Naujienos

Vilniaus universiteto Klasikinės filologijos katedra skelbia apie konferenciją Colloquium Balticum XVIII Vilnense: Vyrą pašlovinki, mūza: Homero kūrybos recepcija ir vertimo tradicija pasaulinėje kultūroje, kuri vyks lapkričio 11-13 dienomis, Vilniaus universitete. Šimto metų sukaktis, kai Homero „Odisėja“ pasirodė lietuviškai (vert. Jeronimas Ralys, 1921 m.) yra gera proga permąstyti Homero kūrybos recepciją, jos Wirkungseschichte, įvairiausiais pavidalais.

Pranešimai apims tokias temines sritis:

• Kultūros istorija: Homero kaip archetipinio poeto įvaizdis (Antika, Renesansas, Romantizmas, modernistinė bei postomoderni įvaizdžio dekonstrukcija); Homeras ir krikščionybė; Homeras ir jo epų siužetai vaizduojamajame mene bei kinematografijoje; Homero vaizdinys nevakarietiškose kultūrose; Homeras moderniosios Graikijos kultūrinėje savimonėje.
• Literatūros istorija: homerinių įvaizdžių ir tematikos plėtotė Antikos literatūroje; romėniškoji homerinių epų paradigmos recepcija ir imitacija; Homero temų recepcija ir transformacija šiuolaikinėje literatūroje; Homero epai kaip literatūrinės kritikos ir polemikos objektas.
• Filosofijos istorija: homerinio epo vertybės ir jų kaita Antikos pasaulyje; Homero kūrybos filosofinė kritika ir reabilitacija klasikinėje graikų filosofijoje nuo ikisokratikų iki neoplatonizmo; filosofinės Homero analizės transformacija lotyniškojoje kultūroje; Homero epų alegorizacija ir kitokie galimi skaitymai.
• Nacionaliniai Homero kūrinių vertimai: pirmieji vertimai į nacionalines kalbas, jų specifika, recepcija; Homero epai kaip nacionalinės kultūros elementas; vertimų tipologija ir kaita; šiuolaikinis skaitytojas ir eiliuoto epo percepcija.

Konferencijos tinklalapis www.cb18.flf.vu.lt. Daugiau informacijos – netrukus.

Lietuvos mokslo taryba pripažino finansuotinu ir iš rezervinių lėšų skyrė finansavimą mokslininkų grupės projektui „Antikinės retorikos šaltiniai“ (sutarties Nr. S-MIP-21-52, vadovė doc. dr. Audronė Kučinskienė, dalyviai doc. dr. Tomas Veteikis ir dr. Alius Jaskelevičius). Projekto trukmė – treji metai.

Seniai vyksta diskusijos dėl retorikos tekstų lietuvių kalba stygiaus, pripažįstama, kad ypač trūksta pamatinių antikinės retorikos veikalų lietuvių kalba, nes tenka kreips į šaltinius kitomis kalbomis.

Todėl projekto sumanytojai užsibrėžė ambicingą tikslą – išversti ir ištirti tris kanoninius antikinės retorikos tekstus – Aristotelio „Retoriką“, Cicerono retorikos traktatus „Brutas“ ir „Oratorius“ ir padaryti juos prieinamus įvairių disciplinų studentams bei tyrėjams. Projekto trukmė – treji metai. Per šį laiką tikimasi išleisti Cicerono „Oratorių“ atskira knyga su paraleliniu lotynišku tekstu, kitus du veikalus – elektroniniu formatu.

Maloniai kviečiame į pirmąją klasikinės filologijos studentų mokslinę konferenciją, kuri įvyks 2021 m. kovo 20 d. Šių metų konferencijos tema - Senekos traktatas De Clementia, kurio lietuvišką variantą pavadinimu „Apie atlaidumą" galima rasti D. Dilytės verstose Senekos „Diatribėse" (Pradai, 1997). Tai yra vienas svarbiausių imperinės Romos politinės minties veikalų, kuriame Seneka apmąsto atlaidumo kaip dorybės reikšmę monarcho gyvenime ir skatina jaunąjį imperatorių Neroną įkūnyti šį idealą. Kartau tai yra reikšmingas etinis traktatas, kuris atlaidumą pagrindžia stoikų moralės teorijos argumentais ir iliustruoja garsių romėnų patirtimis.

Konferencijoje bus skaitomi 6 studentų pranešimai, kurie aptars Senekos traktato filologinius klausimus, filosofinius teiginius, kultūrines ir istorines nuorodas. Žemiau rasite konferencijos programą. Konferencijos elektroninė nuoroda bus paskelbtas likus savaitei iki renginio pradžios.

Kovo 20 d., šeštadienis

9:45-10:00 Konferencijos idėjos ir darbotvarkės pristatymas

10:00-11:00 Tomas Riklius „Valdovo veidrodis ir traktato tema"

11:00-12:00 Vaiva Vasiliauskaitė ir Simonas Baliukonis „Atlaidumas kaip karališka dorybė"

12:00-13:00 Pertrauka

13:00-14:00 Rusnė Kaselytė ir Lukas Bieliauskas „Istorinės valdovų patirtys ir karalius prieš tironą"

14:00-15:00 Mantas Tamošaitis „Kaip reikia valdyti, bausti ir kodėl žiaurumas vengtinas?"

15:00-15:15 Pertrauka

15:15-16:15 Vasarė Butkutė ir Ignas Staškevičius „Atlaidumas, gailestingumas ir dovanojimas"

16:15-16:45 Apibendrinimas

Rytoj, vasario 9-ąją, Pasaulinę graikų kalbos dieną, Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, 2021-uosius skelbs graikų literatūros metais.

Graikijos literatūrai šiemet dėmesys skiriamas neatsitiktinai: Graikija mini 200-ąsias nepriklausomybės metines, o Lietuvoje prieš 100 metų buvo išleista Homero „Odisėja“, kurią iš senosios graikų kalbos išvertė Jeronimas Ralys.

Graikų literatūros metų programa bus skirta aktualiems vertimo ir vertėjų ugdymo klausimams: planuojama rengti seminarus jauniesiems vertėjams iš senosios ir naujosios graikų kalbų, pristatyti skirtingų epochų graikų literatūros kūrinius. Siekiama atkreipti dėmesį į reikšmingų Antikos veikalų, pamatinių Vakarų kultūros tekstų, vertimo ir leidybos poreikį Lietuvoje, tad prie LLVS renginių prisidės Klasikų asociacija, o VU Klasikinės filologijos katedra lapkritį ketina organizuoti tarptautinę konferenciją „Vyrą pagarbinki, Mūza: Homero kūrybos recepcija ir vertimo tradicija pasaulinėje kultūroje“.

Lietuvos skaitytojai šiemet galės susipažinti su naujais graikų poezijos ir apsakymų vertimais (dėkojame Lietuvos kultūros tarybai, skyrusiai stipendijas šiam darbui), kurie bus publikuojami kultūrinėje spaudoje ir specialiame LLVS internetinio almanacho „Hieronymus“ numeryje. Minint 110-ąsias iškilaus antikinės literatūros ir Šventojo Rašto vertėjo Antano Dambrausko gimimo metines, „Krantų“ žurnalas spausdins pluoštą jo laiškų.

Pastaraisiais metais aktyviau mezgasi kontaktai tarp Lietuvos ir Graikijos poetų, graikai dažnai tampa svečiais mūsų festivaliuose, lietuvių poetai kviečiami į Atėnų poezijos festivalį, periodikoje ir almanachuose pasirodo vis daugiau šiuolaikinės graikų poezijos vertimų. Tačiau užsienio poezijos knyga – retas paukštis, todėl itin džiugu, kad 2018 m. Klasikų asociacija išleido rinktinę „Dovana sidabro eilėraštis“ (vert. Elžbieta Banytė, Diana Bučiūtė, Rūta Burbaitė, Kristina Svarevičiūtė), kur, be kita ko, pirmąkart plačiau pristatyti Nobelio premijos laureatai Jorgas Seferis ir Odisėjas Elitis.

Pirma knyga, versta iš naujosios graikų kalbos, Stračio Mirivilio romanas „Gyvenimas kape“,  išėjo tik 1986-aisiais (vert. D. Bučiūtė). Graikų literatūros leidyba buvo gerokai pagyvėjusi XX a. paskutiniame – XXI a. pirmajame dešimtmetyje: išleistas novelių rinkinys „Nakties dovana“ (vert. D. Bučiūtė, Agnė Nastopkaitė, Regina Rinkūnienė), Ziranos Zateli, Rėjos Galanaki, Joanos Karistiani ir kitų autorių romanų, pasipildė žinomiausio Lietuvoje graikų rašytojo Niko Kazandzakio vertimų aruodas (Dalia Staponkutė, D. Bučiūtė). Už tokį proveržį, be abejo, reikia dėkoti šių knygų leidybą rėmusiai Graikijos kultūros ministerijai ir Europos Sąjungos programai „Kultūra“.

Pastaruoju dešimtmečiu pasirodė vos viena kita senosios ir naujosios graikų literatūros knyga lietuvių kalba, todėl tikimės, kad graikų literatūros metų projektas atkreips ir leidėjų dėmesį. Galima pasidžiaugti, kad leidykla „Sofoklis“ 2019 m. išleido trečiąjį N. Kazandzakio „Graiko Zorbos“ leidimą (vert. Adomas Druktenis), o 2020 m. – Andonio Samarakio romaną „Klaida“ (vert. D. Bučiūtė). Pavasarį knygynus turėtų pasiekti Didžiosios graikų literatūros premijos laureatės Maro Dukos romanas „Nekaltieji ir kaltininkai“ (BALTO leidybos namai, vert. K. Svarevičiūtė), skirtas Kretos miestui Chanijai.

Kviečiame maloniuosius skaitytojus, leidėjus ir kolegas vertėjus prisiminti senąją ir atrasti naująją graikų literatūrą!

Projekto koordinatorė – Kristina Svarevičiūtė

Projekto partnerės – Klasikų asociacija, Lietuvos graikų draugija „Patrida“

Projektą remia Lietuvos kultūros taryba, Graikijos kultūros fondas 

Vilniaus universitetas kartu su Klasikų asociacija LRT laidai „Įdomiosios pamokos“ parengė trumpą pamokų apie Antikos mokslą ciklą. Klasikinės filologijos studentai Simonas Baliukonis ir Rusnė Kaselytė pristatė po tris temas, kuriomis aptariamos mokslinės sąsajos tarp šių dienų ir Senovės Graikijos bei Romos. Kaip Aleksandrijos matematikas Eratostenas dar prieš daugiau nei du tūkstančius metų beveik tiksliai išmatavo žemės perimetrą, naudodamasis vien lazda? Kodėl buvo manyta, kad žemė yra plokščia, o aplink ją teka Okeanas? Kodėl Ptolemajas teigė, kad žemė yra visatos centre? Kokius „lazerius“ buvo sukūręs garsusis Sirakūzų matematikas Archimedas? Apie visa tai trumpai ir aiškiai pasakojama šiuose edukaciniuose reportažuose, kuriuos parengė Klasikinės filologijos katedros doktorantas Tomas Riklius.

Pirmuosius du vaizdo įrašus galite peržiūrėti Klasikų asociacijos „Facebook“ paskyroje arba stebėti „Įdomiosios pamokos“ laidas per LRT tiesiogiai kiekvieną darbo dieną nuo 15.45 val.

Kaip Eratostenas išmatavo žemę? https://www.facebook.com/klasikai/videos/229446988733625 

Kodėl manyta, kad žemė yra visatos centre? https://www.facebook.com/klasikai/videos/441984883622213 

Klasikinės filologijos katedros doktorantas Tomas Riklius Vilniaus Valdorfo mokykloje sausio 13 d. skaitė nuotolinę pamoką apie Antikos mitologiją ir šiuolaikinius mitus. Pamoka buvo integruota į bendrą dešimtokų Lietuvių kalbos kursą, kuriame mokiniai nagrinėja Antikos mitologiją ir herojinius epus. Šio užsiėmimo metu mokiniai išgirdo, kas yra mitologiją, ką reiškia žodis „mitas“, nagrinėjo Europės mito kaip Europos vardo kilmės istorijos raidą ir problemas. Mokiniai taip pat aptarė, ką galėtume laikyti šiuolaikiniais mitais, kitaip dar vadinamais „urban myths“.

Sveikiname Klasikinės filologijos katedros dėstytoją Alių Jaskelevičių, gruodžio 4 d. apgynusį daktaro disertaciją „Panhelėninio tapatumo konstravimas klasikiniame graikų istoriniame diskurse“ (vadovė doc. dr. Nijolė Juchnevičienė) ir sukonstravusį bei įtvirtinusį savo, kaip humanitarinių mokslų daktaro, identitetą. Nors kolegų ir studentų akyse jis jau seniai de facto buvo laikomas daktaru, dabar ši tapatybė de iure paliudyta diplomu. Linkime sėkmės tolesniuose darbuose ir lauksime monografijos bei graikų istoriografų veikalų vertimų į lietuvių kalbą.