Baltijos kalbų ir kultūrų institutas

On March 1st (Friday), at 13.00, in 314AB room we kindly invite you to a guest lecture by Finnish scholar Dr Johanna Laakso, professor of Finno-Ugric studies at the University of Vienna: Demystifying the Finno-Ugric Languages.

The Finno-Ugric (Uralic) language family is mostly known to outsiders only through its three nation-state languages (Finnish, Estonian, Hungarian). Of these languages, often only anecdotal references to their allegedly exotic qualities (such as the huge number of cases or other inflectional forms) will cross the attention threshold of the general public, contributing to the general mystification of these languages. Often these myths are also spread and reproduced by speakers of these languages themselves.

In this talk, we will take a closer look at the purported "exotic" characters of the Finno-Ugric languages and then discuss the origins and impact of language myths in general.

2024 m. sausio 31 d. 14 val. kviečiame bendruomenės narius į skaitmeninės humanitarikos seminarą. Šį kartą bus pristatytas tekstinių duomenų analizės įrankis „Lexos“. Juo dažniausiai analizuojamas ne vienas konkretus tekstas, bet tekstų rinkiniai, kolekcijos. Įrankio pavadinimas sufleruoja, kad juo tiriama tik leksika, bet iš tiesų jame yra daug daugiau funkcijų, visas jas išbandysime per seminarą.

Naudojantis „Lexos“ itin lengvai galima parengti tekstus analizei, pritaikyti savo atmetinių sąrašą, išgauti žodžių sąrašą, debesį ar tirti žodžius bei jų junginius kontekste. Taip pat atlikti sudėtingesnę analizę – nustatyti žodyno tankį, tekstų ar fragmentų panašumą ir t. t. Įrankis yra parankus norintiems tirti ryšius tarp atskirų tekstų, arba to paties teksto fragmentų. Didelis įrankio privalumas – galimybė pasirinkti iš daugiau kaip 10 panašumo matų (Euklido, Čebyšovo, Manheteno ir kt.).

Planuojama seminaro eiga: ~40 min. darbo kartu, atliekant paruoštas užduotis, likusi dalis bus skirta jūsų tekstų analizei. Todėl jei turite savo tekstų rinkinį txt formatu, galite pasiruošti jį paanalizuoti.

• Laikas: 2024 m. sausio 31 d. (trečiadienis) 14.00–15.00 val.
• Vieta: A4 (Kalbų laboratorija 1)
• Turėti savo kompiuterį nebūtina.
• Registracija >> 
• Visa medžiaga seminaro dieną bus pasiekiama čia >>

Seminarą ves Skaitmeninės humanitarikos įvado dėstytoja dr. Ernesta Kazakėnaitė.

Negalintys dalyvauti seminare, tačiau norintys išbandyti įrankį, daugiau informacijos ras čia >> 

Sausio 12 d., penktadienį, Vilniaus universiteto Polonistikos centras kviečia mokytojus/pedagogus į nuotolinį seminarą-dirbtuves „Vaikų ir jaunimo su autizmu komunikacijos ypatumai – būdingi bruožai, pagrindinės problemos, terapija“.

Seminaro programa >

Seminarą ves Varšuvos universiteto Taikomosios polonistikos instituto specialistė prof. habil. dr. Natalia SIUDZIŃSKA.

Seminaro laikas: 13:00-17:00 val. (5 ak. val.). 

Kalba: lenkų. 

Registracija į seminarą vyksta elektroniniu būdu: lauksime potencialių dalyvių laiškų VU Polonistikos centro el. adresu

Laiške prašome nurodyti dalyvio vardą, pavardę, darbo vietą, pareigas, kontaktinį telefoną. 

Prisijungimo nuoroda bus atsiųsta prieš seminarą el. paštu. 

Sausio 4 d., ketvirtadienį, 15 val. kviečiame į nuotolinę profesorės Daivos Sinkevičiūtės paskaitą „Vardų variantų įvairovė emigrantų vardyne“.

Prisijungimo nuoroda >

Pagrindinės prof. dr. Daivos Sinkevičiūtės mokslinių interesų sritys – onomastika, žodžių daryba, baltų kalbų leksika. Mokslininkė tiria dabartinius ir istorinius asmenvardžius.

Anotacija. Emigracijoje, taip pat kaip ir Lietuvoje, gimę Lietuvos piliečiai dažniau vadinami skolintais vardais, kurie pasižymi didele įvairove. Ji susidaro dėl vaikams duodamų skirtingų kamienų formų, pvz., Dovydas ir Dovidas, Deividas, Deivydas, Davidas, Kotryna ir Kotrina, Katerina, Katrina, ar skirtingų to paties kamieno baigmenų, pvz., Deividas ir Deivid, Davidas ir David, Markas ir Markus, Nikol ir Nikolė, Šarlota ir Šarlotė, vardų. Kartais variantų atsiranda dėl vardų rašybos, pvz., Ela ir Ella, Urtė ir Urte, Oskar ir Oscar. Skolintų vardų variantiškumas pasirinktas aptarti remiantis didžiausių XX a. pabaigos – XXI a. emigracijos iš Lietuvos šalių – Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Vokietijos ir Airijos – vaikų vardynais. Per paskaitą bus svarstoma, kiek lietuviškos yra emigrantų vaikų vardų formos, kaip plačiai emigrantų vaikų vardyne išplitusios lietuvių kalbos gramatikai nebūdingos formos.

Gruodžio 22 d., penktadienį, 13.00 val. 402 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Paskutiniame šio semestro seminare bus tęsiama gramatikalizacijos tema: kviečiame susipažinti su Boye's ir Harderio straipsniu, kuriame formuluojamas naujas požiūris į šį reiškinį.

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

Gruodžio 15 d., penktadienį, 13.00 val. 402 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Šį semestrą nagrinėjamos gramatikalizacijos temos kontekste artimiausias kalbotyros seminaras bus grįžtama prie gramatikalizacijos temos. Prisegame 6 skyrių iš Hopperio ir Traugott knygos.

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

Gruodžio 8 d., penktadienį, 13.00 val. 402 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Šį semestrą nagrinėjamos gramatikalizacijos temos kontekste artimiausias kalbotyros seminaras bus skiriamas žmogiškajai kalbai būdingo kompleksiškumo slenksčio klausimui. Prisegame Davido Gilio straipsnį "Isolating-monocategorial-associational language".

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!