2023 m. birželio 20 d.
Sveikiname Klasikinės filologijos katedros asistentą Tomą Riklių, 2023 m. birželio 15 d. sėkmingai apgynusį daktaro disertaciją tema „Estetinių Baroko kategorijų tapsmas potridentiniuose meno teorijos traktatuose“, mokslinis vadovas doc. dr. Vytautas Ališauskas.
Linkime sėkmės tolesniuose darbuose!
2023 m. birželio 15 d.
Birželio 5 d. Filologijos fakulteto docentės, Horizon2020 MotherNet narės Eglė Kačkutė ir Atėnė Mendelytė dalyvavo Horizon Europe Sveiktos, socialinių ir humanitarinių mokslų tarpininkavimo (angl. brokerage) renginyje Paryžiuje. Renginys skirtas „Europos horizonto“ 1 veiksmų grupės (SVEIKATA) 2024 m. kvietimams teikti paraiškas, kuriuose labai svarbu įtraukti partnerius, turinčius specialios patirties socialinių ir humanitarinių mokslų (angl. SSH) srityje. Kelioms 1 veiksmų grupės temoms reikalingas veiksmingas SSH disciplinų indėlis ir SSH ekspertų, institucijų dalyvavimas, taip pat atitinkamų SSH ekspertų įtraukimas, kad būtų pasiektas prasmingas ir reikšmingas poveikis, didinantis susijusios mokslinių tyrimų veiklos poveikį visuomenei. Renginio metu jos ieškojo partnerių savo kuriamam projektui motinų sveikatos srityje.
Po renginio E. Kačkutė ir A. Mendelytė taip pat buvo pakviestos į priėmimą Lietuvos ambasadoje, kur buvo pasakota apie bendradarbiavimo su Prancūzijos partneriais plėtros galimybes Lietuvos sezono Prancūzijoje metu.
2023 m. kovo 30 d.
Pereitą savaitę visame pasaulyje ir Vilniuje vyko frankofonijos renginių savaitė, prie kurios ženkliai prisidėjo ir Prancūzų filologijos katedros ir studijų programos narės/iai.
Kovo 20-24d. Taikomosios kalbotyros docentės Vitalijos Kazlauskienės kvietimu viešėjo Varšuvos universiteto docentė Agnieszka Dryjanska. Ji skaitė paskaitas Prancūzų filologijos studentėms/ams ir dėstytojoms/ams prancūzų kalbos didaktikos, istorijos ir meno temomis.
Kovo 21d. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko svarbiausias Prancūzų filologijos katedros, Nacionalinės bibliotekos ir Prancūzų instituto organizuojamas frankofonijos renginys – dokumentinio filmo « Éclairer la nuit. Regards poétiques entre Pierre Soulages & Léopold Sédar Senghor », rež. Anne-Camille Charliat) peržiūra ir aptarimas su filmo sumanytoju ir veikėju, kultūros ir meno ekspertu, istoriku Jean Gérard Bosio. Filme pasakojama apie svarbų XXa. antros pusės prancūzų tapytoją Pierre Soulages, jo kūrybos etapus ir sąsajas su poeto, mąstytojo ir pirmojo Senegalo prezidento Léopold Sédar Senghor idėjomis. Po filmo vykusioje diskusijoje svarstyta apie meno ir politikos santykį, meno vaidmenį skleidžiant žmogaus teisių idėjas.
Kovo 24d. VU Filologijos fakultete vyko Prancūzų filologijos studijų programos studentų mokslinė konferencija, kurioje sveikinimo žodį tarė Prancūzų instituto Lietuvoje direktorius Pascal Sliwanski, plenarinį pranešimą « Langue française et patrimoine culturel européen : l’exemple des relations franco-lituaniennes » skaitė frankofonijos ekspertas Jean-René Bourrel. Konferencijoje savo bakalauro tiriamuosius darbus pristatė 7 studentės, kurių pranešimai sukėlė įdomias diskusijas. Abu renginiai vyko Prancūzų filologijos katedros asistentės Vitos Valiukienės iniciatyva ir pastangomis.
Frankofonijos savaitę vainikavo kovo 27d. profesorės Genovaitės Dručkutės verstų O. Milašiaus laiškų antrojo tomo pristatymas ir Rūtos Eidukaitytės parodos Sugrįžimas į Fontenblo ("Le retour à Fontainebleau") atidarymas Prancūzų institute.
Visi renginiai detaliau dokumentuoti Prancūzų filologijos katedros / studijų programos FB paskyroje.
Dokumentinio filmo « Éclairer la nuit. Regards poétiques entre Pierre Soulages & Léopold Sédar Senghor » peržiūra ir aptarimas
Prancūzų filologijos studijų programos studentų mokslinė konferencija
Rūta Eidukaitytė ir Genovaitė Dručkutė Prancūzų institute
2023 m. kovo 13 d.
Nuoširdžiai sveikiname Fakulteto dėstytoją dr. Vilių Bartninką, kuriam Kovo 11-ąją iškilmingame Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime Seime buvo įteikta 2023 m. Valstybės nepriklausomybės stipendija.
Džiaugiamės, kad galime pasidalinti laureato kalba su Fakulteto bendruomene.
Gerbiami Lietuvos Respublikos vadovai ir vadovės, Seimo nariai ir narės, valstybės atkūrėjai ir atkūrėjos, užsienio ambasadoriai, brangūs svečiai,
Dėkoju Komisijai už suteiktą apdovanojimą, progą į Jus kreiptis ir paskatą gilintis į rašytojo Petro Dirgėlos ir publicisto Gintaro Beresnevičiaus kūrybą. Valstybingumo klausimas šiems autoriams buvo svarbus - jiems rašymas reiškė rūpinimąsi Lietuva. Savo veikaluose jie nerimavo, kad viešasis reikalas nyksta iš kasdien gausėjančių mūsų nesutarimų, kad sąžinė ir atmintis, artimo meilė ir teisingumas yra pavirtusios kaimynėmis, kurios tesusitinka valstybinių švenčių metu, kad viešos kalbos dažniau nutyli nei pasako tai, ką reikia pasakyti. Tačiau jų nerimas tikrai nebuvo kritika. Tai buvo pretekstas dairytis į praeities ženklus ir ateities galimybes, ieškant to, kas mus atgaivintų. Jie abu ieškojo idealios Lietuvos. Ne pasakų, ne reklaminių įvaizdžių, bet idėjų ir simbolių, sąvokų ir tekstų, kuriuos mes kartu, kaip politinė tauta, esame sukūrę.
Šiandien švenčiame būtent tokį kūrinį, mūsų valstybės nepriklausomybės atstatymą ir jo Aktą, tekstą, kuriuo šis veiksmas išreikštas. Politikoje dažniau vertiname darbus, vis dar sakome „mažiau kalbų, daugiau darbų“, primiršdami, kad žodžiai ir darbai sudaro nedalomą visumą. Lietuvos istorija yra ne tik žygiai ir statybos, bet ir laiškai, aktai, statutai, poemos, eilėraščiai ir konstitucijos. Tekstai brėžia idealios Lietuvos vertybių ir tikslų kontūrus, darbai geriau ar blogiau tai įgyvendina.
Mūsų valstybės idealas ir dabar yra kruopščiai saugomas 1992 m. spalio 25 d. priimtos Konstitucijos. Šis idealas savo išgryninta forma pasirodo pačioje pradžioje, Preambulėje. Preambulė prasideda nuo praeities laiko ir prisiminimo: „Lietuvių tauta prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę“. Tarsi pabudusi po gilaus politinio miego, tautos atmintis išsklaido sapnus sugrąžindama į tikrovę, suvokimą, kad esame valstybė, o kartu su savimi atnešdama prisiminimų bangą.
Preambulės toliau minimi prisiminimai yra apie mūsų politinės gyvasties ženklus – sukurtus teisynus, dalyvautas kovas, perduotą kultūrinį palikimą – ir šie ženklai nurodo į gausybę istorinių pasakojimų. Petras Dirgėla mus mėgo vadinti mažais istorijos mikrobais, žmonėmis, kurie turi tvirtą buvimą istorijos tėkmėje. Šie pasakojimai taip pat primena apie mūsų ryšius su aplinkinėmis tautomis ir valstybėmis, apie amžiną pareigą priešintis despotijoms ir padėti laisvės draugams. Šiandien tokią pareigą vykdome Ukrainai, iki kol jos jau turima moralinė pergalė taps karine ir politine pergale.
Atmintyje atrandame, kad kiekvienas iš mūsų yra istorinis ir politinis veikėjas. Būtent apie veikimą toliau jau esamuoju laiku kalba ir Preambulė. Ji išskiria dviejų veiksmų svarbą dabarčiai: pirma, aktyvią kūrybą, kurios realizavimo formas kiekvienas iš mūsų laisvai renkasi savo gyvenime; antra, rūpinimąsi tarpusavio bendrystės saitais, santarve. Gintaras Beresnevičius tai įvardijo Vyčio ir Rūpintojėlio simboliais. Vytis žymi aktyvią jėgą, pasitikinčią savimi ir atvirą naujovėms, Rūpintojėlis nurodo į kontempliatyvų, rūpestingą santykį su tikrove. Beresnevičius tikėjo, kad niekas negali savintis šių simbolių atskirai, nes kiekviename iš mūsų jie yra įrašyti bendrai.
Žmogiškasis vyksmas negali būti betikslis, todėl Preambulė baigiasi žvilgsniu į ateitį ir jos moralinėmis gairėmis. Ji pareiškia, kad nuo šiol mes sieksime „atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės“. Tai yra sunki užduotis mums. Atvirumas įpareigoja gerbti žmogaus orumą ir žmonių įvairovę, puoselėjant tai saugančias teises ir institucijas, be to, kuriant ir naujas. Teisingumas reikalauja atrasti tokius gėrybių paskirstymo būdus valstybės struktūrose, kurie įgalintų piliečius klestėti ir patiems siekti savo išsipildymo. Darna numato viešąjį gyvenimą, pagrįstą empatija, gebėjimu tartis girdint ir suprantant vienas kitą.
Šį pažadą mes esame priėmę ir šiandien kaip niekad anksčiau turime stengtis atrasti tas politines ir teisines formas, kurios leistų jį įgyvendinti.
Preambulė yra ypatinga Konstitucijos dalis. Antikos filosofas Platonas manė, kad įžangos į įstatymus sutvirtina juos: preambulės yra tai, kas saugo įstatymo balsą piliečių sielose.
Tad nepaliaukime klausytis mūsų steigties dokumentų.
Gražios Jums visiems šventės!
2023 m. vasario 1 d.
2023 m. sausio 23-25d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyko partnerių susitikimas, kurio metu kolegės iš Meinuto (prof. Valerie Heffernan, Marian Crowley-Henry) Upsalos (prof. Jenny Björklund), Jüvaskula (Armi Mustosmäki) ir Vilniaus universitetų (prof. Eglė Šumskienė, Eglė Kačkutė) dirbo prie bendros mokslo finansavimo paraiškos ir bendrų publikacijų.
Vasario 1 d. 19 val. „Meno avilio“ sinematekoje (A. Goštauto g. 2, Vilnius) paskaitą „Motinystės siaubas Airijos kine: jo vaizdavimo ir industrijos įsitraukimo tyrimas“ skaitys projekto MotherNet narės, mokslininkės iš Airijos Meinuto universiteto dr. Sarah Arnold ir dr. Anne O’Brien. Paskaita vyks anglų kalba Paskaitos metu nagrinėjama, kaip motinystė vaizduojama airių siaubo filmuose: „Tu man ne mama“ („You Are Not My Mother“, rež. Kate Dolan) ir „Skylė žemėje“ („The Hole in the Ground“, rež. Lee Cronin). Kartu atkreipiamas dėmesys į neretai siaubingą elgesį su dirbančiomis motinomis kino ir televizijos industrijoje. „Meno avilys“ paskaitą organizuoja drauge su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Meno istorijos ir teorijos katedra. Paskaita yra projekto „MotherNet“ dalis. Projektas finansuotas iš Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ priemonės „Twinning“ lėšų. Medijų edukacijos ir tyrimų centro „Meno avilys“ veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Renginys nemokamas. Daugiau informacijos rasite čia
Vasario 14 – 15 d. Filosofijos fakultete viešas paskaitas skaitys Maynooth universiteto Airijoje dėstytoja dr. Ciara Bradley.
Dr. C. Bradley fakulteto studentams, bendruomenei ir visiems susidomėjusiems skaitys net kelias paskaitas:
Vasario 14 d.
15:00 – 16.30 ‘Community Work – Principles, Processes, Practices; 201 a.
17:00 – 18.30 Community Development Approach to Research; 201 a.
Vasario 15 d.
15:00 – 16.30 ‘Women, feminist theory and social policy’; 301 a.
17:00 – 18.30 Participatory Action Research; 201 a.
Dr. C. Bradley yra Maynooth universiteto Taikomųjų socialinių studijų katedros dėstytoja, bendruomenės plėtros darbuotoja, bendruomeninio darbo edukatorė ir socialinių mokslų specialistė, įsipareigojusi siekti lygybės, socialinio teisingumo, žmogaus teisių ir solidarumo su visais, kurie susiduria su nelygybe ir neteisybe visais savo praktikos aspektais: dėstymu, moksliniais tyrimais ir visuomenine veikla.
Paskaitos yra projekto „MotherNet“ dalis. Projektas finansuotas iš Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ priemonės „Twinning“ lėšų. Daugiau informacijos čia
2023 m. sausio 10 d.
Daugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >
STRAIPSNIAI
Benediktas Vachninas
Politika ir teologija homeriniame Himne Hermiui
Vilius Bartninkas
Teologija ir matematika vėlyvojo laikotarpio Platono etikoje
Matas Keršys
Atomo nukrypimas Epikūro filosofijoje ir iš atsitiktinumo kylantis prieštaravimas laisvajai valiai
Mantas Adomėnas
Kas čia juokinga? Democritus ridens Juvenalio dešimtojoje satyroje
Audronė Kučinskienė
Loci kaip pajuokos objektas: tarp Cicerono retorikos teorijos ir praktikos
Fatima Eloeva
2022 m. rugpjūčio 9 d.
Tradicija tapęs kasmetinis ALPF vasaros universitetas vyko birželio 27 d. – liepos 1 d. nuotoliniu būdu. Su Vilniaus universiteto ir Prancūzų instituto Lietuvoje parama įgyvendintas projektas subūrė mokytojus ne tik iš Lietuvos, bet ir Bulgarijos, Latvijos, Maroko, Lenkijos bei Rumunijos.
Vasaros universitetą atidarė Vilniaus universiteto filologijos fakulteto dekanė Inesa Šeškauskienė ir Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Alix Everard.
Šių metų renginių tema – darnaus vystymosi mokymas prancūzų kalba. Savaitę vykusių susitikimo metu mokytojai tobulino savo įgūdžius įvairiose mokslo dirbtuvėse ir simuliacinėse užduotyse.
Renginius moderavo ALPF vykdomosios valdybos nariai Sigita Mažukėlytė, Miroslav Stasilo, Gintarė Baciuškienė, Danutė Stankaitienė ir Gerda Gavėnaitė. Mokymus ir seminarus vedė:
Prancūzų institutas Lietuvoje ir Lietuvos prancūzų kalbos mokytojų asociacija visiems ALPF nariams, prancūzų kalbos mokytojams ir studentams Lietuvoje linki linksmų atostogų ir laukia susitikimo jau šį rugsėjį!
2022 m. birželio 15 d.
2022 m. balandžio mėnesį VU FilF Klasikinės filologijos katedros studentai, dėstytojai ir alumnai dalyvavo pažintinėje ekspedicijoje, kuri šiemet tyrinėjo daugiausiai senovės makedonų kultūrinį palikimą. Klasikinės filologijos magistrantė Vaiva Vasiliauskaitė pasidalijo savo įspūdžiais.
„Balandžio mėnesį, po dvejus metus trukusios pertraukos, vėl vykome į „klasikų kelionę“ – taip vadiname kasmet ar kas porą metų katedros vedėjos Audronės Kučinskienės organizuojamą klasikinės filologijos studentų ir dėstytojų edukacinę išvyką į kraštus, apie kuriuos skaitydami ir rašydami leidžiame dienas. Šįkart lankėme šiaurės Graikiją, Makedonijos karalių kraštą, IV a. iš nedidelės karalystės virtusį didžiąją tuo metu pažinto pasaulio dalį kontroliuojančia imperija. Atvykome pamatyti senųjų Makedonijos sostinių, kuriose Aleksandras Didysis kadaise švęsdavo savo karinius triumfus, o pakeliui aplankėme Kerkyrą, senuosius Acheronto ir Dodonės orakulus, Salonikus, kupinus įdomių bizantiškojo Graikijos laikotarpio fragmentų, Olimpo kalną, stūksantį aukštai virš senųjų miestų griuvėsių.
Kerkyra, kurioje nusileido lėktuvas, pasitiko kvapniu oru ir jūros bangų mūša. Vaikštinėdami siauromis miestelio gatvėmis sužinojome, kad labirintiškas išplanavimas neatsitiktinai primena venecijietišką: XV–XVIII a. Kerkyra buvo vadinama „Venecijos vartais“, iš čia venecijiečiai daugelį metų sėkmingai gynėsi nuo osmanų imperijos. Kerkyros archeologijos muziejuje išvydome ir pribloškiantį Artemidės šventyklos frontoną su Gorgone Medūza – seniausią žinomą skulptūrinį frontoną Graikijoje. Persikėlus į žemyną įspūdį netruko padaryti senųjų Acheronto ir Dodonos orakulų archeologinės vietovės, įsitaisiusios plačiuose saulės nutviekstuose slėniuose. Į Acheronto orakulą žmonės kreipdavosi, norėdami susisiekti su mirusiaisiais. Pasak legendos, prie Acheronto upės buvęs ir nusileidimas į Hado viešpatiją, kurioje keliaudamas į Italiją viešėjo Enėjas. Dodonos orakulas, priešingai, vedė arčiau olimpietiškų aukštumų: pradžioje deivės-motinos Dionės, vėliau Dzeuso ištarmes žyniams čia šnibždėdavo šnarantys ąžuolo lapai. Nors pranašaujančio ąžuolo rasti jau nepavyko, mėlynos kalnų keteros suteikė puikų foną šviesiems buvusio miesto griuvėsiams, žymintiems orakulą supusio miesto klestėjimą.
Antroji kelionės dalis prasidėjo atvykus į Salonikus, miestą, kurį 315 m. pr. Kr. įkūrė Kasandras Makedonas savo žmonos, Aleksandro Didžiojo sesers garbei (todėl tikslus miesto pavadinimas lietuviškai būtų Tesalonikė). Nors iš pirmo žvilgsnio ant jūros krašto įsikūręs miestas pasirodė atitrūkęs nuo praeities, modernus ir triukšmingas, pasivaikščiojus atsiskleidė, kad už kiekvieno posūkio stūkso bizantiškosios Tesalonikės praeities ženklai: įspūdingos bažnyčios ir monumentai, primenantys, kad kadaise čia buvo antroji Bizantijos imperijos sostinė šalia Konstantinopolio. Iš Tesalonikės nesunkiai pasiekėme ir senovės Makedonijos sostines – Aigus, kuriuose įsikūręs muziejus puikavosi valdovų kapais bei senoviniais auksakalystės meno šedevrais, ir Aleksandro Didžiojo gimtinę Pelą, išsiskiriančia milžiniška agora bei puikiai išlikusiomis mozaikomis. Nors tolimesnį kelionės maršrutą sutrukdė Graikijos darbuotojų streikai, dėl kurių nepavyko iš karto aplankyti archeologinės Dijo vietovės, dieną vainikavo kvapą gniaužiantys vaizdai pakilus į dievų buveinę Olimpą – pribloškiantį tiek žvelgiant į ūkanotą kalno viršūnę iš apačios, tiek į žėrinčius tolius nuo jo šlaitų. Galiausiai aplankėme ir Diją, miestą aplink Dzeusui dedikuotą šventyklą. Gali būti, kad būtent čia įvyko Plutarcho aprašytas epizodas, kuriame jaunas Aleksandras Didysis sutramdė savo šešėlio bijojusį žirgą Bukefalą.
Keliaujant po Graikiją nustembi, kad mene ir literatūroje užfiksuota mistinė šalies aura nėra su laiku išblėsusi fikcija: pradedant skardingais kalnais, akytomis salų pakrantėmis, baigiant juodais kiparisais ir gėlių nubarstytomis pievomis, nesunku patikėti, jog tokioje vietoje išties gali vertis urvai į mirusiųjų karalystę ir medžių šlamėjime reikštis kasdieniais pavidalais prisidengę dievai. Savo grožiu ir įvairove šalies gamta buvo nepamainomas fonas mūsų, keliautojų, pasakojimams apie istorinę ir mitologinę lankomų vietų praeitį, padėjo patirtimi geriau suprasti sluoksnius, egzistuojančius už skaitomų tekstų. Buvo nuostabu po dvejų karantino metų vėl atgaivinti puikią klasikų tradiciją, susiformavusią būtent todėl, kad patirtume malonumą sujungdami tekstą ir vaizdą į viena, atrasdami savo asmeninį senojo ir naujojo pasaulio paveikslą.“
