ARKSI naujienos

V. Kardelio nuotraukos

Italijos Respublikos prezidentas Sergio Mattarella Užsienio reikalų ir tarptautinio bendradarbiavimo ministerijos siūlymu suteikė Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Italų kalbotyros ir literatūros katedros vedėjui doc. Diego Ardoino Italijos Žvaigždės ordiną (Ordine della Stella d’Italia). Valstybiniu apdovanojimu doc. D. Ardoino pagerbtas už esminį vaidmenį skatinant draugiškus Italijos ir Lietuvos santykius bei abiejų valstybių bendradarbiavimą.

Doc. D. Ardoino tyrimų laukas apima istorinę (socio)lingvistiką, prūsistiką, baltų filologiją, (italų) dialektologiją ir geolingvistiką. Jis jau daug metų organizuoja dialektologines studentų ir dėstytojų ekspedicijas į Ligūrijos regioną Italijoje, glaudžiai bendradarbiaudamas su Tarptautiniu Ligūrijos studijų institutu Bordigeroje (Istituto Internazionale di Studi Liguri, Bordighera), kuriame praktiką atlieka geriausi Italų filologijos studijų programos studentai. Doc. D. Ardoino taip pat puoselėja ryšius su kitomis Ligūrijos regiono institucijomis ir asociacijomis, kurios nuo 2021 m. yra įsitraukusios į projektą „Bridges of Culture between the Faculty of Philology of Vilnius University and Liguria“, o tarpininkaujant Lietuvos garbės konsulatui kultūros tiltai nutiesti ir iki Apulijos bei Bazilikatos regionų.

Doc. D. Ardoino yra pasižymėjęs ir kaip italų bei baltų šalių kultūroms, kalboms ir istorijai skirtų renginių, konferencijų organizatorius ir kuratorius, įvairių leidinių rengėjas, daug bendraujantis su Latvijos ir Estijos italistais, Pizos universiteto Baltistikos centru, Italijos Respublikos ambasada ir Italų kultūros institutu Vilniuje, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmais.

Doc. D. Ardoino veikla neapsiriboja italistika, o yra vykdoma ir baltistikos bei lituanistikos baruose. 2020 m. Berno universitete prie Slavų kalbų ir literatūrų instituto jis atkūrė Baltistikos centrą, kuriam vadovauja iki šiol ir kurio ne vienas studentas jau spėjo dalyvauti intensyviuose VU Filologijos fakulteto ir Lietuvių tautosakos bei literatūros instituto organizuotuose vasaros kursuose.

Apdovanojimo ceremonijoje, vykusioje spalio 27 d. Italų kultūros institute Vilniuje, dalyvavo Italijos ambasadoriaus Lietuvoje pavaduotoja Alice Barberis, Italų kultūros instituto Vilniuje direktorius Vieri Sorace-Maresca, VU organizacijos vystymo ir bendruomenės reikalų prorektorė prof. Vilmantė Pakalniškienė, VU Filologijos fakulteto dekanas prof. Mindaugas Kvietkauskas, VU Filologijos fakulteto studijų prodekanė doc. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, kiti VU Filologijos fakulteto kolegos, Italijos ir kitų Europos universitetų bei tyrimų centrų atstovai, kurie spalio 23–27 d. dalyvavo VU Filologijos fakulteto Italų kalbotyros ir literatūros katedros organizuotoje programoje Erasmus+ BIP „Italia(nistica) e Baltico orientale“ ir XXIII pasaulinėje italų kalbos savaitėje.

Italijos Žvaigždės ordinas yra antrasis pagal svarbą Italijos valstybinis apdovanojimas, skiriamas civiliams – italams, gyvenantiems užsienyje, ir užsienio piliečiams. Ordiną teikia Italijos Respublikos prezidentas užsienio reikalų ministro siūlymu, atsižvelgdamas į Ordino tarybos, kuriai pirmininkauja užsienio reikalų ministras, nuomonę.

Algimantos Railaitės – Pranckevičienės vardinė stipendija šiais mokslo metais atiteko Anglų filologijos studijų programos antro kurso studentei Patricijai Česonytei. Tokį sprendimą priėmė Anglų filologijos SPK sudaryta komisija. Nuoširdžiai sveikiname studentę, kurią ši stipendija įpareigoja siekti ambicingų tikslų studijuojant Filologijos fakulteto anglų filologijos programoje bei tęsti Algimantos Railaitės – Pranckevičienės pradėtus darbus.

Pagerbdamas šviesų savo mamos atminimą prieš dvyliką metų stipendiją įsteigė Andrius Pranckevičius. Algimanta Railaitė – Pranckevičienė 1968 – 1973 metais studijavo anglų kalbą ir literatūrą tuomečiame Vilniaus valstybiniame universitete Filologijos fakultete. Baigusi universitetą, Algimanta mokytojavo Panevėžio 5-oje vidurinėje mokykloje. Puikiai išmanydama anglų literatūrą, ji dalį savo laiko skyrė anglų literatūros vertimams, ypač vertino Šekspyrą ir kitus anglų literatūros klasikus. Todėl kandidatai, dalyvaujantys konkurse jos vardo stipendijai laimėti, gauna užduotį išversti Šekspyro kūrinio ištrauką į lietuvių kalbą. Šiais metais konkurso dalyviai vertė V. Šekspyro 145-ąjį sonetą. 

Šiemet įteikti stipendijos į Fakultetą atvyko mecenatas Andrius Pranckevičius (nuotraukoje dešinėje). Mecenatui dėkojame už prasmingą veiklą ir puoselėjamus draugiškus santykius su Filologijos fakultetu. 

Stipendijos laureatė buvo pristatyta ir pasveikinta Fakulteto Tarybos posėdžio metu spalio 27 d.

Nuotraukoje iš kairės: Anglų filologijos ir Anglistikos studijų programų komiteto pirmininkė doc. dr. Linara Bartkuvienė, Fakulteto prodekanė doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, stipendininkė Patricija Česonytė, dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas ir mecenatas Andrius Pranckevičius

Spalio 23-27 dienomis kviečiame į XXIII-ąją Pasaulinę italų kalbos savaitę Vilniuje, organizuojamą VU Filologijos fakulteto Italų kalbotyros ir literatūros katedros bei Italų kultūros instituto Vilniuje. Šių metų tema – „(Ne)tvari kalba?“ (Una lingua (in)sostenibile?).

Įvairūs Savaitės renginiai persipins su VU italistų sumanytomis BIP programos „Italistika ir Rytų Baltijos šalys“ (Italia(nistica) e Baltico orientale) veiklomis, kurios į Vilnių sukvies daugiau nei 30 mokslininkų italistų iš devynių aukštųjų mokyklų penkiose Europos šalyse.

Visą savaitę vyks paskaitos italistikos, kalbos tvarumo temomis, o BIP dalyviai bus kviečiami dalyvauti baltistikos paskaitų cikle, skirtame supažindinti su Baltijos šalių istorija, kultūra ir kalbiniais ypatumais.

Kiekvieną Savaitės dieną lauks vis nauja muzikinė italų ir lietuvių atlikėjų ruošiama dovana, kuri kvies pažinti gražiosios sì šalies melodijų įvairovę.

Pilna programa > 

We kindly invite you to lectures and seminars on Motherhood and Teaching of French Literature/Culture by dr. Julie Rodgers, dr. Loïc Bourdeau and Laurence Paré on October 18-20th. 

Dr. Julie Rodgers and Dr. Loïc Bourdeau have been awarded the Vilnius University Teaching and Learning Internationalisation Initiatives funding for the initiative 2023-2024. As part of this, they will deliver a series of lectures and workshops.

Dr. Julie Rodgers and dr. Loïc Bourdeau are a part of the project “Developing a New Network of Researchers on Contemporary European Motherhood (MotherNet)”. This project received funding from the European Union's Horizon 2020 research and innovation programme under grant agreement No. 952366.

Find the programme below.

Vytauto Kardelio nuotrauka 

Šį rugsėjį mūsų universiteto Italų kalbotyros ir literatūros katedros dėstytojų dėka turėjome nuostabią progą dalyvauti dialektologinėje ekspedicijoje Ligūrijos regione, Italijoje. Ši ekspedicija vyksta jau septintus metus iš eilės ir net nesitiki, kad dar nedaug studentų žino apie tokią galimybę. Labai džiaugiamės, jog jos nepraleidome ir norime pasidalyti su visais italų filologijos studentais nuoširdžiu kvietimu prisijungti ir išbandyti, nes mums tai buvo puikus atradimas.

Dialektologinė ekspedicija daugiausia dėmesio skiria, žinoma, Ligūrijos dialektui, kultūrai, istorijai, bet ypač – patiems regiono žmonėms. Ekspedicijos metu teko dalyvauti San Bartolomeo al Mare kaimo šventėje (Festa patronale di San Matteo), kuri buvo visiškai nauja patirtis. Įsivaizduokite daug metų tęsiamą mažo kaimelio tradiciją, vienijančią žmones, kurie patys kuria šią šventę ir joje dirba savanoriškai, gamina tipišką ligūrišką maistą bei saldumynus, bendrauja, dalinasi, juda kruta šokių aikštelėje klausydami vietinių muzikantų, kurių muzika, tiesą sakant, gal ir nėra geriausia, ką girdėjo jūsų ausys, bet kitokios muzikos tokioje aplinkoje įsivaizduoti ir nebūtų galima. Gražu stebėti, kaip visi vienas kitą sveikina, džiaugiasi ir nepabėga net užėjus smarkiai, visą vakarą pliaupiančiai liūčiai. 

Be San Matteo šventės, su mūsų fakulteto dėstytojais keliavome po mažus Ligūrijos miestelius, pažinome jų istorijas, kultūrą, lankėmės muziejuose, dalyvavome ekskursijose ir, žinoma, mėgavomės nuostabiais ir net kvapą užimančiais kraštovaizdžiais. Andora, San Bartolomeo al Mare, Diano Castello, Diano Marina, Albenga, Cervo, Imperia, Bordighera... Tiek miestelių aplankyta, apžiūrėta, apvaikščiota, susipažinta, išragauta ir išjausta per savaitę laiko Ligūrijoje. Prie didžiųjų apsilankymų įvardintume ir Archivio di Stato di Imperia bei Archivio storico diocesano di Albenga, nes niekada nebūtume pagalvoję, jog turėsime progą pabūti tokiose vietose, išgirsti ir suprasti, kam reikalinga archyvuose sukaupta medžiaga, sužinoti begalę istorinių aspektų bei, svarbiausia, gauti progą pavartyti ir paskaityti senovinius šių archyvų dokumentus. Patikėkite, jausmas neapsakomas, kai gali paliesti ir patyrinėti prieš kelis šimtus metų rankomis rašytus dokumentus lotynų, liaudies lotynų, senąja italų kalba ir suprasti, kaip veikė to meto visuomenė... Kad ir koks užsidaręs savyje būtum, tokia galimybė sukrečia gerąja prasme.

Vytauto Kardelio nuotraukos  

Be visų kelionių, radome laiko ir pasimokyti apie morfologinius bei fonetinius kalbos aspektus tam, suprastume, kaip nagrinėjami ir tyrinėjami dialektai, kokiu tikslu tai daroma ir kodėl tai reikalinga bei svarbu. O tai yra labai svarbu... Be to, išgirsti taip natūraliai „plaukiantį“ ligūrišką dialektą iš senyvo amžiaus žmonių yra kažkas magiško. Tai leidžia suprasti ir gerbti dialektus kaip kultūrinį paveldą ir gyvenimo dalį.

Ir, žinoma, svarbiausia paminėti žmonių svetingumą ir maistą! Visą savaitę mėgavomės nuostabiausiu naminiu vietiniu maistu, vynu, o visa tai lydėjo mieliausių žmonių šypsenos ir pokalbiai. Savaitę užbaigėme dviejų gitarų koncertu prie vakarienės stalo. Buvo nuostabu! Mums jau pavydu tiems, kurie dar tik turės galimybę išgyventi tokią ekspediciją pirmą kartą!

Vytauto Kardelio nuotrauka 

Septintojoje VU FLF ARKSI Italų kalbotyros ir literatūros katedros organizuotoje dialektologinėje ekspedicijoje Ligūrioje dalyvavo: doc. dr. Diego Ardoino, Agnė Babrauskaitė, doc. dr. Dainius Būrė, prof. dr. Vytautas Kardelis, Agnė Markulytė, Greta Paliulytė, dr. Julija Šabasevičiūtė, Andrej Taciak, Jogilė Vaitkaitytė.

Teksto autorės - Agnė Babrauskaitė ir Greta Paliulytė.

Nuotraukos - Vytauto Kardelio et alii.

Vytauto Kardelio nuotrauka 

Vytauto Kardelio nuotrauka 

 Vytauto Kardelio nuotrauka  

Sveikiname Juliją Šabasevičiūtę 2023 m. rugsėjo 11 d. Pizos universitete, pagal jungtinio vadovavimo sutartį cotutelle su Vilniaus universitetu, sėkmingai apgynusią daktaro disertaciją Cromonimia contrastiva lituano-italiana („Kontrastyvinė lietuvių-italų kalbų chromonimija“). Džiaugiamės kartu su moksliniais vadovais prof. dr. Pietro U. Dini (Pizos universitetas) ir doc. dr. Diego Ardoino (Vilniaus universitetas).

Linkime sėkmės tolesniuose darbuose!

„Versdami Cicerono veikalus – ar tai būtų kalbos, ar traktatai, – į juos žiūrime kaip į grožinės literatūros par excellence tekstus. Todėl ir vertime stengiamės ne tik kaip įmanoma tiksliau perteikti mintį, išlaikyti sintaksinę periodo struktūrą ir perteikti stilių, bet visų labiausiai – pasiekti, kad Cicerono tekstas skambėtų natūraliai lietuviškai. Antikinių veikalų vertimas ir komentavimas – neatsiejamos, viena kitą papildančios proceso dalys. Pirmajame – daugiau kūrybos, antrajame – mokslinio darbo, nors abu reikalauja daug pastangų ir laiko. Vis dėlto šioje knygoje vertimą stengiamės pateikti taip, kad galima būtų skaityti jį vieną patį, be komentarų – kaip bet kurį kitą literatūros kūrinį. Tačiau tekste palikome nežymius ženkliukus kaip užuominą, kur galima tikėtis komentaro. Tikimės, kad jie per daug neerzins skaitytojo akies ir neatitrauks nuo Cicerono minties eigos, o komentarai – papildys, išplės verčiamą tekstą, įpins jį į platesnį kontekstą“, – sako knygos vertėja Audronė Kučinskienė.

Taigi knygoje pirmą kartą pristatomas garsiojo romėnų oratoriaus Marko Tulijaus Cicerono retorikos traktato „Oratorius“ lietuviškas vertimas su moksliniais komentarais. „Oratorius“ – paskutinis iš trijų svarbiausių Cicerono retorikos veikalų, apibendrinantis ir išbaigiantis ankstesniuose traktatuose keltas idėjas, įtvirtinantis autoriaus visą gyvenimą puoselėtos iškalbos idealą. Remdamasis Platono mokymu apie grožio idėją, Ciceronas formuluoja idealios iškalbos sampratą ir apibūdina įsivaizduojamą tobulą oratorių. Ciceronas reikalauja iš oratoriaus plataus ir visapusiško išsilavinimo, apimančio ne tik retorikos meną, bet ir istoriją, literatūrą, teisės, politikos žinias, o svarbiausia – filosofiją. Veikalas visų pirma skirtas polemikai su naujaisiais Romos atikistais, kurių šalininkas buvo ir knygos adresatas Markas Junijus Brutas. Atikistai pernelyg sureikšmino žemąjį stilių, atmesdami puošnią ir žodingą kalbą, kurios puoselėtojas buvo pats Ciceronas. Iš čia kyla ir svarbiausias teiginys, kad tikras oratorius privalo valdyti visus tris kalbos stilius, nes jie padeda įvykdyti tris svarbiausius kalbėtojo siekius – pamokyti, pamaloninti klausytoją ir paveikti jo jausmus. Ypatingas dėmesys skiriamas prozos ritmui ir periodo struktūrai.

Iš lotynų kalbos vertė, įvadinį straipsnį ir komentarus parašė Audronė Kučinskienė.

Marko Tulijaus Cicerono knygą „Oratorius“ galite įsigyti VU internetiniame knygyne, knygynuose „Akademinė knyga“, el. knygynuose patogupirkti.lt, knygos.lt.

In 2020, a group of researchers from Vilnius University (Lithuania), Uppsala University (Sweden), and Maynooth University (Ireland) were awarded funding from the EU Horizon 2020 Twinning research and innovation programme to carry out collaborative and interdisciplinary cutting-edge research on contemporary motherhood (grant agreement No 952366). The project has since become known as MotherNet and, over the course of the last 3 years, the team has been involved in the establishment of research clusters, publications, summer schools, mentoring, scientific missions, knowledge dissemination and public outreach activities across the globe. This conference will mark the culminating event of MotherNet’s research journey and aims to provide a space where we can reflect on what we have learned thus far but also an opportunity for new scholars who are unfamiliar with our work to join us in our dialogue around the many meanings of motherhood.

Join the conference “Thinking Through Motherhood: Images, Experiences and Narratives Across Time” on 23-25 January, 2024 in Vilnius, Lithuania!

More information >