Sidebar

Studenčių pranešimas konferencijoje Tartu universitete

Spalio 5–6 d. Tartu universitete vyko studentų konferencija Bridges in the Baltics. Šiemet anglų filologijos katedrai atstovavo pavasarį bakalaurą apsigynusios Beata Kaselytė ir Lingailė Skeirytė, konferencijoje pristačiusios baigiamąjį darbą The Linguistic Landscape of Four Districts of Vilnius. Pranešimas sudomino ne tik lingvistus, bet ir kultūros bei istorijos studentus.

Konferencija Bridges in the Baltics rengiama nuo 2013 m., jos tikslas yra suburti Baltijos šalių studentus bei suteikti jiems erdvę akademinei veiklai pristatyti. 

 

ARSKI seminaras: R. Markevičiūtė (Freie Universität Berlin)

Maloniai kviečiame į ARKSI seminarą spalio 9 d. 16.30 val. K. Donelaičio aud.
Klasikinės filologijos katedros absolventė Ramunė Markevičiūtė, magistro studijas baigusi Berlyno laisvajame universitete (Freie Universität Berlin) ir šiuo metu ten studijuojanti doktorantūroje, pristatys stambų tarpdisciplininį projektą, kuriame šiuo metu dalyvauja.
Vokietijos tyrimų bendrijos (Deutsche Forschungsgemeinschaft) remiamas projektas į beveik jokią kalbą tiksliai neišverčiamu pavadinimu „Naujo įdiskursinimas. Tradicija ir inovacija Viduramžių bei Naujųjų amžių tekstuose bei vaizdinėje medžiagoje“ (“Diskursivierungen von Neuem. Tradition und Novation in Texten und Bildern des Mittelalters und der Frühen Neuzeit”) apjungia aštuonis įvairių disciplinų, filologijų ir universitetų poprojekčius. Šio projekto tyrėjos ir tyrėjai siekia suprasti, kas yra tas tariamasis naujumas, apie kurį kalbama to meto turimose medijose, kaip ir kokiu tikslu „senumas“ arba „naujumas“ kodifikuojamas aktualiame kontekste ir kokios laikų ir epochų koreliacijos mezgamos po tekstų paviršiumi. Pranešime bus pristatoma teorinė projekto koncepcija, leidžianti viename ir tame pačiame diskurse kalbėti apie Minnesang, Venecijos tapybą, XVI a. aktualumo epus Prancūzijoje bei didaktinę lotyniškąją Naujųjų amžių poeziją. Pastaroji pranešime bus apžvelgiama atidžiau, bandant atsakyti į klausimus, kas iš viso yra didaktinė poezija ir kodėl šis žanras moderniai auditorijai yra sunkiai suvokiamas, o kartais net keliantis juoką. Kalbėdami apie mechaninį žemės traukos aiškinimą, descartiškuosius verpetus, elektrą ir naminių gyvūnų laikymą, neaplenksime ir LDK didaktinės lotyniškosios poezijos, atidžiau pažvelgsime, kaip ji įsilieja į to meto europinę ir net pasaulinę praktiką bei tradiciją.
 

ARKSI seminaras. Izraelio poeto Amir Or paskaita

Filologijos fakulteto Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų institutas (ARKSI) kviečia į Izraelio rašytojo Amir Or paskaitą-seminarą „Old and New in Hebrew language and poetry, Antique images in service of the contemporary writer“. Susitikimas vyks spalio 4 d. 14.30 val. K. Donelaičio aud. Susitikimas vyks anglų k. 

Seminaro-paskaitos medžiagą (eilėraščių vertimus) galima parsisiųsti čia >

Amiras Oras (אמיר אור) gimė 1956 m. Tel Avive. Jeruzalės Hebrajų universitete studijavo filosofiją ir lyginamąją religijotyrą, vėliau ten skaitė paskaitas apie Antikos graikų religiją. Izraelio, Europos, JAV ir Japonijos aukštosiose mokyklose dėstė kūrybinį rašymą ir apmokė dėstytojus. 1990 m. įkūrė Helikono poezijos draugiją, leido ir redagavo jos poezijos žurnalą, poezijos knygų seriją, rengė tarptautinį poezijos festivalį Šaar, įsteigė hebrajų ir arabų poezijos mokyklą. Už leidybinę veiklą pelnė Izraelio kultūros ministerijos premiją.

Pripažįstamas vienu svarbiausių naujosios pasaulio literatūros kartos balsų. Išleido dvylika poezijos knygų, pastarosios –Bepročio pranašystė (,משא המשוגע 2012), Grobis (שלל, rinktinė, 2013) ir Sparnai (כנפיים,2015). Eilėraščių išversta į 45 kalbas, išleistos 25 knygos Europos, Azijos ir Amerikos šalyse. Daugelio tarptautinių festivalių ir konferencijų dalyvis, nacionalinių ir tarptautinių premijų laureatas. Taip pat išvertė 11 knygų iš anglų, senosios graikų ir kitų kalbų, tarp jų Tomo evangeliją, Mahabharatos pasakojimus ir Antikos graikų erotinės poezijos antologiją. Publikavo daugybę esė apie poeziją, lyginamąją religijotyrą ir antikinę kultūrą.

Paskaitos-seminaro rengėjai: VU FLF ARKSI, Izraelio ambasada Lietuvoje ir festivalis Druskininkų poetinis ruduo.

 

ARKSI profesorius dėstė ir dalyvavo mokslinėje konferencijoje Indonezijoje

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto ARKSI profesorius dr. Almantas Samalavičius rugsėjo mėn. lankėsi Indonezijos Diponegoro universitete. Šios aukštosios mokyklos Architektūros doktorantūros programos komiteto kvietimu dirbo vizituojančiu profesoriumi. Prof. dr. A. Samalavičius skaitė įvadines paskaitas architektūros bakalaurams, vedė mokslinius seminarus magistrantams ir doktorantams, o taip pat skaitė ir viešas paskaitas šio universiteto akademinei bendruomenei, susitiko su universiteto vadovais.

Akademinio vizito metu prof. dr. A. Samalavičius taip pat skaitė pagrindinį kviestinį pranešimą jau antroje šiame universitete surengtoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje, skirtoje tvermės problemoms architektūros projektavime ir urbanistikoje (pranešimo pavadinimas „Kitapus tvarumo: permąstant gydančias dirbtinės aplinkos savybes“).

Vizito metu lietuvių mokslininkas buvo pakviestas dalyvauti tarptautinėje vasaros lauko tyrimų stovykloje, kurioje studentai rengė praktinius sprendimus jūros užlietos Morosario gyvenvietės išsaugojimui ir rekonstrukcijai. Tarptautinės stovyklos dalyviams lietuvių profesorius perskaitė pranešimą apie vandens ir architektūros istorines sąveikas Rytų ir Vakarų civilizacijose.

Semarango mieste įsikūręs Diponegoro universitetas, remiantis naujausių reitingų duomenimis yra penktasis tarp daugiau nei tūkstančio šios didžiulės šalies universitetų ir yra viena pirmaujančių mokslo institucijų. Universitete studijuoja daugiau nei 40 000 studentų.

 

Žydiškieji svarstymai viduramžiais: Saliamonas ibn Gabirolis ir jo Fons vitae

Kviečiame į paskaitą „Žydiškieji svarstymai viduramžiais: Saliamonas ibn Gabirolis ir jo Fons vitae“, kuri vyks rugsėjo 20 d. (ketvirtadienį) 10 val., Vilniaus universiteto Filologijos fakultete, K2 auditorijoje. Paskaitą skaitys Živilė Pabijutaitė – Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantė, tyrinėjanti Aristotelio ir Viduramžių metafiziką, tradicinę ir neklasikinę logiką.

Šia paskaita žurnalas „Naujasis Židinys-Aidai“ su „Geros valios fondu“ užbaigia viešų nemokamų paskaitų ir tekstų ciklą „Žydiškieji svarstymai“, kurio metu pristatomos ir apmąstomos garsiausių XX a. antros pusės žydų mąstytojų mintys ir žydiškosios kultūros bei filosofijos reikšmė Vakarų pasaulyje.

Projektu „Kaip būti po Holokausto? Žydiškieji svarstymai apie politiką, etiką ir tapatybę įvairovės pasaulyje“ (projekto Nr. PR/GVF-222/2017) siekiama Lietuvos visuomenei pristatyti šiuolaikinę žydų politinę mintį ir kviesti diskusijomis permąstyti laisvės, etikos, politinio ir kultūrinio tapatumo problemas. Jo eigoje aptariami ir aktualiai interpretuojami tokie mąstytojai kaip Arendt, Isaiah Berlinas, Leo Straussas, Emmanuelis Levinas ir kt. Taip Lietuvoje turėtų būti nuosekliai aktualizuota šiuolaikinė žydų politinė mintis ir užtikrintas žydų kilmės autorių paveldo tęstinumas vis labiau kintančiame pasaulyje. Iš viso pagal projektą buvo numatytos 8 paskaitos, kurias skaitė jaunosios kartos filosofai, istorikai ir politikos tyrinėtojai. Visos paskaitų temos bus perkeltos į tekstus, publikuojamus periodiniame kultūros žurnale Naujasis Židinys-Aidai.

 

Patvirtinta ARSKI instituto direktorė

Rugpjūčio 31 dieną vykusiame Filologijos fakulteto Tarybos posėdyje buvo patvirtinta naujoji ARKSI direktorė doc. dr. Nijolė Juchnevičienė. 

Nuoširdžiai sveikiname!

 

ARKSI profesorius skaitė pagrindinį kviestinį pranešimą Irano islamo respublikoje

VU ARKSI profesorius dr. Almantas Samalavičius lankėsi Irano islamo respublikoje, kur kaip pagrindinis kviestinis pranešėjas dalyvavo Kašano universitete gegužės 12–14 d. surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Meno ir architektūros vaidmuo mokslinėje komunikacijoje tarp Irano ir arabų pasaulio“.

Profesorius skaitė pagrindinį pranešimą tema „Vandens estetika islamo kultūroje“, o konferencijai pasibaigus dalyvavo keliuose šio universiteto doktorantams ir magistrantams skirtuose seminaruose, mokslo tyrimo tikslais lankėsi Jazdo ir Isfahano miestuose, domėdamasis viešųjų urbanistinių erdvių sąranga.

Tai buvo jau antrasis prof. A. Samalavičiaus kviestinis pranešimas, skaitytas šio Irane gerai žinomo universiteto rengiamuose tarptautiniuose mokslo renginiuose. Tokia tarptautinė veikla prisideda prie Universiteto tarptautiškumo ir skatina tolesnį bendradarbiavimą su užsienio universitetais.  

 

Prof. R. Rudaitytės sudarytą knygą išleido Cambridge Scholars leidykla

Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų instituto (ARKSI) profesorės Reginos Rudaitytės sudarytą knygą „History, Memory and Nostalgia in Literature and Culture“ išleido leidykla „Cambridge Scholars Publishing“. Knygoje pateikiamos esė nagrinėja, kokią įtaką praeitis daro dabarčiai ir ateičiai, kai kalbama apie asmenines ir kolektyvines patirtis.

Pastarojo amžiaus įvykiai privertė naujai apmąstyti istorinės atminties sąvoką literatūroje ir kultūroje. Apgaulės elementas tekstiniuose šaltiniuose gali pasireikšti kaip absoliutus istorinės atminties suklastojimas, kartais ir kaip klaidinančių ar itin subjektyvių projekcijų perteikimas. Todėl literatūros ir kultūros tyrėjai šioje knygoje kelia klausimus, kaip šiais laikais galvojame apie praeitį, istoriją, atmintį ir kaip šį mąstymą veikia nostalgija.

Istoriją turėtume suprasti kaip asmeninę patirtį ir požiūrį, tam tikrą individualaus mąstymo apraišką, todėl tiriant tokią sudėtingą temą kyla daugybė klausimų. Knygoje tyrėjai iš įvairių Europos universitetų ir mokslinių institutų nagrinėja, kaip mąstome apie praeitį, istoriją, atmintį, kokia yra jų funkcija.

„Mes visi pradėjome nuo paprastos minties – ar istorija gali būti objektyvi? Jeigu taip, ar istorija yra tik sausas faktų sąvadas, o gal vis dėlto ji veikia kaip vaizduotėje kuriamas pasakojimas, šiek tiek sumaišytas su nostalgija?“ – apie parengtos knygos problematiką pasakoja prof. R. Rudaitytė.

Tyrėjai epistemologiniais, hermeneutiniais, etiniais ir estetiniais požiūriais apžvelgia praeities vaizdavimo problemas literatūroje ir kultūroje. ARKSI profesorės sudarytoje knygoje galima rasti įspūdingą straipsnių autorių kolektyvą iš Lietuvos, Prancūzijos, Švedijos, Vokietijos, Kinijos, Lenkijos, Ukrainos, Vengrijos ir Rumunijos universitetų.

 

Naujienos šaltinis naujienos.vu.lt

rudaityte history memory nostalgia

 

Puslapis 4 iš 6
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos