Sidebar

Dr. Aistės Čelkytės paskaitos

Gegužės 4-5 d. Vilniaus Universitete lankysis ir viešas paskaitas skaitys Leideno universiteto mokslininkė, Antikos filosofijos tyrinėtoja dr. Aistė Čelkytė. 

Dr. Čelkytė neseniai paskelbė pirmąją monografiją „Stoikų grožio teorija“ (2020 m. Edinburgo universiteto leidykla), kurioje analizuoja stoikų argumentuose naudojamą estetinį žodyną ir rekonstruoja iš jo plaukiantį požiūrį į grožį. Šiuo metu taip pat tyrinėja antikinės estetikos, medicinos ir politinės ekonomijos teorijas.

Dr. Čelkytė apgynė disertaciją Sent Andruso universitete tema „Chrisipas apie grožį: stoiko estetinių savybių koncepcijos studijos“ (2015 m.), vėliau dirbo Jonsei ir Utrechto universitetuose. Savo tyrimus yra viešinusi konferencijose Japonijoje, Pietų Korėjoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Olandijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, ir publikavusi kaip mokslinius straipsnius tokiuose prestižiniuose žurnaluose kaip „Apeiron“ ir „The Classical Quarterly“. 

Facebook renginys >


Gegužės 4 d. (trečiadienis), 17:00-18:30, K. Donelaičio aud., VU Filologijos fakultetas

Stoikai apie meno paskirtį

Anotacija: „Neseniai išleistoje knygoje „Stoikų grožio teorija“, argumentavau, kad stoikai teigė, jog grožis priklauso nuo funkcinės struktūros, tai yra, objektai yra gražūs, jei jie turi struktūrą, kuri leidžia jiems atlikti savo paskirtį/funkciją ypač efektyviai. Tokią grožio koncepciją stoikai naudoja kalbėdami apie žmonių fizinį ir moralinį grožį, pasaulio grožį ir kitus natūralius objektus. Nors meno objektai nėra diskutuojami šioje knygoje, tokia grožio samprata taip pat verčia kelti įdomų klausimą apie juos: kokia yra meno objektų paskirtis/funkcija? Šioje paskaitoje pristatysiu stoikų fragmentus apie meną, jų keliamas problemas ir interpretaciją, padėsiančią atsakyti į šį fundamentalų klausimą.“


Gegužės 5 d. (ketvirtadienis), 17:00-18:30, K. Donelaičio aud., VU Filologijos fakultetas

Brusono „Oikonomikos“ ir antikinė ekonomikos filosofija

Anotacija: Brusono „Oikonomikos“ – mažai žinomas traktatas netgi tarp klasikos tyrinėtojų. Turbūt viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių jis nesusilaukė daugiau dėmesio, yra teksto perdavimo istorija: šis traktatas išsaugotas viename vertime į arabų kalbą ir dviejuose fragmentuose išlikusiuose Johano Stobajo doksografinėje kolekcijoje. Nepaisant metodologinių iššūkių, šis neopitagorietiškas traktatas yra labai vertingas šaltinis studijuojant "oikonomia" kaip literatūrinį-filosofinį žanrą, ne tik dėl to, kad turime nedaug šaltinių iš Helenistinio periodo, bet ir dėl neįprastų Brusono metodų ir unikalaus turinio. Traktatas pasižymi ne tik motyvais, pažįstamais iš Ksenofonto, Platono ir Aristotelio raštų, bet ir unikalia žmogaus prigimties samprata, paremta Helenistinės medicinos pasiekimais. Šioje paskaitoje bus teigiama, kad Brusono traktatas yra įspūdinga Helenistinių mokslų santaka verta didesnio mokslininkų dėmesio.


Renginį organizuoja VU Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedra ir Klasikų asociacija „Societas Classica“.

VocOWWAo.jpeg

II-oji Klasikinės filologijos studentų mokslinė konferencija

Maloniai kviečiame į II-ąją Klasikinės filologijos studentų mokslinę konferenciją, kuri įvyks 2022 m. balandžio 30 d. (šeštadienį) K. Donelaičio auditorijoje (VU Filologijos fakultetas, M. K. Sarbievijaus kiemas, Lituanistikos centro pastato įėjimas, 1 aukšte. Žr. žemėlapyje >)

Šių metų konferencijos tema – Homeriniai himnai, kurių lietuviškas Audronės Kudulytės-Kairienės vertimas pasirodė 2016 m. (Aidai). Tai yra vienas svarbiausių senovės graikų religijos šaltinių, pasakojančių apie dievų kilmę, jų bandymus įsitvirtinti dieviškame panteone ir žmogaus pasaulyje. Šiuose poetiniuose tekstuose persipina Rytų mitologijos ir Homero įtakos, įtampos tarp senųjų kultų ir naujų pamaldumo formų, politiniai archajinio pasaulėvaizdžio elementai ir pamatinis graikų poreikis pažinti juos supančią tikrovę.

Konferencijoje bus skaitomi 5 studentų pranešimai, kurie aptars svarbiausių himnų filologinius klausimus, religinius aspektus, kultūrines ir istorines nuorodas. Konferenciją atidarys prof. Naglio Kardelio pranešimas.


Programa:

11:00-12:30

Vilius Bartninkas „Homeriniai himnai kaip vartai į graikų religiją“
Naglis Kardelis „Homeriniai himnai: žanras ir autorystė“
Tomas Riklius
 „Mesopotamijos mitų įtaka Homeriniams himnams

12:30-13:00 Pertrauka

13:00-14:15

Vasarė Butkutė „Himnas Afroditei: pažeminimas ar garbinimas?“
Benediktas Vachninas
 „Dzeuso tvarka ir teisingumas Himne Hermiui

14:15-14:30 Pertrauka

14:30-15:45

Simonas Baliukonis „Himnas Demetrai: skirtingi kultai viename naratyve“
Vaiva Vasiliauskaitė
 „Nuo snieguotų viršukalnių iki namų slenksčių: Dievai ir jų kraštovaizdžiai Homeriniuose himnuose


Konferenciją organizuoja VU Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedra ir Klasikų asociacija (Societas Classica).

BWabMfuY.jpeg

Frankofonijos aidai Vilniaus universitete

Kiekvienais metais kovo mėnesį per Lietuvą nuvilnija Frankofonijos renginiai, į kuriuos įsijungia ir Vilniaus universitetas. 

Kovo 9 d. įvyko prancūzų kalbos diktanto konkursas, kuriame visas prizines vietas pelnė UKI anglų ir prancūzų kalbų programos studentai. Pirmoji vieta atiteko pirmakursei Ievai Verbytei, antroji vieta – antrakursei Irinai Tišalovič, o trečioji – pirmakursiui Justinui Bernotui. 

Tą pačią dieną Prancūzų institute pokalbyje apie šveicarų prancūzakalbę literatūrą dalyvavo ir mūsų katedros prof. Genovaitė Dručkutė. 

Kovo 16 d. Oskaro Milašiaus poezijos skaitovų konkursą laimėjo UKI pirmakursis Justinas Bernotas. 

Tą pačią dieną buvo paskelbta ir Oskaro Milašiaus eilėraščio „Kelionė“ vertimo konkurso laureatė. Ja tapo Prancūzų filologijos II kurso, pažengusiųjų grupės studentė Simona Bizunovičiūtė.

Kovo 23 d. įvyko svarbiausias Frankofonijos mėnesio renginys – Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo atidaryta paroda „Romainas Gary: sugrįžimas į Vilnių“. Jos idėją pasiūlė Frankofonijos specialistas iš Paryžiaus Jeanas-René Bourrelis, o prie jos įgyvendinimo daugiausia prisidėjo asist. dr. Vita Valiukienė. Parodos atidaryme įvairiais aspektais apie rašytoją kalbėjo bibliotekos direktorius R. Gudauskas, Prancūzų instituto direktorius T. Buffinas, Prancūzų filologijos katedros vedėjas Vyt. Bikulčius, J.-R. Bourrelis, V. Valiukienė. Paroda supažindina lankytojus su prancūzų rašytojo gyvenimu Vilniuje, joje galima pamatyti įrašą apie jo gimimą civilinės registracijos aktų knygoje, Išsilaisvinimo ordiną, kuriuo Prancūzijoje buvo apdovanoti tik 1038 žmonės, pirmuosius jo knygų leidimus ir kt. Paroda veiks iki balandžio 21 d. Įdomu, kad apie šią parodą skaitytojus informavo Prancūzijos dienraštis „Le Figaro“, paskelbęs straipsnį „Lietuva pagerbia Romainą Gary“. 

Kovo 24 d. prancūzų filologijos ir UKI anglų ir prancūzų programos studentams paskaitą apie šiandienos iššūkius Frankofonijai skaitė J.- R. Bourrelis. Tą pačią dieną Karoliniškių bibliotekoje O. Milašiaus knygą „Laiškai“ skaitytojams pristatė knygos sudarytoja ir vertėja G. Dručkutė.  

Kovo 25 d. studentams paskaitą apie R. Gary gyvenimą ir kūrybą skaitė J.-R. Bourrelis. 

Kovo 26 d. KTU Prancūzų kultūros centre paskaitą „Oskaro Milašiaus laiškai draugams“ skaitė prof. dr. G. Dručkutė. 

Kovo 28 d. įvyko prancūzų filologijos studentų mokslinė konferencija, skirta 95-osioms prof. habil. dr. Dangeručio Čebelio gimimo metinėms paminėti. Pradžioje apie šį talentingą mokslininką ir puikų dėstytoją savo prisiminimais pasidalijo buvusi katedros doc. dr. Snieguolė Liberienė ir prof. dr. G. Dručkutė. Po to studentės pristatė savo pranešimus iš rašomų bakalauro darbų.

Frankofonijos renginiai studentams dar labiau priartino frankofoniškųjų šalių gyvenimą ir realijas, leido susipažinti su dar neregėtais ir negirdėtais dalykais.

Dr. Saros Bedard-Goulet paskaita „Michel’is Tremblay: įvadas į Kvebeko literatūrą“

Kovo 18 d., penktadienį, 18.00 val. kviečiame dalyvauti dr. Saros Bedard-Goulet paskaitoje „Michel’is Tremblay: įvadas į Kvebeko literatūrą“ Prancūzų institute. Paskaita vyks gyvai, prancūzų kalba (su vertimu į lietuvių kalbą), taip pat bus transliuojama per facebook'ą.

Dr. Bedard-Goulet kalbės apie prancūzakalbę Kvebeko literatūrą bei jos situaciją pasaulyje, o taip pat išsamiau supažindins su reikšmingiausio Kvebeko rašytojo Michel’io Tremblay kūryba.

Ši paskaita, organizuojama Kanados ambasados biuro Lietuvoje ir Prancūzų instituto Lietuvoje kaip vienas iš Frankofonijos mėnesio renginių, yra ir dr. Saros Bedard-Goulet, kuri dalyvauja 2022 m. VU paskelbtame konkurse docentės pareigoms (prancūzų ir frankofoniškoji literatūra) eiti, prisistatymas Filologijos fakulteto bendruomenei.

Daugiau informacijos >

Canada_web-01-1170x642_copy.jpeg

Frankofonijos dienų renginiai

Kovo 9 d. 15.00 val. Prancūzų kalbos diktanto konkursas. 121 aud. (prad.), 122 aud. (paž.).

Dalyviai registruojasi Prancūzų filologijos katedroje iki kovo 8 d.


Kovo 16 d. 15 val. 122 a.  Oskaro Milašiaus poezijos deklamavimo konkursas (eilėraštis – žr. žemiau).

Su šio konkurso rezultatais bus paskelbti ir Oskaro Milašiaus eilėraščio „Voyage“ vertimo konkurso rezultatai.

Deklamavimo konkurso dalyviai registruojasi, o vertimo konkurso dalyviai perduoda vertimus į Prancūzų filologijos katedrą iki kovo 15 d.


Kovo 23 d. 18 val. Parodos „Romainas Gary: sugrįžimas į Vilnių“ Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje atidarymas.


Kovo 25 d. 11 val. 122 aud. Jean-François Hangouët (Paryžius) paskaita apie R. Gary romaną „Aušros pažadas“. 


Kovo 28 d. 122 11 val. Studentų mokslinė konferencija, skirta habil. dr. Dangeručio Čebelio 95-osioms gimimo metinėms paminėti.


O. Milašiaus eilėraštis „Voyage“:

 

Fanny, ma nostalgique aux yeux vouleurs de cieux
Dégunts! partons, vers le Jadis, en diligence…
O! la route sentimentale, et le silence
Des vieux soleils, et ce désordre en vos cheveux

 

Ma frêle amie aux yeux couleur de fleur-de-lin!
Le postillon jovial active des colines
En fuite à contre-sens, et lees brises câlines
Agacent les feuillets de votre Jocelyn.

 

Ce lac. Ce lointain lac, petit comme une fleur!
Ah!puisse-t-il ne point finir, le cher voyage!
Vos yeux sont les calmes dormants d’avant lʼorage
Lʼennui blanc des chemins grelotte de chaleur.

 

Le véhicule roule avec des rythmes doux
Vers le vieux pays des brigands et des musées,
La forêt vous bénit de branches amusées,
Mélancolique enfant fière de votre toux…

 

Cʼest la vieille chanson qui vient pleurer tout bas
Dans le parc orphelin de jadis, cʼest lʼamère
Et chevrotante mélodie, ô ma bien chère,
Du pauvre bon vieux temps qui ne reviendra pas… 

Pasaulinės graikų kalbos dienos minėjimo ir Graikų literatūros metų užbaigimo renginys

Vasario 9 d., trečiadienį, 17.00 val. V. Krėvės aud. kviečiame bendruomenę į Pasaulinės graikų kalbos dienos minėjimą ir Graikų literatūros metų užbaigimą: vakaro metu bus pristatyta graikų apsakymų rinktinė „Raudonos šukos“. Skambės Filippo Raskovic atliekama graikiška muzika.

 vizualai graikudiena2022postas

Prof. Regina Rudaitytės interviu: minint James Joyce'o „Uliso“ šimtąsias metines

Vasario 2 dieną sukako 140 metų, kai gimė vienas garsiausių airių rašytojų James Joyce. Tą pačią dieną sukako 100 metų, kai pasirodė jo sukurtas ir modernizmo biblija vadinamas romanas „Ulisas“. Apie garsųjį rašytoją ir legendinį jo romaną LRT radijui pasakoja Anglų filologijos katedros profesorė Regina Rudaitytė (nuo 23 min.) – kviečiame klausytis >

Screenshot_2022-02-04_at_10.26.36.png

Pasirodė naujas mokslinio žurnalo „Literatūra“ numeris

cover_issue_1973_en_US.jpgDaugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >


STRAIPSNIAI


Mantas Tamošaitis

The Premises of Historical Narrative in Augustine’s De civitate Dei


Vytautas Ališauskas

Reconstruction of Tradition and Religious Imagination in Early Apocryphal Writing


Tomas Riklius

Wingless Angels: Homer as an Authoritative Historical and Aesthetic Source in Early Modern Period


Horatio Caesar Roger Vella

The Islands of Malta and Gozo in Greek and Roman History and Literature

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos