Sidebar

Vertėjo Jeronimo Ralio minėjimas

2021 m. spalio 6 d. 14:00 val. vyks Jeronimo Ralio minėjimas Jonavos viešojoje bibliotekoje.

 Programoje:

1. Jeronimo Ralio kapo aplankymas, gėlių padėjimas. 14:00 val.

2. Pranešimai:

     a. Antikinių veikalų vertimai į lietuvių kalbą iki Jeronimo Ralio.

          Pranešėja: dr. Audronė Kučinskienė, VU Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedros vedėja, docentė, vertėja.

     b. Homero ,,Odisėja“ vertimo į lietuvių kalbą ypatybės ir reikšmė. 

          Pranešėjas: Arnoldas Kazimierėnas, Lietuvos istorijos instituto doktorantas, vertėjas

     c. Jeronimo Ralio vertimų iš senosios graikų kalbos literatūrologinis vertinimas. 

          Pranešėjas: Vytauto Didžiojo universiteto lektorius,  publicistas, humanitarinių mokslų daktaras Ramūnas Čičelis.

     d.  Jeronimo Ralio piliečio, vertėjo gyvenimas ir palikimas Jonavai.

          Pranešėja: Jeronimo Ralio gimnazijos mokytoja metodininkė Daiva Kšivickienė.

 3. Muzikiniai intarpai tarp pranešimų.

 

 

LRT radijo laida „Ciceronas: retorika, filosofija ir įtaka Vakarų kultūrai“

LRT radijo laidoje „Tarp praeities ir ateities“ Simas Čelytka kalbino doc. dr. Audronę Kučinskienę ir dr. Živilę Pabijutaitę. Kalbėta apie Cicerono vertimus į lietuvių kalbą, apie tai, kuo reikšminga Cicerono retorika ir visas jo raštų palikimas Vakarų kultūrai, kaip jo asmenyje dera politika ir filosofija etc. Kviečiame klausyti mediatekoje.

 

Priėmimų rezultatai

Jau antri metai iš eilės pastebime didėjantį susidomėjimą Klasikinės filolofijos katedros siūlomomis programomis. Šiemet į abiejų pakopų programas priimta kaip niekad daug studentų: sutartis pasirašė 17 pirmakursių bakalaurantų ir 11 magistrantų. Linkime visiems sėkmės!

Klasikų akademija 2021

Klasikų akademijoje užpildyk savo žinių spragas. Kuo skiriasi monarchija ir tironija? Kaip apie išmintį kalbėjo senovės graikai ir romėnai? Ką Antikoje reiškė meilė? Domina šie klausimai ir gilesnis Antikos tekstų pažinimas? Kviečiame į devintąją Klasikų akademiją!

Akademija pagal atnaujintą intensyvią programą vyks 2021 m. rugpjūčio 23–25 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete. Akademijos dalyviai tris dienas klausys intensyvų paskaitų ir seminarų kursą, kurio kiekvienos dienos programą sudarys dvi paskaitos ir du seminarai, skirti gilesniam antikinių tekstų supratimui. Užsiėmimus ves Vilniaus universiteto studentai, doktorantai, dėstytojai ir profesoriai.

Registracija vyksta iki rugpjūčio 10 d. vidurnakčio. Užsiėmimai yra nemokami. 

Diplomų įteikimai

2021 m. birželio 28 d. VU Didžiajame kieme buvo įteikti diplomai septyniems Klasikinės filologijos bakalaurams ir trims Klasikinių studijų programos magistrams. Sveikiname visus! Net du absolventai studijas baigė cum laude (magistrė Greta Alminaitė) ir magna cum laude (bakalauras Simonas Baliukonis) diplomu. Iškilmingoje diplomų teikimo ceremonijoje Filologijos fakulteto absolventų vardu sveikinimo žodį tarė Simonas Baliukonis. Jo kalbos tekstą rasite čia.

DSC 0362 3 1

Colloquium Balticum XVIII Vilnense

Vilniaus universiteto Klasikinės filologijos katedra skelbia apie konferenciją Colloquium Balticum XVIII Vilnense: Vyrą pašlovinki, mūza: Homero kūrybos recepcija ir vertimo tradicija pasaulinėje kultūroje, kuri vyks lapkričio 11-13 dienomis, Vilniaus universitete. Šimto metų sukaktis, kai Homero „Odisėja“ pasirodė lietuviškai (vert. Jeronimas Ralys, 1921 m.) yra gera proga permąstyti Homero kūrybos recepciją, jos Wirkungseschichte, įvairiausiais pavidalais.

Pranešimai apims tokias temines sritis:

  • Kultūros istorija: Homero kaip archetipinio poeto įvaizdis (Antika, Renesansas, Romantizmas, modernistinė bei postomoderni įvaizdžio dekonstrukcija); Homeras ir krikščionybė; Homeras ir jo epų siužetai vaizduojamajame mene bei kinematografijoje; Homero vaizdinys nevakarietiškose kultūrose; Homeras moderniosios Graikijos kultūrinėje savimonėje.
  • Literatūros istorija: homerinių įvaizdžių ir tematikos plėtotė Antikos literatūroje; romėniškoji homerinių epų paradigmos recepcija ir imitacija; Homero temų recepcija ir transformacija šiuolaikinėje literatūroje; Homero epai kaip literatūrinės kritikos ir polemikos objektas.
  • Filosofijos istorija: homerinio epo vertybės ir jų kaita Antikos pasaulyje; Homero kūrybos filosofinė kritika ir reabilitacija klasikinėje graikų filosofijoje nuo ikisokratikų iki neoplatonizmo; filosofinės Homero analizės transformacija lotyniškojoje kultūroje; Homero epų alegorizacija ir kitokie galimi skaitymai.
  • Nacionaliniai Homero kūrinių vertimai: pirmieji vertimai į nacionalines kalbas, jų specifika, recepcija; Homero epai kaip nacionalinės kultūros elementas; vertimų tipologija ir kaita; šiuolaikinis skaitytojas ir eiliuoto epo percepcija.

Konferencijos tinklalapis www.cb18.flf.vu.lt. Daugiau informacijos – netrukus.

Projektas „Antikinės retorikos šaltiniai“

Lietuvos mokslo taryba pripažino finansuotinu ir iš rezervinių lėšų skyrė finansavimą mokslininkų grupės projektui „Antikinės retorikos šaltiniai“ (sutarties Nr. S-MIP-21-52, vadovė doc. dr. Audronė Kučinskienė, dalyviai doc. dr. Tomas Veteikis ir dr. Alius Jaskelevičius). Projekto trukmė – treji metai.

Seniai vyksta diskusijos dėl retorikos tekstų lietuvių kalba stygiaus, pripažįstama, kad ypač trūksta pamatinių antikinės retorikos veikalų lietuvių kalba, nes tenka kreips į šaltinius kitomis kalbomis.

Todėl projekto sumanytojai užsibrėžė ambicingą tikslą – išversti ir ištirti tris kanoninius antikinės retorikos tekstus – Aristotelio „Retoriką“, Cicerono retorikos traktatus „Brutas“ ir „Oratorius“ ir padaryti juos prieinamus įvairių disciplinų studentams bei tyrėjams. Projekto trukmė – treji metai. Per šį laiką tikimasi išleisti Cicerono „Oratorių“ atskira knyga su paraleliniu lotynišku tekstu, kitus du veikalus – elektroniniu formatu.

Klasikinės filologijos studentų mokslinė konferencija

Maloniai kviečiame į pirmąją klasikinės filologijos studentų mokslinę konferenciją, kuri įvyks 2021 m. kovo 20 d. Šių metų konferencijos tema - Senekos traktatas De Clementia, kurio lietuvišką variantą pavadinimu „Apie atlaidumą" galima rasti D. Dilytės verstose Senekos „Diatribėse" (Pradai, 1997). Tai yra vienas svarbiausių imperinės Romos politinės minties veikalų, kuriame Seneka apmąsto atlaidumo kaip dorybės reikšmę monarcho gyvenime ir skatina jaunąjį imperatorių Neroną įkūnyti šį idealą. Kartau tai yra reikšmingas etinis traktatas, kuris atlaidumą pagrindžia stoikų moralės teorijos argumentais ir iliustruoja garsių romėnų patirtimis.

Konferencijoje bus skaitomi 6 studentų pranešimai, kurie aptars Senekos traktato filologinius klausimus, filosofinius teiginius, kultūrines ir istorines nuorodas. Žemiau rasite konferencijos programą. Konferencijos elektroninė nuoroda bus paskelbtas likus savaitei iki renginio pradžios.

 

Kovo 20 d., šeštadienis

 

9:45-10:00 Konferencijos idėjos ir darbotvarkės pristatymas

 

10:00-11:00 Tomas Riklius „Valdovo veidrodis ir traktato tema"

11:00-12:00 Vaiva Vasiliauskaitė ir Simonas Baliukonis „Atlaidumas kaip karališka dorybė"

 

12:00-13:00 Pertrauka

 

13:00-14:00 Rusnė Kaselytė ir Lukas Bieliauskas „Istorinės valdovų patirtys ir karalius prieš tironą"

14:00-15:00 Mantas Tamošaitis „Kaip reikia valdyti, bausti ir kodėl žiaurumas vengtinas?"

 

15:00-15:15 Pertrauka

 

15:15-16:15 Vasarė Butkutė ir Ignas Staškevičius „Atlaidumas, gailestingumas ir dovanojimas"

16:15-16:45 Apibendrinimas

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos