Sidebar

Konferencija Colloquium Balticum XVIII Vilnense

RdKjmP5PNuo meno iki literatūros – Homeras ir jo epai Vakarų kultūroje dar ir šiandien turi didelę įtaką. Homeras kultūrinėje Vakarų sąmonėje nuo Antikos laikų egzistuoja kaip archetipinis poetas, išlikęs aktualus ir krikščioniškojoje Europoje per viduramžius bei Renesansą. Homeriniai įvaizdžiai ir vertybės tapo recepcijos ir transformacijų šaltiniu daugybei meno bei literatūros kūrėjų. Senąja graikų kalba hegzametru sukurti homeriniai epai dar nuo Renesanso kėlė ir vertimo problemų, adaptuojant antikinį pasaulėvaizdį modernioms nacionalinėms kultūroms.

2021 m. sukanka šimtmetis, kai lietuviškai pasirodė pirmasis Homero Odisėjos leidimas, išverstas Jeronimo Ralio. Ši sukaktis yra gera proga permąstyti Homero kūrybos recepciją įvairiausiais pavidalais, tad Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedra kviečia į tarptautinę mokslinę konferenciją COLLOQUIUM BALTICUM XVIII VILNENSE. Vyrą pašlovinki, mūza: Homero kūrybos recepcija ir vertimo tradicija pasaulinėje kultūroje.

Konferencijoje mokslininkai iš Lietuvos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Švedijos ir Vokietijos nagrinės Homero vaidmenį Vakarų kultūroje, poeto ir krikščionybės santykį, Homero recepciją literatūroje bei mene, jo filosofinę kritiką klasikinėje graikų filosofijoje bei nacionalinių Homero kūrinių vertimų specifiką bei recepciją. Pagrindinį konferencijos pranešimą pristatys King’s College London profesorė Edith Hall The Reception of Achilles’ Shield. Aesthetics, Politics and War.

Konferencija vyks lapkričio 11–13 d. gyvai ir nuotoliniu būdu. Preliminarią konferencijos programa galite rasti ČIA > 

Konferenciją remia Vilniaus universitetas, VU Filologijos fakultetas, Klasikų asociacija, Graikijos kultūros fondas, Lietuvos graikų draugija PATRIDA ir Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Seminaras: From Greece to Germany: a photo documentary by Marie Dorigny on European hospitality

Lapkričio 12 d., penktadienį, 15.00 val. K. Donelaičio aud. kviečiame į ARKSI oganizuojamą seminarą From Greece to Germany: a photo documentary by Marie Dorigny on European hospitality. Paskaitą apie migracijos ir su ja susijusios problematikos atspindį mene (anglų kalba) skaitys Orleano universiteto dėstytoja Genevieve Guetemme.

Anotacija: How does photography represent migration? When it comes to represent migration, children are everywhere: crying at the Mexican border (John Moore, World Press photo 2019), on their way to Germany with their families (Marie Dorigny, Displaced 2015) or gathered in refugee-camps (Leila Allaoui - Nasreen 2013), non to mention the famous photograph of Aylan Kurdi stranded on the beach of Bodrum in Turkey.

Focusing on Marie Dorigny’s workdepicting the various stages of the migrants’ harrowing journey, this presentation will question children’s presence in the pictures as a strategy to denounce the contemporary erosion of hospitality as a fundamental and sacred duty.

The idea is to analyse photography in its ability to fabricate and present migration and hospitality stories. But, more generally, the focus on the emblematic value of the child and on its pleading role in migrations narratives,will initiate an exploration of the evolving relation to the face of the other. It will present the position of photography as as a close and far intermediary, saving the host countries from coming too close to potential enemies. It will therefore reveal the current transformation and ambiguity of contemporary hospitality, left to abstract entities: local authorities and humanitarian organisations. Finally, all this may also expose the migrant-ghosts that make the European past.

Renginiai, skirti XXI-ajai Italų kalbos savaitei pasaulyje

Spalio 18-22 dienomis kviečiame į nuotolinius renginius, skirtus XXI-ajai Italų kalbos savaitei pasaulyje. Šių metų tema – Dantė – italų kalba, skirta 700-osioms Dantės Alighieri mirties metinėms paminėti. Pranešėjai – pasaulinio garso mokslininkai, Dantės Dieviškosios komedijos kritinių leidimų, italų kalbos etimologinio žodyno autoriai.

Trumpi pranešėjų gyvenimo aprašymai >

Visos paskaitos vyks nuotoliniu būdu, Zoom platformoje > ir daugumai jų yra numatytas sinchroninis vertimas į lietuvių kalbą. 

Screenshot 2021 10 18 at 12.04.49

Paroda „(Dirbančios) motinos portretas“

foto 2 1Laisvėjant karantino sąlygoms, duris atveria Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje esanti Parodų salė. Nuo balandžio 13 d. Parodų salėje veikia Lietuvos bibliotekininkų draugijos pristatoma Marinos Cavazza‘os (nuotraukos) ir VU Filologijos fakulteto docentės dr. Eglės Kačkutės (tekstas) paroda „(Dirbančios) motinos portretas“ apie išsilavinusių motinų migrančių gyvenimo ir profesinius pasirinkimus bei galimybes.

Paroda kviečia pažvelgti į susiliečiančių migracijos, karjeros ir motinystės ir/arba tėvystės problemų lauką. Parodą sudaro 27 nuotraukos, profesionalių ekspatriančių motinų ir tėvų portretai iš kasdienio jų gyvenimo ir trumpi interviu su nuotraukų herojais. Juose aptariamos problemos, su kuriomis susiduria dėl darbo migruojančių profesionalų šeimos, moterys ir vyrai, ir jų sprendimų būdai. Parodoje vizualine meninių fotografijų ir jas lydinčių unikalių, jautrių, asmeninių tekstų kalba svarstoma, ar XXI amžiuje moterys ir vyrai turi vienodas teises į karjerą ir į vaikų priežiūrą, kada, kas, ką ir vardan ko aukoja ? Kaip keičiasi moterų ir vyrų prioritetai susilaukus vaikų ir ar kultūros, visuomenės bei organizacijų struktūros remia individualius žmonių pasirinkimus?

Paroda jau rodyta Italų kultūros institute Budapešte, Jungtinių Tautų rūmuose, Tarptautinėje darbo organizacijoje ir Pasaulio prekybos organizacijoje Ženevoje ir Ciuricho aukštojoje technikos mokykloje (ETH). Parodos pagrindu išleista knyga Portrait d‘une mère (qui travaille)/Portrait of a (Working) Mother (Ženeva: Georg, 2019).

Daugiau informacijos apie parodą, vaizdo įrašus su autorių interviu rasite ČIA.

Parodą organizuoja: Lietuvos bibliotekininkų draugija.
Parodą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba.

Frankofonijos aidai Vilniaus universitete

logo francophonie 2021Kovo 20 d. visas pasaulis mini kaip Frankofonijos dieną, kuri jungia tuos kraštus, kur tik yra frankofonų. Šiandien prancūzų kalbą kasdieniame gyvenime vartoja daugiau kaip 600 mln. žmonių, ir tai yra antroji kalba pasaulyje po anglų kalbos, paplitusi ne tik savo tėvynėje. Neatsitiktinai Prancūzų institutas ir kitos Lietuvos institucijos visą kovo mėnesį organizavo įvairius renginius, susijusius su Frankofonija. Į šią veiklą įsitraukė ir Prancūzų filologijos katedra ir šios studijų programos studentai. Žinoma, visi renginiai vyko nuotoliniu būdu, bet jie irgi susilaukė nemažo susidomėjimo.                                                            

Kovo 4 d. buvo surengtas prancūzų kalbos diktanto konkursas. Kadangi šiemet Frankofonijos tema: „Moterys ir Frankofonija“, atitinkamą tekstą konkursui parinko lekt. Lina Perkauskytė, o diktanto tekstą skaitė mūsų katedroje dirbanti lektorė iš Prancūzijos Juliette Fincias. Konkurso nugalėtojomis paskelbtos III k. studentė Miglė Cemnolonskaitė ir II kurso (pažengusiųjų grupė) Dobilė Kisieliūtė. Beje, jas skyrė tik viena klaida. Trečios vietos komisija nutarė neskirti, nes diktante, pretendavusiame į ją, buvo pernelyg daug klaidų.                                  

Kovo 10 d. asist. dr. Miroslavas Stasilo su prancūzų filologijos I ir II k. studentais surengė vakarą „Ar kalbate prancūziškai? Jos – daugiskaita“, skirtą žymioms prancūzų moterims: Georges Sand, Simone՚ai de Beauvoir, Marguerite՚ai Yourcenar ir kt. Taip pat buvo pristatytos kitų tautybių moterys, kurios garsino Prancūziją: Marie Sklodowska-Curie, Julia Kristeva ir kt. IV kurso studentė Deimantė Širmulytė pravedė pamokėlę „Kokia giminė – vyriška ar moteriška?“              

Kovo 12 d. Prancūzų institute paskaitą skaitė doc. dr. Eglė Kačkutė „Motinystė, migracija ir karjera frankofoniškoje Šveicarijoje“, kurioje ji taip pat ta tema kalbino Prancūzijos ambasadorę Lietuvoje Claire՚ę Lignières-Counathe ir JT moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto narę prof. dr. Dalią Leinartę.           

Kovo 15 d. Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje prof. dr. Dainius Vaitiekūnas kalbino prof. dr. Genovaitę Dručkutę tema „Tarp Lietuvos ir Prancūzijos“, kur profesorė kalbėjo apie savo gyvenimo svarbiausią pasirinkimą – prancūzų literatūrą.

Kovo 17 d. buvo paskelbti eilėraščio vertimo konkurso rezultatai. Šiais metais studentams teko versti prancūzų poeto Pierre՚o Reverdy eilėraštį „Žmogus ir laikas“. Geriausiu pripažintas II k. (pažengusiųjų grupė) studentės Silvijos Zujūtės vertimas, antroji vieta atiteko II k. (pažengusiųjų grupė) studentei Giedrei Bružaitei, o trečioji – I k. studentei Simonai Bizunovičiūtei.

Kovo 17 d. Kupiškio savivaldybės bibliotekoje prof. dr. Genovaitė Dručkutė aptarė lietuvių kilmės prancūzų poeto Oskaro Milašiaus kūrybą.            

Kovo 18 d. įvyko fakulteto Kalbų vakaras, kuriame šnekamosios prancūzų kalbos vingrybes aiškino prancūzų filologijos II k. studentai Vakarė Petrauskaitė, Justina Mieldažytė ir Kasparas Gervė. Jiems tas paslaptis atskleidė lektorės Lina Perkauskytė, Deimantė Baikštienė, Juliette Fincias ir studentų pristatymą moderavęs asist. dr. Miroslavas Stasilo.

Kovo 22 d. Vilniaus Rotušėje prof. dr Vytautas Bikulčius skaitė paskaitą „Gyvenimas kaip menas: Simone՚a de Beauvoir ir Leïla Slimani“, kur visus labiausiai domino S. de Beauvoir  ir Jeano-Paulio Sartre՚o meilės sutartis.                           

Kovo 23 d. Kauno Vinco Kudirkos bibliotekoje prof. dr. Vytautas Bikulčius žiūrovus ir klausytojus supažindino su populiariausiais romanais, kuriuos šiandien skaito prancūzai.                                             

Kovo 25 d. Prancūzų institute prof. dr. Vytautas Bikulčius pristatė savo verstą belgų rašytojo Jeano-Philippe՚o Toussaint՚o romaną „Mylėtis“. Beje, šio rašytojo motina – lietuvė, o jo senelis – Juozas Lanskoronskis tarpukariu buvo karo atašė Lietuvos ambasadoje Prancūzijoje. Pokalbį moderavo literatūros kritikė Elžbieta Banytė.                                                                    

Tokie buvo Frankofonijos aidai Vilniaus universite. Doc. dr. E. Kačkutės, prof. dr. G. Dručkutės, prof. dr. Vyt. Bikulčiaus paskaitas, Kalbų vakarą galima ir dabar rasti Filologijos fakulteto, Prancūzų instituto, Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos, Vilniaus Rotušės, V. Kudirkos bibliotekos facebook puslapiuose.                       

Tuo pačiu supažindiname su Silvijos Zujūtės verstu Pierre՚o Reverdy eilėraščiu:

 

Pierre Reverdy

 

Žmogus ir laikas

 

Vakaras

            Pasaulis tuščiaviduris

            Vos matyti švieselė

Žybteli delnas ant žemės

Ir po sruogom kaktos blyškumas

Atsiveria durys į dangų

                  Tarp dviejų medžių kamienų

Paklydęs raitelis žvelgia į tolį

            Į visa, ką nuneša vėjas

            Į visa, kas nutrūksta ir lekia

                        Slepias

                             Pradingsta

                             Už namo pastolių

Tada lietaus lašai krinta

Tai skaičių bėgančios virtinės

                             Slysta

            Gūra anapus šlaito į jūrą          

Ciferblatas atvertas

Erdvėje be kliūties visa srūva

            Žmogus per stipriai laikos žemės

            Klaidina paukštį oro lengvumas

Už gerus studijų rezultatus dokt. J. Šabasevičiūtei skirta Lietuvos mokslo tarybos parama

Screenshot_2021-03-05_at_19.31.36.pngLietuvos mokslo taryba, siekdama paremti produktyviai studijuojančius doktorantus, kiekvienais metais skelbia kvietimą doktorantams teikti paraiškas paramai už studijų rezultatus gauti. Galime pasidžiaugti, kad šiais metais ši parama skirta ir Pizos bei Vilniaus universitetų jungtinio vadovavimo doktorantei Julijai Šabasevičiūtei (vadovai prof. dr. Pietro U. Dini ir doc. dr. Diego Ardoino). Pizos universiteto FiLeLi instituto ir VU ARKSI ir Italų kalbotyros ir literatūros katedros doktorantė yra viena iš penkių Lietuvos humanitarinių mokslų srities doktorantų  ir vienintelė Vilniaus universiteto doktorantė  humanitarė, šiais metais gavusi šią paramą.

Alius Jaskelevičius apgynė daktaro disertaciją

Sveikiname Klasikinės filologijos katedros dėstytoją Alių Jaskelevičių, gruodžio 4 d. apgynusį daktaro disertaciją „Panhelėninio tapatumo konstravimas klasikiniame graikų istoriniame diskurse“ (vadovė doc. dr. Nijolė Juchnevičienė) ir sukonstravusį bei įtvirtinusį savo, kaip humanitarinių mokslų daktaro, identitetą. Nors kolegų ir studentų akyse jis jau seniai de facto buvo laikomas daktaru, dabar ši tapatybė de iure paliudyta diplomu. Linkime sėkmės tolesniuose darbuose ir lauksime monografijos bei graikų istoriografų veikalų vertimų į lietuvių kalbą.

Tarptautinė konferencija „La littérature et la carte géographique“

Šių metų lapkričio 26-27d. vyks Balstogės ir Vilniaus universitetų Prancūzų filologijos katedrų nuotoliniu būdu rengiama antroji ciklo INSPIRATIONS  tarptautinė konferencija prancūzų kalba La littérature et la carte géographique (Literatūra ir žemėlapis).

Šių metų konferencijos tema – literatūros ir erdvės santykis.  Žemėlapis nurodo ne tik į realią, tiksliai apibrėžtą erdvę (šalies ar regiono, kelių žemėlapį, miesto planą), bet ir į įsivaizduojamas, fantastiškas, neištirtas ir nematerialias erdves. Pranešimus skaitys įvairių šalių specialistai, nagrinėjantys erdvės ir laiko problemą literatūroje, literatūrinius kelionių aprašymuose, geopolitinius, kultūrinius pasakojimo kalbos ir siužetų  santykius. 

Jei susidomėjote, rašykite adresu:  – el. paštu jums bus atsiųsta nuoroda į susitikimą ir išsami programa.

Programa >

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos