2023 m. kovo 2 d.
Maloniai pranešame apie naują doktorantų seminarų ciklą anglų kalba su prof. dr. Axeliu Holvoetu.
Seminarai aktualūs tiems, kas domisi gramatine semantika, sintaksės ir semantikos sąsaja, gramatinių kategorijų tipologija ir evoliucija.
Kovo 7 d., antradienį, 123 (vengrų) aud. bus kalbama apie kauzatyvus. Kas norėtų dalyvauti, turėtų perskaityti Bernardo Comrie tekstą >>
Į seminarą gali prisijungti visi norintys!
2023 m. kovo 2 d.
Sugrįžta atnaujinti seminarai „Pas skandinavus"! Šie seminarai skirti lietuvių kalbos gramatikos klausimams.
Kovo 2 d., ketvirtadienį, 15 val. 113 aud. kviečiame į seminarą „Skaliarinės priešdėlio be- funkcijos", kurio metu prof. dr. Axelis Holvoetas kalbės apie savo neseniai atliktus tyrimus.
Maloniai kviečiame visus susidomėjusius.
2023 m. vasario 27 d.
Tarptautinė mokslinė konferencija skiriama Vilniaus pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 700 m. jubiliejui. Konferencija vyks 2023 m. gegužės 29–30 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete.
Užsienio baltistikos centrų bei Lietuvos mokslininkus, doktorantus ir jaunuosius tyrėjus kviečiame dalyvauti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Miesto kultūros erdvė: baltiškieji naratyvai“. Konferencijos tikslas – pristatyti ir aptarti naujausius Baltijos regiono urbanistinės literatūros, kultūros, miestietiškosios tapatybės ir atminties naratyvų tyrimus, nagrinėti daugiataučio Vilniaus kultūrą ir literatūrą Baltijos miestų kontekste.
Konferencijos pranešimams siūlomos teminės kryptys:
Konferencijos kalbos: lietuvių, anglų.
Konferencijos pranešimų pavadinimus ir santraukas (iki 300 žodžių) prašome atsiųsti iki 2023 m. kovo 12 d. el. paštu: . Dalyvavimas bus patvirtintas iki 2023 m. kovo 20 d. Daugiau informacijos >>
2023 m. vasario 23 d.
Vokiečių filologijos katedra maloniai kviečia į Vokiečių kalbotyros seminaro ir GfdS (Gesellschaft für deutsche Sprache) organizuojamą prof. dr. Heikes Zinsmeister pranešimą vokiečių kalba „ChatGPT & Co. — Chancen und Herausforderungen von KI-basierten Tools für Forschung und Lehre“.
Pranešimas vyks š. m. kovo 1 d., trečiadienį, 15:00-16:30 val. 107 aud.
Pranešimo anotacija vokiečių kalba:
Das automatische Dialogsystem ChatGPT kann auf Deutsch sinnvolle Antworten auf unterschiedlichste Anfragen geben, verschiedene Textsorten generieren — bei Bedarf auch differenziert nach Sprachniveau. In meinem Vortrag greife ich die aktuelle Diskussion im Hochschulkontext auf: Wo liegen Chancen, aber auch Gefahren durch ChatGPT und ähnliche Tools, die auf künstlicher Intelligenz basieren? Wie können sie als Arbeitshilfe für Lehrende oder in der Unterrichtsgestaltung eingesetzt werden? Neben konkreten Umsetzungsbeispielen für die Germanistik, werde ich einführend Grundlagen der Funktionsweise von ChatGPT skizzieren.
2023 m. vasario 23 d.
Maloniai pranešame apie naują doktorantų seminarų ciklą anglų kalba. Šie seminarai vyks antradieniais, 11 val., 123 (vengrų) auditorijoje.
Seminarai aktualūs tiems, kas domisi gramatine semantika, sintaksės ir semantikos sąsaja, gramatinių kategorijų tipologija ir evoliucija.
Artimiausią antradienį, vasario 28 d., bus kalbama apie dažnumą kaip gramatinio kodavimo dėsningumus lemiantį veiksnį. Kas norėtų dalyvauti, turėtų perskaityti straipsnį "Universals of Causative and Anticausative Verb Formation".
Kviečiame dalyvauti!
Primename, kad tradiciniai kalbotyros doktorantų seminarai lietuvių kalba ir toliau vyks įprastu laiku. Daugiau informacijos >>
2023 m. vasario 22 d.
The Finnish group of our Institute is happy to announce a guest lecture by Dr. Sirkku Latomaa, University of Tampere, Finland, on Tuesday the 28th of February at 15.00–16.30 (including discussion), the auditorium 314AB.
Sirkku Latomaa‘s guest lecture will be in English, and it is open to all students and the whole staff.
The past and present of linguistic diversity in Finland
Migration has always been a part of human history. Finns have moved around the world, and people from all over the world have moved to Finland. Until very recently, however, Finland has been regarded as an especially homogeneous and monolingual part of the world. Is there some basis for this myth, or should it be buried as inaccurate? In my lecture, I will look at linguistic diversity in Finland over time, examining both established and more recent language minorities (including Lithuanians in Finland). I will also discuss the linguistic rights of minorities and the current citizens' initiative the purpose of which is to improve the visibility of multilingualism in demographic statistics.
Sirkku Latomaa’s research and publications focus on multilingualism in the family and school contexts, minority languages, language rights, language awareness, and language-in-education policies. In 2021-2022 she was involved in a national evaluation project implemented by the Finnish Education Evaluation Centre. The aim of the project was to shed light on the state and effectivenss of education meant for newly arrived pupils with migrant background in Finnish schools.
Welcome to the event!
2023 m. vasario 20 d.
2023 m. vasario 22 d. (trečiadienį) 19 val. maloniai kviečiame į VII Kultūrinės lingvistikos seminarą „Liaudies stereotipų ir simbolių žodynas“ kaip etnolingvistinis žodynas.
Prisijungti prie seminaro galėsite paspaudę šią nuorodą >>
Pranešimą „Liaudies stereotipų ir simbolių žodynas“ kaip etnolingvistinis žodynas“ skaitys dr. Katarzyna Prorok (Marijos Kiuri-Skłodowskos universitetas).
Seminaras bus verčiamas į lietuvių kalbą.
Pranešimo tikslas – pristatyti „Liublino liaudies stereotipų ir simbolių žodyną“, kuris yra ilgamečio kolektyvo, suburto profesoriaus Jerzy Bartmińskio ir profesorės Stanislawos Niebrzegowskos-Bartmińskos, darbo rezultatas. Žodynas yra etnolingvistinio pobūdžio. Jame taikant kognityvinės definicijos metodą rekonstruojamas tradicinis pasaulio ir žmogaus vaizdas, užfiksuotas kalboje, folklore ir apeigose. Pranešime bus pristatyta žodyno rengimo istorija nuo jo koncepcijos formavimo, bandomojo sąsiuvinio išleidimo (1980 m.) ir vėlesnių „tikrųjų“ tomų (I tomas „Kosmosas“, z. 1–4, 1996–2012 m., II tomas „Augalai“, z. 1–7, 2017–2022 m.) iki dabartinių ir planuojamų darbų. Taip pat bus atskleista, kaip buvo rengiami atskiri žodyno straipsniai, nes dėl didelės dokumentinės medžiagos apimties ir taikomo metodo sudėtingumo tai yra daugiapakopis procesas.
Katarzyna Prorok – humanitarinių mokslų daktarė. Nuo 2011 m. dirba Jerzy Bartmińskio etnolingvistikos laboratorijoje (Lingvistikos ir literatūrologijos institutas, Liublino Marijos Kiuri-Sklodovskos universitetas), kurioje renkama, apdorojama ir skelbiama medžiaga apie lenkų liaudies kultūrą. Liaudies stereotipų ir simbolių žodyno rengimo grupės narė. Žodyno straipsnių (pvz., auksas, geležis, gėlė, pupelė, pastarnokas, varnalėša, vyšnia) ir analitinių straipsnių, susijusių su žodynu, autorė (pvz., „Apie žirnių ir žirnių vainiko reikšmę lenkų liaudies tradicijoje“ (2016); „Polisemija ir sinonimija rekonstruojant ostijos kalbinį vaizdą“ (2019), „Po ziemi, po zimie, po trawce, na słomce? – apie braškes lenkų liaudies kultūroje“ (2020).
***
VII Seminarium lingwistyki kulturowej odbędzie się 22 lutego 2023 roku o godz. 18.
Referat na temat „Słownik stereotypów i symboli ludowych” jako słownik etnolingwistyczny. Wygłosi dr Katarzyna Prorok (UMCS).
Celem wystąpienia będzie zaprezentowanie lubelskiego Słownika stereotypów i symboli ludowych, który jest wynikiem wielu lat pracy zespołu skupionego wokół prof. Jerzego Bartmińskiego i prof. Stanisławy Niebrzegowskiej-Bartmińskiej. Słownik ten ma charakter etnolingwistyczny – metodą definicji kognitywnej rekonstruowany jest w nim tradycyjny obraz świata i człowieka utrwalony w języku, folklorze i obrzędach. W wystąpieniu przedstawiona zostanie historia słownika – od kształtowania się jego koncepcji, wydania zeszytu próbnego (1980) i kolejnych tomów „właściwych” (t. I Kosmos, z. 1-4, 1996-2012, t. II Rośliny, z. 1-7, 2017-2022), aż po prace obecne i planowane. Pokazany też zostanie sposób pracy nad poszczególnymi hasłami słownikowymi, gdyż ze względu na ogrom materiału dokumentacyjnego i złożoność metody definiowania jest to proces wieloetapowy.
Katarzyna Prorok – doktor nauk humanistycznych w zakresie językoznawstwa polskiego. Od 2011 roku zatrudniona w Pracowni Etnolingwistycznej im. Jerzego Bartmińskiego (Instytut Językoznawstwa i Literaturoznawstwa UMCS w Lublinie), w której są gromadzone, opracowywane i udostępniane materiały dotyczące polskiej kultury ludowej. Członek zespołu przygotowującego Słownik stereotypów i symboli ludowych. Autorka zarówno licznych haseł słownikowych (np. złoto, żelazo, kwiat, bób, pasternak, jarzębina, wiśnia), jak i artykułów analitycznych związanych ze Słownikiem (np. „O znaczeniu grochowin i grochowego wieńca w polskiej tradycji ludowej” (2016); „Polisemia i synonimia w rekonstrukcji językowego obrazu ostu” (2019), „Po ziemi, po zimie, po trawce, na słomce? – o poziomce w polskiej kulturze ludowej” (2020).
2023 m. vasario 20 d.
Naujas semestras, nauji praktiniai seminarai! 2022 m. vasario 23 d., ketvirtadienį, 15 val. kviečiame bendruomenės narius į skaitmeninei humanitarikai skirtą seminarą, kuriame bus pristatytos tekstinių duomenų analizės ir vizualizacijos įrankio „Voyant Tools“ galimybės bei aptarta SH įrankių bazė (http://dhresourcesforprojectbuilding.pbworks.com/).
„Voyant Tools“ yra Stéfano Sinclairo ir Geoffrey Rockwello kurtas atviro kodo išteklius, skirtas tekstinių duomenų analizei. Nors tai vienas populiariausių mokomųjų SH įrankių, juo kaip pagalbine tyrimo priemone gali naudotis tiek literatūros ar kalbos tyrėjai, tiek dėstytojai, norėdami patraukliau pateikti medžiagą paskaitų ar pristatymų metu.
Įrankiu itin lengvai galima išgauti ne tik tokius elementarius dalykus kaip žodžių sąrašą ar debesį, bet ir tirti žodžius ar jų junginius kontekste (kolokacijos ir konkordancijos), vizualizuoti leksemų pasiskirstymą tekste, nustatyti jų ryšius, panašumo indeksą ir t. t. Šiuo metu „Voyant Tools“ prieinami daugiau kaip 20 tekstinių duomenų analizės įrankių. Jie naudojami tiek vieno teksto, tiek tekstų rinkinio analizei, abi galimybės bus išbandytos seminaro metu.
Planuojama eiga: ~40 min. darbo kartu, atliekant paruoštas užduotis, likusi dalis bus skirta jūsų tekstų analizei.
Seminarą ves Skaitmeninės humanitarikos įvado dėstytoja dr. Ernesta Kazakėnaitė.
Aptariant šį išteklių nebus išvengta ir tokių temų kaip atsietasis skaitymas, dar vadinamas nuotoliniu ar skaitymu iš toli (ang. distant reading), Zipfo dėsnis ir atmetinių sąrašai (ang. Stopwords). Papildomai galima apie tai peržvelgti šiuos darbus:
Negalintys dalyvauti seminare, tačiau norintys išbandyti įrankį, daugiau informacijos ras čia >
Šį semestrą planuojame dar du seminarus:
Visa informacija bus skelbiama Filologijos fakulteto naujienose.
