Sidebar

Seminaras pas skandinavus su prof. dr. Axel Holvoet

Prasidėjus rudens semestrui, prof. dr. Axel Holvoet siūlo grįžti prie Seminaro pas skandinavus tradicijos.

Pirmojo seminaro tema: Echoic use and the problem of historical imperatives. 

Seminaras vyks rugsėjo 17 d., penktadienį, 15.00 val. 314B aud. (įėjimas per laiptinę tarp Sarbievijaus ir Daukanto kiemelius)

Seminaro santrauka:

Many languages (Romance, Slavic, Baltic, Arabic...) have historical imperatives, i.e., imperatives used in a narrative function. In earlier research I have argued that in some languages these arise from mirative imperatives, but this account does not hold for all languages where historical imperatives are attested. In my talk I will discuss echoic use (in the Sense of Sperber & Wilson 1986) as a possible source of historical imperatives. 

Visi maloniai laukiami!

Doktorantų seminaras: bendra informacija ir pirmasis susitikimas

Šį semestrą prof. dr. Axel Holvoet ir dr. Vladimir Panov vėl kviečia visus susidomėjusius į kalbotyros doktorantų seminarus.

Rėminė šio semestro tema – Kalbinis ženklas ir kalbinis reikšmės. Bus skaitomi ir aptariami lingvistams, kalbos filosofams, semiotikams ir kitiems aktualūs ir svarbūs tekstai. Seminaruose bus tiek skaitomi dalyvių pranešimai, tiek vystomos diskusijos perskaitytų tekstų pagrindu. Taip pat numatomi pranešimai techniniais klausimais, pavyzdžiui, apie bibliografijos valdymo programas, LaTeX, įvairius straipsnių publikavimo proceso aspektus ir pan.

Susitikimai vyks gyvai, penktadieniais nuo 13.00 val. A7 aud. Tačiau galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >

Kitas seminaras bus skirtas de Saussure, kurį ir lingvistams, ir semiotikams galima laikyti atskaitos tašku. Kviečiame (dar kartą) perskaityti čia prisegtus fragmentus iš Cours de linguistique générale angliškame vertime (pastaba: yra ir lietuviškas). Tekstai įkelti ir į Teams grupę. 

Iki pasimatymo penktadienį, rugsėjo 17 d., 13.00 val.!

Tarptautinė mokslinė konferencija „Totoriai Lietuvos istorijoje ir kultūroje XIV-XXI a.: naujausi tyrimai“

Rugsėjo 9-11 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyks tarptautinė mokslinė konferencija Totoriai Lietuvos istorijoje ir kultūroje XIV-XXI a.: naujausi tyrimai, skirta paminėti 2021 m. Lietuvos totorių metus. 

Programa >

Su konferencijos pranešimų santraukomis galima susipažinti konferencijos puslapyje > 

Taip pat, norint dalyvauti konferencijoje, atėjus bus būtina užsiregistruoti.

Konfernecija plakatas internetui

Vilniaus universitetas subūrė skandinavistus iš viso pasaulio

Skandinavistu konferencija Vinco Kreves auditorijojeRugpjūčio 3–6 dienomis Vilniaus universitete vyko tarptautinė mokslinė konferencija, kurioje susirinko virš šimto Šiaurės Europos kultūras, literatūras ir kalbas tyrinėjančių mokslininkų, Tarptautinės skandinavistikos asociacijos (IASS) narių, iš daugiau nei 20 pasaulio šalių. Renginį skirtą atminties kultūrai skandinavistikoje organizavo Vilniaus universiteto Skandinavistikos centras.

 

Konferencija pavojingo viruso metu 

Pirmoji Tarptautinės skandinavistikos asociacijos konferencija įvyko dar 1956 metais, Kembridžo universitete. Nuo tada kas dvejus metus tyrėjai renkasi vis kitame universitete, pakaitomis Skandinavijos šalyse ir ten, kur plėtojama skandinavistika. 2018 metais, užsibaigus IASS konferencijai Kopenhagoje, naujo renginio organizavimas perduotas į Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro rankas. Tiesa, 2020-aisiais turėjusią įvykti 33-iąją konferenciją teko nukelti, o ir šiemet ji vyko hibridiniu būdu, didžiajai daliai mokslininkų prisijungiant iš namų.

Vis dėlto, nors šių metų konferencija buvo kiek kitokia nei organizatorių tikėtasi, tačiau vis tiek praturtinanti ir įdomi. Anot Skandinavistikos centro alumnės ir konferencijos savanorės Justės Lemkės, tik prisijungusi prie organizatorių komandos ji nė neįtarė, su kokiais iššūkiais teks susidurti: „Situacija pasaulyje nulėmė, kad konferenciją teko metams atidėti ir šalia gyvo renginio Vilniaus universitete prisijaukinti Zoom platformą. Buvo labai smagu, kad dalis dalyvių galėjo atvykti į Vilnių – konferencijos ir pertraukėlių metu turėjome progų susipažinti ir pabendrauti skandinavų kalbomis. Maloniai nustebino ir tai, kokie aktyvūs buvo nuotoliniu būdu prisijungę dalyviai. Be to, kad buvo įdomu klausyti konferencijos pranešimų, savanoriavimas konferencijoje leido pamatyti, kaip organizuojami tokio tipo renginiai.“

 

Atmintis – literatūroje, kultūroje ir kalboje

Pasak Ievos Steponavičiūtės-Aleksiejūnienės, Skandinavistikos centro vadovės ir kadenciją ką tik baigusios IASS prezidentės, renginio tema – Atminties kultūra – visų pirma kilo iš šios konferencijos kultūrinės topografijos: „Vilnius, Tomo Venclovos apibūdintas kaip „polikultūrinis ir polichroninis tekstas“, turi nepaprastą, sudėtingą, daugiatautę ir daugiakalbę istoriją, rasime joje ir skandinaviškų pėdsakų. 1579-aisiais įkurtas Vilniaus universitetas yra ryški šių miesto prisiminimų dalis ir jau turi savąją istoriją Tarptautinėje skandinavistų asociacijoje. 1980 metais jos konferencijoje Greifsvalde universitetui atstovavo dr. Svetlana Steponavičienė su pranešimu iš islandų literatūros, o 1991 metais įkurto VU Skandinavistikos centro mokslininkai asociacijos konferencijose reguliariai dalyvauja nuo 2008 metų. Su šia konferencija Vilniaus universitetas tapo ir oficialiosios IASS istorijos dalimi.“

Vilniaus ir Lietuvos sąsajos su Šiaurės šalimis iškilo paskaitose tiek apie istorinę lingvistiką (ar žinojote, kad senovės islandų kalbos žodžiai, reiškiantys „kviečius“ ir „ūkį, fermą“, galimai kilę iš tos pačios proto-indoeuropietiškos šaknies kaip ir lietuviškasis „būvis“?), tiek istoriją bei politikos diskursą. Man, sociolingvistei, itin aktualus buvo Majos Chacińskos pranešimas apie tai, kaip Švedijoje kalbama apie migrantus ir pabėgėlius. Anot jos, tikslūs ir neutralūs pasakymai, kalbant apie migrantus visiškai nepaslepia realybės ir dėl migracijos iškilusių problemų, tai yra, nekuria netikros atminties. Kaip tik, jie padeda objektyviai pažvelgti į tikrovę ir efektyviai spręsti problemas.

Literatūros ir medijų specialistai konferencijoje nagrinėjo postatminties ir materialiosios atminties temas, transkultūrinių migracijų, kultūros kanonų kaitos ir kitas problemas. Pranešimai apie tai, kaip literatūroje vaizduojama ir veikia atmintis ar per atminties studijų prizmę perskaitytos senovės skandinavų sãgos parodė naujus būdus ne tik analizuoti tekstus, bet ir apmąstyti šiuolaikines socialines ir psichologines problemas.

Pati konferencija taip pat turi savo atmintį ir iš kitų itin išsiskiria savo tradicijomis – mokslinius pranešimus papildo ne tik bendra vakarienė, bet ir autorių vakaras, pasivaikščiojimai po miestą ir net dainos. Šiemet konferencijos dalyviai ir vilniečiai galėjo susitikti su į Vilnių specialiai atvykusia Latvijoje gimusia norvegų režisiere Ilze Burkovska Jacobsen ir iš Ciuricho prisijungusiu garsiu islandų rašytoju Sjónu. Konferencijoje gyvai dalyvavusiems svečiams buvo pasiūlytos dvi teminės ekskursijos: Atminties vietos Vilniuje ir Modernistinis Kaunas (o negalėjusieji atvykti, konferencijos partnerių – agentūros Go Vilnius – dėka miestą ir jo muziejus galėjo aplankyti bent virtualiai). O renginio pabaigoje nuskambėjo ir dviejų ilgamečių asociacijos narių perkurta daina „Danger virus“ (pagal Vakarų Afrikos liaudies dainą „Danger waters“), maloniai nustebinusi ne vieną, tokioje konferencijoje dalyvavusį pirmą kartą. 

Vilniaus konferencija asociacijos tradicijoms suteikė naujumo, ne tik įnešdama hibridinį formatą, bet ir praplėsdama jos kalbinio horizonto ribas: pirmą kartą šalia skandinavų ir anglų kalbų, pranešimus buvo pakviesta skaityti ir suomių kalba. 

Planuojama, kad 34-oji Tarptautinė skandinavistikos konferencija vyks 2023 metais Trumsės (Tromsø) universitete, preliminari jos tema – sveikata ir skandinavistika. Nors šių metų hibridinė konferencija nenuvylė nei moksliniu lygiu, nei džiaugsmu bendraujant su seniai pažįstamais ir naujais kolegomis, tikimasi, kad Norvegijoje vyksiančioje konferencijoje didžioji dauguma tyrėjų dalyvaus gyvai.

Vilniuje vyks tarptautinė skandinavistikos konferencija

Rugpjūčio 3–6 dienomis Vilniaus universitete vyks 33-ioji Tarptautinės skandinavistikos asociacijos (angl. International Association for Scandinavian Studies – IASS) konferencija „Atminties kultūra skandinavistikoje“. Renginys suburs tyrėjus iš įvairių humanitarinių sričių – lingvistus, literatūrologus, istorikus ir medijų tyrinėtojus.

Šios konferencijos ištakos siekia 1956 metus, kai Kembridžo universitete surengta pirmoji skandinavistų konferencija. Nuo tada ji vis kitame universitete organizuojama kas antrus metus. Ankstesnioji konferencija 2018 metais vyko Kopenhagos universitete, o 2016 metais ją rengė Groningeno universitetas Nyderlanduose. Šiemet garbė teko Vilniaus universiteto Skandinavistikos centrui. Nepaisant to, kad dėl Covid-19 pandemijos pernai turėjusį renginį teko nukelti į šiuos metus, o ir šiemet renginys vyks hibridiniu būdu, dalis pranešėjų pranešimus skaitys gyvai, atvykę į Lietuvą. Vilnius – sudėtingos ir turtingos kultūrinės atminties kupinas miestas – yra itin tinkama vieta apmąstyti ir diskutuoti apie praeities suvokimą ir priėmimą.

33-iojoje konferencijoje pranešimus skaitys daugiau nei 130 mokslininkų iš 26 šalių, konferencija vyks Šiaurės ir anglų kalbomis. Atminties tema pastaraisiais metais darosi vis aktualesnė tyrinėjant, kaip visuomenės ir paskiri žmonės mato savo istoriją ir identitetą, ir kaip suvokiami dabarties ir ateities iššūkiai, pavyzdžiui klimato kaita. Taigi konferencijoje kultūrinės atminties tema bus nagrinėjama iš įvairių perspektyvų – istorinės ir istoriografinės, identiteto, lyčių studijų, lingvistinės ir literatūrologinės.

Kultūrinė programa – sena konferencijos tradicija

Rugpjūčio 4-ąją dieną, 18:00, Vilniaus universiteto Mažojoje auloje taip pat vyks ir jau konferencijos tradicija tapęs susitikimas autorių vakaras. Renginys yra nemokamas. Šiemet diskusija vyks su islandų rašytoju Sjón ir latvių-norvegų režisiere Ilze Burkovska Jacobsen. Abu menininkai yra išskirtiniai kūrėjai, apdovanoti daugybe prizų ir savo kūryboje nebijantys paliesti sudėtingų temų. Sjóno kūryboje tikrų įvykių prisiminimai konkuruoja su mitologiniais ir vaizduotės sukurtais vaizdiniais, o Ilzes Burkovskos Jacobsen filmuose gausu autobiografinių detalių.

Konferencija vyks rugpjūčio 3–6 dienomis.

Daugiau informacijos apie renginį rasite čia: http://www.iass2021.flf.vu.lt

Skandinavų menininkų diskusija atminties tema

Rugpjūčio 4 d., trečiadienį, Vilniaus skandinavistai kviečia į skandinavų menininkų diskusiją atminties tema. Vilniaus universiteto Mažojoje auloje vyks susitikimas su dviem Šiaurės kraštų menininkais – islandų rašytoju Sjónu ir latvių kilmės norvegų režisiere Ilze Burkovska Jacobsen. Renginys yra Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro ir Tarptautinės skandinavistikos studijų asociacijos (IASS) organizuojamos mokslinės konferencijos ,,Atminties kultūra skandinavistikoje“ programos dalis.

Sjón (tikrasis vardas – Sigurjón Birgir Sigurðsson) prisijungs prie renginio nuotoliniu būdu iš Ciuricho. Lietuvoje rašytojas yra lankęsis kelis kartus, į lietuvių kalbą yra išleisti trys jo romanai: „Tavo akys matė mane“ (vertė Jurgita Marija Abraitytė, Apostrofa, 2005), „Baldras, Šešėlio sūnus“ (vertė Rasa Baranauskienė, Apostrofa, 2009) ir „Iš didžuvės nasrų“ (vertė Rasa Baranauskienė, Apostrofa, 2017). Naujausiasis jo romanas „Korngult hár, grá augu“ („Šviesūs plaukai, pilkos akys, 2019) jau išleistas anglų, danų, švedų kalbomis ir yra verčiamas į kitas.

Autorius yra gerai žinomas pasaulyje ne tik dėl daugybę apdovanojimų pelniusių romanų, bet ir kaip poetas, operų libretų, filmų scenarijų ir dainų tekstų autorius. Rašytojas dažnai bendradarbiauja su kitais kūrėjais, pavyzdžiui, Björk, jo žodžiai skambėjo filme „Šokėja tamsoje“ („Dancer in the Dark“), o šiemet Kanų festivalyje buvo pristatytas filmas ,,Dýrið“ (angl. pavadinimas „Lamb“), sukurtas pagal jo ir debiutuojančio režisieriaus Valdimaro Jóhanssono scenarijų.

Ilze Burkovska Jacobsen susitikime dalyvaus gyvai. Ši jau daugelį metų Norvegijoje gyvenanti režisierė kartu su vyru yra įsteigusi kino kompaniją „Bivrost film“, sukūrusi 8 dokumentinius filmus ir 5 dokumentinius serialus. 2019-aisiais jos animacinis dokumentinis serialas apie vaikų seksualinį išnaudojimą „My Body Belongs to Me“ („Mano kūnas priklauso man“) pelnė „Emmy“ apdovanojimą, o kitais metais autobiografinis animacinis filmas „My Favourite War“ („Mano mėgstamiausias karas“) apie autorės vaikystę sovietų okupuotoje Latvijoje buvo apdovanotas Tarptautinio Ansi animacinio festivalio Contrechamp prizu, o vėliau pelnė ir daugybę kitų kino festivalių apdovanojimų.

Renginį ves Anna Estera Mrozewicz (Poznanės universitetas) ir Ieva Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė (Vilniaus universitetas). 

Renginį remia Islandų literatūros centras (Miðstöð íslenskra bókmennta) ir Norvegijos Norvegijos aukštojo mokslo tarptautinimo ir kokybės plėtros direkcija (DIKU). Renginio partneris – Go Vilnius.


Pokalbis vyks anglų kalba be vertimo rugpjūčio 4 dieną, 18:00 – 19:30 val. (prašome ateiti anksčiau, nuo 17:45), Mažojoje auloje, Vilniaus universiteto centriniuose rūmuose (Universiteto g. 3, Vilnius). Norinčius dalyvauti prašome užsiregistruoti čia, būtina turėti galimybių pasą. Daugiau informacijos apie konferenciją ,,Atminties kultūra Skandinavistikoje“ galima rasti čia.

Ilze Burkovska

Nuotraukoje – Ilze Burkovska Jacobsen.

Registracija į Academia Grammaticorum Salensis Duodevigesima

Screenshot 2021 07 08 at 09.38.24[English below]

Šių metų liepos 26-31 dienomis rengiama Aštuonioliktoji Salų kalbotyros vasaros mokykla Academia Grammaticorum Salensis Duodevigesima. Mokyklos vadovas prof. Axel Holvoet.

Mokykla bus organizuojama gyvai ir nuotoliniu būdu. Kviestiniai pranešėjai skaitys paskaitas iš kalbų tipologijos: dalyvaus Walter Bisang (Mainz), Matti Miestamo (Helsinki), Simone Mattiola (Bologna), Bernhard Wälchli (Stokholm) ir kiti.

Mokyklos metu taip pat vyks pagal Europos struktūrinių fondų finansuojamą projektą „Baltų kalbų veiksmažodis: gramemos, kategorijos, domenai“ (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0071) organizuojama konferencija „Further Perspectives on the Baltic Verb“. Konferencijos pranešimų medžiaga bus publikuojama leidinyje „Studies in the TAME domain in Baltic and its Neighbours“.

Programa >

Registracija dalyvauti mokykloje gyvai jau baigėsi. Norinčius dalyvauti nuotoliniu būdu kviečiame registruotis iki liepos 24 d. Registracija >

Asociacija „Academia Salensis“ vasaros mokyklos ir konferencijos metu organizuoja Salų muzikos festivalį. Muzikos festivalio programa >

 

 

 

 

  

Screenshot 2021 07 08 at 09.38.57EN

 Between July 26 and 31, 2021 the 18th edition of the annual summer school of linguistics (Academia Grammaticorum Salensis Duodevigesima) at Salos Manor, Municipality of Rokiškis, Lithuania will be held.

This year the Salos event will take place in hybrid mode: lectures and conference talks will mostly be held remotely, but limited participation in situ is also possible to the extent that Covid-related restrictions will allow it.

The Salos event will consist of a small summer school focusing on linguistic typology, and a project-related conference. The invited speakers at the summer school will include Walter Bisang (Mainz), Matti Miestamo (Helsinki), Simone Mattiola (Bologna), Bernhard Wälchli (Stockholm) and others. The conference, entitled Further Perspectives on the Baltic Verb, will reflect research work conducted in the framework of the research project The Baltic Verb: Grams, Categories and Domains, implemented by Vilnius University with funding from the European Social Fund (project No. 09.3.3-LMT-K-712-01-0071) under grant agreement with the Research Council of Lithuania (LMTLT).

As in previous years, we invite non-project-related talks as well, to the extent that the time-frame allows it. No participation fee will be charged, whether for remote or in situ attendance.

Programme >

The registration for attendance in situ is now closed, but those who are interested in attending the Salos event remotely can still register online until July 24, 2021, at >

Programos „Šiaurės Europos kalbos ir kultūros“ magistro darbų gynimai

Šiais metais magistro diplomus gins pirmieji bendrosios BKKI magistrantūros programos Šiaurės Europos kalbos ir kultūros magistrantai. Mielai kviečiame dalyvauti – gynimai vyks birželio 9 d. nuo 14.00 val. (gynimų programa)

Prisijungimas prie Teams platformos >

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos