Sidebar

BBKI Polonistikos centro ir Vroclavo universiteto Lenkų filologijos instituto Antropologinės lingvistikos laboratorijos mokslo seminaras

2019 m. birželio 4 d. 11.00 val. (antradienį) Filologijos fakulteto 118 (V. Krėvės) auditorijoje vyks BBKI Polonistikos centro ir Vroclavo universiteto Lenkų filologijos instituto Antropologinės lingvistikos laboratorijos rengiamas mokslo seminaras „Przekaz treści kulturowych w dydaktyce języka polskiego jako obcego, drugiego i odziedziczonego“ / „Kultūros turinio sklaida mokant lenkų kalbos kaip užsienio, antrosios ir paveldėtos kalbos“. Seminaro tikslas – diskutuoti apie kultūros informacijos sklaidos vietą ir būdą lenkų kalbos kaip užsienio, antrosios ir paveldėtos kalbos mokymo procese įvairiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje. Susitikime bus aptariami kultūros turinio perteikimo kai kuriose lenkų kalbos mokomuosiuose leidiniuose ir pagalbinėse priemonėse įvairiais mokymo kontekstais (formalusis ir neformalusis, pvz., universitetinis ugdymas ar mokymas namuose). Taip pat bus pristatoma kultūros turinio parinkimo problema, atsižvelgiant į požiūrį ir lenkų kalbos sklaidos Lenkijoje ir užsienyje (ypač Lietuvoje) perspektyvą. Seminaro kalba lenkų (diskusijos – įvairiomis kalbomis).

Maloniai kviečiame!

Pranešėjai:

  • prof. habil. dr. St. Cygan (Uniwersytet im. Jana Kochanowskiego w Kielcach / Kelcų Jano Kochanowskio universitetas), Podręczniki do nauki języka polskiego jako obcego na poziomie A1 jako narzędzie kształcenia i rozwijania kompetencji socjokulturowej (na wybranych przykładach) / Lenkų kalbos kaip užsienio kalbos mokymo A1 lygiu vadovėliai ¬– sociokultūrinių gebėjimų ugdymo ir tobulinimo priemonė (kai kurie pavyzdžiai).
  • prof. dr. K. Rutkovska (Vilniaus universitetas), Źródła multimedialne w nauczaniu szkolnym i akademickim. Przewodnik po gwarach polskich na Litwie / Multimedijos šaltiniai mokyklinėje ir akademinėje edukacijoje. Vadovas po lenkų tarmes Lietuvoje.
  • dr. A. Burzyńska-Kamieniecka (Uniwersytet Wrocławski / Vroclavo universitetas), Aspekt lokalny w nauczaniu języka polskiego jako obcego i odziedziczonego (na wybranych przykładach) / Lenkų kalbos mokymo kaip užsienio ir paveldėtos kalbos vietos aspektas (kai kurie pavyzdžiai).
  • dr. J. Kamieniecki (Uniwersytet Wrocławski / Vroclavo universitetas), Rola tekstów dawnych w przekazie treści kulturowych / Senųjų tekstų reikšmė kultūros turinio sklaidai.
  • doc. dr. K. Geben (Vilniaus universitetas), Problemy nauczania kultury języka polskiego na Uniwersytecie Wileńskim / Lenkų kalbos kultūros mokymo Vilniaus universitete problemos.

Gewalt und Gesang. Transdisziplinäres Colloquium zu Hermann Adler

Gewalt und Gesang. Transdisziplinäres Colloquium zu Hermann Adler

Lesung aus dem teilweise im NS-Ghetto Wilna entstandenen Werk Adlers und Film über das Wirken seines Fluchthelfers Anton Schmid, des „österreichischen Schindler“ 

  • 27.05. 18:00 Uhr: Öffentliche Lesung im Samuel Bak Museum Vilnius
  • 28.05. 18:00 Uhr Filmvorführung „Feldwebel Schmid“, „Educational Hall“ des Toleranz-Zentrums Vilnius

Dieses Projekt des Baltisch-Deutschen Hochschulkontors wird durch den Deutschen Akademischen Austauschdienst (DAAD) aus Mitteln des Auswärtigen Amtes der Bundesrepublik Deutschland gefördert.


Prievarta ir dainos. Seminaras apie Hermaną Adlerį

Skaitymas, filmas ir seminaras. Hermano Adlerio veikalo, iš dalies sukurto Vilniaus gete, skaitymas ir filmas apie Antono Šmito – žmogaus, padėjusio Adleriui pabėgti, „austriškojo Šindlerio“ – darbus.

  • 05.27, 18 val. Viešas skaitymas Samuelio Bako muziejuje,  Naugarduko g. 11/2, Vilnius. Įėjimas laisvas
  • 05.28, 18 val. Filmo „Seržantas Šmitas“ peržiūra Vilniaus tolerancijos centro edukacijos salėje, Naugarduko g. 10 Vilnius. Įėjimas laisvas

Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuro projektas, finansuotas Vokietijos akademinių mainų tarnybos (DAAD) Vokietijos federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerijos lėšomis.

BKKI seminaras: Vilniaus kultūrinis ir politinis gyvenimas XVIII a. LDK periodinėje spaudoje

Po Bendrosios lingvistikos centro, Skandinavistikos centro, Rusų filologijos katedros ir Vokiečių filologijos katedros pristatymų kviečiame į Polonistikos centro seminarą, kuris vyks gegužės 31 d., penktadienį, 15.00 val. 92 aud.

Dr. Regina Jakubėnas

Vilniaus kultūrinis ir politinis gyvenimas XVIII a. LDK periodinėje spaudoje

XVIII amžiuje LDK pasirodė pirmieji periodiniai leidiniai: Kurier Litewski (Lietuvos kurjeris 1760–1763) – pirmasis periodinis leidinys Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, leistas kartą per savaitę; Supplement do Gazet Wileńskich (Vilniaus laikraščių priedas 1761–1792; Gazety Wileńskie (Vilniaus laikraščiai 1764–1792 (1793?); Addytament do Gazet Wileńskich (spausdintas nereguliariai) ir kiti. Laikraščiai buvo spausdinami Vilniaus jėzuitų akademijos spaustuvėje ir buvo glaudžiai susijęs su Vilniaus akademija.

Kaip atrodė LDK sostinės gyvenimo aprašymas XVIII a. periodinėje spaudoje? Kokie politinio, visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo įvykiai sulaukė leidėjų dėmesio ir kaip jie buvo pristatomi? 

Daug demėsio Lietuvos periodikoje buvo skiriama bažnytinių švenčių aprašymams, karališkų švenčių (elekcijos, karūnavimo metinių minėjimams, iškilmėms Stanislovo Augusto gimtadienio ir vardinių progą), akademinių švenčių aprašymams, didikų laidotuvėms, viešiesiems Vilniaus akademijos studentų egzaminams, Vilniaus astronomijos observatorijos veiklai ir kt.

LDK pirmoji periodinė spauda atliko svarbų vaidmenį formuojant LDK visuomenės mentalitetą, skleidžiant naujas pažiūras ir idėjas. Periodinės spaudos leidėjai stengėsi parodyti svarbiausius ano meto viešojo gyvenimo įvykius ir skleisti naujas Apšvietos epochos idėjas. Laikraščiai parodo, jog LDK sostinės gyventojai nebuvo atsiriboję nuo bendrų visai Europai kultūros raidos procesų, o Vilniaus Akademija XVIII a. II pusėje suvaidino labai svarbų vaidmenį LDK kultūriniame ir politiniame gyvenime.

Tarptautinė mokslinė konferencija „Turkijos-Lietuvos santykių raida“

Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūros institutas ir Kultūros tyrimų institutas (Turkija) maloniai kviečia į tarptautinę mokslinę konferenciją „Turkijos-Lietuvos santykių raida“, kuri vyks 2019 m. gegužės 27–28 d.

Konferencijos atidarymas 2019 m. gegužės 27 d. 10.00 val. Vilniaus Universiteto Mažojoje auloje (Universiteto g. 3).

Konferencijos metu veiks paroda „Vaizduojamieji Turkijos ir Lietuvos tautiniai menai“. Paroda bus atidaryta 2019 m. gegužės 27 d. (pirmadienį) 12.15 val. Literatų menėje (Universiteto g. 5).

Konferencijos programa >

 

Prof. Jurij K. Kuzmenko Runologijos kursas

Š. m. gegužės 13-17 d. BKKI Skandinavistikos centre vėl lankysis Humboldt universiteto prof. ir VU Garbės daktaras Jurij K. Kuzmenko.

Profesorius tęs Runologijos kursą, pradėtą rudenį. Pirmojoje kurso dalyje dalyviai išmoko skaityti vyresniąsias runas, o šioje bus mokomasi jaunesniųjų (Vikingų epochos) runų skaitymo.

Kursas atviras visiems studentams. Jį sudaro dvi paskaitos ir trys seminarai. Užsiregistravę dalyviai kurso pabaigoje laiko įskaitą (2,5 kreditų).

Kursas bus vedamas rusų kalba su vertimu į lietuvių kalbą.

Jurij Kuzmenko yra Berlyno Humboldtų universiteto Šiaurės Europos studijų instituto (Nordeuropa-Institut) profesorius emeritas, Rusijos mokslų akademijos Kalbotyros instituto vyr. mokslo bendradarbis. Jo tyrinėjimų laukas – istorinė fonologija, istorinė gramatika, dialektologija, runologija, kalbų tipologija, kalbotyros istorija, kalbų kontaktai, taip pat senųjų kalbų paminklų studijos. Pastarąjį dešimtmetį jis taip pat vadovavo Kolos pusiasalio samių, kuriems gresia išnykimas, dokumentacijos projektui, kurį finansavo Volkswageno fondas. Yra skaitęs paskaitas Lietuvos Lenkijos, Rusijos, Vokietijos, Švedijos, Norvegijos ir kitų šalių universitetuose. Jo tyrinėjimo rezultatai paskelbti daugiau nei 130 publikacijų, tarp kurių 4 monografijos.

Kurso programa >

Kopenhagos universiteto dr. Torbeno Jelsbako paskaitos

FLF BKKI Skandinavistikos centras kviečia į Kopenhagos universiteto mokslininko dr. Torbeno Jelsbako (2016-2018 m. Tarptautinės skandinavistų asociacijos, IASS, prezidento) viešas paskaitas:

  • gegužės 9 d. 13 val. 92 aud. - Georg Brandes as Literary Critic and Public Intellectual, paskaita apie svarbiausią visų laikų Skandinavijos literatūros kritiką Georgą Brandesą. Paskaita vyks danų kalba.
  • gegužės 10 d. 13 val. 314 A/B aud.From Bauhaus to Our House – Kritisk Revy, Popular Culture, and the Roots of “Scandinavian Design”, paskaita apie skandinavų avangardą, jo ideologinius pamatus ir kultinę danų kultūros figūrą Poulį Henningseną. Paskaita vyks anglų kalba.

Torben Jelsbak is an Associate Professor at the Department of Nordic Studies and Linguistics, Copenhagen University. His current research concerns the interrelationship and exchange between the 20th century modernist avant-gardes and contemporary media and popular culture.

Daugiau apie paskaitą ir pranešėją >

Prof. Birutės Jasiūnaitės knygos „Lietuvių velniavardžiai“ pristatymas

BKKI Baltistikos katedra šiandien (balandžio 29 d.) kviečia į prof. Birutės Jasiūnaitės knygos „Lietuvių velniavardžiai“ pristatymą, kuris vyks 15.00 val. K. Donelaičio auditorijoje.

BKKI Vokiečių filologijos katedros seminaras

Po Bendrosios lingvistikos centro, Skandinavistikos centro, Rusų filologijos katedros pristatymų kviečiame į Vokiečių filologijos katedros seminarą, kuris vyks balandžio 12 d. 15.00 val. 92 aud.

Virginija Masiulionytė ir Diana Šileikaitė-Kaishauri pristatys studiją „VU vokiečių filologijos absolvenčių (-tų) karjeros stebėsenos tyrimas ir rezultatai“

Šio pranešimo tikslas – apžvelgti VU Vokiečių filologijos bakalauro studijų programos 2002–2018 m. laidų absolvenčių (-tų) karjeros stebėsenos studijos rezultatus. Tam pirmiausia pristatomos karjeros stebėsenos studijos per se, jų atlikimo pagrindiniai principai ir siekiniai, lygmenys, tikslinės grupės bei sferos, kuriose yra naudojami jų rezultatai. Ypač reikšmingi šiuo atžvilgiu yra rodikliai, pagal kuriuos galima spręsti apie absolvenčių (-tų) karjeros sėkmę. Vėliau aptariama 2018 m. vasarą surengta Vokiečių filologijos absolvenčių (-tų) apklausa ir ja remiantis atliktas respondenčių (-tų) karjeros stebėsenos tyrimas. Pagrindinis dėmesys skiriamas baigusiųjų Vokiečių filologijos studijas akademinės ir (arba) profesinės karjeros eigai – t. y. ar ir, jei taip, kokias tolesnes studijas jos (jie) renkasi, kaip greitai po studijų susiranda darbą, kokiose srityse dirba, ar turimas darbas atitinka įgytas kompetencijas ir lūkesčius, turėtus prieš renkantis vokiečių filologijos studijas, kokie veiksniai, jų vertinimu, buvo lemiantys susirandant dabartinį darbą, ar savo profesinę karjerą jie laiko sėkminga ir pan. Remiantis objektyviais ir subjektyviais šio tyrimo duomenimis, taip pat siekta atsakyti į klausimą, ar vien tik bakalauro laipsnio pakanka sėkmingai profesinei karjerai, ar tam reikalingos tolesnės studijos ir (arba) profesinės kvalifikacijos. Nemaža tyrimo dalis buvo skirta ir absolvenčių (-tų) požiūriui į vokiečių filologijos studijas bei retrospektyviam šių studijų vertinimui – t. y. absolvenčių (‑tų) buvo klausiama apie studijų privalumus ir trūkumus, ar rekomenduotų šias studijas būsimiems abiturientams ir kodėl. Atsakymų į šiuos klausimus apibendrinimas ir šių atsakymų chronologinė koreliacija su studijų programos pakeitimais suteikia naudingų įžvalgų dėl programos turinio ir galbūt būtinų pokyčių siekiant jį geriau pritaikyti pačių studijuojančiųjų ir darbo rinkos poreikiams.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos