Sidebar

Frankofonijos aidai Vilniaus universitete

logo francophonie 2021Kovo 20 d. visas pasaulis mini kaip Frankofonijos dieną, kuri jungia tuos kraštus, kur tik yra frankofonų. Šiandien prancūzų kalbą kasdieniame gyvenime vartoja daugiau kaip 600 mln. žmonių, ir tai yra antroji kalba pasaulyje po anglų kalbos, paplitusi ne tik savo tėvynėje. Neatsitiktinai Prancūzų institutas ir kitos Lietuvos institucijos visą kovo mėnesį organizavo įvairius renginius, susijusius su Frankofonija. Į šią veiklą įsitraukė ir Prancūzų filologijos katedra ir šios studijų programos studentai. Žinoma, visi renginiai vyko nuotoliniu būdu, bet jie irgi susilaukė nemažo susidomėjimo.                                                            

Kovo 4 d. buvo surengtas prancūzų kalbos diktanto konkursas. Kadangi šiemet Frankofonijos tema: „Moterys ir Frankofonija“, atitinkamą tekstą konkursui parinko lekt. Lina Perkauskytė, o diktanto tekstą skaitė mūsų katedroje dirbanti lektorė iš Prancūzijos Juliette Fincias. Konkurso nugalėtojomis paskelbtos III k. studentė Miglė Cemnolonskaitė ir II kurso (pažengusiųjų grupė) Dobilė Kisieliūtė. Beje, jas skyrė tik viena klaida. Trečios vietos komisija nutarė neskirti, nes diktante, pretendavusiame į ją, buvo pernelyg daug klaidų.                                  

Kovo 10 d. asist. dr. Miroslavas Stasilo su prancūzų filologijos I ir II k. studentais surengė vakarą „Ar kalbate prancūziškai? Jos – daugiskaita“, skirtą žymioms prancūzų moterims: Georges Sand, Simone՚ai de Beauvoir, Marguerite՚ai Yourcenar ir kt. Taip pat buvo pristatytos kitų tautybių moterys, kurios garsino Prancūziją: Marie Sklodowska-Curie, Julia Kristeva ir kt. IV kurso studentė Deimantė Širmulytė pravedė pamokėlę „Kokia giminė – vyriška ar moteriška?“              

Kovo 12 d. Prancūzų institute paskaitą skaitė doc. dr. Eglė Kačkutė „Motinystė, migracija ir karjera frankofoniškoje Šveicarijoje“, kurioje ji taip pat ta tema kalbino Prancūzijos ambasadorę Lietuvoje Claire՚ę Lignières-Counathe ir JT moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto narę prof. dr. Dalią Leinartę.           

Kovo 15 d. Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje prof. dr. Dainius Vaitiekūnas kalbino prof. dr. Genovaitę Dručkutę tema „Tarp Lietuvos ir Prancūzijos“, kur profesorė kalbėjo apie savo gyvenimo svarbiausią pasirinkimą – prancūzų literatūrą.

Kovo 17 d. buvo paskelbti eilėraščio vertimo konkurso rezultatai. Šiais metais studentams teko versti prancūzų poeto Pierre՚o Reverdy eilėraštį „Žmogus ir laikas“. Geriausiu pripažintas II k. (pažengusiųjų grupė) studentės Silvijos Zujūtės vertimas, antroji vieta atiteko II k. (pažengusiųjų grupė) studentei Giedrei Bružaitei, o trečioji – I k. studentei Simonai Bizunovičiūtei.

Kovo 17 d. Kupiškio savivaldybės bibliotekoje prof. dr. Genovaitė Dručkutė aptarė lietuvių kilmės prancūzų poeto Oskaro Milašiaus kūrybą.            

Kovo 18 d. įvyko fakulteto Kalbų vakaras, kuriame šnekamosios prancūzų kalbos vingrybes aiškino prancūzų filologijos II k. studentai Vakarė Petrauskaitė, Justina Mieldažytė ir Kasparas Gervė. Jiems tas paslaptis atskleidė lektorės Lina Perkauskytė, Deimantė Baikštienė, Juliette Fincias ir studentų pristatymą moderavęs asist. dr. Miroslavas Stasilo.

Kovo 22 d. Vilniaus Rotušėje prof. dr Vytautas Bikulčius skaitė paskaitą „Gyvenimas kaip menas: Simone՚a de Beauvoir ir Leïla Slimani“, kur visus labiausiai domino S. de Beauvoir  ir Jeano-Paulio Sartre՚o meilės sutartis.                           

Kovo 23 d. Kauno Vinco Kudirkos bibliotekoje prof. dr. Vytautas Bikulčius žiūrovus ir klausytojus supažindino su populiariausiais romanais, kuriuos šiandien skaito prancūzai.                                             

Kovo 25 d. Prancūzų institute prof. dr. Vytautas Bikulčius pristatė savo verstą belgų rašytojo Jeano-Philippe՚o Toussaint՚o romaną „Mylėtis“. Beje, šio rašytojo motina – lietuvė, o jo senelis – Juozas Lanskoronskis tarpukariu buvo karo atašė Lietuvos ambasadoje Prancūzijoje. Pokalbį moderavo literatūros kritikė Elžbieta Banytė.                                                                    

Tokie buvo Frankofonijos aidai Vilniaus universite. Doc. dr. E. Kačkutės, prof. dr. G. Dručkutės, prof. dr. Vyt. Bikulčiaus paskaitas, Kalbų vakarą galima ir dabar rasti Filologijos fakulteto, Prancūzų instituto, Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos, Vilniaus Rotušės, V. Kudirkos bibliotekos facebook puslapiuose.                       

Tuo pačiu supažindiname su Silvijos Zujūtės verstu Pierre՚o Reverdy eilėraščiu:

 

Pierre Reverdy

 

Žmogus ir laikas

 

Vakaras

            Pasaulis tuščiaviduris

            Vos matyti švieselė

Žybteli delnas ant žemės

Ir po sruogom kaktos blyškumas

Atsiveria durys į dangų

                  Tarp dviejų medžių kamienų

Paklydęs raitelis žvelgia į tolį

            Į visa, ką nuneša vėjas

            Į visa, kas nutrūksta ir lekia

                        Slepias

                             Pradingsta

                             Už namo pastolių

Tada lietaus lašai krinta

Tai skaičių bėgančios virtinės

                             Slysta

            Gūra anapus šlaito į jūrą          

Ciferblatas atvertas

Erdvėje be kliūties visa srūva

            Žmogus per stipriai laikos žemės

            Klaidina paukštį oro lengvumas

Už gerus studijų rezultatus dokt. J. Šabasevičiūtei skirta Lietuvos mokslo tarybos parama

Screenshot_2021-03-05_at_19.31.36.pngLietuvos mokslo taryba, siekdama paremti produktyviai studijuojančius doktorantus, kiekvienais metais skelbia kvietimą doktorantams teikti paraiškas paramai už studijų rezultatus gauti. Galime pasidžiaugti, kad šiais metais ši parama skirta ir Pizos bei Vilniaus universitetų jungtinio vadovavimo doktorantei Julijai Šabasevičiūtei (vadovai prof. dr. Pietro U. Dini ir doc. dr. Diego Ardoino). Pizos universiteto FiLeLi instituto ir VU ARKSI ir Italų kalbotyros ir literatūros katedros doktorantė yra viena iš penkių Lietuvos humanitarinių mokslų srities doktorantų  ir vienintelė Vilniaus universiteto doktorantė  humanitarė, šiais metais gavusi šią paramą.

Alius Jaskelevičius apgynė daktaro disertaciją

Sveikiname Klasikinės filologijos katedros dėstytoją Alių Jaskelevičių, gruodžio 4 d. apgynusį daktaro disertaciją „Panhelėninio tapatumo konstravimas klasikiniame graikų istoriniame diskurse“ (vadovė doc. dr. Nijolė Juchnevičienė) ir sukonstravusį bei įtvirtinusį savo, kaip humanitarinių mokslų daktaro, identitetą. Nors kolegų ir studentų akyse jis jau seniai de facto buvo laikomas daktaru, dabar ši tapatybė de iure paliudyta diplomu. Linkime sėkmės tolesniuose darbuose ir lauksime monografijos bei graikų istoriografų veikalų vertimų į lietuvių kalbą.

Tarptautinė konferencija „La littérature et la carte géographique“

Šių metų lapkričio 26-27d. vyks Balstogės ir Vilniaus universitetų Prancūzų filologijos katedrų nuotoliniu būdu rengiama antroji ciklo INSPIRATIONS  tarptautinė konferencija prancūzų kalba La littérature et la carte géographique (Literatūra ir žemėlapis).

Šių metų konferencijos tema – literatūros ir erdvės santykis.  Žemėlapis nurodo ne tik į realią, tiksliai apibrėžtą erdvę (šalies ar regiono, kelių žemėlapį, miesto planą), bet ir į įsivaizduojamas, fantastiškas, neištirtas ir nematerialias erdves. Pranešimus skaitys įvairių šalių specialistai, nagrinėjantys erdvės ir laiko problemą literatūroje, literatūrinius kelionių aprašymuose, geopolitinius, kultūrinius pasakojimo kalbos ir siužetų  santykius. 

Jei susidomėjote, rašykite adresu:  – el. paštu jums bus atsiųsta nuoroda į susitikimą ir išsami programa.

Programa >

XX-oji Italų kalbos savaitė

Spalio 19-25 dienomis pasaulyje bus švenčiama XX-oji Italų kalbos savaitė. Tai kasmetinis įvykis, kurio metu švenčiamos bei puoselėjamos italų kalba bei kultūra. Šių metų tema – Italų kalba tarp žodžio ir vaizdo: grafičiai, iliustracijos, komiksai.

ARKSI Italų kalbotyros ir literatūros katedra kartu su Italų kultūros institutu organizuoja šių metų renginius, kuriuose bus galima dalyvauti nuotoliniu būdu. Visos paskaitos, konferencijos ir laboratorijos vyks italų kalba. Paskaitų temas bei nuorodas rasite prisegtoje programoje >

00 Pratt

Prof. Eugenijai Ulčinaitei bus įteikta Literatūros vertėjų sąjungos premija

Džiugi žinia! Vilniaus universiteto profesorei emeritei, ilgametei Klasikinės filologijos katedros vedėjai Eugenijai Ulčinaitei rugsėjo 30 d. bus įteikta Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos įsteigta Šv. Jeronimo premija už viso gyvenimo vertimus ir neįkainojamą indėlį, puoselėjant Antikos, Renesanso ir Baroko literatūrą.

Eugenijos Ulčinaitė – neabejotinai viena talentingiausių ir produktyviausių antikinių veikalų, Baroko ir Renesanso literatūros vertėjų Lietuvoje. Jos, kaip vertėjos, veikla apima kone pusšimtį metų, be to, nenutrūksta ir toliau: pastaraisiais metais ji džiugindama naujais brandžiais darbais. Profesorės Ulčinaitės darbų kraitė – kaip reta gausi ir įvairi: vertimai iš lotynų, senosios graikų ir lenkų kalbų, įvairių laikotarpių tekstai, prozos ir poezijos vertimai. Markas Aurelijus, Aurelijus Augustinas, Ovidijus, Horacijus, Ciceronas, Sarbievijus, Petras Skarga, Jonas Vislicietis Mikalojus Kazimieras Šemeta, Matas Nevė, Adomas Šrėteris, Pranciškus Gradauskas – šie ir kiti autoriai prabilo lietuviškai mūsų gerbiamos Vertėjos dėka. Visus juos vienija epochos ženklai: sudėtinga kalba ir eilėdara, įmantrūs vaizdai ir daugybe antikinių bei krikščioniškų aliuzijų prisotinti tekstai. Kad juos adekvačiai prakalbintų, vertėjas privalo ne tik puikiai mokėti kalbą, bet ir būti išstudijavęs laikotarpio realijas, kontekstus ir tradicijas. Čia ir pasireiškia Eugenijos Ulčinaitės – vertėjos ir tyrėjos – neatsiejamas derinys.

Nuoširdžiai sveikiname Profesorę ir linkime ilgų kūrybingų metų. Plurimos annos, carissima Eugenia!

Konferencija „Žodis kalboje ir diskurse: reikšmės konstravimas“

Rugsėjo 17-18 d. Fakulteto bendruomenė kviečiama nuotoliniu būdu prisijungti prie konferencijos „Žodis kalboje ir diskurse: reikšmės konstravimas (Le mot dans la langue et dans le discours: la construction du sens)“. Konferencija organizuojama Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Prancūzų filologijos katedros kartu su Balstogės universiteto (Lenkija) Filologijos fakulteto Prancūzų kalbos katedra.

Trečia tarptautinė konferencija Le mot dans la langue et dans le discours yra pirmą kartą organizuojama bendradarbiaujant Vilniaus ir Balstogės universitetų prancūzų kalbos katedrų mokslininkams bei specialistams.Jos tikslas – suburti viso pasaulio kalbininkus, besidominčius tyrinėjimais, susijusiais su žodžio prasme įvairiuose jo apipavidalinimuose lingvistiniame kontekste, kur žodis autonomiškai egzistuoja labai skirtingoje aplinkoježodžių junginyje, sakinyje arba diskurse. 

Mokslininkų pranešimai suskirstyti į tris grupes: 

  1. leksikologija, semantika-sintaksė-morfologija;
  2. traduktologija, vertimas žodžiu ir raštu;
  3. prancūzų kalbos mokymas ir mokymasis, besimokančiųjų tekstynai. 

Konferencijos metu vyks plenariniai pranešimai: Prof. DOMINIQUE MAINGUENEAU, Prof. IRENA SMETONIENĖ, Prof. BOHDAN KRZYSZTOF BOGACKI, Prof. ALICJA KACPRZAK

Konferencijos programa > 

Fakulteto mokslo periodikos žurnalas „Literatūra“ įtrauktas į duomenų bazę „Scopus“

Filologijos fakulteto rengiamas įvairių literatūrų ir kultūrų tyrimams skirtas mokslo periodikos žurnalas „Literatūra“ įtrauktas į duomenų bazę „Scopus“. Vyriausiosios žurnalo redaktorės, Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų instituto (ARKSI) profesorės Reginos Rudaitytės nuomone, tai padidins žurnalo populiarumą, padarys jį labiau matomą tarptautinėje akademinėje bendruomenėje, o tai prisidės ir prie literatūrologinių tyrimų tarptautinės sklaidos bei tarptautinio Fakulteto matomumo.

„Tikrai džiugu, kad Filologijos fakulteto mokslo žurnalas „Literatūra“ įtrauktas į dar vieną solidžią duomenų bazę – „Scopus“. Neabejotinai žurnalas to nusipelnė, nes visų pirma tai žurnalas su istorija, jis leidžiamas nuo 1958 m. O ypač per pastaruosius trisdešimt metų po Nepriklausomybės atgavimo jame išspausdinta daugybė gerų, solidžių straipsnių literatūros teorijos ir istorijos tematika, daugelis jų užsienio kalbomis, ne vienas jų parašytas žymių užsienio universitetų akademikų“, – sako žurnalo vyriausioji redaktorė.

Kiekvienais metais išleidžiami keturi „Literatūros“ numeriai, skirti lietuvių, antikinės, rusų bei slavų ir Vakarų literatūrų paveldui ir jų recepcijai Lietuvoje tirti. Viena iš žurnalo redaktorių, ARKSI direktorė docentė Nijolė Juchnevičienė teigia, kad „Literatūra“ skirta įvairiakalbių literatūrų ir kultūrų tyrimams, tačiau atkreipia dėmesį į žurnalo (3) sąsiuvinį, kuriame publikuojami klasikinės filologijos mokslininkų tyrimai.

„Manau, kad ši tradicija svarbi ir universitetui, nes klasikinės filologijos tyrimų pradžia sutampa su pačia Vilniaus universiteto istorijos pradžia. Šiek tiek juokaujant galima sakyti, kad klasikinės filologijos publikacijų tradicija tokia pat sena kaip Vilniaus akademija“, – sako doc. N. Juchnevičienė.

Nepaisant visų istorijos negandų ir sovietmečio ribojimų, nuo 1969 m. nutarta leisti atskirą antikos ir užsienio literatūrai skirtą „Literatūros“ sąsiuvinį. O pastaraisiais dešimtmečiais klasikinės filologijos tyrimai tiek sustiprėjo, tiek išsiplėtė ir temiškai, ir geografiškai, kad redakcija tapo pajėgi leisti atskirą sąsiuvinį, skirtą antikos kultūros ir jos recepcijos tyrimams. Šis sąsiuvinis išeina nuo 2001 m. Doc. N. Juchnevičienė jį rengia jau daugiau nei dešimt metų, perėmusi šias garbingas pareigas iš profesorės Eugenijos Ulčinaitės.

„Metai iš metų plečiasi bendradarbių ratas, gausėja užsienio mokslininkų publikacijų. Džiugina ir temų įvairovė, pradedant tradiciniais klasikinių graikų ir romėnų šaltinių ir baigiant LDK neolotyniškosios raštijos tyrimais. Pastaruoju metu, atliepiant pasaulines tendencijas, plečiamasi ne tik į literatūros siaurąja prasme tyrimus, bet ir į publikacijas antikos socialinės istorijos, vėlyvosios antikos, ankstyvosios krikščionybės istorijos klausimais. Stengiamės gausinti antikinės kultūros recepcijos ir klasikinės filologijos kaip mokslo istorijos tyrimus“, – vardijo doc. N. Juchnevičienė.

Žurnalas „Literatūra“ Lietuvos ekspertų yra pripažįstamas kaip kokybiškas ir remtinas mokslo periodikos leidinys. Nuo 2016 m. žurnalo leidyba finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis įgyvendinant projektą „Periodinių mokslo leidinių leidyba ir jos koordinavimas“ kartu su Lietuvos mokslų akademija.

Žurnalo viso teksto straipsniai per 2019 m. buvo atsiųsti daugiau nei 163 tūkst. kartų. Straipsniai Vilniaus universiteto leidyklos mokslo periodikos platformoje publikuojami ePDF ir HTML formatais.

 

98362723 2973621786057504 615832854944808960 o

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos