Sidebar

Parodos „Špūren" atidarymas

Spalio 19 d. 17 val. Vokietijos-Baltijos šalių ateities fondas kviečia į parodos „Špūren" atidarymą Vilniaus universiteto bibliotekoje. Renginio metu bus apdovanoti geriausių nuotraukų autoriai ir autorės, o svečiai bus kviečiami susipažinti su geriausiomis atrinktomis nuotraukomis, pasivaišinti ir pabendrauti.

Nuotraukų konkursą „Špūren” organizuoja Vokietijos-Baltijos šalių ateities fondo (Deutsch-Baltische Zunkunftsstiftung) Lietuvos biuro darbuotojai Indrė Aukštikalnienė ir Daumantas Katinas bei fotografas, visuomenininkas, „Neregėta Lietuva” autorius Marius Jovaiša.

Konkurso tikslas – rasti vokiškų pėdsakų Lietuvoje, juos nufotografuoti, trumpai aprašyti.

Partneriai: Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedra, Neregėta Lietuva, Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada, Lietuvos DAAD klubas, DAAD, Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacija, Centrinė užsienio švietimo sistemos valdyba

Daugiau informacijos rasite čia >>

Screenshot_2023-10-16_at_15.12.07.png

Kalbotyros doktorantų seminaras: gramatikalizacija

Spalio 13 d., penktadienį, 13.00 val. 402 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov. 

Organizaciniame susitikime buvo nutarta rudens semestrą seminarą skirti gramatikalizacijai; praeitas semestras buvo skirtas indoeuropeistikai.

Skaitinys pirmam susitikimui – pirmas skyrius iš Hopperio ir Traugott knygos.

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

IX-as Kultūrinės lingvistikos seminaras: „Žodinės istorijos raida iš kalbos ir kultūros mokslo perspektyvos“

Spalio 19 d., ketvirtadienį, 19.00 val. maloniai kviečiame į IX Kultūrinės lingvistikos seminarą. Pranešimą „Žodinės istorijos raida iš kalbos ir kultūros mokslo perspektyvos“ skaitys dr. Damian Gocół (Marijos Kiuri-Sklodovskos universitetas).

Prisijungti prie seminaro galėsite paspaudę šią nuorodą >

Seminaras bus verčiamas į lietuvių kalbą.


Paskaitos santrauka. Žodinė istorija – tai mokslinis, socialinis ir kultūrinis judėjimas, pagrįstas žodinių praeities pasakojimų įrašymu, archyvavimu ir tyrinėjimu. Jos institucionalizavimo procesas prasidėjo XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Siekiant parodyti žodinės istorijos ir kalbos bei kultūros mokslų santykį, ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į daugybę pokyčių, kuriuos ši kryptis patyrė vėlesniais dešimtmečiais. Iš pradžių amerikiečių plėtojama žodinė istorija daugiausia dėmesio skyrė socialinio elito istorijoms rinkti. Taigi ji vystėsi lygiagrečiai su kalbos ir kultūros mokslais, kurie daugiausia dėmesio skyrė vadinamųjų paprastų žmonių pasakojimams.

Savo pranešime nagrinėsiu pokyčius, kuriuos patyrė žodinė istorija, palaipsniui priartėdama prie tokių disciplinų kaip lingvistika, folkloristika, etnolingvistika ar dialektologija. Daugiausia dėmesio skirsiu tokiems veiksniams kaip žodinio teksto apie praeitį siuntėjo prototipo kategorija, požiūris į žodinių pranešimų turinį ir jų formos analizės būdai. Tai leis man apsibrėžti pagrindinius žodinės istorijos (archyvinės, socialinės ir tekstologinės) raidos laikotarpius, kuriais keitėsi pagrindinės tyrimų tendencijos. Nuo XX a. septintojo dešimtmečio žodinė istorija aiškiai suartėjo su kalbos ir kultūros mokslais, todėl šiandien galime kalbėti apie keletą skirtingų požiūrių į žodinius tekstus apie praeitį: nuo istoriografinio (orientuoto į praeities rekonstravimą) iki antropologinio (su atmintimi kaip žinių ir patirties formavimu, aktualizuojamu pasakojimuose).


Damian Gocół – humanitarinių mokslų daktaras, lingvistas, Liublino Marijos Kiuri-Skłodowskos universiteto Semantikos, pragmatikos ir kalbos teorijos katedros mokslo darbuotojas, leidinių redaktorius ir žurnalistas. Jis yra žurnalo „Folk magazine“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, apdovanotas 2020 m. Oskaro Kolbergo premija kategorijoje už veiklas liaudies kultūros labui. Monografijos „Historia mówiona: geneza, rozwój, koncepcje“ (Liublinas 2023) ir kelių dešimčių mokslinių ir mokslo populiarinimo publikacijų autorius. Jis yra LMA Etnolingvistinės komisijos, Lenkijos folkloro draugijos ir Tarptautinės liaudies meno organizacijos narys. Mokslo tyrimus vykdo žodinės istorijos, atminties tyrimų, tradicinės kultūros ir žiniasklaidos srityse.

Slavistikos studentų konferencija

Spalio 13-14 d. kviečiame į slavistikos studentų konferenciją „Studentų moksliniai skaitymai #2“. Programa > 

Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Kitabistika – tyrimų metodologija ir šaltinių publikavimas“

52766436450_21cc2a3b72_k-642x410.jpg

Spalio 5–6 d. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultete (Universiteto g. 5, Vilnius) vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Kitabistika – tyrimų metodologija ir šaltinių publikavimas“ (angl. Kitab Studies – Research Methodology and Source Publication). Renginys suburs įvairių humanitarinių sričių tyrėjus – lingvistus, literatūrologus, istorikus ir senųjų raštų tyrinėtojus.

Konferencijos dalyvius suvienijo du VU profesoriai – Antonas Antonovičius (1910–1980) ir Valerijus Čekmonas (1937–2004). Dauguma dalyvių gali laikyti save profesorių mokiniais, tęsiančiais jų pradėtus tyrimus.

Šis tarptautinis mokslo renginys skirtas 55-osioms prof. A. Antonovičiaus monografijos „Baltarusių tekstai, rašyti arabų rašmenimis, ir jų grafikos bei ortografijos sistema“ (1968) išleidimo metinėms ir prof. V. Čekmono 85-osioms gimimo metinėms paminėti. Konferencijos tikslas ‒ suburti mokslininkus į diskusiją, siekiant tęsti ir plėtoti iškilių profesorių A. Antonovičiaus ir V. Čekmono pradėtus tyrimus, aptarti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštijos paveldą, Lietuvos ir kitų šalių totorių ir sentikių istorijos bei kultūros klausimus, baltų ir slavų sociolingvistikos, etnolingvistikos ir kalbų kontaktų tyrimų problemas.

Šių metų konferencija yra tęstinė. 2008 m. buvo surengta pirmoji konferencija „Lietuviai ir slavai: kalbų ir kultūrų sąveika Lietuvos istorijoje ir dabartyje“, sujungusi dviejų profesorių tyrinėjimo sritis. Nuo tada panašaus pobūdžio renginiai organizuojami su pertraukomis: 2016 m. vyko konferencija „Slavai ir baltai: kalbų ir kultūrų sąveika istorijoje ir dabartyje“, 2018 m. – „Istorijos ir kultūros sąsajos“. Neatsitiktinis ir šių metų konferencijos pavadinimas. Kaip teigia konferencijos organizatorė doc. Galina Miškinienė, gana jaunos mokslinių tyrimų srities – kitabistikos – įkūrėju laikomas prof. A. Antonovičius: „Kitab arabų kalba reiškia „knyga“. Dar XIX a. viduryje specialistai atkreipė dėmesį į senuosius Lietuvos totorių rankraščius (kitabus, chamailus, tefsyrus ir tedžvidus), parašytus arabų, turkų, baltarusių ir lenkų kalbomis arabiškais rašmenimis. 1979 m. prof. A. Antonovičius su savo tyrimais supažindino prof. V. Čekmoną. Nors prof. V. Čekmonas šia tema parašė tik vieną straipsnį, tęsiu jo pradėtus tyrimus.“

Dviejų dienų trukmės konferencijoje pranešimus skaitys net 37 mokslininkai iš Lietuvos, Lenkijos, Estijos, Ukrainos, Turkijos ir kt.

Konferenciją organizuoja VU Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų institutas, Mikalojaus Koperniko universiteto Kitabistikos tyrimų centras ir Lietuvių kalbos institutas.

Kultūrinė programa

Konferencijos išvakarėse, spalio 4 d. 17 val., VU bibliotekos Baltojoje salėje (Universiteto g. 3, 4 aukštas) bus atidaryta paroda „Mokytojų kelias: Lietuvos tautų kultūros tyrimai“. Parodos lankytojai galės susipažinti su prof. A. Antonovičiaus ir prof. V. Čekmono darbais, autografais, nuotraukomis, taip pat kitabistikai skirtais mokslo leidiniais – Lietuvoje ir Lenkijoje išleistomis knygomis, brošiūromis. Paroda veiks iki lapkričio 1 d. Atskiras dėmesys bus skirtas tarptautinio projekto „Tefsir – projekt filologiczno-historycznego opracowania oraz krytycznego wydania tzw. tefsiru Tatarów Wielkiego Księstwa Litewskiego z 2. połowy XVI w. (pierwszego przekładu Koranu na język polski)“ („Tefsiras – XVI a. antrosios pusės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės totorių tefsiro (pirmojo Korano vertimo į lenkų kalbą) filologinis ir istorinis tyrimas bei kritinis leidimas“) rezultatams – 3 tomų leidiniui „Tefsir Tatarów Wielkiego Księstwa Litewskiego: XVI-wieczny przekład Koranu na język polski. Wydanie krytyczne zabytku polskiej kultury narodowej“ (Torunė, 2022). Projekte dalyvavo ir mokslininkai iš Lietuvos.

Daugiau informacijos apie renginį rasite čia.

Parodos „Mokytojų kelias: Lietuvos tautų kultūros tyrimai“ atidarymas

Kvietimas_į_parodą.png

 

Tarptautinės mokslinės konferencijos „Kitabistika – tyrimų metodologija ir šaltinių publikavimas“ išvakarėse, spalio 4 d., 17 val., atidaroma paroda „Mokytojų kelias: Lietuvos tautų kultūros tyrimai“.

Paroda skirta prof. Antonui Antonovičiui (1910–1980) ir jo monografijos „Baltarusių tekstai, rašyti arabų rašmenimis, ir jų grafikos bei ortografijos sistema“ (1968) 55-osioms išleidimo metinėms bei prof. Valerijaus Čekmono (1937–2004) 85-osioms gimimo metinėms paminėti


2023 m. spalio 4 d. 17 val.

Vilniaus universiteto bibliotekos Baltoji salė 

Universiteto g. 3 (4 aukštas)


Dalyvauja:

Nijolė Klingaitė-Dasevičienė (VU bibliotekos Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamento direktorė)

Prof. habil. dr. Sergejus Temčinas (Lietuvių kalbos institutas)

Prof. habil. dr. Joanna Kulwicka-Kamińska (Torunės Mikalojaus Koperniko universitetas)

Dorota Mamaj (Lenkijos instituto direktorė) 


Renginį moderuoja:

VU Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas

 

Paroda veiks iki lapkričio 1 d.

Tarptautinė konferencija „58. Linguistisches Kolloquium“

20230920_104135_copy.jpg

 

Rugsėjo 20–22 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyko tarptautinė konferencija „58. Linguistisches Kolloquium“ (konferencijos istorija žr. čia >>), kurią organizavo BKKI Vokiečių filologijos katedra ir ARKSI Anglų filologijos bei Prancūzų filologijos katedros. Šių metų konferencijos tema buvo Sprachenvielfalt in der Welt und für die Welt / Linguistic Diversity in the World and for the World / La diversité linguistique dans le monde et pour le monde. Per tris konferencijos dienas lingvistai iš 18 šalių trimis kalbomis (vokiečių, anglų ir prancūzų) perskaitė net 61 mokslinį pranešimą ir diskutavo įvairių kalbotyros sričių  temomis.

Tarptautinė konferencija buvo puiki proga ne tik pasikviesti garsius kitų šalių mokslininkus, bet ir galimybė užsienio svečiams pristatyti mūsų universitete vykdomus tyrimus. Džiaugiamės dviem plenariniais BKKI instituto kolegų pranešimais: Baltistikos katedros profesoriaus dr. Jurgio Pakerio pranešimas buvo skirtas baltų kalbų kauzatyvams (pranešimo tema: „Baltic causatives in the Circum-Baltic context“), o Vokiečių filologijos katedros docentė dr. Lina Plaušinaitytė bandė atsakyti į klausimą, kokių lietuvių ir vokiečių kalbų žodynų dar trūksta pateikdama platų dvikalbės leksikografijos istorijos kontekstą (pranešimo tema: „Wörterbücher mit Litauisch und Deutsch: was wir haben und was wir brauchen?“).

Konferencijos santraukų leidinį galima rasti čia >>

Daugiau informacijos apie vykusią konferenciją žr. čia >>

Už finansinę paramą dėkojame Prancūzų institutui Lietuvoje, asociacijai „Gesellschaft für deutsche Sprache“ ir VU Mokslo skatinimo fondui.

„59. Linguistisches Kolloquium“ vyks 2024 m. spalio mėn. Ciuricho universitete (Šveicarija).

Tarptautinė mokslinė konferencija „Kitabistika – tyrimų metodologija ir šaltinių publikavimas“

[EN below]

Šių metų spalio 5–6 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete (Universiteto g. 5, Vilnius) vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Kitabistika – tyrimų metodologija ir šaltinių publikavimas“.

Šis tarptautinis mokslo renginys skirtas 55-osioms prof. Antono Antonovičiaus (1910–1980) monografijos „Baltarusių tekstai, rašyti arabų rašmenimis, ir jų grafikos bei ortografijos sistema“ (1968) išleidimo metinėms ir prof. Valerijaus Čekmono (1937–2004) 85-osioms gimimo metinėms paminėti. Konferencijos tikslas ‒ suburti mokslininkus dialogui ir diskusijai, siekiant tęsti ir plėtoti iškilių profesorių A. Antonovičiaus ir V. Čekmono pradėtus tyrimus ir aptarti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštijos paveldą, Lietuvos ir kitų šalių totorių ir sentikių istorijos bei kultūros klausimus, baltų ir slavų sociolingvistikos, etnolingvistikos ir kalbų kontaktų tyrimų problemas.

Dviejų dienų trukmės konferencijoje pranešimus skaitys net 37 mokslininkai iš Lietuvos, Lenkijos, Estijos, Ukrainos, Turkijos ir kt.

Konferenciją organizuoja Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų institutas, Mikalojaus Koperniko universiteto Kitabistikos tyrimų centras ir Lietuvių kalbos institutas.

Konferencijos išvakarėse, spalio 4 d., 17.00 val., Vilniaus universiteto Baltojoje salėje (Universiteto g. 3, 4 aukštas) bus atidaryta paroda „Mokytojų kelias: Lietuvos tautų kultūros tyrimai“. Paroda veiks iki lapkričio 1 d.

Konferencijos programa >

Pranešimų santraukos >


EN

On October 5–6, 2023 in the Faculty of Philology of Vilnius University (Universiteto St. 5, Vilnius) the international scientific conference Kitab Studies – Research Methodology and Source Publication will be held.

The conference is dedicated to celebrate the 55th anniversary of the publication of Anton Antonovichʼs (1910‒1980) monograph “Belarusian Texts written in Arabic Script and Their Graphic and Orthographic System” (1968) and the 85th birthday of Valery Chekmonas (1937–2004).

The purpose of the conference is to unite the scientists in dialogue and discussion to continue and develop the research of eminent professors A. Antonovich and V. Chekmonas, to discuss the written heritage of the Grand Duchy of Lithuania, the issues of the history and culture of Tatars and Old Believers in Lithuania and other countries and the problems of research in the field of Baltic and Slavic sociolinguistics, ethnolinguistics and language contacts.

The two-day conference will bring together 37 scientists from Lithuania, Poland, Estonia, Ukraine, Turkey and other countries.

The conference is organized by the Institute for the Languages and Cultures of the Baltic of the Faculty of Philology of Vilnius University, the Centre for Kitab Studies at the Nicolaus Copernicus University and the Institute of the Lithuanian Language.

On the eve of the conference on 4 October at 5 p.m. the exhibition “Teachers’ Way: Research on Culture of Lithuanian Nations” will be opened in the White Hall of Vilnius University (Universiteto St. 3, 4th floor). The exhibition will be opened for visitors until 1 November.

Conference programme >

Abstracts >

TARPTAUTINĖ_MOKSLINĖ_KONFERENCIJA_KITABISTIKA__TYRIMŲ_METODOLOGIJA_IR_ŠALTINIŲ_PUBLIKAVIMAS_Konferencija_skirta_55-osioms_prof._Antono_Antonovičiaus_19101980_monografijos_Baltarusių_tekstai.png

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos