Sidebar

Julija Šabasevičiūtė apgynė daktaro disertaciją

Sveikiname Juliją Šabasevičiūtę 2023 m. rugsėjo 11 d. Pizos universitete, pagal jungtinio vadovavimo sutartį cotutelle su Vilniaus universitetu, sėkmingai apgynusią daktaro disertaciją Cromonimia contrastiva lituano-italiana („Kontrastyvinė lietuvių-italų kalbų chromonimija“). Džiaugiamės kartu su moksliniais vadovais prof. dr. Pietro U. Dini (Pizos universitetas) ir doc. dr. Diego Ardoino (Vilniaus universitetas).

Linkime sėkmės tolesniuose darbuose!

Vilniaus universiteto leidyklos naujiena: Marko Tulijaus Cicerono „Oratorius“

Oratorius_ciceronas-642x410.jpg

„Versdami Cicerono veikalus – ar tai būtų kalbos, ar traktatai, – į juos žiūrime kaip į grožinės literatūros par excellence tekstus. Todėl ir vertime stengiamės ne tik kaip įmanoma tiksliau perteikti mintį, išlaikyti sintaksinę periodo struktūrą ir perteikti stilių, bet visų labiausiai – pasiekti, kad Cicerono tekstas skambėtų natūraliai lietuviškai. Antikinių veikalų vertimas ir komentavimas – neatsiejamos, viena kitą papildančios proceso dalys. Pirmajame – daugiau kūrybos, antrajame – mokslinio darbo, nors abu reikalauja daug pastangų ir laiko. Vis dėlto šioje knygoje vertimą stengiamės pateikti taip, kad galima būtų skaityti jį vieną patį, be komentarų – kaip bet kurį kitą literatūros kūrinį. Tačiau tekste palikome nežymius ženkliukus kaip užuominą, kur galima tikėtis komentaro. Tikimės, kad jie per daug neerzins skaitytojo akies ir neatitrauks nuo Cicerono minties eigos, o komentarai – papildys, išplės verčiamą tekstą, įpins jį į platesnį kontekstą“, – sako knygos vertėja Audronė Kučinskienė.

Taigi knygoje pirmą kartą pristatomas garsiojo romėnų oratoriaus Marko Tulijaus Cicerono retorikos traktato „Oratorius“ lietuviškas vertimas su moksliniais komentarais. „Oratorius“ – paskutinis iš trijų svarbiausių Cicerono retorikos veikalų, apibendrinantis ir išbaigiantis ankstesniuose traktatuose keltas idėjas, įtvirtinantis autoriaus visą gyvenimą puoselėtos iškalbos idealą. Remdamasis Platono mokymu apie grožio idėją, Ciceronas formuluoja idealios iškalbos sampratą ir apibūdina įsivaizduojamą tobulą oratorių. Ciceronas reikalauja iš oratoriaus plataus ir visapusiško išsilavinimo, apimančio ne tik retorikos meną, bet ir istoriją, literatūrą, teisės, politikos žinias, o svarbiausia – filosofiją. Veikalas visų pirma skirtas polemikai su naujaisiais Romos atikistais, kurių šalininkas buvo ir knygos adresatas Markas Junijus Brutas. Atikistai pernelyg sureikšmino žemąjį stilių, atmesdami puošnią ir žodingą kalbą, kurios puoselėtojas buvo pats Ciceronas. Iš čia kyla ir svarbiausias teiginys, kad tikras oratorius privalo valdyti visus tris kalbos stilius, nes jie padeda įvykdyti tris svarbiausius kalbėtojo siekius – pamokyti, pamaloninti klausytoją ir paveikti jo jausmus. Ypatingas dėmesys skiriamas prozos ritmui ir periodo struktūrai.

Iš lotynų kalbos vertė, įvadinį straipsnį ir komentarus parašė Audronė Kučinskienė.

Marko Tulijaus Cicerono knygą „Oratorius“ galite įsigyti VU internetiniame knygyne, knygynuose „Akademinė knyga“, el. knygynuose patogupirkti.ltknygos.lt.

MotherNet: Final conference

In 2020, a group of researchers from Vilnius University (Lithuania), Uppsala University (Sweden), and Maynooth University (Ireland) were awarded funding from the EU Horizon 2020 Twinning research and innovation programme to carry out collaborative and interdisciplinary cutting-edge research on contemporary motherhood (grant agreement No 952366). The project has since become known as MotherNet and, over the course of the last 3 years, the team has been involved in the establishment of research clusters, publications, summer schools, mentoring, scientific missions, knowledge dissemination and public outreach activities across the globe. This conference will mark the culminating event of MotherNet’s research journey and aims to provide a space where we can reflect on what we have learned thus far but also an opportunity for new scholars who are unfamiliar with our work to join us in our dialogue around the many meanings of motherhood.

Join the conference “Thinking Through Motherhood: Images, Experiences and Narratives Across Time” on 23-25 January, 2024 in Vilnius, Lithuania!

More information >

Tomas Riklius apgynė daktaro disertaciją

Sveikiname Klasikinės filologijos katedros asistentą Tomą Riklių, 2023 m. birželio 15 d. sėkmingai apgynusį daktaro disertaciją tema „Estetinių Baroko kategorijų tapsmas potridentiniuose meno teorijos traktatuose“, mokslinis vadovas doc. dr. Vytautas Ališauskas.

Linkime sėkmės tolesniuose darbuose!

01 tomas riklius

Horizon2020 MotherNet narių vizitas Paryžiuje

Birželio 5 d. Filologijos fakulteto docentės, Horizon2020 MotherNet narės Eglė Kačkutė ir Atėnė Mendelytė dalyvavo Horizon Europe Sveiktos, socialinių ir humanitarinių mokslų tarpininkavimo (angl. brokerage) renginyje Paryžiuje. Renginys skirtas „Europos horizonto“ 1 veiksmų grupės (SVEIKATA) 2024 m. kvietimams teikti paraiškas, kuriuose labai svarbu įtraukti partnerius, turinčius specialios patirties socialinių ir humanitarinių mokslų (angl. SSH) srityje. Kelioms 1 veiksmų grupės temoms reikalingas veiksmingas SSH disciplinų indėlis ir SSH ekspertų, institucijų dalyvavimas, taip pat atitinkamų SSH ekspertų įtraukimas, kad būtų pasiektas prasmingas ir reikšmingas poveikis, didinantis susijusios mokslinių tyrimų veiklos poveikį visuomenei. Renginio metu jos ieškojo partnerių savo kuriamam projektui motinų sveikatos srityje.

Po renginio E. Kačkutė ir A. Mendelytė taip pat buvo pakviestos į priėmimą Lietuvos ambasadoje, kur buvo pasakota apie bendradarbiavimo su Prancūzijos partneriais plėtros galimybes Lietuvos sezono Prancūzijoje metu.

 

351484817_258486700166849_8730260940602761034_n.jpg

Frankofonijos renginiai 2023

Pereitą savaitę visame pasaulyje ir Vilniuje vyko frankofonijos renginių savaitė, prie kurios ženkliai prisidėjo ir Prancūzų filologijos katedros ir studijų programos narės/iai.

Kovo 20-24d. Taikomosios kalbotyros docentės Vitalijos Kazlauskienės kvietimu viešėjo Varšuvos universiteto docentė Agnieszka Dryjanska. Ji skaitė paskaitas Prancūzų filologijos studentėms/ams ir dėstytojoms/ams prancūzų kalbos didaktikos, istorijos ir meno temomis.

Kovo 21d. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko svarbiausias Prancūzų filologijos katedros, Nacionalinės bibliotekos ir Prancūzų instituto organizuojamas frankofonijos renginys – dokumentinio filmo « Éclairer la nuit. Regards poétiques entre Pierre Soulages & Léopold Sédar Senghor », rež. Anne-Camille Charliat) peržiūra ir aptarimas su filmo sumanytoju ir veikėju, kultūros ir meno ekspertu, istoriku Jean Gérard Bosio. Filme pasakojama apie svarbų XXa. antros pusės prancūzų tapytoją Pierre Soulages, jo kūrybos etapus ir sąsajas su poeto, mąstytojo ir pirmojo Senegalo prezidento Léopold Sédar Senghor idėjomis. Po filmo vykusioje diskusijoje svarstyta apie meno ir politikos santykį, meno vaidmenį skleidžiant žmogaus teisių idėjas.

Kovo 24d. VU Filologijos fakultete vyko Prancūzų filologijos studijų programos studentų mokslinė konferencija, kurioje sveikinimo žodį tarė Prancūzų instituto Lietuvoje direktorius Pascal Sliwanski, plenarinį pranešimą « Langue française et patrimoine culturel européen : l’exemple des relations franco-lituaniennes » skaitė frankofonijos ekspertas Jean-René Bourrel. Konferencijoje savo bakalauro tiriamuosius darbus pristatė 7 studentės, kurių pranešimai sukėlė įdomias diskusijas. Abu renginiai vyko Prancūzų filologijos katedros asistentės Vitos Valiukienės iniciatyva ir pastangomis.

Frankofonijos savaitę vainikavo kovo 27d. profesorės Genovaitės Dručkutės verstų O. Milašiaus laiškų antrojo tomo pristatymas ir Rūtos Eidukaitytės parodos Sugrįžimas į Fontenblo ("Le retour à Fontainebleau") atidarymas Prancūzų institute.

Visi renginiai detaliau dokumentuoti Prancūzų filologijos katedros / studijų programos FB paskyroje.

336782108_6737936096221582_3686128891914218028_n.jpg

Dokumentinio filmo « Éclairer la nuit. Regards poétiques entre Pierre Soulages & Léopold Sédar Senghor » peržiūra ir aptarimas

336914952_2376802792482586_3540175799442008135_n.jpg

Prancūzų filologijos studijų programos studentų mokslinė konferencija

337996810_5974822102613897_9015970444299740746_n.jpg

Rūta Eidukaitytė ir Genovaitė Dručkutė Prancūzų institute

Kovo 11-osios minėjime Seime – 2023 m. Valstybės nepriklausomybės stipendijos laureto dr. Viliaus Bartninko kalba

52740305733_bec6ff3171_c.jpg

 

Nuoširdžiai sveikiname Fakulteto dėstytoją dr. Vil Bartninką, kuriam Kovo 11-ąją iškilmingame Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime Seime buvo įteikta 2023 m. Valstybės nepriklausomybės stipendija. 

Džiaugiamės, kad galime pasidalinti laureato kalba su Fakulteto bendruomene.


Gerbiami Lietuvos Respublikos vadovai ir vadovės, Seimo nariai ir narės, valstybės atkūrėjai ir atkūrėjos, užsienio ambasadoriai, brangūs svečiai,

Dėkoju Komisijai už suteiktą apdovanojimą, progą į Jus kreiptis ir paskatą gilintis į rašytojo Petro Dirgėlos ir publicisto Gintaro Beresnevičiaus kūrybą. Valstybingumo klausimas šiems autoriams buvo svarbus - jiems rašymas reiškė rūpinimąsi Lietuva. Savo veikaluose jie nerimavo, kad viešasis reikalas nyksta iš kasdien gausėjančių mūsų nesutarimų, kad sąžinė ir atmintis, artimo meilė ir teisingumas yra pavirtusios kaimynėmis, kurios tesusitinka valstybinių švenčių metu, kad viešos kalbos dažniau nutyli nei pasako tai, ką reikia pasakyti. Tačiau jų nerimas tikrai nebuvo kritika. Tai buvo pretekstas dairytis į praeities ženklus ir ateities galimybes, ieškant to, kas mus atgaivintų. Jie abu ieškojo idealios Lietuvos. Ne pasakų, ne reklaminių įvaizdžių, bet idėjų ir simbolių, sąvokų ir tekstų, kuriuos mes kartu, kaip politinė tauta, esame sukūrę.

Šiandien švenčiame būtent tokį kūrinį, mūsų valstybės nepriklausomybės atstatymą ir jo Aktą, tekstą, kuriuo šis veiksmas išreikštas. Politikoje dažniau vertiname darbus, vis dar sakome „mažiau kalbų, daugiau darbų“, primiršdami, kad žodžiai ir darbai sudaro nedalomą visumą. Lietuvos istorija yra ne tik žygiai ir statybos, bet ir laiškai, aktai, statutai, poemos, eilėraščiai ir konstitucijos. Tekstai brėžia idealios Lietuvos vertybių ir tikslų kontūrus, darbai geriau ar blogiau tai įgyvendina.

Mūsų valstybės idealas ir dabar yra kruopščiai saugomas 1992 m. spalio 25 d. priimtos Konstitucijos. Šis idealas savo išgryninta forma pasirodo pačioje pradžioje, Preambulėje. Preambulė prasideda nuo praeities laiko ir prisiminimo: „Lietuvių tauta prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę“. Tarsi pabudusi po gilaus politinio miego, tautos atmintis išsklaido sapnus sugrąžindama į tikrovę, suvokimą, kad esame valstybė, o kartu su savimi atnešdama prisiminimų bangą.

Preambulės toliau minimi prisiminimai yra apie mūsų politinės gyvasties ženklus – sukurtus teisynus, dalyvautas kovas, perduotą kultūrinį palikimą – ir šie ženklai nurodo į gausybę istorinių pasakojimų. Petras Dirgėla mus mėgo vadinti mažais istorijos mikrobais, žmonėmis, kurie turi tvirtą buvimą istorijos tėkmėje. Šie pasakojimai taip pat primena apie mūsų ryšius su aplinkinėmis tautomis ir valstybėmis, apie amžiną pareigą priešintis despotijoms ir padėti laisvės draugams. Šiandien tokią pareigą vykdome Ukrainai, iki kol jos jau turima moralinė pergalė taps karine ir politine pergale.

Atmintyje atrandame, kad kiekvienas iš mūsų yra istorinis ir politinis veikėjas. Būtent apie veikimą toliau jau esamuoju laiku kalba ir Preambulė. Ji išskiria dviejų veiksmų svarbą dabarčiai: pirma, aktyvią kūrybą, kurios realizavimo formas kiekvienas iš mūsų laisvai renkasi savo gyvenime; antra, rūpinimąsi tarpusavio bendrystės saitais, santarve. Gintaras Beresnevičius tai įvardijo Vyčio ir Rūpintojėlio simboliais. Vytis žymi aktyvią jėgą, pasitikinčią savimi ir atvirą naujovėms, Rūpintojėlis nurodo į kontempliatyvų, rūpestingą santykį su tikrove. Beresnevičius tikėjo, kad niekas negali savintis šių simbolių atskirai, nes kiekviename iš mūsų jie yra įrašyti bendrai.

Žmogiškasis vyksmas negali būti betikslis, todėl Preambulė baigiasi žvilgsniu į ateitį ir jos moralinėmis gairėmis. Ji pareiškia, kad nuo šiol mes sieksime „atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės“. Tai yra sunki užduotis mums. Atvirumas įpareigoja gerbti žmogaus orumą ir žmonių įvairovę, puoselėjant tai saugančias teises ir institucijas, be to, kuriant ir naujas. Teisingumas reikalauja atrasti tokius gėrybių paskirstymo būdus valstybės struktūrose, kurie įgalintų piliečius klestėti ir patiems siekti savo išsipildymo. Darna numato viešąjį gyvenimą, pagrįstą empatija, gebėjimu tartis girdint ir suprantant vienas kitą.

Šį pažadą mes esame priėmę ir šiandien kaip niekad anksčiau turime stengtis atrasti tas politines ir teisines formas, kurios leistų jį įgyvendinti.

Preambulė yra ypatinga Konstitucijos dalis. Antikos filosofas Platonas manė, kad įžangos į įstatymus sutvirtina juos: preambulės yra tai, kas saugo įstatymo balsą piliečių sielose.

Tad nepaliaukime klausytis mūsų steigties dokumentų.

Gražios Jums visiems šventės!

V._Barninkas_vidut.jpg

Vasario mėn. MotherNet naujienos ir renginiai

325776910_1503859496804141_8488121225374658323_n.jpg2023 m. sausio 23-25d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyko partnerių susitikimas, kurio metu kolegės iš Meinuto (prof. Valerie Heffernan, Marian Crowley-Henry) Upsalos (prof. Jenny Björklund), Jüvaskula (Armi Mustosmäki) ir Vilniaus universitetų (prof. Eglė Šumskienė, Eglė Kačkutė) dirbo prie bendros mokslo finansavimo paraiškos ir bendrų publikacijų.


Vasario 1 d. 19 val. „Meno avilio“ sinematekoje (A. Goštauto g. 2, Vilnius) paskaitą „Motinystės siaubas Airijos kine: jo vaizdavimo ir industrijos įsitraukimo tyrimas“ skaitys projekto MotherNet narės, mokslininkės iš Airijos Meinuto universiteto dr. Sarah Arnold ir dr. Anne O’Brien. Paskaita vyks anglų kalba Paskaitos metu nagrinėjama, kaip motinystė vaizduojama airių siaubo filmuose: „Tu man ne mama“ („You Are Not My Mother“, rež. Kate Dolan) ir „Skylė žemėje“ („The Hole in the Ground“, rež. Lee Cronin). Kartu atkreipiamas dėmesys į neretai siaubingą elgesį su dirbančiomis motinomis kino ir televizijos industrijoje. „Meno avilys“ paskaitą organizuoja drauge su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Meno istorijos ir teorijos katedra. Paskaita yra projekto „MotherNet“ dalis. Projektas finansuotas iš Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ priemonės „Twinning“ lėšų. Medijų edukacijos ir tyrimų centro „Meno avilys“ veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Renginys nemokamas. Daugiau informacijos rasite čia


Vasario 14 – 15 d. Filosofijos fakultete viešas paskaitas skaitys Maynooth universiteto Airijoje dėstytoja dr. Ciara Bradley.

Dr. C. Bradley fakulteto studentams, bendruomenei ir visiems susidomėjusiems skaitys net kelias paskaitas:

Vasario 14 d.

15:00 – 16.30 ‘Community Work – Principles, Processes, Practices; 201 a.
17:00 – 18.30 Community Development Approach to Research; 201 a.

Vasario 15 d. 

15:00 – 16.30 ‘Women, feminist theory and social policy’; 301 a.
17:00 – 18.30  Participatory Action Research; 201 a.

Dr. C. Bradley yra Maynooth universiteto Taikomųjų socialinių studijų katedros dėstytoja, bendruomenės plėtros darbuotoja, bendruomeninio darbo edukatorė ir socialinių mokslų specialistė, įsipareigojusi siekti lygybės, socialinio teisingumo, žmogaus teisių ir solidarumo su visais, kurie susiduria su nelygybe ir neteisybe visais savo praktikos aspektais: dėstymu, moksliniais tyrimais ir visuomenine veikla.


Paskaitos yra projekto „MotherNet“ dalis. Projektas finansuotas iš Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ priemonės „Twinning“ lėšų. Daugiau informacijos čia

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos