Sidebar

Frankofonija Vilniaus universitete

Nors karantinas gerokai sutrukdė Frankofonijos mėnesio renginius Vilniaus universitete, tačiau galime pasidžiaugti, kad kai kurie iš jų sėkmingai įvyko. Didelio susidomėjimo susilaukė XVII a. prancūzų komedijų karaliaus Molière‘o pjesė Miestelėnas bajoras, kurią prancūzų kalba VU Teatro salėje suvaidino profesionalus teatras iš Vokietijos „American Drama Group Europe“. Salė lūžo nuo žiūrovų, nes pjesę stebėjo ne tik VU dėstytojai ir studentai, bet ir mokiniai, besimokantys prancūzų kalbos, iš įvairių Lietuvos miestų.

Džiaugiamės, kad atsitiktinumo dėka prancūzų kalbos diktanto konkursas įvyko paskutinę dieną prieš paskelbtą karantiną. Jame buvo dvi dalyvių grupės – pradedančiųjų (A2 lygis) ir pažengusiųjų (B2 lygis). Atmosferą kaitino tas faktas, kad pažengusiųjų grupės nugalėtojo laukė trijų savaičių stažuotė Briuselio Laisvajame universitete liepos ir rugpjūčio mėn. Šį prizą parūpino Belgijos akademinių ir kultūrinių ryšių su Baltijos valstybėmis atstovė Stéphanie Crêteur, kuri yra ir mūsų universiteto lektorė.

Dar vienas sutapimas toks, kad pažengusieji studentai rašė diktantą pagal XX a. prancūzų rašytojo Jeano Giono tekstą. O šis autorius savo romane „Husaras ant stogo“ kaip tik yra aprašęs choleros epidemiją. Taigi, tai buvo savotiška įžanga į karantiną.

Pažengusiųjų grupėje pirmąją vietą iškovojo Dovilė Keraitė (prancūzų filologija, IV kursas), antroji vieta teko – Justei Klimavičiūtei (prancūzų filologija, III kursas), o trečiąją vietą pelnė pastarosios kurso draugė Gabrielė Barkauskaitė.

Pradedančiųjų grupėje pirmą vietą pasidalijo dvi studentės, nes abi padarė vienodai klaidų. Tai Giedrė Bružaitė (prancūzų filologija, I k.) ir Justina Žemaitytė (UKI, 2 kursas). Antrąją vietą iškovojo Paulina Mikėnaitė (UKI, I kursas), o trečiąją – Evelina Galinska (UKI, 2 kursas).

Tuo tarpu eilėraščio vertimo konkursui karantinas nesugebėjo pakenkti, nes jo dalyviai savo vertimus pristatė elektroniniu paštu. Šiemet jo dalyviams buvo pateiktas prancūzų simbolisto, pelniusio net „poetų kunigaikščio“ titulą, Paulio Fort‘o (1872-1960) eilėraštis „Laimė“ (Le Bonheur). Tai chrestomatinis eilėraštis, kurį kiekvienas prancūzas mokosi mintinai dar mokyklos suole apie laimės paieškas ir netikėtą tų paieškų atomazgą.

Konkurse dalyvavo tiek prancūzų filologijos, tiek UKI studentai. Išanalizavus pateiktus vertimus, pirmoji vieta atiteko prancūzų filologijos I kurso (pažengusiųjų grupė) studentei Silvijai Zujūtei , antrąją vietą pelnė prancūzų filologijos III kurso studentė Gabrielė Barkauskaitė, o trečiąją – prancūzų filologijos III kurso studentė Justė Klimavičiūtė.

Dovilei Keraitei belieka tikėtis, kad karantinas anksčiau ar vėliau baigsis, ji galės apsilankyti Briuselyje ir tobulinti savo prancūzų kalbos žinias, o visų kitų prizininkių po karantino lauks prizai.

 

Prancūzų filologijos katedros vedėjas

prof. dr. Vytautas Bikulčius

 

Paulio Fort‘o eilėraščio „Laimė“ tekstas originalo kalba ir konkurso nugalėtojos vertimas:

 

Le bonheur de Paul Fort



Le bonheur est dans le pré. Cours-y vite, cours-y vite.
Le bonheur est dans le pré. Cours-y vite. Il va filer.

Si tu veux le rattraper, cours-y vite, cours-y vite.
Si tu veux le rattraper, cours-y vite. Il va filer.

Dans l’ache et le serpolet, cours-y vite, cours-y vite.
Dans l’ache et le serpolet, cours-y vite. Il va filer.

Sur les cornes du bélier, cours-y vite, cours-y vite.
Sur les cornes du bélier, cours-y vite. Il va filer.

Sur le flot du sourcelet, cours-y vite, cours-y vite.
Sur le flot du sourcelet, cours-y vite. Il va filer.

De pommier en cerisier, cours-y vite, cours-y vite.
De pommier en cerisier, cours-y vite. Il va filer.

Saute par-dessus la haie, cours-y vite, cours-y vite.
Saute par-dessus la haie, cours-y vite. Il a filé !
Paul Fort. „Laimė“



Laimė pievoje yra. Greit ten lėk, greit ten lėk.
Laimė pievoje yra. Greit ten lėk. Nuskries staiga.

Jei sučiupti nori ją, greit ten lėk, greit ten lėk.
Jei sučiupti nori ją, greit ten lėk. Nuskries staiga.

Ji žolynuos supinta, greit ten lėk, greit ten lėk.
Ji žolynuos supinta, greit ten lėk. Nuskries staiga.

Avino raguos nešta, greit ten lėk, greit ten lėk.
Avino raguos nešta, greit ten lėk. Nuskries staiga.

Šaltinėly, kur banga, greit ten lėk, greit ten lėk.
Šaltinėly, kur banga, greit ten lėk. Nuskries staiga.

Nuo obels – ten, kur vyšnia, greit ten lėk, greit ten lėk.
Nuo obels – ten, kur vyšnia, greit ten lėk. Nuskries staiga.

Per vijoklius šok pas ją, greit ten lėk, greit ten lėk.
Per vijoklius šok pas ją, greit ten lėk. Jos ... nebėra!



Vertė Silvija Zujūtė (Prancūzų filologija, I kursas, pažengusiųjų grupė)

Italų gitaristų dueto koncertas ir paskaitos

Lapkričio 7 d., ketvirtadienį, 12.30–13.00 val. Rašytojų menėje ARKSI Italų kalbotyros ir literatūros katedra Fakulteto bendruomenę kviečia į italų gitaristų dueto Oscar Bauer ir Andrea Lupi akustinį koncertą Spuntino musicale fingerstyle.

15.00 val. 115 aud. atlikėjai taip pat skaitys paskaitą Blues, folk e fingerpicking: contenuti culturali ed emotivi italiani in generi internazionali. Paskaita vyks italų kalba. Rekomenduojamas italų kalbos lygis – A2.

Lapkričio 8 d., penktadienį, 11.00 val. K. Donelaičio aud. Oscar Bauer ir Andrea Lupi italų kalba ves užsiėmimą:

  • a) cantare la voce: respirazione, emissione, interpretazione nei ruoli di cantante e attore;
  • b) la gestione del palco e della performance: equilibrio e completezza tra due musicisti.

Dialektologinėje ekspedicijoje Ligūrijoje studentai tyrė italų dialektų ypatumus

Rugsėjo 16–21 d. ARKSI Italų kalbotyros ir literatūros katedra surengė jau tradicine tapusią dialektologinę mokomąją ekspediciją, kurioje dalyvavo Italų filologijos programos studentės ir dėstytojai. Viena iš ekspedicijos dalyvių, Karilė Mozerytė, mielai sutiko pristatyti vykusios ekspedicijos tikslus, nuveiktus darbus ir pasiektus rezultatus.

Dialektai – vienas unikaliausių ir labiausiai žavinčių Italijos kultūros aspektų. Deja, ilgą laiką kalbėjimas dialektu laikytas neišsilavinimo požymiu, tad žmonės sąmoningai stengėsi tarmę keisti standartine pripažinta Toskanos regiono (o tiksliau – Florencijos) kalba. Šis reiškinys privedė prie šnektų asimiliacijos ar net nykimo ribos. Jaunoji italų karta dažniau renkasi vartoti standartinę italų kalbą, tad dialektai lieka tik senosios kartos atmintyje. Džiugu, kad atsiranda vis daugiau žmonių ir organizacijų, suprantančių dialektų išsaugojimo svarbą. Viena tokių yra Ligūrijos regione veiklą nuo 1957 m. vykdanti Associazione San Matteo (prezidentas – Claudio Elena). Tai – savanorių organizacija, įkurta San Bartolomeo al Mare miestelio teritorijai priklausiančių Molino del Fico, Freschi, Bossai ir Richieri vietovių gyventojų iniciatyva, siekiant surinkti lėšų šalia paminėtų vietovių esančios ir tuo metu apleistos kaimo koplyčios restauracijai. Ilgainiui Associazione San Matteo tapo krašto kultūros, papročių ir tradicijų puoselėjimo centru. Asociacija organizuoja paskaitas, ekskursijas, koncertus ir kitus renginius, padedančius gaivinanti Ligūrijos paveldą. Prie vienos iš draugijos veiklos sričių – vietos dialektų tyrimų – jau trečius metus prisideda Vilniaus universiteto dėstytojai ir studentai.

Į dialektologinę ekspediciją Ligūrijoje šiemet vykome aštuoniese: Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dėstytojai doc. dr. Diego Ardoino, Alessandra Calì ir prof. dr. Vytautas Kardelis, Pizos ir Vilniaus universitetų doktorantė Julija Šabasevičiūtė ir mes, Italų filologijos trečio kurso studentės Ramunė Blankaitė, Karolina Grigaitė, Karilė Mozerytė ir Gabija Radžiūtė.

Ekspedicijos tikslų buvo ne vienas: tyrėme Ligūrijos dialekto variantus, gilinome žinias apie regiono ir visos šalies istoriją, prisilietėme prie krašto kultūros. Ekspedicijos metu teko garbė susipažinti su profesoriumi Franco Gallea, kuris atskleidė, kad klaidinga yra manyti, jog egzistuoja tik vienas bendras Ligūrijos regiono dialektas: iš tiesų jų yra daugiau ir vos kelių kilometrų atstumu išsidėsčiusių miestelių šnektos pastebimai skiriasi.

Pagrindinis ekspedicijos uždavinys – pažinti Ligūrijos regiono dialekto variantus ir pamėginti išskirti kiekvieno jų charakteristikas ir ypatumus. Paprašėme informantų – vietinių gyventojų, dar tebekalbančių tarmiškai, – pagalbos. Prieš pradedant darbą reikėjo surasti kokį nors atspirties tašką. Kadangi dialektologijos mokslas tiria tarmes istoriniame ir socialiniame kontekste, nusprendėme sujungti šiuos aspektus ir kalbėti su informantais apie jau istorija virtusius daiktus. Daiktus, kuriuos naudodavo mūsų pašnekovai, jų tėvai ar seneliai. Apsilankėme Červo miestelio etnografiniame muziejuje (Museo Etnografico del Ponente Ligure), kuriame eksponuojami XIX–XX a. daiktai, susiję su namais, ūkiu, laisvalaikiu ir pan. Nufotografavome didžiąją dalį eksponatų, vėliau atrinkome pačias informatyviausias nuotraukas, jas sutvarkėme ir sukatalogizavome pagal objektų charakteristikas. Taip pokalbiai su informantais įgavo bendrą formą ir turinį – turėjome ne tik galimybę klausytis šnektos, bet ir išgirsti dalelę istorijos iš pirmų lūpų. Visus pokalbius įrašinėjome, tad turimus failus galime tirti pasitelkdami kompiuterines programas – transkribuoti tekstą, jį padalyti į smulkesnes dalis, atidžiai išnagrinėti atskirus garsus, o sukauptus duomenis panaudoti tolesniuose tyrimuose.

Gilinome žinias ir teoriniame lygmenyje. Čerialės miestelyje turėjome galimybę pasikalbėti su jau minėtu profesoriumi Franco Gallea, kuris mums paaiškino Ligūrijos dialektų skirtybes, jų atsiradimo priežastis bei pasiūlė gausų literatūros sąrašą ateities studijoms. Lankantis Genujoje profesorius Franco Bampi pristatė dialekto gaivinimu, krašto kultūros ir tradicijų puoselėjimu užsiimančios asociacijos A Cumpagna, kuriai jis pats vadovauja, veiklą. Tai – svarbiausia ir didžiausia tokio pobūdžio organizacija regione, turinti virš 800 narių. San Bartolomeo al Mare miestelyje pasikalbėjome su istoriku, Vakarų Ligūrijos studijų centro (Centro Studi Ponentini) prezidentu Giorgio Fedozzi. Ventimilijoje aplankėme pirmąją Ligūrijos regiono biblioteką (Biblioteca Civica Aprosiana), veikiančią nuo XVII a. vidurio, o Bordigeroje – pirmąjį Vakarų Ligūrijos muziejų (Museo-biblioteca „Clarence Bicknell“). Be to, buvome maloniai sutikti Ligūrijos studijų institute (Istituto Internazionale di Studi Liguri), kuriame šią vasarą, vadovaujami archeologų dr. Danielos Gandolfi ir dr. Lorenzo Ansaldo, Erasmus praktiką atliko VU Filologijos fakulteto studentai Gabija Radžiūtė ir Andrej Tacjak.

Keliaudami sėmėmės ir istorinių žinių. Pradėjome nuo paleolito ir pirmųjų šių žemių gyventojų, apie kuriuos išgirdome priešistoriniame muziejuje Museo preistorico dei Balzi Rossi. Tęsėme apžiūrėdami mūsų eros pradžios archeologinius radinius, eksponuojamus Museo archeologico di Ventimiglia. Baigėme naujuosius ir naujausiuosius laikus liudijančiais rakandais Červo miestelyje (Museo Etnografico del Ponente Ligure).

Galų gale pažinome regiono kultūrą iš visai arti – sudalyvavome šv. Mato garbei rengiamoje šventėje San Bartolomeo al Mare miestelyje. Šventės, rengiamos jau 62-ą kartą, šūkis – „...kur tradicija susitinka su gera virtuve“. Prie pokalbių apie petankės varžybas ragavome tradicinių Ligūrijos patiekalų: quaglie alla brace (ant grotelių kepta putpelė), stoccafisso alla ligure („ligūriškai“ paruošta džiovinta menkė), polenta. Šios šventės metu miestelio bendruomenei pristatėme savo darbo rezultatus ir ateities idėjas.

Pagrindiniai ekspedicijos tikslai pasiekti. Girdėdami pašnekovus kalbant ne standartine italų kalba, o dialektu – tuo, kurio klausydami jie užaugo, – pažinome juos iš arčiau, kartu parodėme, kad dialektas – unikalus ir svarbus kultūros bruožas, kurį būtina saugoti. Klausydamiesi profesorių ir lankydami muziejus sukaupėme teorinių bei istorinių žinių. Kalbindami vietinius Ligūrijos gyventojus ir drauge dalyvaudami veiklose patys prisilietėme prie regiono kultūros. Visa tai turi didelę išliekamąją vertę – mes ne tik sukaupėme žinių tolesniems tyrimams ir studijoms, bet ir parodėme žmonėms, kad mums rūpi jie, jų tradicijos ir istorija. Džiaugiamės, kad ši dialektologinės ekspedicijos idėja jau tapo tradicija ir neatsiejama šv. Mato šventės dalimi.

Susitikimas su Associazione San Matteo draugais San Bartolomeo al Mare © V. Kardelio nuotrauka

Susitikimas su Associazione San Matteo draugais San Bartolomeo al Mare V. Kardelis

 

XIX Pasaulinė italų kalbos savaitė

ARKSI Italų kalbotyros ir literatūros katedra šių metų spalio 21–25 d. kviečia dalyvauti XIX Pasaulinės italų kalbos savaitės „Italų kalba teatro scenoje“ renginiuose. Tokia italų kalbos savaitė Lietuvoje yra Fakulteto Italų kalbotyros ir literatūros katedros iniciatyva. Renginius organizuoja Italų kalbotyros ir literatūros katedra drauge su Italų kultūros institutu ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija.

Detalią programą ir registraciją į renginius rasite >

TWINNING projekto susitikimas su Filosofijos ir Medicinos fakultetais

Šių metų rugsėjo 12–13 d. Vilniaus universiteto Filologijos ir Filosofijos fakultetai surengė motinystę tyrinėjančių mokslininkų projektinės veiklos plėtros susitikimą. Susitikime dalyvavo 17 Vilniaus universiteto mokslininkių iš VU Filologijos, Filosofijos ir Medicinos fakultetų, 6 mokslininkės iš Meinuto universiteto (Airija), 3 mokslininkės iš Upsalos universiteto (Švedija), VU mokslo ir plėtros skyriaus bei Lietuvos mokslo tarybos atstovai. Europos komisijos mokslo skyriaus atstovė, Christine VOELKL, prisijungė virtualiai iš Briuselio.

Susitikimo metu buvo tobulinama šiais metais teiksiama TWINNING paraiška ir svarstoma apie kitus galimus projektus ir finansavimo schemas.

Prof. Carole Bourne-Taylor (Oxford University, Brasenose College) paskaitos

Anglų filologijos katedra maloniai kviečia į Oksfordo universiteto (Oxford University, Brasenose College) profesorės Carole Bourne-Taylor paskaitas, kurios vyks rugsėjo 17 ir 18 d.: 

  • “The journey is everything “: From Montaigne to Roland Barthes via Virginia Woolf – rugsėjo 17 d. (antradienis) 15 val. Donelaičio aud. Paskaita bus skaitoma anglų kalba. Po paskaitos vyks neformalus pabendravimas su studentais, profesorė mielai pasidalins savo dėstymo ir mokslinio darbo patirtimi, atsakys į klausimus.
  •  Lambeaux de mémoire: le deuil et ses enjeux éthiques – rugsėjo 18 d. (trečiadienis) 11 val. 121 aud. Paskaita bus skaitoma prancūzų kalba. Po paskaitos vyks neformalus pabendravimas su studentais, profesorė mielai pasidalins savo dėstymo ir mokslinio darbo patirtimi, atsakys į klausimus.

Prof. Inmaculada Fortanet Gómez (Jaume I universitetas, Ispanija) paskaita

Anglų filologijos katedra kviečia į profesorės Inmaculada Fortanet Gómez iš Jaume I universiteto Castellon de la Plana (Ispanija) paskaitą Multimodal Discourse Analysis, kuri vyks rugsėjo 9 d., pirmadienį, 15 val. K. Donelaičio aud. 

Profesorė daug metų dirbo universiteto prorektore, yra žinoma multimodalumo tyrėja, tyrėjų grupės, dirbančios ESP ir EAP srityse, vadovė.

Dr. Inmaculada Fortanet is a full professor and researcher at Universitat Jaume I (Castellón, Spain), where she coordinates the Group for Research on Academic and Professional English (GRAPE). Her research interests are related to multimodal discourse analysis and to Content and Language Integrated Learning in Higher Education. Among her publications is Multimodal Analysis in Academic Settings. From Research to Teaching, a book co-edited with Belinda Crawford Camiciottoli (Routledge Series in Multimodality, 2015). She has published articles in English for Specific Purposes, Journal of English for Academic Purposes, Discourse Studies, ESP across Cultures, among others. She has also authored books and chapters and co-edited several books internationally published.

Rytų Anglijos universiteto profesoriaus emerito J. Cook paskaitos

Anglų filologijos katedroje viešės Rytų Anglijos (D. Britanija) universiteto profesorius emeritas J. Cook ir fakulteto bendruomenei skaitys dvi paskaitas:

  • rugsėjo 10 d., antradienį, 11 val. V. Krėvės a. - Ideas of Interpretation
  • rugsėjo 12 d., ketvirtadienį, 11 val. Kanados (A7) a. - Reading a Short Story: Katherine Mansfield's “Life of Ma Parker”

Taip pat Anglų filologijos katedra Filologijos fakulteto doktorantus kviečia seminarui - pokalbiui su profesoriumi J. Cook rugsėjo 12 d., ketvirtadienį, 15 val. J.Balkevičiaus a.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos