Baltijos kalbų ir kultūrų institutas

Lapkričio 18–19 d. Vilniaus universiteto (VU) Skandinavistikos centras atšventė savo gyvavimo 30-metį. Gyvai ir nuotoliniu būdu prisijungę daugiau nei 200 studentų, profesorių, dėstytojų ir alumnų diskutavo apie praėjusius 30 metų ir apie skandinavistikos studijų ateitį VU. Pažymėti šią progą ir pasidžiaugti ilgamečiu bendradarbiavimu bei jo vaisiais atvyko ir garbūs svečiai iš Skandinavijos šalių ambasadų, Šiaurės šalių ministrų tarybos biuro, Užsienio reikalų ministerijos bei VU rektorato.

Šventės metu buvo perskaitytas ypatingas VU rektoriaus prof. Rimvydo Petrausko sveikinimas, puikai nusakantis skandinavistikos studijų status quo: „Skandinavistikos studijos Vilniaus universitete yra tikra sėkmės istorija, prasidėjusi 1991 m. ir tebesitęsianti šiandien.“ Ši frazė buvo dar daug kartų pakartota įvairių simpoziumo kalbėtojų bei alumnų.

Paminėti šios progos, kurią dėl pandemijos teko vienerius metus nukelti, susirinko gausybė alumnų. Tie, kurie negalėjo atvykti, atsiuntė savo sveikinimus – daugiau nei šimtą atvirukų su palinkėjimais iš Albanijos ir Kinijos, Vokietijos ir Norvegijos, JAV ir mažų Lietuvos miestelių. Renginyje tema „Kiek tavyje skandinavisto“ kalbėjo ES ambasadorė Gvinėjoje Jolita Pons, Pekine gyvenantis vertėjas ir keliautojas Mantas Karvelis, Linšiopingo universiteto profesorė Asta Čekaitė, „Eikos“ direktoriaus pavaduotojas Martynas Žibūda, vertėja iš švedų kalbos Raimonda Jonkutė, daugelio kultūros projektų autorė Vytenė Saunoriūtė-Muschick.

Ypatingam dalyvių džiaugsmui į šventę atvyko ir du Skandinavistikos centro pionieriai, pirmieji atkakę į Vilnių šaltą 1991-ųjų rudenį ir žiemą dėstyti skandinavų kalbų – Karin Nordquist (švedų k.) ir Ebbe Flatau (danų k.).

Pasiryžti įkurti visiškai naują centrą bei studijas 1990-aisiais reikėjo didžiausios drąsos ir optimizmo. Centro įkūrėja Ērika Sausverde buvo narsi, kupina tikėjimo ateitimi ir noro įsteigti įvairiapusį, platų ir kokybišką išsilavinimą suteikiančias studijas, o ne kalbų kursus. Centre, kuris pradžioje tilpo mažame Filologijos fakulteto kambarėlyje, šiandien dirba daugiau nei 30 darbuotojų ir per 160 studentų ir doktorantų, studijuojančių danų, islandų, suomių, norvegų ir švedų kalbas, Šiaurės šalių istoriją, literatūros istoriją, sociolingvistiką, teatrą, kiną ir dramą.

Buvusi studentė, prisimindama Ē. Sausverdės 1994-aisiais pirmosios skandinavistų grupės baigimo proga pasakytą kalbą, sakė: „Erikos tuomet ištarta frazė – Būkite žmonėmis, kuriems įėjus į kambarį pasidaro šviesiau – lydi mane visuomet, nes tai yra gyvenimo esmė, žmogiškumo šerdis.“

Teksto autorė: Ringailė Trakymaitė.

Švedų instituto (Svenska institutet) straipsnį apie Skandinavistikos centro jubiliejų galite skaityti čia >>

Daugiau akimirkų iš šventės >> 

Gruodžio 15 d., ketvirtadienį, 19.00 val. maloniai kviečiame į nuotolinį ketvirtąjį kultūrinės lingvistikos seminarą. 

Prisijungti prie seminaro galėsite paspaudę šią nuorodą > 

Paskaitą „Kaip išskirti ir aprašyti kultūremas. ROBOTA (DARBAS / TRIŪSAS) Podhalės regiono duomenų pagrindu" skaitys Jogailos universiteto Polonistikos fakulteto profesorius habil. dr. Maciej Rak.

Paskaitos tikslas – supažindinti su etnolingvistine kultūremų koncepcija. Kultūremos siejamos su Annos Wierzbickos raktažodžiais ir su Jerzy Bartminskio aprašytais kultūriniais konceptais. Lenkijoje kultūremų tyrimų iniciatorė yra Alicja Nagórko. Vienas iš neatidėliotinų etnolingvistikos uždavinių yra nustatyti ir sudaryti lenkų kultūremų sąrašą. Iki šiol aprašytos tik Podhalės kultūremos. 

Šioje paskaitoje daugiausia dėmesio bus skirta kultūremai ROBOTAI (DARBAS / TRIŪSAS). Bus aptartas šio tipo vienetų tipizavimo ir aprašymo metodas, parodyta kultūremų koncepcijos taikymo nauda. 

Profesoriaus moksliniai interesai siejasi su lenkų dialektologija, etnolingvistika ir šių mokslo sričių istorija. Profesorius skaitė kviestines paskaitas universitetuose Berlyne, Maskvoje, Sankt Peterburge, Kijeve, Vilniuje, Lvove, Magdeburge ir Tryre. Tarptautinio slavistų komiteto Frazeologijos komisijos narys, priklauso trims Lenkijos mokslų akademijos Kalbotyros komiteto sekcijoms (dialektologinei, etnolingvistinei ir frazeologinei). Monografijų „Jan Karłowicz w świetle materiałów archiwalnych. Dialektologia, etnolingwistyka i lituanistyka” (Kraków 2021), „Kulturemy podhalańskie” (Kraków 2015), „Językowy obraz zwierząt w animalistycznej frazeologii gwar Gór Świętokrzyskich i Podtatrza na tle kultury ludowej”(Kraków 2007), tarminių žodynų, tautosakos tekstų leidimų, lenkų dialektologų ir etnografų laiškų leidimų, 110 mokslinių straipsnių autorius. Žurnalo LingVaria vyriausiasis redaktorius, LR premjero premijos už geriausią habilitacinį darbą laureatas.

Gruodžio 14 d., trečiadienį, 13.00 val. 314B aud. kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Šiame seminare Axelis Holvoetas skaitys pranešimą Konstrukcijos ir morfomos: lietuvių kalbos -us konverbai. Pranešimas skirtas gramatinių reikšmių klausimui. Tradiciškai jos siejamos su gramatinėmis formomis (invariantų arba radialinių tinklų pavidalu), bet plintant konstrukcinei prieigai jos vis labiau siejamos su konstrukcijomis – gramatinėms formoms lieka „morfomų“ vaidmuo. Pranešime bus aptarta lietuvių kalbos -us konverbų raida nuo temporalinės (saulei nusileidus) prie dontinės funkcijos (Ką čia padarius?) ir teoriniai diachroninio ir sinchroninio aprašo aspektai.

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę > 

Visi maloniai laukiami!

Gruodžio 7 d., trečiadienį, 13.00 val. 314B aud. kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Šiame seminare bus aptariamas van der Auweros ir Sahoo straipsnis apie ad hoc kuriamas kategorijas ir jų raišką skirtingose kalbose. Straipsnis yra ir apie tarpkalbines kategorijas ir jų nustatymo galimybę.

Tekstas >

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę > 

Visi maloniai laukiami!

Lapkričio 30 d., trečiadienį, 13.00 val. 314B aud. kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Šio seminaro tema – konstrukcinė gramatika, šį kartą iš diachroninės perspektyvos. Prašytume perskaityti Elizabeth Traugott straipsnį apie „konstrukcionalizaciją”.

Tekstas >

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę > 

Visi maloniai laukiami!

2022 m. lapkričio 24 d., ketvirtadienį, 19.00 val. maloniai kviečiame bendruomenę į trečiąjį kultūrinės lingvistikos seminarą. Prisijungti prie seminaro galėsite paspaudę šią nuorodą > 

Paskaitą Etnolingvistinio tarminio žodyno problemos skaitys Jogailos universiteto profesorius habil. dr. Józef Kąś, Jogailos universiteto Polonistikos fakulteto Šiuolaikinės lenkų kalbos katedros mokslo darbuotojas.

Etnolingvistinis (ne struktūrinis) žodynas yra kultūros tekstas, kuriame žodžio leksikografiniame straipsnyje pateikiamas ne tik lingvistinis (leksinis ir gramatinis), bet ir kultūrinis kontekstas, apimantis papročių, apeigų, tikėjimų aprašymą, vietos vertybių sistemą, humorą, socialinius santykius, materialinės kultūros aprašymą ir fotodokumentaciją. Tokio tipo leksikone teikiamos specialios definicijos, kurios padeda išgryninti aprašomų sąvokų semantinius niuansus.

Profesoriaus moksliniai tyrimai sutelkti į šiuolaikinių liaudies tarmių transformaciją, leksikologiją ir leksikografiją. Jis yra knygų autorius: Wariantywność fonetyczna w mowie ludności wiejskiej obrzeży Krakowa (1988), Interferencja leksykalna słownictwa gwarowego i ogólnopolskiego (na przykładzie gwar orawskich) (1994), Słownik gwary orawskiej (2003, II leid. 2011). Su kolegomis parengė Słownik współczesnego języka polskiego (1996, red. B. Dunaj), Pieśni z Orawy (2007, su B. Lewandowska), Wesele orawskie dawniej i dziś (2010, su  B. Lewandowska).

Didžiausias jo mokslinis pasiekimas – 12 tomų etnolingvistinis tarminis žodynas Ilustrowany leksykon gwary i kultury podhalańskiej (2015-2019), pelnęs Lenkijos mokslų akademijos Kalbotyros komiteto apdovanojimą.

Lapkričio 23 d., trečiadienį, 13.00 val. 314B aud. kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Šiame seminare Žygimantas Pekūnas skaitys pranešimą Lietuvių kalbos eurolekto paieškos.

Santrauka. Pranešime pristatomas Lietuvoje dar nenagrinėtas vertimo tyrimų klausimas – lietuvių kalbos eurolektas. Eurolektai – teisės ir administracinės kalbos atmainos, nulemtos Europos Sąjungos tekstų vertimo. Nors jau atlikta nemažai tyrimų apie anglų, prancūzų, lenkų ir keleto kitų Europos Sąjungos oficialiųjų kalbų eurolektus, Lietuvos akademinėje literatūroje skirtumai tarp nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų kalbos aptarti daugiausia iš preskriptyvistinės perspektyvos, kiek tai susiję su nuokrypiais nuo bendrinės kalbos taisyklių. Tam, kad būtų galima nustatyti lietuvių kalbos eurolekto egzistavimą, svarbu nustatyti, ar yra reikšmingų ir sisteminių verstų Europos Sąjungos teisės aktų ir nacionalinių teisės aktų kalbos skirtumų įvairiais kalbos lygmenimis. Vienas iš patikimiausių analizės būdų – tekstynais paremtas tyrimas. Pranešime, be kita ko, aptariama, kokie tekstynai pasitelkiami tyrimui atlikti, ir pristatomi bandomojo tyrimo rezultatai.

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę > 

Visi maloniai laukiami!