

Šio seminaro formatas – laisva diskusija.

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >

Visi maloniai laukiami!

2025 m. kovo 3 d. Skandinavistikos centre lankėsi Švedijos ambasadorius Vilniuje Larsas Wahlundas. Skandinavistikos studijų studentams jis švedų kalba skaitė paskaitą apie studentų organizacijas, vadinamąsias „nationer“ Uppsaloje, Lunde ir iš dalies Turku mieste. Šios studentų draugijos turi ilgą istoriją, nes pirmosios „nationes“ (pavadinimas lotynų kalba) buvo įkurtos dar viduramžiais Paryžiuje ir Bolonijoje. Švedijoje tokios studentų organizacijos įsikūrė XV a., o nuo XVII a. pabaigos Uppsalos ir Lundo universiteto „nacijose“ studentų narystė tapo privaloma. Lietuvoje studentai buriasi į organizaciją fakultetuose, taigi, pagal studijuojamą specialybę, o švediškosios draugijos pagrįstos geografiniu principu, t. y. studentai stoja į savo kilmės regiono draugiją. Uppsaloje dabar veikia 13 „studentnationer“ – organizacijų, turinčių savo pastatus, renkamą valdymo organą, iždą ir veiklos planą. Už visą organizacijos veiklą ir biudžetą atsako patys studentai. Ambasadorius kalbėjo ir apie Wilhelmo von Humboldto edukacines idėjas. Apšvietos epochos vokiečių filosofas, įvykdęs daug švietimo reformų,  propagavo bendrojo išsilavinimo svarbą ugdant visų specialybių atstovus. Po paskaitos studentai uždavė klausimų prelegentui, įvyko diskusija.

Nuoširdžiai dėkojame Švedijos ambasadoriui už puikią paskaitą ir bendradarbiavimą!