Sidebar

Lietuvos prancūzų kalbos mokytojų asociacijos (ALPF) 2022 m. vasaros universitetas

Tradicija tapęs kasmetinis ALPF vasaros universitetas vyko birželio 27 d. – liepos 1 d. nuotoliniu būdu. Su Vilniaus universiteto ir Prancūzų instituto Lietuvoje parama įgyvendintas projektas subūrė mokytojus ne tik iš Lietuvos, bet ir Bulgarijos, Latvijos, Maroko, Lenkijos bei Rumunijos.

Vasaros universitetą atidarė Vilniaus universiteto filologijos fakulteto dekanė Inesa Šeškauskienė ir Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Alix Everard.

Šių metų renginių tema – darnaus vystymosi mokymas prancūzų kalba. Savaitę vykusių susitikimo metu mokytojai tobulino savo įgūdžius įvairiose mokslo dirbtuvėse ir simuliacinėse užduotyse. 

Renginius moderavo ALPF vykdomosios valdybos nariai Sigita Mažukėlytė, Miroslav Stasilo, Gintarė Baciuškienė, Danutė Stankaitienė ir Gerda Gavėnaitė. Mokymus ir seminarus vedė:

  • Danguolė Povilaitienė (Nacionalinė švietimo agentūra), kuri pristatė naujausius užsienio kalbų mokymo programų pokyčius Lietuvoje;
  • Eglė Petronienė (Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas), kuri seminaro dalyvius supažindino su skirtingų tekstų tipais;
  • Anne-Marie Pouleau (Frankofonijos centro Nicoje ekspertė), kuri pristatė prancūzų kalbos mokymosi priemones per kalbėjimą ir debatus;
  • Driss Louiz (Ibn Tofail universiteto profesorius, Kénitra, Marokas), kuris vedė mokymus apie argumentaciją rašant tekstus;
  • Miroslav Stasilo (Vilniaus universiteto dėstytojas, ALPF viceprezidentas), kuris pristatė skirtingus žodinių pasisakymų ir diskusijų tipus;
  • Raminta Kerševičiūtė, kuri skaitė pranešimą apie ekologiją literatūroje;
  • Jalil Mars (Ibn Tofail universiteto magistrantas, Kénitra, Marokas), kuris kalbėjo apie ekologijos ir lingvistikos sąsajas;
  • Jogailė Bobrozovaitė (Vilniaus universiteto antro kurso studentė), kuri pristatė savo požiūrį į tvaraus gyvenimo problemas ir iššūkius;
  • Giedrė Valentukevičienė (Vilniaus tarptautinio prancūzų licėjaus mokytoja), kuri pristatė žodinės raiškos mokymosi būdus naudojant skaitmeninius šaltinius;
  • Christine Martinez (Varšuvos universiteto dėstytoja, Lenkija), kuri skaitė pranešimą apie ekologijos diskursą.

Prancūzų institutas Lietuvoje ir Lietuvos prancūzų kalbos mokytojų asociacija visiems ALPF nariams, prancūzų kalbos mokytojams ir studentams Lietuvoje linki linksmų atostogų ir laukia susitikimo jau šį rugsėjį!

Klasikinės filologijos katedros studentų ir dėstytojų pažintinė ekspedicija šiaurės Graikijoje

Grecia_2022-_67.JPG

2022 m. balandžio mėnesį VU FilF Klasikinės filologijos katedros studentai, dėstytojai ir alumnai dalyvavo pažintinėje ekspedicijoje, kuri šiemet tyrinėjo daugiausiai senovės makedonų kultūrinį palikimą. Klasikinės filologijos magistrantė Vaiva Vasiliauskaitė pasidalijo savo įspūdžiais.

„Balandžio mėnesį, po dvejus metus trukusios pertraukos, vėl vykome į „klasikų kelionę“ – taip vadiname kasmet ar kas porą metų katedros vedėjos Audronės Kučinskienės organizuojamą klasikinės filologijos studentų ir dėstytojų edukacinę išvyką į kraštus, apie kuriuos skaitydami ir rašydami leidžiame dienas. Šįkart lankėme šiaurės Graikiją, Makedonijos karalių kraštą, IV a. iš nedidelės karalystės virtusį didžiąją tuo metu pažinto pasaulio dalį kontroliuojančia imperija. Atvykome pamatyti senųjų Makedonijos sostinių, kuriose Aleksandras Didysis kadaise švęsdavo savo karinius triumfus, o pakeliui aplankėme Kerkyrą, senuosius Acheronto ir Dodonės orakulus, Salonikus, kupinus įdomių bizantiškojo Graikijos laikotarpio fragmentų, Olimpo kalną, stūksantį aukštai virš senųjų miestų griuvėsių.

Kerkyra, kurioje nusileido lėktuvas, pasitiko kvapniu oru ir jūros bangų mūša. Vaikštinėdami siauromis miestelio gatvėmis sužinojome, kad labirintiškas išplanavimas neatsitiktinai primena venecijietišką: XV–XVIII a. Kerkyra buvo vadinama „Venecijos vartais“, iš čia venecijiečiai daugelį metų sėkmingai gynėsi nuo osmanų imperijos. Kerkyros archeologijos muziejuje išvydome ir pribloškiantį Artemidės šventyklos frontoną su Gorgone Medūza – seniausią žinomą skulptūrinį frontoną Graikijoje. Persikėlus į žemyną įspūdį netruko padaryti senųjų Acheronto ir Dodonos orakulų archeologinės vietovės, įsitaisiusios plačiuose saulės nutviekstuose slėniuose. Į Acheronto orakulą žmonės kreipdavosi, norėdami susisiekti su mirusiaisiais. Pasak legendos, prie Acheronto upės buvęs ir nusileidimas į Hado viešpatiją, kurioje keliaudamas į Italiją viešėjo Enėjas. Dodonos orakulas, priešingai, vedė arčiau olimpietiškų aukštumų: pradžioje deivės-motinos Dionės, vėliau Dzeuso ištarmes žyniams čia šnibždėdavo šnarantys ąžuolo lapai. Nors pranašaujančio ąžuolo rasti jau nepavyko, mėlynos kalnų keteros suteikė puikų foną šviesiems buvusio miesto griuvėsiams, žymintiems orakulą supusio miesto klestėjimą.

Grecia_2022-_90.JPG

Antroji kelionės dalis prasidėjo atvykus į Salonikus, miestą, kurį 315 m. pr. Kr. įkūrė Kasandras Makedonas savo žmonos, Aleksandro Didžiojo sesers garbei (todėl tikslus miesto pavadinimas lietuviškai būtų Tesalonikė). Nors iš pirmo žvilgsnio ant jūros krašto įsikūręs miestas pasirodė atitrūkęs nuo praeities, modernus ir triukšmingas, pasivaikščiojus atsiskleidė, kad už kiekvieno posūkio stūkso bizantiškosios Tesalonikės praeities ženklai: įspūdingos bažnyčios ir  monumentai, primenantys, kad kadaise čia buvo antroji Bizantijos imperijos sostinė šalia Konstantinopolio. Iš Tesalonikės nesunkiai pasiekėme ir senovės Makedonijos sostines – Aigus, kuriuose įsikūręs muziejus puikavosi valdovų kapais bei senoviniais auksakalystės meno šedevrais, ir Aleksandro Didžiojo gimtinę Pelą, išsiskiriančia milžiniška agora bei puikiai išlikusiomis mozaikomis. Nors tolimesnį kelionės maršrutą sutrukdė Graikijos darbuotojų streikai, dėl kurių nepavyko iš karto aplankyti  archeologinės Dijo vietovės, dieną vainikavo kvapą gniaužiantys vaizdai pakilus į dievų buveinę Olimpą – pribloškiantį tiek žvelgiant į ūkanotą kalno viršūnę iš apačios, tiek į žėrinčius tolius nuo jo šlaitų. Galiausiai aplankėme ir Diją, miestą aplink Dzeusui dedikuotą šventyklą. Gali būti, kad būtent čia įvyko Plutarcho aprašytas epizodas, kuriame jaunas Aleksandras Didysis sutramdė savo šešėlio bijojusį žirgą Bukefalą.

Keliaujant po Graikiją nustembi, kad mene ir literatūroje užfiksuota mistinė šalies aura nėra su laiku išblėsusi fikcija: pradedant skardingais kalnais, akytomis salų pakrantėmis, baigiant juodais kiparisais ir gėlių nubarstytomis pievomis, nesunku patikėti, jog tokioje vietoje išties gali vertis urvai į mirusiųjų karalystę ir medžių šlamėjime reikštis kasdieniais pavidalais prisidengę dievai. Savo grožiu ir įvairove šalies gamta buvo nepamainomas fonas mūsų, keliautojų, pasakojimams apie istorinę ir mitologinę lankomų vietų praeitį, padėjo patirtimi geriau suprasti sluoksnius, egzistuojančius už skaitomų tekstų. Buvo nuostabu po dvejų karantino metų vėl atgaivinti puikią klasikų tradiciją, susiformavusią būtent todėl, kad patirtume malonumą sujungdami tekstą ir vaizdą į viena, atrasdami savo asmeninį senojo ir naujojo pasaulio paveikslą.“

240b.JPG

Dr. Aistės Čelkytės paskaitos

Gegužės 4-5 d. Vilniaus Universitete lankysis ir viešas paskaitas skaitys Leideno universiteto mokslininkė, Antikos filosofijos tyrinėtoja dr. Aistė Čelkytė. 

Dr. Čelkytė neseniai paskelbė pirmąją monografiją „Stoikų grožio teorija“ (2020 m. Edinburgo universiteto leidykla), kurioje analizuoja stoikų argumentuose naudojamą estetinį žodyną ir rekonstruoja iš jo plaukiantį požiūrį į grožį. Šiuo metu taip pat tyrinėja antikinės estetikos, medicinos ir politinės ekonomijos teorijas.

Dr. Čelkytė apgynė disertaciją Sent Andruso universitete tema „Chrisipas apie grožį: stoiko estetinių savybių koncepcijos studijos“ (2015 m.), vėliau dirbo Jonsei ir Utrechto universitetuose. Savo tyrimus yra viešinusi konferencijose Japonijoje, Pietų Korėjoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Olandijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, ir publikavusi kaip mokslinius straipsnius tokiuose prestižiniuose žurnaluose kaip „Apeiron“ ir „The Classical Quarterly“. 

Facebook renginys >


Gegužės 4 d. (trečiadienis), 17:00-18:30, K. Donelaičio aud., VU Filologijos fakultetas

Stoikai apie meno paskirtį

Anotacija: „Neseniai išleistoje knygoje „Stoikų grožio teorija“, argumentavau, kad stoikai teigė, jog grožis priklauso nuo funkcinės struktūros, tai yra, objektai yra gražūs, jei jie turi struktūrą, kuri leidžia jiems atlikti savo paskirtį/funkciją ypač efektyviai. Tokią grožio koncepciją stoikai naudoja kalbėdami apie žmonių fizinį ir moralinį grožį, pasaulio grožį ir kitus natūralius objektus. Nors meno objektai nėra diskutuojami šioje knygoje, tokia grožio samprata taip pat verčia kelti įdomų klausimą apie juos: kokia yra meno objektų paskirtis/funkcija? Šioje paskaitoje pristatysiu stoikų fragmentus apie meną, jų keliamas problemas ir interpretaciją, padėsiančią atsakyti į šį fundamentalų klausimą.“


Gegužės 5 d. (ketvirtadienis), 17:00-18:30, K. Donelaičio aud., VU Filologijos fakultetas

Brusono „Oikonomikos“ ir antikinė ekonomikos filosofija

Anotacija: Brusono „Oikonomikos“ – mažai žinomas traktatas netgi tarp klasikos tyrinėtojų. Turbūt viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių jis nesusilaukė daugiau dėmesio, yra teksto perdavimo istorija: šis traktatas išsaugotas viename vertime į arabų kalbą ir dviejuose fragmentuose išlikusiuose Johano Stobajo doksografinėje kolekcijoje. Nepaisant metodologinių iššūkių, šis neopitagorietiškas traktatas yra labai vertingas šaltinis studijuojant "oikonomia" kaip literatūrinį-filosofinį žanrą, ne tik dėl to, kad turime nedaug šaltinių iš Helenistinio periodo, bet ir dėl neįprastų Brusono metodų ir unikalaus turinio. Traktatas pasižymi ne tik motyvais, pažįstamais iš Ksenofonto, Platono ir Aristotelio raštų, bet ir unikalia žmogaus prigimties samprata, paremta Helenistinės medicinos pasiekimais. Šioje paskaitoje bus teigiama, kad Brusono traktatas yra įspūdinga Helenistinių mokslų santaka verta didesnio mokslininkų dėmesio.


Renginį organizuoja VU Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedra ir Klasikų asociacija „Societas Classica“.

VocOWWAo.jpeg

II-oji Klasikinės filologijos studentų mokslinė konferencija

Maloniai kviečiame į II-ąją Klasikinės filologijos studentų mokslinę konferenciją, kuri įvyks 2022 m. balandžio 30 d. (šeštadienį) K. Donelaičio auditorijoje (VU Filologijos fakultetas, M. K. Sarbievijaus kiemas, Lituanistikos centro pastato įėjimas, 1 aukšte. Žr. žemėlapyje >)

Šių metų konferencijos tema – Homeriniai himnai, kurių lietuviškas Audronės Kudulytės-Kairienės vertimas pasirodė 2016 m. (Aidai). Tai yra vienas svarbiausių senovės graikų religijos šaltinių, pasakojančių apie dievų kilmę, jų bandymus įsitvirtinti dieviškame panteone ir žmogaus pasaulyje. Šiuose poetiniuose tekstuose persipina Rytų mitologijos ir Homero įtakos, įtampos tarp senųjų kultų ir naujų pamaldumo formų, politiniai archajinio pasaulėvaizdžio elementai ir pamatinis graikų poreikis pažinti juos supančią tikrovę.

Konferencijoje bus skaitomi 5 studentų pranešimai, kurie aptars svarbiausių himnų filologinius klausimus, religinius aspektus, kultūrines ir istorines nuorodas. Konferenciją atidarys prof. Naglio Kardelio pranešimas.


Programa:

11:00-12:30

Vilius Bartninkas „Homeriniai himnai kaip vartai į graikų religiją“
Naglis Kardelis „Homeriniai himnai: žanras ir autorystė“
Tomas Riklius
 „Mesopotamijos mitų įtaka Homeriniams himnams

12:30-13:00 Pertrauka

13:00-14:15

Vasarė Butkutė „Himnas Afroditei: pažeminimas ar garbinimas?“
Benediktas Vachninas
 „Dzeuso tvarka ir teisingumas Himne Hermiui

14:15-14:30 Pertrauka

14:30-15:45

Simonas Baliukonis „Himnas Demetrai: skirtingi kultai viename naratyve“
Vaiva Vasiliauskaitė
 „Nuo snieguotų viršukalnių iki namų slenksčių: Dievai ir jų kraštovaizdžiai Homeriniuose himnuose


Konferenciją organizuoja VU Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedra ir Klasikų asociacija (Societas Classica).

BWabMfuY.jpeg

Frankofonijos aidai Vilniaus universitete

Kiekvienais metais kovo mėnesį per Lietuvą nuvilnija Frankofonijos renginiai, į kuriuos įsijungia ir Vilniaus universitetas. 

Kovo 9 d. įvyko prancūzų kalbos diktanto konkursas, kuriame visas prizines vietas pelnė UKI anglų ir prancūzų kalbų programos studentai. Pirmoji vieta atiteko pirmakursei Ievai Verbytei, antroji vieta – antrakursei Irinai Tišalovič, o trečioji – pirmakursiui Justinui Bernotui. 

Tą pačią dieną Prancūzų institute pokalbyje apie šveicarų prancūzakalbę literatūrą dalyvavo ir mūsų katedros prof. Genovaitė Dručkutė. 

Kovo 16 d. Oskaro Milašiaus poezijos skaitovų konkursą laimėjo UKI pirmakursis Justinas Bernotas. 

Tą pačią dieną buvo paskelbta ir Oskaro Milašiaus eilėraščio „Kelionė“ vertimo konkurso laureatė. Ja tapo Prancūzų filologijos II kurso, pažengusiųjų grupės studentė Simona Bizunovičiūtė.

Kovo 23 d. įvyko svarbiausias Frankofonijos mėnesio renginys – Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo atidaryta paroda „Romainas Gary: sugrįžimas į Vilnių“. Jos idėją pasiūlė Frankofonijos specialistas iš Paryžiaus Jeanas-René Bourrelis, o prie jos įgyvendinimo daugiausia prisidėjo asist. dr. Vita Valiukienė. Parodos atidaryme įvairiais aspektais apie rašytoją kalbėjo bibliotekos direktorius R. Gudauskas, Prancūzų instituto direktorius T. Buffinas, Prancūzų filologijos katedros vedėjas Vyt. Bikulčius, J.-R. Bourrelis, V. Valiukienė. Paroda supažindina lankytojus su prancūzų rašytojo gyvenimu Vilniuje, joje galima pamatyti įrašą apie jo gimimą civilinės registracijos aktų knygoje, Išsilaisvinimo ordiną, kuriuo Prancūzijoje buvo apdovanoti tik 1038 žmonės, pirmuosius jo knygų leidimus ir kt. Paroda veiks iki balandžio 21 d. Įdomu, kad apie šią parodą skaitytojus informavo Prancūzijos dienraštis „Le Figaro“, paskelbęs straipsnį „Lietuva pagerbia Romainą Gary“. 

Kovo 24 d. prancūzų filologijos ir UKI anglų ir prancūzų programos studentams paskaitą apie šiandienos iššūkius Frankofonijai skaitė J.- R. Bourrelis. Tą pačią dieną Karoliniškių bibliotekoje O. Milašiaus knygą „Laiškai“ skaitytojams pristatė knygos sudarytoja ir vertėja G. Dručkutė.  

Kovo 25 d. studentams paskaitą apie R. Gary gyvenimą ir kūrybą skaitė J.-R. Bourrelis. 

Kovo 26 d. KTU Prancūzų kultūros centre paskaitą „Oskaro Milašiaus laiškai draugams“ skaitė prof. dr. G. Dručkutė. 

Kovo 28 d. įvyko prancūzų filologijos studentų mokslinė konferencija, skirta 95-osioms prof. habil. dr. Dangeručio Čebelio gimimo metinėms paminėti. Pradžioje apie šį talentingą mokslininką ir puikų dėstytoją savo prisiminimais pasidalijo buvusi katedros doc. dr. Snieguolė Liberienė ir prof. dr. G. Dručkutė. Po to studentės pristatė savo pranešimus iš rašomų bakalauro darbų.

Frankofonijos renginiai studentams dar labiau priartino frankofoniškųjų šalių gyvenimą ir realijas, leido susipažinti su dar neregėtais ir negirdėtais dalykais.

Dr. Saros Bedard-Goulet paskaita „Michel’is Tremblay: įvadas į Kvebeko literatūrą“

Kovo 18 d., penktadienį, 18.00 val. kviečiame dalyvauti dr. Saros Bedard-Goulet paskaitoje „Michel’is Tremblay: įvadas į Kvebeko literatūrą“ Prancūzų institute. Paskaita vyks gyvai, prancūzų kalba (su vertimu į lietuvių kalbą), taip pat bus transliuojama per facebook'ą.

Dr. Bedard-Goulet kalbės apie prancūzakalbę Kvebeko literatūrą bei jos situaciją pasaulyje, o taip pat išsamiau supažindins su reikšmingiausio Kvebeko rašytojo Michel’io Tremblay kūryba.

Ši paskaita, organizuojama Kanados ambasados biuro Lietuvoje ir Prancūzų instituto Lietuvoje kaip vienas iš Frankofonijos mėnesio renginių, yra ir dr. Saros Bedard-Goulet, kuri dalyvauja 2022 m. VU paskelbtame konkurse docentės pareigoms (prancūzų ir frankofoniškoji literatūra) eiti, prisistatymas Filologijos fakulteto bendruomenei.

Daugiau informacijos >

Canada_web-01-1170x642_copy.jpeg

Frankofonijos dienų renginiai

Kovo 9 d. 15.00 val. Prancūzų kalbos diktanto konkursas. 121 aud. (prad.), 122 aud. (paž.).

Dalyviai registruojasi Prancūzų filologijos katedroje iki kovo 8 d.


Kovo 16 d. 15 val. 122 a.  Oskaro Milašiaus poezijos deklamavimo konkursas (eilėraštis – žr. žemiau).

Su šio konkurso rezultatais bus paskelbti ir Oskaro Milašiaus eilėraščio „Voyage“ vertimo konkurso rezultatai.

Deklamavimo konkurso dalyviai registruojasi, o vertimo konkurso dalyviai perduoda vertimus į Prancūzų filologijos katedrą iki kovo 15 d.


Kovo 23 d. 18 val. Parodos „Romainas Gary: sugrįžimas į Vilnių“ Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje atidarymas.


Kovo 25 d. 11 val. 122 aud. Jean-François Hangouët (Paryžius) paskaita apie R. Gary romaną „Aušros pažadas“. 


Kovo 28 d. 122 11 val. Studentų mokslinė konferencija, skirta habil. dr. Dangeručio Čebelio 95-osioms gimimo metinėms paminėti.


O. Milašiaus eilėraštis „Voyage“:

 

Fanny, ma nostalgique aux yeux vouleurs de cieux
Dégunts! partons, vers le Jadis, en diligence…
O! la route sentimentale, et le silence
Des vieux soleils, et ce désordre en vos cheveux

 

Ma frêle amie aux yeux couleur de fleur-de-lin!
Le postillon jovial active des colines
En fuite à contre-sens, et lees brises câlines
Agacent les feuillets de votre Jocelyn.

 

Ce lac. Ce lointain lac, petit comme une fleur!
Ah!puisse-t-il ne point finir, le cher voyage!
Vos yeux sont les calmes dormants d’avant lʼorage
Lʼennui blanc des chemins grelotte de chaleur.

 

Le véhicule roule avec des rythmes doux
Vers le vieux pays des brigands et des musées,
La forêt vous bénit de branches amusées,
Mélancolique enfant fière de votre toux…

 

Cʼest la vieille chanson qui vient pleurer tout bas
Dans le parc orphelin de jadis, cʼest lʼamère
Et chevrotante mélodie, ô ma bien chère,
Du pauvre bon vieux temps qui ne reviendra pas… 

Pasaulinės graikų kalbos dienos minėjimo ir Graikų literatūros metų užbaigimo renginys

Vasario 9 d., trečiadienį, 17.00 val. V. Krėvės aud. kviečiame bendruomenę į Pasaulinės graikų kalbos dienos minėjimą ir Graikų literatūros metų užbaigimą: vakaro metu bus pristatyta graikų apsakymų rinktinė „Raudonos šukos“. Skambės Filippo Raskovic atliekama graikiška muzika.

 vizualai graikudiena2022postas

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos