Sidebar

Alius Jaskelevičius apgynė daktaro disertaciją

Sveikiname Klasikinės filologijos katedros dėstytoją Alių Jaskelevičių, gruodžio 4 d. apgynusį daktaro disertaciją „Panhelėninio tapatumo konstravimas klasikiniame graikų istoriniame diskurse“ (vadovė doc. dr. Nijolė Juchnevičienė) ir sukonstravusį bei įtvirtinusį savo, kaip humanitarinių mokslų daktaro, identitetą. Nors kolegų ir studentų akyse jis jau seniai de facto buvo laikomas daktaru, dabar ši tapatybė de iure paliudyta diplomu. Linkime sėkmės tolesniuose darbuose ir lauksime monografijos bei graikų istoriografų veikalų vertimų į lietuvių kalbą.

Tarptautinė konferencija „La littérature et la carte géographique“

Šių metų lapkričio 26-27d. vyks Balstogės ir Vilniaus universitetų Prancūzų filologijos katedrų nuotoliniu būdu rengiama antroji ciklo INSPIRATIONS  tarptautinė konferencija prancūzų kalba La littérature et la carte géographique (Literatūra ir žemėlapis).

Šių metų konferencijos tema – literatūros ir erdvės santykis.  Žemėlapis nurodo ne tik į realią, tiksliai apibrėžtą erdvę (šalies ar regiono, kelių žemėlapį, miesto planą), bet ir į įsivaizduojamas, fantastiškas, neištirtas ir nematerialias erdves. Pranešimus skaitys įvairių šalių specialistai, nagrinėjantys erdvės ir laiko problemą literatūroje, literatūrinius kelionių aprašymuose, geopolitinius, kultūrinius pasakojimo kalbos ir siužetų  santykius. 

Jei susidomėjote, rašykite adresu:  – el. paštu jums bus atsiųsta nuoroda į susitikimą ir išsami programa.

Programa >

XX-oji Italų kalbos savaitė

Spalio 19-25 dienomis pasaulyje bus švenčiama XX-oji Italų kalbos savaitė. Tai kasmetinis įvykis, kurio metu švenčiamos bei puoselėjamos italų kalba bei kultūra. Šių metų tema – Italų kalba tarp žodžio ir vaizdo: grafičiai, iliustracijos, komiksai.

ARKSI Italų kalbotyros ir literatūros katedra kartu su Italų kultūros institutu organizuoja šių metų renginius, kuriuose bus galima dalyvauti nuotoliniu būdu. Visos paskaitos, konferencijos ir laboratorijos vyks italų kalba. Paskaitų temas bei nuorodas rasite prisegtoje programoje >

00 Pratt

Prof. Eugenijai Ulčinaitei bus įteikta Literatūros vertėjų sąjungos premija

Džiugi žinia! Vilniaus universiteto profesorei emeritei, ilgametei Klasikinės filologijos katedros vedėjai Eugenijai Ulčinaitei rugsėjo 30 d. bus įteikta Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos įsteigta Šv. Jeronimo premija už viso gyvenimo vertimus ir neįkainojamą indėlį, puoselėjant Antikos, Renesanso ir Baroko literatūrą.

Eugenijos Ulčinaitė – neabejotinai viena talentingiausių ir produktyviausių antikinių veikalų, Baroko ir Renesanso literatūros vertėjų Lietuvoje. Jos, kaip vertėjos, veikla apima kone pusšimtį metų, be to, nenutrūksta ir toliau: pastaraisiais metais ji džiugindama naujais brandžiais darbais. Profesorės Ulčinaitės darbų kraitė – kaip reta gausi ir įvairi: vertimai iš lotynų, senosios graikų ir lenkų kalbų, įvairių laikotarpių tekstai, prozos ir poezijos vertimai. Markas Aurelijus, Aurelijus Augustinas, Ovidijus, Horacijus, Ciceronas, Sarbievijus, Petras Skarga, Jonas Vislicietis Mikalojus Kazimieras Šemeta, Matas Nevė, Adomas Šrėteris, Pranciškus Gradauskas – šie ir kiti autoriai prabilo lietuviškai mūsų gerbiamos Vertėjos dėka. Visus juos vienija epochos ženklai: sudėtinga kalba ir eilėdara, įmantrūs vaizdai ir daugybe antikinių bei krikščioniškų aliuzijų prisotinti tekstai. Kad juos adekvačiai prakalbintų, vertėjas privalo ne tik puikiai mokėti kalbą, bet ir būti išstudijavęs laikotarpio realijas, kontekstus ir tradicijas. Čia ir pasireiškia Eugenijos Ulčinaitės – vertėjos ir tyrėjos – neatsiejamas derinys.

Nuoširdžiai sveikiname Profesorę ir linkime ilgų kūrybingų metų. Plurimos annos, carissima Eugenia!

Konferencija „Žodis kalboje ir diskurse: reikšmės konstravimas“

Rugsėjo 17-18 d. Fakulteto bendruomenė kviečiama nuotoliniu būdu prisijungti prie konferencijos „Žodis kalboje ir diskurse: reikšmės konstravimas (Le mot dans la langue et dans le discours: la construction du sens)“. Konferencija organizuojama Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Prancūzų filologijos katedros kartu su Balstogės universiteto (Lenkija) Filologijos fakulteto Prancūzų kalbos katedra.

Trečia tarptautinė konferencija Le mot dans la langue et dans le discours yra pirmą kartą organizuojama bendradarbiaujant Vilniaus ir Balstogės universitetų prancūzų kalbos katedrų mokslininkams bei specialistams.Jos tikslas – suburti viso pasaulio kalbininkus, besidominčius tyrinėjimais, susijusiais su žodžio prasme įvairiuose jo apipavidalinimuose lingvistiniame kontekste, kur žodis autonomiškai egzistuoja labai skirtingoje aplinkoježodžių junginyje, sakinyje arba diskurse. 

Mokslininkų pranešimai suskirstyti į tris grupes: 

  1. leksikologija, semantika-sintaksė-morfologija;
  2. traduktologija, vertimas žodžiu ir raštu;
  3. prancūzų kalbos mokymas ir mokymasis, besimokančiųjų tekstynai. 

Konferencijos metu vyks plenariniai pranešimai: Prof. DOMINIQUE MAINGUENEAU, Prof. IRENA SMETONIENĖ, Prof. BOHDAN KRZYSZTOF BOGACKI, Prof. ALICJA KACPRZAK

Konferencijos programa > 

Fakulteto mokslo periodikos žurnalas „Literatūra“ įtrauktas į duomenų bazę „Scopus“

Filologijos fakulteto rengiamas įvairių literatūrų ir kultūrų tyrimams skirtas mokslo periodikos žurnalas „Literatūra“ įtrauktas į duomenų bazę „Scopus“. Vyriausiosios žurnalo redaktorės, Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų instituto (ARKSI) profesorės Reginos Rudaitytės nuomone, tai padidins žurnalo populiarumą, padarys jį labiau matomą tarptautinėje akademinėje bendruomenėje, o tai prisidės ir prie literatūrologinių tyrimų tarptautinės sklaidos bei tarptautinio Fakulteto matomumo.

„Tikrai džiugu, kad Filologijos fakulteto mokslo žurnalas „Literatūra“ įtrauktas į dar vieną solidžią duomenų bazę – „Scopus“. Neabejotinai žurnalas to nusipelnė, nes visų pirma tai žurnalas su istorija, jis leidžiamas nuo 1958 m. O ypač per pastaruosius trisdešimt metų po Nepriklausomybės atgavimo jame išspausdinta daugybė gerų, solidžių straipsnių literatūros teorijos ir istorijos tematika, daugelis jų užsienio kalbomis, ne vienas jų parašytas žymių užsienio universitetų akademikų“, – sako žurnalo vyriausioji redaktorė.

Kiekvienais metais išleidžiami keturi „Literatūros“ numeriai, skirti lietuvių, antikinės, rusų bei slavų ir Vakarų literatūrų paveldui ir jų recepcijai Lietuvoje tirti. Viena iš žurnalo redaktorių, ARKSI direktorė docentė Nijolė Juchnevičienė teigia, kad „Literatūra“ skirta įvairiakalbių literatūrų ir kultūrų tyrimams, tačiau atkreipia dėmesį į žurnalo (3) sąsiuvinį, kuriame publikuojami klasikinės filologijos mokslininkų tyrimai.

„Manau, kad ši tradicija svarbi ir universitetui, nes klasikinės filologijos tyrimų pradžia sutampa su pačia Vilniaus universiteto istorijos pradžia. Šiek tiek juokaujant galima sakyti, kad klasikinės filologijos publikacijų tradicija tokia pat sena kaip Vilniaus akademija“, – sako doc. N. Juchnevičienė.

Nepaisant visų istorijos negandų ir sovietmečio ribojimų, nuo 1969 m. nutarta leisti atskirą antikos ir užsienio literatūrai skirtą „Literatūros“ sąsiuvinį. O pastaraisiais dešimtmečiais klasikinės filologijos tyrimai tiek sustiprėjo, tiek išsiplėtė ir temiškai, ir geografiškai, kad redakcija tapo pajėgi leisti atskirą sąsiuvinį, skirtą antikos kultūros ir jos recepcijos tyrimams. Šis sąsiuvinis išeina nuo 2001 m. Doc. N. Juchnevičienė jį rengia jau daugiau nei dešimt metų, perėmusi šias garbingas pareigas iš profesorės Eugenijos Ulčinaitės.

„Metai iš metų plečiasi bendradarbių ratas, gausėja užsienio mokslininkų publikacijų. Džiugina ir temų įvairovė, pradedant tradiciniais klasikinių graikų ir romėnų šaltinių ir baigiant LDK neolotyniškosios raštijos tyrimais. Pastaruoju metu, atliepiant pasaulines tendencijas, plečiamasi ne tik į literatūros siaurąja prasme tyrimus, bet ir į publikacijas antikos socialinės istorijos, vėlyvosios antikos, ankstyvosios krikščionybės istorijos klausimais. Stengiamės gausinti antikinės kultūros recepcijos ir klasikinės filologijos kaip mokslo istorijos tyrimus“, – vardijo doc. N. Juchnevičienė.

Žurnalas „Literatūra“ Lietuvos ekspertų yra pripažįstamas kaip kokybiškas ir remtinas mokslo periodikos leidinys. Nuo 2016 m. žurnalo leidyba finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis įgyvendinant projektą „Periodinių mokslo leidinių leidyba ir jos koordinavimas“ kartu su Lietuvos mokslų akademija.

Žurnalo viso teksto straipsniai per 2019 m. buvo atsiųsti daugiau nei 163 tūkst. kartų. Straipsniai Vilniaus universiteto leidyklos mokslo periodikos platformoje publikuojami ePDF ir HTML formatais.

 

98362723 2973621786057504 615832854944808960 o

Dėkojame už jūsų paramą Italijai

Mieli kolegos ir bičiuliai,

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Italų kalbotyros ir literatūros katedros kartu su Klasikų asociacija inicijuota paramos rinkimo akcija, skirta palaikyti ligoninėms, kovojančioms pirmoje fronto linijoje su COVID-19 virusu Šiaurės Italijoje, oficialiai baigėsi. Prie akcijos prisidėjo daugiau nei 110 aukotojų, iš kurių dauguma – fiziniai asmenys. Šiai iniciatyvai skirdami ir dalį Italų kalbotyros ir literatūros katedros veiklai skirtų lėšų surinkome išties įspūdingą sumą – virš 8000 EUR!  Surinkta parama jau pasiekė tris Šiaurės Italijos regione esančias ligonines: Bergamo Ospedale Papa Giovanni XXIII, Genujos Ospedale Policlinico San Martino ir Pjetra Ligurės Ospedale S. Corona.

Be galo džiaugiamės ir didžiuojamės, kad šiuo visam pasauliui sunkiu momentu prisidėjote prie akcijos ir išreiškėte savo palaikymą Italijai. Nuoširdžiai dėkojame Vilniaus universitetui, Filologijos fakultetui, Klasikų asociacijai, kolegoms ir bičiuliams Lietuvoje ir užsienyje, kiekvienam prisidėjusiam. Be abejo, padėkas reiškia ir paramą gavusios ligoninės, išties sujaudintos mūsų netikėto dėmesio. Tai – mūsų visų nuopelnas! Mes kartu parodėme, kad viskas yra įmanoma! Ačiū!

 

Vilniaus universiteto italistai

(Alessandra, Aušra, Dainius, Davide C., Davide T., Diego, Ieva, Jogilė, Julija, Novella e Paola)

 

--

 

Cari colleghi, cari amici,

la raccolta fondi destinata al sostegno degli ospedali dell’Italia settentrionale impegnati in prima linea nella lotta contro il Covid-19 e organizzata dal Dipartimento di Linguistica e Letteratura Italiana, afferente alla Facoltà di Filologia dell’Università di Vilnius, e dalla Societas Classica si è ufficialmente conclusa.            L’iniziativa ha raccolto più di 110 adesioni, nella quasi totalità provenienti da persone fisiche. Includendo anche la donazione del Dipartimento di Linguistica e Letteratura Italiana, abbiamo superato gli 8000 euro, una cifra davvero ragguardevole, che ha già raggiunto gli ospedali di Santa Corona (Pietra Ligure), San Martino (Genova) e Papa Giovanni XXIII (Bergamo).

Siamo molto lieti ed orgogliosi del fatto che in questo periodo di grande difficoltà a livello globale abbiate preso parte alla raccolta, mostrando così il vostro concreto sostegno all’Italia. I nostri più sinceri ringraziamenti vanno anche all’Università di Vilnius, alla Facoltà di Filologia, alla Societas Classica e a tutti i colleghi e amici che in Lituania e all’estero hanno contribuito all’iniziativa.

Ovviamente, particolare piacere fa la gratitudine espressa dagli ospedali che hanno ricevuto il nostro sostegno, sorpresi e colpiti dall’attenzione e dal calore che hanno inaspettatamente ricevuto dalla Lituania. Questo è merito di noi tutti, che, insieme, abbiamo mostrato che nulla è impossibile!

Grazie di cuore!

Il Dipartimento di Linguistica e Letteratura Italiana dell’Università di Vilnius

(Alessandra, Aušra, Dainius, Davide C., Davide T., Diego, Ieva, Jogilė, Julija, Novella e Paola)

Frankofonija Vilniaus universitete

Nors karantinas gerokai sutrukdė Frankofonijos mėnesio renginius Vilniaus universitete, tačiau galime pasidžiaugti, kad kai kurie iš jų sėkmingai įvyko. Didelio susidomėjimo susilaukė XVII a. prancūzų komedijų karaliaus Molière‘o pjesė Miestelėnas bajoras, kurią prancūzų kalba VU Teatro salėje suvaidino profesionalus teatras iš Vokietijos „American Drama Group Europe“. Salė lūžo nuo žiūrovų, nes pjesę stebėjo ne tik VU dėstytojai ir studentai, bet ir mokiniai, besimokantys prancūzų kalbos, iš įvairių Lietuvos miestų.

Džiaugiamės, kad atsitiktinumo dėka prancūzų kalbos diktanto konkursas įvyko paskutinę dieną prieš paskelbtą karantiną. Jame buvo dvi dalyvių grupės – pradedančiųjų (A2 lygis) ir pažengusiųjų (B2 lygis). Atmosferą kaitino tas faktas, kad pažengusiųjų grupės nugalėtojo laukė trijų savaičių stažuotė Briuselio Laisvajame universitete liepos ir rugpjūčio mėn. Šį prizą parūpino Belgijos akademinių ir kultūrinių ryšių su Baltijos valstybėmis atstovė Stéphanie Crêteur, kuri yra ir mūsų universiteto lektorė.

Dar vienas sutapimas toks, kad pažengusieji studentai rašė diktantą pagal XX a. prancūzų rašytojo Jeano Giono tekstą. O šis autorius savo romane „Husaras ant stogo“ kaip tik yra aprašęs choleros epidemiją. Taigi, tai buvo savotiška įžanga į karantiną.

Pažengusiųjų grupėje pirmąją vietą iškovojo Dovilė Keraitė (prancūzų filologija, IV kursas), antroji vieta teko – Justei Klimavičiūtei (prancūzų filologija, III kursas), o trečiąją vietą pelnė pastarosios kurso draugė Gabrielė Barkauskaitė.

Pradedančiųjų grupėje pirmą vietą pasidalijo dvi studentės, nes abi padarė vienodai klaidų. Tai Giedrė Bružaitė (prancūzų filologija, I k.) ir Justina Žemaitytė (UKI, 2 kursas). Antrąją vietą iškovojo Paulina Mikėnaitė (UKI, I kursas), o trečiąją – Evelina Galinska (UKI, 2 kursas).

Tuo tarpu eilėraščio vertimo konkursui karantinas nesugebėjo pakenkti, nes jo dalyviai savo vertimus pristatė elektroniniu paštu. Šiemet jo dalyviams buvo pateiktas prancūzų simbolisto, pelniusio net „poetų kunigaikščio“ titulą, Paulio Fort‘o (1872-1960) eilėraštis „Laimė“ (Le Bonheur). Tai chrestomatinis eilėraštis, kurį kiekvienas prancūzas mokosi mintinai dar mokyklos suole apie laimės paieškas ir netikėtą tų paieškų atomazgą.

Konkurse dalyvavo tiek prancūzų filologijos, tiek UKI studentai. Išanalizavus pateiktus vertimus, pirmoji vieta atiteko prancūzų filologijos I kurso (pažengusiųjų grupė) studentei Silvijai Zujūtei , antrąją vietą pelnė prancūzų filologijos III kurso studentė Gabrielė Barkauskaitė, o trečiąją – prancūzų filologijos III kurso studentė Justė Klimavičiūtė.

Dovilei Keraitei belieka tikėtis, kad karantinas anksčiau ar vėliau baigsis, ji galės apsilankyti Briuselyje ir tobulinti savo prancūzų kalbos žinias, o visų kitų prizininkių po karantino lauks prizai.

 

Prancūzų filologijos katedros vedėjas

prof. dr. Vytautas Bikulčius

 

Paulio Fort‘o eilėraščio „Laimė“ tekstas originalo kalba ir konkurso nugalėtojos vertimas:

 

Le bonheur de Paul Fort



Le bonheur est dans le pré. Cours-y vite, cours-y vite.
Le bonheur est dans le pré. Cours-y vite. Il va filer.

Si tu veux le rattraper, cours-y vite, cours-y vite.
Si tu veux le rattraper, cours-y vite. Il va filer.

Dans l’ache et le serpolet, cours-y vite, cours-y vite.
Dans l’ache et le serpolet, cours-y vite. Il va filer.

Sur les cornes du bélier, cours-y vite, cours-y vite.
Sur les cornes du bélier, cours-y vite. Il va filer.

Sur le flot du sourcelet, cours-y vite, cours-y vite.
Sur le flot du sourcelet, cours-y vite. Il va filer.

De pommier en cerisier, cours-y vite, cours-y vite.
De pommier en cerisier, cours-y vite. Il va filer.

Saute par-dessus la haie, cours-y vite, cours-y vite.
Saute par-dessus la haie, cours-y vite. Il a filé !
Paul Fort. „Laimė“



Laimė pievoje yra. Greit ten lėk, greit ten lėk.
Laimė pievoje yra. Greit ten lėk. Nuskries staiga.

Jei sučiupti nori ją, greit ten lėk, greit ten lėk.
Jei sučiupti nori ją, greit ten lėk. Nuskries staiga.

Ji žolynuos supinta, greit ten lėk, greit ten lėk.
Ji žolynuos supinta, greit ten lėk. Nuskries staiga.

Avino raguos nešta, greit ten lėk, greit ten lėk.
Avino raguos nešta, greit ten lėk. Nuskries staiga.

Šaltinėly, kur banga, greit ten lėk, greit ten lėk.
Šaltinėly, kur banga, greit ten lėk. Nuskries staiga.

Nuo obels – ten, kur vyšnia, greit ten lėk, greit ten lėk.
Nuo obels – ten, kur vyšnia, greit ten lėk. Nuskries staiga.

Per vijoklius šok pas ją, greit ten lėk, greit ten lėk.
Per vijoklius šok pas ją, greit ten lėk. Jos ... nebėra!



Vertė Silvija Zujūtė (Prancūzų filologija, I kursas, pažengusiųjų grupė)
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos