Sidebar

Kovo 21 d., penktadienį, 13.00 val. 313 aud. vėl kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu, doc. dr. Vladimir Panov ir Ignu Rudaičiu.

Elina Sidorovič skaitys pranešimą Tematinės pragmatemų grupės. Susipažinti su pranešimo problematika galite pateiktoje santraukoje.

Šio seminaro formatas – laisva diskusija.

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >

Visi maloniai laukiami!

 

Kovo 15 dieną 11 val. Filologijos fakultete (Universiteto g. 5, Vilnius), 92 auditorijoje vyks Skandinavistikos centro organizuojamas renginys moksleiviams Academia Nordica.
Skaitote skandinaviškus detektyvus? Žiūrite serialus? Suomiško metalo klausotės? Girdėjote, kad Norvegija labai graži? Puiku, bet net jei ir ne – akademijoje išgirsite įdomybių apie Šiaurės šalių kalbas ir kultūras ir sužinosite, kaip visa tai galima studijuoti Vilniaus universitete.
Laukiame 10-12 klasių moksleivių. Negalintys atvykti į renginį galės prisijungti prie pirmų dviejų paskaitų nuotoliu.
Renginio programa ir registracija: https://www.academianordica.flf.vu.lt

Kovo 14 d., penktadienį, 13.00 val. 313 aud. vėl kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu, doc. dr. Vladimir Panov ir Ignu Rudaičiu.

Ignas Rudaitis pasakos apie komputacinio natūraliųjų kalbų modeliavimo problemas ir aiškinsis, kodėl komputaciniame sintaksės modeliavime gali praversti apsiriboti sintaksės fragmentais.

Seminare bus siekiama pažadinti gyvesnį susidomėjimą komputacine prieiga prie natūraliųjų kalbų tyrimų ir gauti iš lingvistų daugiau klausimų ir paskatų, galinčių padėti tyrimų krypčių ir prioritetų formulavime.

Šio seminaro formatas – laisva diskusija.

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >

Visi maloniai laukiami!

Lars_Wahlund_kovo_3.jpg

2025 m. kovo 3 d. Skandinavistikos centre lankėsi Švedijos ambasadorius Vilniuje Larsas Wahlundas. Skandinavistikos studijų studentams jis švedų kalba skaitė paskaitą apie studentų organizacijas, vadinamąsias „nationer“ Uppsaloje, Lunde ir iš dalies Turku mieste. Šios studentų draugijos turi ilgą istoriją, nes pirmosios „nationes“ (pavadinimas lotynų kalba) buvo įkurtos dar viduramžiais Paryžiuje ir Bolonijoje. Švedijoje tokios studentų organizacijos įsikūrė XV a., o nuo XVII a. pabaigos Uppsalos ir Lundo universiteto „nacijose“ studentų narystė tapo privaloma. Lietuvoje studentai buriasi į organizaciją fakultetuose, taigi, pagal studijuojamą specialybę, o švediškosios draugijos pagrįstos geografiniu principu, t. y. studentai stoja į savo kilmės regiono draugiją. Uppsaloje dabar veikia 13 „studentnationer“ – organizacijų, turinčių savo pastatus, renkamą valdymo organą, iždą ir veiklos planą. Už visą organizacijos veiklą ir biudžetą atsako patys studentai. Ambasadorius kalbėjo ir apie Wilhelmo von Humboldto edukacines idėjas. Apšvietos epochos vokiečių filosofas, įvykdęs daug švietimo reformų,  propagavo bendrojo išsilavinimo svarbą ugdant visų specialybių atstovus. Po paskaitos studentai uždavė klausimų prelegentui, įvyko diskusija.

IMG_0462.JPEG

Nuoširdžiai dėkojame Švedijos ambasadoriui už puikią paskaitą ir bendradarbiavimą!

 Ekrano nuotrauka 2024 10 15 121413 copy

Vilniaus universiteto Skandinavistikos centras ir Švedijos ambasada maloniai kviečia dalyvauti kovo 20 d., ketvirtadienį, 11 val. Filologijos fakulteto Z. Zinkevičiaus auditorijoje (92) vyksiančioje Bengt'o Jangfeldt'o paskaitoje (anglų kalba) „The Nobel family: Not only Alfred but one of Europe's biggest industrial dynasties”.

Kartą metuose visų šalių akys krypsta į Švediją, nekantriai laukiant žinios, kam gi šiais metais bus skirta Nobelio premija – vienas garbingiausių apdovanojimų pasaulyje. Dauguma žino, kad Alfredas Nobelis buvo iškilus mokslininkas ir dinamito išradėjas, bet nedaug kas girdėjo, kad jis priklausė genialių žmonių šeimai su unikalia, intriguojančia istorija.

Jo knyga Immanuel Nobel & Söner: Svenska snillen i tsarernas Ryssland (2020; Immanuelis Nobelis ir sūnūs: švedų genijai carinėje Rusijoje) yra akademinis, patraukliai parašytas darbas apie Nobelių šeimą, jos reikšmingus darbus, išradingumą ir neįtikėtiną verslumą. Vertimas į anglų kalbą The Nobel Family: Swedish Geniuses in Tsarist Russia (2023) pateko į The Financial Times geriausių metų knygų sąrašą. Knyga taip pat išversta į rusų, azerų bei suomių kalbas.

Nobelių_šeima.jpg

Knygos autorius Bengt'as Jangfeldt'as – žinomas Švedijos slavistas, rašytojas ir vertėjas, knygų apie B. Pasternaką, V. Majakovskį, O. Mandelštamą, J. Brodskį, A. Munthe, R. Wallenbergą autorius, prestižinių literatūros premijų (dukart Augusto Strindbergo premijos – aukščiausio Švedijoje literatūrinio apdovanojimo, Švedijos akademijos premijos ir kt.) laureatas. Bengt'as Jangfeldt'as daug rašo ir Rusijos politikos bei istorijos klausimais: jo knyga Vi och dem. Bengt Jangfeldt om Ryssland som idé (2017; Mes ir jie. Bengt'as Jangfeldt'as apie Rusiją kaip idėją) prasidėjus 2022 m. karui buvo išleista pakartotinai ir išversta į daugelį kalbų.

2024 m. rudenį Bengt'as Jangfeldt'as viešėjo Vilniaus universitete ir sužavėjo auditoriją paskaitomis apie Raoulį Wallenbergą ir Josifą Brodskį. Nuoširdžiai džiaugiamės jo grįžimu ir galimybe pristatyti šį puikų autorių platesnei auditorijai, šį kartą per jo pasakojimą apie iškiliąją Nobelių šeimą.

Kovo 7 d., penktadienį, 13.00 val., 313 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov ir Ignu Rudaičiu.

Pranešimą (angliškai) skaitys Brigita Brasienė (VU Kauno humanitarinis fakultetas). Pranešimo tema: "Rendering of verbal and verbal-visual play in Lithuanian dubbed animation".

Lauksime atvykstant arba per nuotolį prisijungiant (pranešėja seminare dalyvaus gyvai).

Renginys bus transliuojamas ir per Ms Teams platformą. Prisijungimo nuorodą rasite čia.

Iki susitikimo!

Valts.jpg

Director of the University of Latvia Livonian Institute Dr. phil. Valts Ernštreits is a Livonian-born linguist and language activist. He specializes in revitalization, development and digital empowerment of Latvia’s indigenous Livonian language. His research and community work has been widely acknowledged in Latvia and abroad. As a Livonian himself and one of the few speakers of the Livonian language, he has been involved with many activities – both physical and digital – focused on safeguarding and empowering Livonian language and heritage for over 30 years, also serving as a mediator between NGOs, governmental institutions, and academia. He is also a member of the Global Task Force for Making a Decade of Indigenous Languages (2022–2023).

 

Monday, 17 March 15:00, 314 AB (in English; also online)

Livonians – indigenous people of Latvia (introduction)

 

Tuesday, 18 March 13:00, 314 AB (in English; also online)

Insight into Livonian language and it’s contacts

 

Wednesday, 19 March 15:00, (in English; only online)

Livonians: tangible and intangible heritage

 

Thursday, 20 March 15:00, (in English; only online)

Building Livonian future

 

Online meeting link

Coordinated by dr. Asta Laugalienė

52766279054 c77760f6e1 k

VU Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedra kviečia vyresniųjų klasių moksleivius į pirmąją pažintį su vokiečių kalba ir kultūra.

Kada: 2025 m. kovo 15 d., šeštadienį, pradžia - 11 val.

Kur: Vilniaus universiteto Filologijos fakultete, Universiteto g. 5, Vilnius, A9 auditorijoje.

Renginio kalba: lietuvių

Dalyviams bus išduodami pažymėjimai.

Registracija vyksta čia >>>

Programa:

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos