Sidebar

Prof. Ninos Topintzi seminaras „Beyond and above the segment: the phonology of onsets"

s200_nina.topintzi.jpgSu Erasmus dėstymo vizitu Filologijos fakultete svečiuojasi tipologė-fonologė iš Salonikų Aristotelio unversiteto prof. Nina Topintzi. Maloniai kviečiame į prof. Ninos Topintzi seminarą Beyond and above the segment: the phonology of onsets, gegužės 8 d., trečiadienį, 15 val., 314B aud.

Nina Topintzi teigia, kad priebalsiai, pradedantys skiemenį, turi ženklų poveikį prosodijai.

Nina Topintzi — Salonikų Aristotelio universiteto profesorė (teorinė bei taikomoji kalbotyra, anglistika). Jos interesų sritys — skiemens struktūra, prosodija, ryšiai tarp morfologijos ir fonologijos, kalbų tipologija bendrai. Daugybės tarptautinių publikacijų autorė (Natural Language & Linguistic Theory, Phonology, Linguistic Inquiry, Glossa, Journal of Greek Linguistics), monografijos, išleistos Cambridge Univeresity Press autorė.


Anotacija (anglų k.):


The consonant­–vowel (CV) syllable is cross-linguistically the preferred syllable type. It consists of a nucleus (typically a vowel) and an onset—the consonant that precedes it. The phonology of onsets has been thoroughly investigated on the (sub)segmental level, regarding cluster phonotactics and co-occurrence restrictions. What has received much less attention is the phonology of onsets on the supra-segmental level. In fact, most standard theories (e.g. Hayes 1989) hold that onsets are prosodically inert and only rimes—the nucleus-coda sequences—are relevant to prosodic phenomena. In this talk, I show that this view is incorrect; drawing on my own work (Topintzi 2010, 2022; Topintzi & Davis 2017; Topintzi & Nevins 2017, a.o.), as well as much other research (Gordon 2005; Shinohara and Fujimoto 2011; Ryan 2014; Lubera 2024, a.o.), I present empirical evidence from a variety of languages and phenomena (including stress, compensatory lengthening, allomorphy, gemination and word minimality) that showcase the onset’s participation and contribution to suprasegmental phonology. I also discuss the implications for the typology of syllable and weight theories. 


References


  • Gordon, Matthew. 2005. A perceptually-driven account of onset-sensitive stress. Natural Language and Linguistic Theory 23. 595–653.
  • Hayes, Bruce. 1989. Compensatory lengthening in moraic phonology. Linguistic Inquiry 20. 253–306.
  • Lubera, Amber. 2024. Sensitivity to complex onsets in Iron Ossetian. Phonological Data and Analysis 6(2). 1–40. https://doi.org/10.3765/PDA.V6ART2.71.
  • Ryan, Kevin M. 2014. Onsets contribute to syllable weight: Statistical evidence from stress and meter. Language 90(2). 309–341. https://doi.org/http://doi.org/10.1353/lan.2014.0029.
  • Shinohara, Shigeko & Masako Fujimoto. 2011. Moraicity of Initial Geminates in the Tedumuni Dialect of Okinawa. ICPhS 17. 1826–1829.
  • Topintzi, Nina. 2010. Onsets: Suprasegmental and prosodic behaviour. Cambridge: Cambridge University Press.
  • Topintzi, Nina. 2022. A new phonological analysis of geminates in Cypriot Greek. Journal of Greek linguistics 22(1). 36–71. https://doi.org/10.1163/15699846-02201002.
  • Topintzi, Nina & Stuart Davis. 2017. On the weight of edge geminates. In Haruo Kubozono (ed.), The Phonetics and Phonology of Geminate Consonants, 260–282. Oxford: Oxford University Press.
  • Topintzi, Nina & Andrew Nevins. 2017. Moraic onsets in Arrernte. Phonology 34(3). 615–650. https://doi.org/10.1017/S0952675717000306.

Dr. Vuk Vukotič seminaras „Kas toji kalba? Kalbokūros perspektyva"

Maloniai kviečiame gegužės 3 d. 15.00 val., Z. Zinkevičiaus (92) aud. į dr. Vuk Vukotič seminarą Kas toji kalba? Kalbokūros perspektyva.


Anotacija:


Kalbinių vienetų žymių, tokių kaip „kalba“, „tarmė“, „atmaina“, „sociolektas“, „kreolas“, jų pavadinimai ir taksonomijos yra sukurtos tam tikrų agentų, kurie gali būti paprasti kalbos vartotojai, politikai, mokytojai ir pan. Vis dėl to, akademiniai lingvistai turi didžiausią autoritetą apibrėžiant, kas yra „teisingas“ kalbos vienetas ir koks jo statusas. Jiems suteiktas svarbus, bet moksliškai nedėkingas darbas kurti lingvistines taksonomijas ir pavadinimus. Nedėkingas tuo, kad patys lingvistai supranta, jog jų sugalvotos etiketės – kalbinės realybės idealizuoti vaizdiniai. Be to, idealizuoti kalbos vaizdiniai neretai gali virsti ideologizuotais, kas gali turėti rimtų politinių pasekmių.

Šiame pranešime, remdamasis naujausiais „kalbokūros“ (language making) (Krämer, Vogl & Kolehmainen, 2022) paradigmos tyrimais, noriu pristatyti sociologinį požiūrį į kalbinių vienetų kilmę. Sociolingvistai tradiciškai išskiria kalbos standardizavimą kaip pagrindinį ir svarbiausią kalbokūros procesą, tačiau jie nepakankamai atsižvelgia į nestandartinių atmainų kūrimą. Atsekdamas, kaip lingvistai apibrėžia, įvardyja ir hierarchizuoja kalbinius vienetus, išskyriau bent keturis kalbokūros procesus, kurie galėtų paaiškinti, kaip istoriškai atsiranda (bet kurios hierarchijos ir prestižo lygmens) įsivaizduojamas kalbinis vienetas. Jos yra: (1) Vieneto apibrėžimas, kuris gali būti (1.1) Lingvistinis, (1.2) Ekstralingvistinis ir (1.3) Taksonominis; (2) Vieneto pavadinimas, (3) Kvaziingvistinių bruožų priskyrimas (pvz. raštas, rašyba); (4) Santykių su kitais / aplinkiniais vienetais apibrėžimas.

Šį modelį iliustruosiu lygindamas slavų, baltų bei germanų lingvistų sukurtus kalbinius vienetus, remdamasis savo šiuo metu atliekamais tyrimais su užsienio tyrėjais (Vukotić, 2024; Vukotić, forthcoming; Maxwell, Vukotić & Klaver, forthcoming; Maxwell, Dollinger & Vukotić, forthcoming). Modelis gali būti naudojamas kritiškai nagrinėti pačių kalbininkų nusistovėjusias kalbokūros praktikas, kurias būtina įvertinti ypač, kai prasideda diskusijos apie tam tikrų vienetų hierarchizavimas. Vienas iš kalbokūros diskurso politinio panaudojimo pavyzdžių yra 2021 m. V. Putino išleista esė “Об историческом единстве русских и украинцев”, kur jis tuo pačiu metu teigė, kad rusų ir ukrainiečių kalbos yra dvi atskiros kalbo, tiek kad ukrainiečių yra rusų kalbos tarmė.


Literatūra:


  • Krämer, Philipp, Ulrike Vogl & Leena Kolehmainen. (2022). What is “Language Making”?. International Journal of the Sociology of Language 274, 1-27.
  • Vukotić, Vuk. (2024). Are languages and dialects inventions of nationalism? On the problem of totalising metalanguage. Nations and Nationalism. Pre-published online >
  • Vukotić, Vuk. (forthcoming). Verisimilous nationalism and ideological nationalism as epistemological stances. Nationalities papers. Submitted.
  • Maxwell, Alexander, Vuk Vukotić & Susie Klaver. (forthcoming). Rhetorical Strategies and the Language/Dialect Dichotomy: Linguists Justifying the Classification of Central South Slavic. Slavonic and East European review. Revise & resubmit.
  • Maxwell, Alexander, Stefan Dollinger & Vuk Vukotić (forthcoming). On the Glottonyms of Dialect Taxonomies and their inevitable “language making” dimension. Discourse and Society. Drafting.

Kalbotyros doktorantų seminaras

Gegužės 3 d., 13.00 val., 313 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Kitos savaitės seminare kalbėsime apie kalbų kontaktų paskatintą struktūrų replikaciją. Prašome perskaityti Yarono Matraso ir Jeanette Sakel straipsnį "Investigating the mechanisms of pattern replication".

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

Kasmetinė Skandinavistikos centro studentų konferencija

Skand_studentų_konferencija_2023.jpg

Balandžio 26 d., penktadienį, Skandinavistikos centras kviečia į kasmetinę BA programos studentų mokslinę konferenciją, kurioje bus pristatyta keturiasdešimt baigiamųjų darbų. Konferenciją 9 val. pradės plenarinis suomių lektorės Tainos Mylläri pranešimas

Nuo 9.30 iki 12.45 bus skaitomi pranešimai trijose – Literatūros, Lingvistikos ir Kultūros – sekcijose.

Nuo 13.30 iki 15.00 bus aptariami Posterių sekcijoje pristatomi studentų darbai.

Pranešimai ir aptarimai vyks skandinavų, lietuvių ir anglų kalbomis. 

Konferencija vyks Zigmo Zinkevičiaus (92) ir 314 auditorijose.

Konferencijos programą rasite čia >

Praktinių įgūdžių seminaras: rašymo programos

Pradedame tęstinius praktinių įgūdžių seminarus. Į pirmąjį bendruomenės narius kviečiame jau 2024 m. balandžio 24 d., trečiadienį, 18 val. Jis vyks nuotoliu, „MS Teams“ platformoje, planuojama trukmė – viena valanda.

Šis seminaras skirtas kolegoms filologams supažindinti su kai kuriomis rašymo programomis, suteikiančiomis kitas galimybes negu mums įprasta „MS Word“ programa. Apie jas papasakos Rimantas Kmita, kuris taip pat trumpai pristatys programas, skirtas idėjų plėtojimui, medžiagos korpuso tvarkymui. Seminaro metu bus trumpai apžvelgtos programos „Ulysses“, „Scrivener“, „xMind“ ir kitos, kurios gali pagerinti rašymo efektyvumą ir idėjų organizavimą.

Seminaro pabaigoje Ernesta Kazakėnaitė pasidalins apie mums visiems prieinamas „MS Outlook“ pakete esančių programėlių galimybes (su integruotu dirbtiniu intelektu) ir programėlę diagramoms braižyti (draw.io).

Prisijungimo nuoroda >

Jei nepavyktų prisijungti, rašykite arba „MS Teams“ kanale. Jei pavyks sėkmingai padaryti įrašą, jis bus prieinamas savaitę po seminaro bendruomenės MS Teams kanale.

Kviečiame dalyvauti ir dalintis! Visi dalyvavusieji gaus MVG pažymėjimą.

Vizualai_6.png

Minime Jono Zemvaldo Balkevičiaus šimtmetį

Vilniaus_universiteto_Filologijos_fakulteto_dekano_JONO_ZEMVALDO_BALKEVIČIAUS_1923.04.20__2000.12.08_100-osios_metinės.png

Kalbotyros doktorantų seminaras

Balandžio 19 d., 13.00 val., 313 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Kitos savaitės seminarui prašytume perskaityti skyrelį apie gramatinę interferenciją iš klasikinės Urielio Weinreicho knygos.

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

Kalbotyros doktorantų seminaras

Balandžio 12 d., 13.00 val., 313 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Po atostogų vėl tęsime savo seminarą, kurio tema – kalbų kontaktai. Siūlome šį kartą pažvelgti į Lietuvoje gyvuojančią, intensyvių kontaktų efektus patyrusią kalbą – karaimų kalbą.

Prisegame žymiosios tiurkologės ir karaimų kalbos tyrėjos Evos Csató-Johanson straipsnį apie karaimų kalbą kaip "high-copying language".

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos